AS-146-407-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-407/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01288-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Birštono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. spalio 16 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui 2013 m. spalio 10 d. patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakoma ginčo teritorijoje suformuoti grąžintiną žemės sklypą; 2) įpareigoti atsakovą A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribose, pridedamame plane pažymėtose linijomis ir skaičiais 1, 2, 3 6, 1 suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialios žemės naudojimo sąlygos.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 10 d. patikslintame skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui su ginčo žemės sklypu atlikti bet kokius veiksmus (projektuoti sklypus, perduoti žemę tretiesiems asmenims, ją parduoti, išnuomoti ir pan.), dėl kurių galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas, žinodamas, jog 2002 m. rugpjūčio 2 d. Birštono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 74 ir juo patvirtintas detalusis planas bei šio sprendimo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr.1392 yra padaryto nusikaltimo, detalaus plano suklastojimo, pasekmė, ne tik nesiėmė priemonių ir veiksmų nusikaltimo pasekmėms pašalinti, bet priešingai, toliau vadovaujasi minėtu suklastotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, siekia realizuoti neteisėtą, suklastotą dokumentą, pažeidinėja pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises, atlieka priešingus teisei veiksmus ir siekia ginčo sklypo perdavimo tretiesiems asmenims ar priemonių, numatytų suklastotu detaliuoju planu, realizavimo, dėl ko nuosavybės teisių atkūrimas taptų negalimas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo 2013 m. spalio 10 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS525-1025/2013) Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nekonkretus ir nepagrįstas. Žemės sklypas, kuriam prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra pakankamai konkretizuotas. Iš pareiškėjo prašymo nėra visiškai aišku, kokius veiksmus, pareiškėjo nuomone, teismas turėtų uždrausti atlikti atsakovui. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas siekia atlikti, atlieka ar atliko veiksmus, dėl kurių pareiškėjo skundo patenkinimo atveju tokio teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų ar taptų negalimu, kad atsakovas siekia ginčo žemę perleisti tretiesiems asmenims. Teismas taip pat atmetė atskirojo skundo teiginius, kad į bylą pateikti įrodymai iš baudžiamosios bylos vienareikšmiškai patvirtina, jog pagrindinis dokumentas – detalusis planas yra suklastotas. Priešingai, pareiškėjo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjamu atveju yra būtinos. Remdamasis nutartyje išdėstytų motyvų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.

II. Pareiškėjas A. D. 2014 m. vasario 4 d. padavė Kauno apygardos administraciniam teismui naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei uždrausti minėtus sklypus perplanuoti (suprojektuoti naujai), kol nebus išspręstas šis ginčas.

Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodoma, kad iš atsakovo pateiktos teismui medžiagos, pridėtos prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą, yra aišku, jog atsakovas siekia ginčo sklypus perleisti tretiesiems asmenims, kuriuos vadina investuotojais. Pareiškėjo nuomone, sklypus perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo, skundo tenkinimo atveju, realizavimas taptų komplikuotas, o gal ir visai neįmanomas, dėl to šioje byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Anot pareiškėjo, į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, dėl kurio vyksta ginčas teisme, patenka šie žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti taikytinos šiems išvardytiems sklypams.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo patenkino ir uždraudė atsakovui Birštono savivaldybės administracijai disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei uždraudė minėtus sklypus perplanuoti (suprojektuoti naujai), kol nebus išspręstas šis ginčas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, kurioje suformuluota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ar netaikymas konkrečioje byloje visų pirma priklauso nuo to, ar jos nepritaikius pasunkėtų ar pasidarytų negalimas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai – tai yra materialiųjų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi teismas gali taikyti tik tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti Birštono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (13.1)-SR-1178 „Dėl grąžintinos žemės Birštono mieste“ ir įpareigoti atsakovą A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ribose organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialios žemės naudojimo sąlygos. Dėl šio keliamo ginčo teisingo išsprendimo pareiškėjo atstovas pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, prašydamas uždrausti atsakovui disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei uždrausti minėtus sklypus perplanuoti (suprojektuoti naujai), kol nebus išspręstas šis ginčas.

Sprendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas. Teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Tačiau šiuo atveju nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinami pareiškėjo reikalavimai, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas, prašydamas teismo uždrausti atsakovui disponuoti nurodytais sklypais (juos parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) ir uždrausti juos perplanuoti, kol nebus išspręstas šis ginčas, siekia, kad sklypai, patenkantys į ginčo teritoriją, nebūtų perleisti tretiesiems asmenims ar atlikti kitokio pobūdžio veiksmai, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, priėmus palankų pareiškėjo atžvilgiu teismo sprendimą, bei būtų neįmanoma atkurti iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tenkinus pareiškėjo skundą ir laikinai neuždraudus atsakovui disponuoti ar perplanuoti nurodytus žemės sklypus, kol nebus išspręstas ginčas teisme, vienokio ar kitokio teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, ir pasekmės, kurių siekiama išvengti, jau būtų kilusios. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovui disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei uždrausti minėtus sklypus perplanuoti (suprojektuoti naujai), kol nebus išspręstas šis ginčas.

IV. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Birštono savivaldybės taryba 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir (duomenys neskelbtini) upės (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, į kurį patenka ir ginčo sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtas detalusis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į Birštoto, kaip išskirtinės reikšmės kurorto, plėtrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ ginčo sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti Birštono savivaldybės nuosavybėn rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, žemė, kurioje yra ginčo sklypai, priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinama natūra pareiškėjui. Atsakovo manymu, teismas, 2014 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, kad įsitikintų, ar, remiantis pateiktais faktiniais bei teisiniais argumentais, yra tikimybė, jog šioje byloje bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

2. Birštono savivaldybė nėra atsakovas šioje byloje, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis yra suvaržomos būtent Birštono savivaldybės teisės. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, savivaldybei bus apsunkintas naudojimasis jos nuosavybe ir ji patirs nuostolių. Birštono savivaldybės strateginiame 2013–2030 metų plane numatytų prioritetų įgyvendinimui labai svarbus yra investicijų pritraukimas. Birštono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-177 ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtino išnuomojamų ne aukciono būdu Birštono savivaldybės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, į kurį patenka ir ginčo sklypai. Savivaldybės tarybos sudarytai komisijai pavesta organizuoti konkursą, kuriuo būtų atrenkami investuotojai, kurie investuos tvarkydami žemės sklypus ir statydami objektus, kurių reikalingumą ir svarbą pripažins savo sprendimais savivaldybės taryba. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebus galima vykdyti procedūrų, skelbti nuomos, atrinkti investuotojų, kurie vykdytų veiklą tuose žemės sklypuose. Teismo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams bei turi nepažeisti asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyros, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi ši pusiausvyra buvo pažeista, nes teismas atsižvelgė tik į pareiškėjo interesus. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bus suvaržytos Birštono savivaldybės teisės, pažeistas viešasis interesas – sudarymas galimybių investuoti, statyti ir eksploatuoti rekreacinius objektus bei tenkinti bendruomenės poreikius, tvarkant gerbūvį, kuriant darbo vietas, statant naujus rekreacinius, turistinius ir reabilitacijos objektus. Savo ruožtu pareiškėjo skundas grindžiamas išimtinai pareiškėjo privačiu interesu – atkurti nuosavybę į žemę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Skundžiama 2014 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė patenkinti pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. teismui paduotą prašymą ir pritaikė pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždraudė atsakovui Birštono savivaldybės administracijai disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti, perduoti tretiesiems asmenims) žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), bei uždraudė minėtus sklypus perplanuoti (suprojektuoti naujai), kol nebus išspręstas šis ginčas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik tuo atveju, kai yra nustatoma reali grėsmė, jog netaikius šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje vienodoje administracinių teismų praktikoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) taip pat akcentuojama ir tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas individualias konkrečios bylos aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008). Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13, p. 265−275).

Šioje administracinėje byloje nagrinėtinas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir atsakovo Birštono savivaldybės administracijos, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų A. ir M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Birštono mieste. Iš bylos duomenų (2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjo prašymų Birštono savivaldybės administracijai, b. l. 24, 26–27) galima daryti išvadą, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje. Bylos elektroniniai ir rašytiniai dokumentai taip pat patvirtina, kad Birštono savivaldybės taryba 2002 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 74 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) šilo ir (duomenys neskelbtini) upės (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (b. l. 20–21), į kurį patenka ir ginčo sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1392 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo Birštono savivaldybės nuosavybėn“ (b. l. 29) nutarė rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti neatlygintinai perduoti Birštono savivaldybės nuosavybėn inter alia ginčo žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodoma, kad Birštono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-177 ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. TS-1 (pateikti į elektroninę bylą per EPP sistemą kartu su atsakovo atskiruoju skundu) patvirtino išnuomojamų ne aukciono būdu Birštono savivaldybės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, į kurį patenka ir ginčo sklypai. Savivaldybės tarybos sudarytai komisijai pavesta organizuoti konkursą, kurio metu būtų atrinkti investuotojai, kurie investuos tvarkydami žemės sklypus ir statydami objektus, kurių reikalingumą ir svarbą pripažins savo sprendimais savivaldybės taryba.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, susijusios su Birštono savivaldybės administracijos disponavimo ginčo sklypais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimu, vertintinos kaip neproporcingos bei akivaizdžiai pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą, viešuosius interesus. Kaip minėta, pareiškėjo interesas šioje byloje yra išimtinai privataus pobūdžio, susijęs su jo privačios nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, perduodant jam žemės sklypą natūra iki nacionalizacijos buvusioje žemės vietoje, gi atsakovo interesai yra viešojo pobūdžio, susiję su rekreacinių objektų statyba bei eksploatavimu, todėl akivaizdu, kad šių tikslų įgyvendinimu (sudarymas galimybių investuoti, kurti naujas darbo vietas, statyti naujus rekreacinius, turistinius ir (ar) reabilitacijos objektus, tvarkyti gerbūvį, gerinti miesto infrastruktūrą) yra suinteresuota visa visuomenė (bendruomenė) ar bent jos dalis.

Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, ABTĮ 71 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukeltų mažesnes neigiamas pasekmes pareiškėjui, jei išnagrinėjus bylą iš esmės būtų priimtas jam palankus teismo sprendimas, nei atsirastų neigiamos pasekmės atsakovui, kitiems subjektams ir visuomenei (jos daliai), jei prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau pareiškėjo skundas, išnagrinėjus bylą, būtų atmestas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, žemė, kurioje yra ginčo sklypai, priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl negali būti grąžinama natūra piliečiams, bet už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė privalo būti aiškinama kaip prima facie aplinkybė vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą šių reikalavimų užtikrinimo kontekste.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis neatitinka ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintų bei iš jo nuostatų kylančių reikalavimo užtikrinimo tikslų, todėl turi būti panaikinta, o klausimas išspręstas iš esmės – atmetant pareiškėjo 2014 m. vasario 4 d. teismui paduotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Birštono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paduotą teismui 2014 m. vasario 4 d., atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys