A-575-749-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-749/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00401-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–6), prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 ir teikti jam antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, parengti procesiniams dokumentams ir atstovauti kasacinės instancijos teisme. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė G. M.. Šis sprendimas galiojo iki 2013 m. spalio 31 d., tačiau Kauno VGTPT 2013 m. kovo 20 d. priėmė kitą sprendimą, kuriuo nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, motyvuodama tuo, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl pareiškimas dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo negalėtų būti tenkinamas, dėl ko tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas byloje neperspektyvus. Pareiškėjas manė, kad šis Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas, kadangi po sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-98/2011 paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios yra svarbios teisingam bylos išsprendimui. Paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų vagystės iš pareiškėjo gyvenamosios vietos, įtariamieji nenustatyti. Tuo tarpu paveldėjimo priėmimo faktas civilinėje byloje buvo grindžiamas dokumentų priėmimu, tačiau minėti dokumentai buvo pavogti. Dalis pavogtų dokumentų buvo pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, juos pateikė ieškovams atstovavusi advokatė. Dėl to jau po sprendimo priėmimo civilinėje byloje buvo atnaujintas tyrimas baudžiamojoje byloje dėl dokumentų vagystės. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl šių aplinkybių jam reikia parengti procesinius dokumentus, siekiant atnaujinti civilinę bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nurodytas terminas nuo aplinkybių paaiškėjimo momento nėra praėjęs ir byla gali būti atnaujinta.

Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepime į skundą (b. l. 41–42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tarnybos 2013 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343.

Atsakovas nurodė, kad Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė G. M., kuri, vykdydama sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatui nustatytą pareigą pranešti Tarnybai, jog yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, 2013 m. kovo 18 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 345 straipsnio 1–2 dalyse numatytus terminus kasaciniam skundui paduoti. Remiantis CPK 345 straipsnio 1 dalimi, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 345 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 345 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Remdamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos teismų praktika, atsižvelgusi į tai, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo įsiteisėjimo momento buvo praėję daugiau kaip vieneri metai, dėl ko prašymas atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą negalėtų būti tenkinamas, Tarnyba konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 86–89) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Kauno VGTPT, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti. Iš minėto prašymo turinio ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, siekia apskųsti kasacine tvarka. Teismas akcentavo, kad ginčijamu Kauno VGTPT 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 pareiškėjui Tarnybos 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4176-4968 skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nutrauktas dėl bylos neperspektyvumo, konstatavus, jog yra praleistas kasacinio skundo padavimo terminas, o prašymas atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą negalėtų būti tenkinamas.

Šiame kontekste teismas nurodė, jog pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi CPK 345 straipsnio 1–2 dalių redakcija, kuri galiojo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia redakcija. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. sausio 24 d., teismas konstatavo, jog kasacinis skundas galėjo būti pateiktas iki 2011 m. balandžio 24 d., o prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą galėjo būti paduotas iki 2012 m. sausio 24 d.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas).

Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Teismas pažymėjo, kad CPK 345 straipsnio 2 dalyje būtent ir yra nustatyta galutinė termino paduoti kasacinį skundą atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). CPK reglamentuojama kasacija yra ribota, dalis kasacijos negalimumo pagrindų yra absoliutūs (pvz., CPK 345 str. 2 d.), o dėl kitų egzistavimo kiekvienoje konkrečioje byloje sprendžia teisėjų kolegija (CPK 346 str.) (rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2008).

Taip pat akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjo reikalavimus, susijusius su kasacinio skundo padavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai ir teisėtai vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstus, o atstovavimą – kaip neperspektyvų (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-820/2010). Tai įvertinęs, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kasacinio skundo surašymas ir jo padavimas pareiškėjui nebūtų sukėlęs teisinių pasekmių, nes yra praleistas ne tik trijų mėnesių skundo padavimo terminas, bet ir įstatymo numatytas vienerių metų terminas pareiškimui dėl praleisto termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo, kuris pagal CPK 345 straipsnio 2 dalį yra naikinamojo pobūdžio, todėl Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl naujų esminių bylos aplinkybių paaiškėjimo, teismas nurodė, jog galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-98/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau pažymėjo, jog pagal pareiškėjo 2012 m. lapkričio 30 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį spręstina, kad jis kreipėsi į Tarnybą, prašydamas parengti kasacinį skundą, o prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo proceso atnaujinimo dokumentų parengimui nėra pateikęs. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba 2013 m. kovo 20 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 pagrįstai analizavo aplinkybes dėl kasacinio skundo parengimo ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su proceso atnaujinimo galimybėmis. Taip pat nurodė, kad pasisakyti dėl minėtų aplinkybių (dėl proceso atnaujinimo) teismas irgi neturi pagrindo, kadangi pareiškėjas dėl to nėra kreipęsis į Tarnybą, o spręsti prašymus dėl teisinės pagalbos suteikimo ir priimti su tuo susijusius sprendimus VGTPĮ numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencijai.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Kauno VGTPT 2013 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 atmestinas kaip nepagrįstas, o netenkinus šio reikalavimo, išvestinis reikalavimas įpareigoti Kauno VGTPT suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą taip pat atmestinas.

III. Pareiškėjas A. D. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94–95), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą ir suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas pažymi, kad teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtai advokatei G. M. papasakojo susiklosčiusią situaciją ir pateikė visus turimus dokumentus, o jis pats neturi teisinio išsilavinimo ir negalėjo tiksliai įvardinti, kokį procesinį dokumentą (kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo) reikia parengti.

Atsakovas Kauno VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 108) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą. Tarnyba mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno VGTPT 2013 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343, kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 345 straipsnio 1–2 dalyse numatytus terminus kasaciniam skundui paduoti ir prašymas atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą negalėtų būti tenkinamas, konstatavo, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų neperspektyvus, ir, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu (redakcija, galiojusi ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), nutraukė pareiškėjui Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4176-4968 paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą Kauno VGTPT sprendimą, teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu iš tikro galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo atstovavimas byloje, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, yra neperspektyvus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-98/2011 pagal ieškovų R. D., V. M. ir Z. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-392-390/2010 pagal ieškovų R. D., V. M. ir Z. R. ieškinį atsakovams A. D., L. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono notarei R. S., Kauno rajono notarei G. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 49–58).

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Kauno VGTPT su 2012 m. lapkričio 9 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, prašydamas suteikti jam teisinę pagalbą būtent paruošiant kasacinį skundą minėtoje civilinėje byloje apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą (b. l. 43–45). Kauno VGTPT 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-4176-4968 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimų bei pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti kasacinės instancijos teisme; sprendimas galiojo iki 2013 m. spalio 31 d., antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė G.

M. (b. l. 9, 20, 59). 2013 m. kovo 18 d. Kauno VGTPT gavo advokatės G. M. išvadą, kurioje advokatė nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs CPK 345 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kasaciniam skundui paduoti ir yra pasibaigęs CPK 345 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis terminas, dėl ko pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, todėl siūlė Tarnybai spręsti klausimą dėl tolesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, kartu nurodė, jog pareiškėjui paaiškino jo teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 60).

Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, Tarnyba konstatavo, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus, todėl, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu (redakcija, galiojusi ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, 2013 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui (b. l. 7, 21, 61).

Šiame kontekste pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarnyba sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui grindė VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu (redakcija, galiojusi ginčijamo Tarnybos sprendimo priėmimo metu), numatančiu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pabrėžtina, jog atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą atitinkama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti atsižvelgdama į tam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą.

VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų (nagrinėjamu atveju CPK nuostatų, reglamentuojančių kasacinio skundo padavimo terminą ir šio termino atnaujinimą) aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.).

Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 ir kt.). Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam kasaciniam skundui dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-98/2011 parengti.

Akcentuotina, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai, kurie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas).

Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). CPK 345 straipsnio 2 dalyje būtent ir yra nustatyta galutinė termino paduoti kasacinį skundą atnaujinimo riba (naikinamasis terminas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2008). Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktams nenumatant galimybės atnaujinti kasacinio skundo padavimo teismui terminą pareiškėjo reikalavimus, susijusius su kasacinio skundo padavimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pagrįstai ir teisėtai vertina kaip akivaizdžiai nepagrįstus, o atstovavimą – kaip neperspektyvų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-820/2010).

Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog tolesnis pareiškėjo atstovavimas byloje yra neperspektyvus, todėl pagrįstai ir teisėtai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai bei kita medžiaga leido daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą.

Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų VGTPĮ apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (VGTPĮ 3 str.). Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir negalėjo tiksliai įvardinti, kokį procesinį dokumentą (kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo) reikia parengti, šiuo atveju esminės teisinės reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Tarnybos sprendimą, kadangi pagal VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5 punktą sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys, t. y. kokios teisinės pagalbos prašoma (teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis), o nagrinėjamu atveju antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama būtent kasacinio skundo parengimui ir atstovavimui kasacinės instancijos teisme, tuo tarpu prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijamas Kauno VGTPT 2013 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4176-1343 bei Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo A. D. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys