A-261-528-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-528/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01814-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 10.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ skundą atsakovui TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Luvel transportas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Luvel transportas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto (toliau – ir atsakovas, Komitetas) 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1TIR-19 (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Paaiškino, kad skundžiamu sprendimu Komitetas nusprendė laikinai (3 mėn.) sustabdyti pareiškėjui TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, nes nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 17 d. atlikus pareiškėjo krovininio automobilio patikrinimą buvo rastos bei sulaikytos nedeklaruotos prekės (drabužiai), 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. vasario 16 d. patikrintose pareiškėjo transporto priemonėse buvo rasta atitinkamai 404 600 vnt. bei 10,06 mln. vnt. įvairių cigarečių. Remiantis skundžiamu sprendimu, pareiškėjui nėra išduodamos TIR knygelės, todėl jis negali vykdyti ūkinės-komercinės veiklos.

Teigė, kad skundžiamame sprendime jokie įrodymai, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kad pareiškėjas pažeidė muitų teisės aktų reikalavimus, nenurodyti. Komitetas nesiaiškino faktinių 2011 m. rugsėjo 17 d. situacijos aplinkybių, neištyrė, ar buvo pareikšti kokie nors įtarimai dėl minėto įvykio, nesiaiškino, kokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokie įtarimai jam pareikšti nebuvo. Pareiškėjas paėmė jau pakrautą, patikrintą ir užplombuotą priekabą iš muitinės sandėlio. Patikrinimo metu plombos pažeistos nebuvo, todėl pareiškėjas niekaip negalėjo įkrauti nedeklaruoto krovinio į vežamą, užplombuotą priekabą, todėl jis nepažeidė jokių muitų teisės aktų. Dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykio paaiškino, kad Muitinės kriminalinė tarnyba net nenurodė, kad buvo padarytas muitų teisės aktų pažeidimas. Automobilis buvo sustabdytas Baltarusijoje. Pats savaime cigarečių turėjimas nėra nei muitų, nei kitų teisės aktų pažeidimas. Nebuvo įvertinta, ar pareiškėjas prisidėjo prie tariamo pažeidimo padarymo. Pareiškėjas negalėjo įtarti tariamų pažeidimų padarymo, nes automobilis grįžo be žymesnių vėlavimų. Darbdavys negali užtikrinti, kad vairuotojai nedarytų nusikalstamų veikų. Pareiškėjas negalėjo patikrinti transporto priemonės, kadangi ji vyko atgal iš krovinio pristatymo vietos. Šiuo atveju, jei ir buvo padaryti muitų teisės aktų pažeidimai, vairuotojas veikė be pareiškėjo žinios, todėl pareiškėjui atsakomybė kilti negali. Tie patys argumentai pateiktini ir dėl 2013 m. vasario 16 d. įvykio, kai automobilis buvo sustabdytas Lenkijoje. Papildomai pažymėjo, kad šio įvykio automobilio jis nesiuntė ir net nežinojo apie tai, kad automobilis yra išvažiavęs į Lenkiją, šį automobilį pareiškėjas nuomodavosi tik kai neturėdavo laisvų savų automobilių. Šio įvykio automobilis yra registruotas pareiškėjo vardu, kad būtų galima gabenti krovinius naudojantis pareiškėjui išduodamomis TIR knygelėmis. Aplinkybes, kad šio įvykio automobilio valdymas ne visam nuomos sutarties laikotarpiui perduodamas pareiškėjui patvirtina nuomos sutartyje apibrėžta nuomos kaina (500 Lt per mėnesį) – tokia kaina už viso mėnesio naudojimąsi transporto priemone yra akivaizdžiai per maža.

Atsakovas TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 41-45) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 1TIR-59 pareiškėjui buvo suteiktas TIR procedūros vykdytojo leidimas, tačiau jau 2011 m. rugsėjo 17 d. patikrinus pareiškėjo gabenamas prekes, buvo nustatytas muitų teisės aktų pažeidimas. Muitinės tikrinimui pateikta TIR knygele buvo deklaruota 19 861 kg obuolių, tačiau transporto priemonėje buvo rastos kitos nedeklaruotos prekės – 85 maišai įvairių drabužių, kurios buvo gabenamos neteisėtai. Baltarusijoje sulaikyto automobilio puspriekabės lubose buvo įrengta slėptuvė, kurią įrengiant buvo pakeista puspriekabės gamyklinė konstrukcija (išimta šilumos izoliacija). Pareiškėjas, turintis TIR procedūros vykdytojo leidimą, privalo vykdyti ir nepažeidinėti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39-40) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais TIR procedūros vykdymą ir TIR procedūros leidimo turėtojo pareigas ir atsakomybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ (toliau – ir asociacija „LINAVA“) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 60-62) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus Komitetui pateikė Muitinės kriminalinė tarnyba, Komitetas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą sprendimą, neperžengė savo kompetencijos ribų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (b. l. 79–82) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Muitinės departamentas 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (17.3/8)3B-6576 asociacijai „LINAVA“ pranešė apie 2011 m. rugsėjo 17 d. Lavoriškių kelio poste pareiškėjo krovininiame automobilyje kartu su obuoliais rastas nedeklaruotas prekes (85 ryšulius įvairių drabužių) (b. l. 46). Baltarusijos Respublikos valstybinis muitinės komitetas 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Muitinės kriminalinei tarybai pranešė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Baltarusijoje sulaikyta pareiškėjo transporto priemonė, kurioje rasti slėptuvėje paslėpti tabako gaminiai (20 230 pakelių) (b. l. 48-49). Muitinės kriminalinė tarnyba 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (8.2/2)-3R-1264 MD pranešė, kad 2013 m. vasario 16 d. Lenkijoje buvo sustabdyta pareiškėjo transporto priemonė, kurioje buvo rasta 10,06 mln. vnt. įvairių cigarečių (b. l. 47). Komitetas 2013 m. gegužės 13 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1TIR-19 (b. l. 51-52).

Teismas rėmėsi Muitinės konvencijos „Dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis“ (toliau – ir TIR Konvencija) 1 straipsnio o) punktu, kuriame nustatyta, kad sąvoka TIR knygelės „turėtojas“ reiškia asmenį, kuriam vadovaujantis atitinkamomis Konvencijos nuostatomis buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo muitinėje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą, kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės, autotraukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei ir už tinkamą kitų atitinkamų Konvencijos nuostatų laikymąsi. TIR Konvencijos 38 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę iš bet kurio asmens, kuris rimtai pažeidė muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles, susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu, laikinai arba visam laikui atimti teisę naudotis šia konvencija nustatytomis teisėmis. Pagal TIR Konvencijos 9 priedo II dalies 1 punkto d) papunktį, asmenims, norintiems naudotis TIR procedūromis neturi būti grubių ar dažnų muitinės taisyklių arba mokesčių įstatymų nesilaikymo atvejų.

Taip pat teismas rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsniu, kuriame nustatyta, kad prekės, kurios, vadovaujantis 38 straipsnio 1 dalies a punktu, pristatomos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją, arba, atitinkamais atvejais, asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Bendrijos muitinės kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, prekėms, neatsižvelgiant į jų rūšį arba kiekį, jų kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį, bet kuriuo metu, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas.

Dėl 2011 m. rugsėjo 17 d. įvykio teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo naudojamu kroviniu automobiliu buvo gabenamos nedeklaruotos prekės – 85 ryšuliai įvairių drabužių (b. l. 46). Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, TIR Konvencijos 1 straipsnio o) punktas patvirtina pareiškėjo atsakomybę už nedeklaruotas prekes, gabentas krovininiu automobiliu su puspriekabe su TIR knygele. Kadangi muitinei nedeklaruotos prekės su TIR knygele buvo gabenamos neteisėtai, todėl atsakovas tinkamai nustatė Bendrijos muitinės kodekso ir TIR Konvencijos pažeidimus. Pareiškėjas neužtikrino, kad jo naudojamos transporto priemonės vairuotojas laikytųsi muitų įstatymų reikalavimų, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, todėl konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas.

Dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykio teismas pažymėjo, kad kadangi pagal TIR Konvencijos 12 straipsnį, kelių transporto priemonės konstrukcija ir įranga turi atitikti TIR Konvencijos 2 priede nurodytas sąlygas, t. y. transporto priemonėse negali būti jokių paslėptų vietų, o pareiškėjas disponavo būtent tokia transporto priemone, kurioje pagal bylos medžiagą (b. l. 48-49) buvo įrengta slėptuvė, todėl pareiškėjas yra atsakingas už transporto priemonės neatitikimą TIR Konvencijos reikalavimams. Remdamasis minėtų teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1438/2012 pateiktu išaiškinimu, jog draudimas įrengti TIR ir muitinių procedūrų metu naudojamoje transporto priemonėje bet kokias slėptuves ir panašius įrengimus, kurie galėtų būti pritaikyti nelegalių prekių vežimui, yra absoliutus, teismas pareiškėjo transporto priemonę su įrengta slėptuve pripažino netinkama eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju slėptuvė transporto priemonėje ne tik kad buvo įrengta, bet ir buvo panaudota, todėl konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas.

Dėl 2013 m. vasario 16 d. įvykio teismas pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šiame įvykyje fiksuotas vežėjas yra pareiškėjas, nes tai nurodyta CMR važtaraštyje (b. l. 53), todėl atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl jo nežinojimo apie šį vežimą. Sulaikytas prekes – cigaretes, pareiškėjas gabeno su CMR važtaraščiu, kuriame nenurodyta, kad gabenamos cigaretės (b. l. 53). Pareiškėjas neužtikrino, kad jo naudojamos transporto priemonės vairuotojas laikytųsi muitų įstatymų reikalavimų, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, todėl konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip TIR procedūros vykdytojas, privalo žinoti muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, turintis TIR procedūros vykdytojo leidimą, privalo vykdyti ir nepažeidinėti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimus. Pareiškėjas negali niekam kitam perkelti savo atsakomybės dėl TIR procedūros pažeidimo. Pažymėta, kad muitinės įstatymų ir kitų muitinės taisyklių pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. pakanka nustatyti tam tikruose teisės aktuose esančių taisyklių pažeidimą. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjo naudojamų transporto priemonių vairuotojai padarė ar nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, negali paneigti pareiškėjo, turinčio TIR procedūros vykdytojo leidimą, pareigos vykdyti ir nepažeisti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų bei negali pašalinti jo atsakomybės dėl muitinės įstatymų pažeidimo.

Kadangi pareiškėjui TIR procedūros vykdytojo leidimas buvo suteiktas 2011 m. rugpjūčio 2 d., aukščiau nurodytus muitinės taisyklių pažeidimus jis padarė atitinkamai 2011 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. vasario 16 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas dažnai pažeidinėja muitinės taisykles, pažeidimai yra rimti, nes pareiškėjas nekontroliavo, neužtikrino TIR Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, sudarė prielaidas kontrabandai, todėl padaryta išvada, kad, vadovaujantis TIR Konvencijos 38 straipsnio 1 dalimi, 9 priedo II dalies 1 punkto d) papunkčiu, atsakovas pagrįstai laikinai, 3 mėnesiams, sustabdė pareiškėjo TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Luvel transportas“ apeliaciniu skundu (b. l. 88-93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1TIR-19.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnyje numatytą pareigą teisėjams aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnio 1 bei 2 dalis. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

2. Komiteto sprendime jokie įrodymai, kuriais remiantis galima būtų daryti prielaidą, kad pareiškėjas pažeidė muitų teisės aktų reikalavimus, nenurodyti. Komitetas, priimdamas sprendimą, visiškai nesiaiškino faktinių šios situacijos aplinkybių, neištyrė ar pareiškėjui buvo pareikšti kokie nors įtarimai dėl minėto įvykio, neišsiaiškino kokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos, ar buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir kokiu procesiniu sprendimu buvo baigtas (jei buvo baigtas) minėtas ikiteisminis tyrimas. Su minėtu pažeidimu pareiškėjas neturėjo nieko bendro. Jokie įtarimai ar kaltinimai jam nebuvo pareikšti. Minėtoje situacijoje pareiškėjas paėmė jau pakrautą priekabą iš Muitinės sandėlio, kuri iki perdavimo pareiškėjui buvo ne tik pakrauta, tačiau ir patikrinta bei užplombuota Muitinės pareigūnų. Patikrinimo metu Lavoriškių kelio poste, Muitinės pareigūnų uždėtos plombos nebuvo pažeistos, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas niekaip negalėjo įkrauti nedeklaruoto krovinio į vežamą, užplombuotą priekabą. Todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti Bendrijos muitinės kodekso 38, 40, 58 straipsnių nuostatų. Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti pareiškėjui kokias nors sankcijas. Be to, Komitetas savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad Muitinės kriminalinė tarnyba 2013 m. birželio 12 d. raštu patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio tęsiamas, procesinis sprendimas dar nepriimtas. Šios informacijos buvo užklausta bei atsakymas buvo gautas po skundžiamo Komiteto sprendimo priėmimo, o tai iš esmės patvirtina pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kad Komiteto sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus esminių šios situacijos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas dėl šio įvykio iš esmės tik pakartojo Komiteto sprendime nurodytas aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo duotus paaiškinimus.

3. Muitinės kriminalinė tarnyba 2013 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (8.2/2)-3R-1264 taip pat nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Baltarusijos Respublikoje sustabdyta ir patikrinta pareiškėjo transporto priemonė (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), vykstanti be krovinio. Puspriekabėje buvo rasta 404 600 vnt. įvairių cigarečių. Tačiau ir šiuo atveju Muitinės kriminalinė tarnyba nepateikė jokių duomenų ar buvo imtasi kažkokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Muitinės kriminalinė tarnyba apskritai net nenurodė, kad šiuo atveju buvo padarytas bent menamas muitų teisės aktų pažeidimas.

Pats savaime cigarečių turėjimas nėra nei muitų, nei kitų teisės aktų pažeidimas. Nėra pateikta duomenų, kokios valstybės banderolėmis ir ar apskritai jomis buvo pažymėtos cigaretės. Dėl šio įvykio pareiškėjas apskritai sužinojo tik, gavęs skundžiamą Komiteto sprendimą. Šioje situacijoje pareiškėjas pervežė krovinį į Rusiją. Krovinio pervežimas buvo atliktas tinkamai. Atgal automobilis turėjo grįžti tuščias. Kaip nurodyta Muitinės kriminalinės tarnybos pranešime, automobilis vyko be krovinio, kuris grįžo be žymesnių vėlavimų, todėl pareiškėjas net negalėjo įtarti minėtų tariamų pažeidimų.

Kita vertus, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad net jei ir būtų nustatyta, kad buvo padarytas kažkoks muitų teisės aktų pažeidimas, Komitetas ir pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar pareiškėjas, kuriam dėl šių veiksmų taikomos sankcijos, prisidėjo prie tariamo pažeidimo padarymo. Komitetas tokių aplinkybių nesiaiškino, todėl nepagrįstai, išsamiai neištyręs nurodomų aplinkybių, jomis vadovavosi ir taikė pareiškėjui poveikio priemones. Be to, šių aplinkybių nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas.

Pastebėtina, kad besiverčiant pervežimo ūkine-komercine veikla, susiduriama su rizika, kad dėl vairuotojų piktavališkų – nusikalstamų, veikų gali būti padaromi nusikaltimai naudojantis vežėjo – darbdavio, transporto priemonėmis. Tuo tarpu darbdavys negali lemti ir užtikrinti, kad tokių pažeidimų nebūtų padaroma. Todėl kiekvienu konkrečiu pažeidimo atveju, tiek teisėsaugos institucijos, tiek ir šiuo atveju Komitetas bei teismas turi išsiaiškinti ir nuspręsti dėl kieno – vairuotojo ar vežėjo, veikos buvo padaryti atitinkami pažeidimai, už kuriuos taikomos poveikio priemonės. Taigi turi būti įrodyta, kad pareiškėjo vadovas žinojo apie neteisėtus veiksmus ar neįvykdė tam tikrų pareigų prieš vykdant tarptautinį pervežimą.

Pareiškėjo vadovas negalėjo patikrinti transporto priemonės, kadangi ji vyko atgal iš krovinio pristatymo vietos. Šiuo atveju, jei ir buvo padaryti muitų teisės aktų pažeidimai, vairuotojas veikė be pareiškėjo žinios, todėl atsakomybė dėl tokių veiksmų negali kilti pareiškėjui.

4. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėta transporto priemonė turėjo visus reikiamus leidimus ir sertifikatus, nustatytus teisės aktų, kuriuos, beje, išduoda Muitinės departamentas. Pareiškėjas pabrėžia, kad visos jo naudojamos transporto priemonės atitinka TIR konvencijos 2 priedo reikalavimus, tačiau, kaip minėta, pareiškėjas neturi galimybės nuolat kontroliuoti savo darbuotojų ir užkirsti kelią jų daromoms nusikalstamoms veikoms.

5. Komiteto sprendime taip pat nurodyta, kad 2013 m. vasario 16 d. Budziske, Lenkijoje, patikrintoje pareiškėjo transporto priemonėje (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurią vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. R., rasta 10,06 mln. vnt. cigarečių. Pareiškėjas paaiškino, kad šio tariamo pažeidimo atveju, Muitinės kriminalinė tarnyba taip pat nepateikė duomenų, kokie teisės aktai buvo pažeisti, ar jie apskritai buvo pažeisti, kam ir kokie įtarimai yra pareikšti. Pastebėtina, kad nėra pateikta duomenų, ar buvo gabenamos Europos Sąjungoje nedeklaruotos prekės. Be to, nenustatytas kontrabandos faktas, o disponavimas nedeklaruotomis prekėmis, jei tokių būta, nėra muitų teisės aktų pažeidimas.

Komitetas, priimdamas sprendimą, ir dėl šios situacijos nesiaiškino jokių svarbių Komiteto sprendimo priėmimui aplinkybių, nesiaiškino, ar pareiškėjas yra susijęs su tariamu pažeidimu. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nieko nežinojo apie minėtą vežimą. Automobilį, kuriuo buvo padarytas tariamas pažeidimas Lenkijoje, pareiškėjas nuomojasi iš V. S. (skundo priedas Nr. 1: 2012 m. rugsėjo 20 d. nuomos sutartis Nr. 12/24). Automobiliu pareiškėjas naudojasi tik tada, kai turi sudaręs krovinio pervežimo sutartis, tačiau neturi laisvų savų automobilių.

Kitu laiku automobilis būna pas jo savininką – nuomotoją. Automobilis yra registruojamas pareiškėjo vardu tam, kad juo galima būtų gabenti krovinius, naudojantis pareiškėjui išduodamomis TIR knygelėmis. Pastebėtina, kad kiekvieno vežimo atveju yra pasirašoma Krovinio pervežimo sutartis (pvz. skundo priedas Nr. 2), surašomas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (pvz. skundo priedas Nr. 3), o, įvykdžius pervežimą, išrašoma PVM sąskaita faktūra (pvz. skundo priedas Nr. 4). Sulaikytas Lenkijoje automobilis neturėjo jokių pareiškėjo išduotų dokumentų, kas patvirtina, kad pareiškėjas nesiuntė ir net nežinojo apie tai, kad automobilis yra išvažiavęs į Lenkiją.

Aplinkybę, kad automobilio valdymas ne visam nuomos sutarties laikotarpiui perduodamas pareiškėjui, patvirtina ir nuomos sutartyje apsibrėžta nuomos kaina (nuomos sutarties 3.1. p.). Akivaizdu, kad tokia kaina už viso mėnesio naudojimąsi yra neprotingai maža. Be to, nuomos sutarties 2.2. punktas numato, kad nuomotojas rūpinasi automobilio technine būkle: savo sąskaita atlieka techninę apžiūrą, remontus, padangų keitimą, tachografo patikrą ir pan., atsako už muitinės „Tinkamumo liudijimo“ galiojimą, sumoka transporto priemonės naudotojo mokesčius.

Tai patvirtina, kad automobilis yra perduodamas valdyti ne visam sutarties galiojimo laikotarpiui. Be to, šį punktą kartu aiškinant su nuomos sutarties 3.1. punktu, akivaizdu, kad automobilis perduodamas trumpam laikotarpiui per mėnesį. Apie šį tariamą pažeidimą pareiškėjas sužinojo, gavęs iš Lenkijos Suvalkų muitinės valdybos 2013 m. gegužės 6 d. šaukimą Nr. RKS 107/2013/313000 (skundo priedas Nr. 5), kuriuo pareiškėjo direktorius buvo kviečiamas atvykti tik kaip liudytojas, nes automobilis registruotas pareiškėjo vardu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjui, nei jo vadovui nebuvo pareikšti jokie įtarimai.

6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiame įvykyje fiksuotas vežėjas yra pareiškėjas, nes tai nurodyta CMR važtaraštyje (b. l. 53), todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl jo nežinojimo apie šį vežimą. Tačiau vien tai, kad CMR važtaraštyje, kurio neišrašė ir nepasirašė pareiškėjas, vežėju nurodytas pareiškėjas, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kad krovinį gabeno pareiškėjas. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, pareiškėjas paaiškino, kad dėl šio krovinio gabenimo nieko nežinojo, jokių sutarčių nesudarinėjo, o automobilio valdymas tuo metu jam perduotas nebuvo. Minėtas CMR važtaraštis užantspauduotas ne oficialiu įmonės antspaudu, kuris yra uždėtas ant prie skundo pateiktų CMR važtaraščių, ir pasirašytas ne įgaliotų įmonės atstovų, taigi yra suklastotas. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tinkami neištyrė byloje esančių įrodymų.

7. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjui buvo 3 mėnesiams sustabdytas TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimas, todėl pareiškėjas negalėjo ir, tikėtina, dar negalės vykdyti savo veiklos. Dėl šios priežasties nuolat didėja nuostoliai dėl mokamos nuomos mokesčių transporto priemonių nuomotojams bei dėl kitų atliekamų mokėjimų. Pareiškėjas yra stambi pervežimo įmonė, turinti daugiau nei 40 automobilių, kurioje dirba daugiau nei 60 darbuotojų, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai sukelia didžiulius nuostolius bei stabdo jo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad per metus pareiškėjas nuperka daugiau nei 1 200 TIR knygelių, taigi atlieka daug pervežimų. Tačiau atlikdamas tokį didelį skaičių pervežimų kiekvienais metais, pareiškėjas nėra padaręs nė vieno muitų teisės aktų pažeidimo.

Atsakovas TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komitetas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104-107) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjo, kaip TIR procedūros leidimo turėtojo, pareigas ir atsakomybę taikant 1975 m. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis ir Bendrijos muitų teisės aktų nuostatas. Komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 1TIR-19 priimtas dėl TIR procedūros leidimo turėtojo UAB „Luvel transportas“ padarytų TIR konvencijos ir Bendrijos muitų teisės aktų pažeidimų. Šis sprendimas nesiejamas su baudžiamąja atsakomybe už galimai nusikalstamą veiką.

2. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsniu, visos prekės, įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją, turi būti pateiktos muitinei ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 58 straipsniu, joms turi būti įformintas bet kuris muitinės sankcionuotas veiksmas. Vadovaujantis TIR konvencijos 1 straipsnio o) punktu, TIR knygelės turėtojas yra atsakingas už transporto priemonės su kroviniu bei jį atitinkančios TIR knygelės pateikimą muitinės įstaigai ir tinkamą visų kitų TIR konvencijos nuostatų laikymąsi. Todėl nepagrįstas pareiškėjo motyvas, kad jis neatsako už nedeklaruotas prekes, gabenamas krovininiu automobiliu VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su TIR knygele Nr. XZ65515267. Muitinei nedeklaruotos prekės su TIR knygele Nr. Nr. XZ65515267 buvo gabenamos neteisėtai, todėl tai yra Bendrijos muitų teisės aktų ir TIR konvencijos pažeidimas. Neteisėtas nedeklaruotų prekių gabenimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-011-11 dėl kontrabandos, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio l dalyje, tačiau Komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1TIR-19 priėmimui įtaką turėjo pirmiau minėti pareiškėjo, kuris yra atsakingas už tinkamą visų TIR konvencijos nuostatų laikymąsi, padaryti Bendrijos muitų teisės aktų ir TIR konvencijos pažeidimai.

3. Muitinės kriminalinė tarnyba, sužinojusi, kad dėl galimai nusikalstamos veikos Lenkijoje vyksta tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. RKS-107/2013/313000, vadovaudamasi TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1B-548 „Dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų, patvirtinimo“ (Žin., 2006, 94-3718) 16 punktu, pateikė Komitetui informaciją svarstyti. Pareiškėjui yra žinoma apie Lenkijoje vykstamą tyrimą, ką patvirtina ir jo teismui pateiktas Lenkijos muitinė valdybos šaukimas atvykti dėl minėtos bylos. Pareiškėjo nuomos pagrindais disponuojamu automobiliu buvo vykdomas tarptautinis krovinių gabenimas, nes prekės buvo gabenamos su CMR važtaraščiu. Atsižvelgiant į tai, jog prekės – cigaretės, buvo gabentos be dokumentų, kyla abejonių dėl prekių muitinės statuso, t. y. ar gabentos prekės turėjo Bendrijos prekių statusą.

4. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jis negali atsakyti už Baltarusijoje sulaikytos transporto priemonės, nugabenusios prekes su TIR knygele į Rusiją, bet atgal grįžusios be krovinio, vairuotojo veiksmus, nes slėptuvė su joje esančiomis nelegaliai įvežtomis prekėmis (cigaretėmis) buvo surasta ne konkrečios TIR procedūros vykdymo metu, o tuo metu, kai automobilyje nebuvo vežamas joks TIR knygelėje deklaruotas krovinys. Pareiškėjas, neigdamas savo ryšius su pažeidimu, nepagrįstai teigia, kad TIR konvencijos 38 straipsnio taikymo prasme nepadarė jokio muitinės įstatymų pažeidimo. Muitinės kriminalinė tarnyba 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (8.2/2)-3R-1264 pateikė Komitetui Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto informaciją apie nustatytą cigarečių kontrabandos gabenimo atvejį (vadovaujantis 1996 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais). Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto informacijoje pažymėta, kad 20 230 cigarečių pakeliai buvo paslėpti specialiai įrengtoje slėptuvėje puspriekabės lubose. Įrengiant slėptuvę, buvo pakeista puspriekabės gamyklinė konstrukcija (išimta šilumos izoliacija).

5. Taisyklių dėl techninių sąlygų, taikomų kelių transporto priemonėms, kurios gali būti pripažintos tinkamomis vežti krovinius tarptautiniais maršrutais su muitinės plombomis (TIR konvencijos 2 priedas) 1 straipsnio c) ir d) punktai nustato, kad tinkamumas tarptautiniais maršrutais vežti krovinius su muitinės plombomis gali būti patvirtintas tik tų transporto priemonių, kurių krovinių skyriai sukonstruoti ir įrengti taip, kad juose nebūtų jokių paslėptų vietų, kuriuose galima slėpti krovinį, o visos ertmės, kuriose gali būti laikomi kroviniai, būtų lengvai pasiekiamos, atliekant muitinį tikrinimą. Taisyklių 2 straipsnis nustato reikalavimus krovinių skyriaus konstrukcijai, kurie užtikrina, kad negalima būtų slėpti krovinių ir būtų sudarytos galimybės lengvai atlikti muitinės tikrinimą. Pareiškėjas, kuris nuomos pagrindais disponuoja pirmiau minėta transporto priemone ir kurio darbuotojas ją vairavo, gabendamas neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, yra atsakingas už transporto priemonės neatitikimą TIR konvencijos reikalavimams.

6. Draudimas įrengti TIR ir muitinių procedūrų metu naudojamoje transporto priemonėje bet kokias slėptuves ir panašius įrengimus, kurie galėtų būti pritaikyti nelegalių prekių vežimui, yra absoliutus. Tokio draudimo teisinė išraiška, be kita ko, yra pateikta TIR konvencijos 2 priedo 1 ir 2 straipsnių principinėse nuostatose dėl transporto priemonių, kuriomis gabenami kroviniai su muitinės plombomis ir spaudais tinkamumo tokioms operacijoms atlikti: jose (tokiose transporto priemonėse) neturi būti slaptaviečių kroviniams slėpti; krovinių skyriaus sudedamosios dalys (sienelės, grindys, durys, stogas, statramsčiai, skersiniai elementai ir t. t.) turi būti sujungtos tokiais įtaisais, kurių nebūtų galima iš išorės nuimti ir vėl sumontuoti nepaliekant matomų žymių, arba taip sukonstruotos, kad nebūtų galima konstrukcijos keisti nepaliekant matomų žymių.

Sienelės, grindys, durys ir stogas, pagaminti iš skirtingų elementų, turi atitikti tuos pačius reikalavimus ir būti gana atsparūs. Šių nurodytose teisės normose reikalavimų nesilaikymas TIR konvencijos taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas pripažinti atitinkamą transporto priemonę netinkama. Pagal savo pobūdį TIR konvencijos 2 priedo 1 ir 2 straipsniuose nurodyti reikalavimai yra tęstiniai, t. y. jų privaloma paisyti visą transporto priemonės panaudojimo TIR konvencijos nustatytiems tikslams laiką. Tai reiškia, kad TIR konvencijos III skyriaus a ir b poskyriuose numatytas transporto priemonės patikrinimas jos tinkamumo aspektu ir atitinkamos transporto priemonės patikrinimo liudijimo išdavimas savaime nepanaikina šios priemonės naudotojo (TIR knygelės naudotojo) atsakomybės už šios transporto priemonės tinkamumą TIR konvencijos 2 priedo 1 ir 2 straipsnių taikymo prasme.

Viena iš sąlygų teisei naudotis TIR procedūromis atsirasti yra asmens raštiška deklaracija apie atitinkamus įsipareigojimus asociacijai, taip pat ir įsipareigojimas laikytis visų su muitinio tranzito vykdymu sietinų reikalavimų. Slėptuvės įrengimo ir jos buvimo vietos faktai, taip pat tai, kad ši slėptuvė faktiškai jau buvo panaudota, įvežant didelį kiekį joje paslėptų kontrabandinių cigarečių (toks kiekis parodo slėptuvės dydį), akivaizdžiai patvirtino, jog pareiškėjas netinkamai vykdė pirmiau aptartus savo įsipareigojimus ir TIR konvencijos 38 straipsnio 1 dalies taikymo prasme padarė rimtą muitinės taisyklių pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1438/2012).

7. Pažymėtina, kad Lenkijoje sulaikytas prekes – cigaretes, pareiškėjas gabeno su CMR važtaraščiu Nr. 0629606, t. y. vykdė tarptautinį krovinių gabenimą, tačiau CMR nenurodyta, kad gabendamos cigaretės, vairuotojas neturėjo cigarečių gabenimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis Reikalavimų asmenims, norintiems gauti TIR procedūros vykdytojo leidimą, 6.3 ir 11.9 punktais, pareiškėjo direktorius K. S. yra išklausęs kursus, kurių tema „TIR konvencijos reikalavimai ir muitinės tranzito sistema“ (liudijimų Nr. L02-29689 ir L02-33873 kopijos pridedamos). Taigi, UAB „Luvel transportas“ direktoriui K. S. yra žinomi reikalavimai dėl TIR konvencijos (taip pat ir dėl transporto priemonės tinkamumo) taikymo, jis turėjo užtikrinti, kad jo naudojamojoje transporto priemonėje nebūtų įrengtų slėptuvių, kad transporto priemonės, skirtos TIR operacijoms vykdyti, vairuotojas laikytųsi muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų.

8. Laikinas TIR procedūros vykdytojo leidimo sustabdymas iš esmės taikomas, kai Komitetas, gavęs pranešimus apie padarytus pažeidimus, vertindamas informaciją ir dokumentus, privalo imtis priemonių, kad nebūtų daromi nauji pažeidimai laikotarpyje, kol Komitetas tikrins ir vertins padarytus pažeidimus, prireikus rinkdamas papildomą informaciją iš įgaliotų Lietuvos Respublikos valstybės ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų. Būtent atsižvelgus į informacijos visumą ir jos vertinimą, bus priimamas galutinis sprendimas – ar turi būti visiškai panaikintas leidimas. Komitetas nekompetentingas atlikti tyrimus baudžiamosiose bylose. Komitetas, atsižvelgdamas į kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės ir užsienio valstybių institucijų pateiktą informaciją, vertina, ar TIR procedūros leidimo turėtojas, atsakingas už TIR konvencijos ir kitų muitų teisės aktų bei teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinius pervežimus, laikymosi, gali tinkamai vykdyti TIR procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant TIR sistemą pagal tarptautinę tranzito procedūrą tranzito vykdytojui nereikia teikti vienkartinių garantijų, užtikrinančių galimų mokestinių prievolių vykdymą, sistema suteikia galimybę naudotis tarptautine garantijų grandine. Jeigu vadovaujantis TIR konvencija ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatas vykdoma TIR procedūra, TIR knygelė yra ir deklaracija ir garantija. TIR procedūra vykdoma kai prekės gabenamos tranzitu, garantuojant asociacijoms ir naudojant TIR knygelę (TIR konvencijos 3 str. b) p.). Tokiu būdu TIR procedūros leidimo turėtojas turi pranašumą prieš kitus tranzito procedūros vykdytojus, todėl jam taikomi griežtesni kriterijai ir reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 108-109) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad Komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 1 TIR-19 yra teisėtas, pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais TIR procedūros vykdymą ir TIR procedūros leidimo turėtojo pareigas ir atsakomybę. Vadovaujantis TIR konvencijos 42 a straipsniu, glaudžiai bendradarbiaudamos su asociacijomis, kompetentingos institucijos imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad TIR knygelės būtų naudojamos tinkamai. Vadovaudamasi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1B-548 patvirtintų TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto darbo nuostatų 16 punktu, Muitinės kriminalinė tarnyba teisėtai informavo Komitetą apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir pradėtą ikiteisminį tyrimą.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1TIR-19, kuriuo Komitetas nusprendė laikinai (3 mėn.) sustabdyti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ TIR procedūros vykdytojo leidimo galiojimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo santykius reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, taip pat 1975 m. Muitinės konvencija dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjo naudojamu krovininiu automobiliu buvo gabenamos nedeklaruotos prekės – 85 ryšuliai įvairių drabužių (b. l. 46). Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2013 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (8.2/2)-3R-1264 taip pat nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. Baltarusijos Respublikoje sustabdyta ir patikrinta pareiškėjo transporto priemonė (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir CP 724), vykstanti be krovinio, kurios puspriekabėje buvo rasta 404 600 vnt. įvairių cigarečių. 2013 m. vasario 16 d. Budziske, Lenkijoje, patikrintoje pareiškėjo transporto priemonėje (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurią vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. R., rasta 10,06 mln. vnt. cigarečių. Teisėjų kolegija nurodo, kad patikrintas krovinys buvo vežtas pagal CMR važtaraštį, todėl vežėjo teisės ir pareigos krovinio priėmimo vežti tvarka reguliuojama ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) normomis.

CMR konvencijos 8 straipsnis teigia, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Vertindama CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytų vežėjo pareigų apimtį teisėjų kolegija kartu turi omenyje ir TIR konvencijos 1 straipsnio o) punkto bei 21 straipsnio nuostatas. Kadangi TIR konvencija bei Bendrijos muitinės kodeksas numato vežėjo pareigą pateikti krovinius muitinei, tai tikrindamas pakraunamą krovinį vairuotojas turi pareigą įsitikinti, kad jis galės tinkamai įvykdyti pareigas pateikti krovinį, t. y. kad jo vežamas krovinys atitinka krovinį, nurodytą CMR važtaraštyje ir TIR knygelėje, ir kad jis neveža jam nežinomų krovinių. Neįvykdžius tokios pareigos kyla atsakomybė, kurios viena iš formų yra TIR konvencijos 38 straipsnio sankcija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnis, 58 straipsnio 1 dalis, TIR Konvencijos 1 straipsnio o) punktas patvirtina pareiškėjo atsakomybę už nedeklaruotas prekes, gabentas krovininiu automobiliu su puspriekabe su TIR knygele. Kadangi muitinei nedeklaruotos prekės su TIR knygele buvo gabenamos neteisėtai, atsakovas tinkamai nustatė Bendrijos muitinės kodekso ir TIR Konvencijos pažeidimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas neužtikrino, kad jo naudojamos transporto priemonės vairuotojas laikytųsi muitų įstatymų reikalavimų, susijusių su tarptautiniu krovinių gabenimu, ir konstatuoja esant pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Taigi aplinkybė, kad pareiškėjo naudojamų transporto priemonių vairuotojai padarė ar nepadarė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas, negali paneigti pareiškėjo, turinčio TIR procedūros vykdytojo leidimą, pareigos vykdyti ir nepažeisti muitų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su muitinės tikrinimu, muitinės įforminimu bei tarptautiniu krovinių gabenimu, reikalavimų bei negali pašalinti jo atsakomybės dėl muitinės įstatymų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindu TIR konvencijos 38 straipsnio 1 dalyje numatytai sankcijai taikyti yra ne tai, kad pareiškėjui buvo ar nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kitaip tariant, pakanka faktų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinių krovinių gabenimą, reikalavimai. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, kokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos, ar buvo baigtas ikiteisminis tyrimas ir kokiu procesiniu dokumentu buvo baigtas (jei buvo baigtas) minėtas ikiteisminis tyrimas, nėra reikšminga, nes pagrindu sankcijai taikyti yra muitinės įstatymų pažeidimas, kuris grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis. Todėl darytina išvada, kad Komiteto 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1TIR-19 priėmimui įtaką turėjo būtent TIR procedūros leidimo turėtojo UAB „Luvel transportas“, kuris yra atsakingas už tinkamą visų TIR konvencijos nuostatų laikymąsi, padaryti Bendrijos muitų teisės aktų ir TIR konvencijos pažeidimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 13 d. TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo ir panaikinimo komiteto sprendimą Nr. 1TIR-19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas ir pagrįstai nutarė atmesti skundą. Konstatuotina, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas