A-164-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-164-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05986-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. M. P. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius) 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (10.1)3-599974; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6569; įpareigoti VSDFV Vilniaus 3-iąjį pensijų skyrių informuoti pareiškėją, kokio dydžio senatvės pensija jai būtų paskirta, jeigu ji būtų skiriama pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, ir paskirti naujai apskaičiuoto dydžio senatvės pensiją, jeigu taip apskaičiuota pensija yra didesnė už mokamą. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas atitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą.

Paaiškino, kad su 2013 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių ir prašė apskaičiuoti, kokio dydžio senatvės pensija I. M. P. būtų paskirta, jeigu ji pirmą kartą būtų skiriama pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą. Pareiškėja taip pat prašė paskirti ir mokėti naujai apskaičiuoto dydžio senatvės pensiją, jeigu taip apskaičiuota pensija yra didesnė už mokamą. Šį prašymą I. M. P. grindė tuo, kad įstatymo nuostata, leidžianti perskaičiuoti senatvės pensijos dydį, tik įgijus bent vienerius papildomus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus, ir neleidžianti pensijos dydžio perskaičiuoti pasikeitus teisiniam reguliavimui, yra diskriminacinė, nes vien senatvės pensijos paskyrimo data lemia, kokio dydžio senatvės pensija bus paskirta asmeniui, neatsižvelgiant į jokias kitas senatvės pensijos dydį apsprendžiančias aplinkybes.

VSDFV Vilniaus 3-iasis pensijų skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendime Nr. (10.1)3-99974 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Analogišką prašymą I. M. P. pateikė VSDFV, kuri 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6569 taip pat atsisakė tenkinti jos prašymą. Pareiškėjos nuomone, institucijos turėjo pateikti prašomą informaciją. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnis suteikia teisę prašyti informacijos iš valstybės institucijų ir įstaigų ir įpareigoja šias institucijas ir įstaigas pateikti prašomą informaciją, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. VSDFV Vilniaus 3-iasis pensijų skyrius ir VSDFV galėjo atsisakyti suteikti prašomą informaciją tik Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnyje numatytais pagrindais, tačiau tokių pagrindų, pareiškėjos nuomone, nėra.

Be to, VSDFV 2013 m. spalio 8 d. sprendime Nr. (6.5)I-6569 nurodė, kad pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d., I. M. P. senatvės pensija būtų apskaičiuojama tuo atveju, jeigu ši pensija jai būtų skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ar vėlesnės datos. Taigi, jeigu dėl senatvės pensijos paskyrimo pareiškėja būtų nesikreipusi iki 2013 m. sausio 1 d., tikėtina, kad gautų didesnę pensiją. Kiti asmenys, kuriems senatvės pensija paskirta po 2013 m. sausio 1 d., nors turėjo tokias pačias ar netgi mažesnes draudžiamąsias pajamas kaip pareiškėja, gauna didesnę pensiją. Toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. I. M. P. nuomone, pensijos skyrimo data nėra toks svarbus aspektas, kuris pateisintų skirtingų dydžių senatvės pensijų skyrimą, todėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, įtvirtinantis skirtingą senatvės pensijų dydžio skaičiavimo tvarką priklausomai nuo senatvės pensijos skyrimo datos, prieštarauja Konstitucijai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 19, 24 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymą asmenims, kurie turi valstybinio socialinio draudimo pensijų stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau – ir stažas) iki 1994 m. sausio 1 d. ir kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija skiriama nuo datų, buvusių iki 2013 m. sausio 1 d., senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 x s x k x D +0,005 x S x k x asmenims, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 m. sausio 1 d. ir kuriems senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų, senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal formulę: 0,005 x S x k x D. Asmenų, turinčių stažo, įgyto iki 1994 m. sausio 1 d., prašymu (skiriant senatvės pensija nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų), pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x k x D. Asmenų, turinčių stažo, įgyto iki 1994 m. sausio 1 d., prašymu (skiriant senatvės pensija nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų), pensijos papildoma dalis gali būti apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D + 0,005 x S x K x D, jeigu asmeniui tai naudinga. Taigi, ar asmenims, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 m. sausio 1 d., gali būti taikoma nauja senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo tvarka (pagal formulę, sudarytą iš vienos dalies, arba pagal formulę, sudarytą iš dviejų atskirų dalių) priklauso nuo to, nuo kurios datos ši pensija skiriama.

Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pensijos gavėjo prašymu senatvės pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus stažo ir pajamų duomenis, kai jis po pensijos paskyrimo įgyja papildomą ne mažesnį kaip vienų metų stažą, dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pagal I. M. P. 2010 m. rugpjūčio 1 d. prašymą skirti senatvės pensiją nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr.13-17-5258 senatvės pensija jai buvo paskirta vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki išėjimo į pensiją mėnesio.

Senatvės pensija pareiškėjai buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 39 metų ir 24 dienų stažą bei asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus – 1,1550 ir 1,7842, apskaičiuotus atitinkamai iš 1989 m. sausio 1 d.– 1993 m. gruodžio 31 d. ir 1994 m. sausio 1 d.–2009 m. spalio 16 d. laikotarpių pajamų. Pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1 488,00 Lt) senatvės pensijos papildoma dalis pareiškėjai buvo apskaičiuota pagal formulę: 0,005 x 23,0667 x 1,1550 x 14 88,00 + 0,005 x 16,0000 x 1, 7842 x 1 488 = 410,61 Lt.

I. M. P. senatvės pensijos dydis 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 903,81 Lt. Kadangi pareiškėja po pensijos skyrimo nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. nedirbo ir neįgijo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto vienų metų stažo, skirti jai pensiją iš naujo vadovaujantis nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusia tvarka nėra teisinio pagrindo. Nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nenustato taikyti išimtis ir skirti pensiją kitaip, nei nustatyta šiuose teisės aktuose.

Pažymėjo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi senatvės pensijos apskaičiavimo tvarka pareiškėjos atžvilgiu gali būti taikoma tik pareiškėjai įgijus papildomą ne mažesnį kaip vienerių metų stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, arba apsidraudus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir įgijus teisę į senatvės pensijos skyrimą iš naujo.

Atkreipė dėmesį, kad preliminarių skaičiavimų, kokio dydžio būtų I. M. P. senatvės pensija, apskaičiuota taikant pensijos papildomos dalies viengubą formulę, rezultatas negali būti tikslus, kadangi nėra žinoma, kokio dydžio draudžiamosios pajamos būtų priskaičiuotos ateityje ir koks būtų asmens draudžiamųjų pajamų po 1994 m. sausio 1 d. koeficientas, įvertinant minėtas draudžiamąsias pajamas. Darant prielaidą, kad pareiškėja būtų įgijusi papildomą po pensijos skyrimo vienerių metų stažą ir bendras stažas būtų 40,0667 metų bei taikant pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų po 1994 m. sausio 1 d. koeficientą 1,7842, jos pensijos dydis būtų 1 035,86 Lt. Pažymėjo, kad I. M. P. yra paaiškintos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos bei galimybė įgyti papildomą stažą draudžiantis savanoriškuoju valstybiniu socialiniu draudimu.

Nurodė, kad kreipimosi į Konstitucinį Teismą nereikalingumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A-593/2014, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismo nuomone, atsisakymas pateikti hipotetinius skaičiavimus, kokio dydžio pensija būtų apskaičiuota, jei asmuo turėtų teisę gauti atitinkamos rūšies pensiją, ar būtų įgijęs kito dydžio stažą, ar būtų turėjęs kito dydžio draudžiamųjų pajamų, ar galiotų kitoks pensijų skaičiavimo teisinis reguliavimas ir pan., negali būti laikomas pažeidžiančiu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi pirmiausia, hipotetiniai paskaičiavimai negali būti laikomi informacija, kaip ją apibrėžia nurodytas įstatymas, antra, prašomų pateikti paskaičiavimų institucija neturi (jais nedisponuoja), nors pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas disponavimas informacija yra būtinas jos teikimo elementas. Be to, I. M. P. prašomų pateikti skaičiavimų institucija objektyviai negali turėti, kadangi nėra žinoma, kokio dydžio draudžiamosios pajamos būtų priskaičiuotos ateityje ir koks būtų asmens draudžiamųjų pajamų po 1994 m. sausio 1 d. koeficientas, įvertinant minėtas draudžiamąsias pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie teisės aktai nenustato pareigos VSDFV ar jos teritoriniams skyriams teikti tokio pobūdžio preliminarius skaičiavimus. Iš esmės šis pareiškėjos reikalavimas yra įvykdytas bylos nagrinėjimo metu, nes VSDFV teritorinis skyrius pateikė galimos pensijos paskaičiavimą atsiliepime.

Apibendrindamas teismas nusprendė, kad VSDFV teritorinis skyrius ir VSDFV pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus skaičiavimus ir paskirti jai naujai apskaičiuoto dydžio senatvės pensiją, jeigu taip apskaičiuota pensija yra didesnė už mokamą. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. (10.1)3-99974 ir VSDFV 2013 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6569 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pripažinus prašomus panaikinti sprendimus teisėtais ir pagrįstais, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus 3-iąjį pensijų skyrių informuoti pareiškėją, kokio dydžio senatvės pensija jai būtų paskirta, jeigu ji būtų skiriama pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, ir paskirti naujai apskaičiuoto dydžio senatvės pensiją, jeigu taip apskaičiuota pensija yra didesnė už mokamą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, kad pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina jo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009). Vien pareiškėjos pateikti samprotavimai apie galimą teisės akto nuostatų neatitikimą Konstitucijai nėra ir negali būti pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismui pagrįstų abejonių dėl prašomų ištirti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo normų konstitucingumo nekyla. Naujai nustatytas reglamentavimas negali būti laikomas asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimu, kadangi jis taikomas visiems asmenims, kuriems senatvės pensija skiriama nuo 2013 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų. Pareiškėjos atžvilgiu šis reglamentavimas būtų taikomas jai įgijus papildomą, ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.

III. Pareiškėja I. M. P. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (10.1)3-599974; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6569; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių paskirti pareiškėjai senatvės pensiją, kurios dydis būtų apskaičiuotas pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas atitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą (b. l. 47–49).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-593/2014. Tačiau šioje administracinėje byloje nagrinėtas ginčas iš esmės skiriasi nuo pareiškėjos keliamo ginčo. Administracinėje byloje Nr. A502-593/2014 pareiškėja kėlė klausimą dėl nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančio teisinio reguliavimo taikymo, nagrinėjant jos 2012 m. gruodžio 3 d. pateiktą prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją. Taigi minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo pagal kitas teisės normas, nei tos, kurios galiojo pareiškėjos kreipimosi į viešojo administravimo subjektą metu. Pareiškėja į teismą kreipėsi prašydama skirti pensiją iš naujo ne dėl atsiradusių naujų stažo ar pajamų duomenų (kas buvo pagrindu pateikti prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją pareiškėjai administracinėje byloje Nr. A502-593/2014), o dėl pakitusio teisinio reguliavimo (pakeistos senatvės pensijos apskaičiavimo tvarkos). Mano, kad teismas tinkamai nenustatė pareiškėjos keliamo ginčo esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimu, kuriame buvo vertinama situacija, kai atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu pagal priėmimo į valstybės tarnybą datą buvo diferencijuojamos valstybės tarnautojų, ėjusių Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, teisinis statusas; tokiems valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki ir po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., numatytos taikyti skirtingos tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, kurios lemia skirtingą su šiuo stažu susijusio priedo už tarnybą Lietuvos valstybei dydį ir kasmetinių atostogų trukmę, nors abi šių valstybės tarnautojų grupės yra vienodoje padėtyje, t. y. abiejų grupių valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatyme (1999 m. liepos 8 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą buvo laikomi A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojais. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu vien pagal priėmimo į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą datą skirtingai reguliuojant vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir socialines garantijas, buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis, 33 straipsnio 1 dalies nuostata „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 52–55).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas (b. l. 57–60).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pirmiausia dėmesys atkreiptinas į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio, reglamentuojančio pensijos skyrimą iš naujo, 1 dalies nuostatas senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 str. 2 ir 3 d.). Atsižvelgusi į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisę skirti pensiją iš naujo pareiškėja įgytų, jeigu po paskutinio pensijos paskyrimo nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. vėl įgytų papildomą ne mažesnį kaip vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdama pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, jog I. M. P. nuo paskutinio pensijos skyrimo įgijo vienerių metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdama pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, byloje nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai pensiją skirti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje informacija apibrėžiama kaip žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 2 p.).

Preliminarių skaičiavimų, kokio dydžio būtų pareiškėjos senatvės pensija, apskaičiuota taikant pensijos papildomos dalies viengubą formulę, rezultatas negali būti tikslus, kadangi nėra žinoma, kokio dydžio draudžiamosios pajamos būtų priskaičiuotos ateityje ir koks būtų asmens draudžiamųjų pajamų po 1994 m. sausio 1 d. koeficientas, įvertinant minėtas draudžiamąsias pajamas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsisakymas pateikti hipotetinius skaičiavimus, kokio dydžio pensija būtų apskaičiuota, jei asmuo turėtų teisę gauti atitinkamos rūšies pensiją, ar būtų įgijęs kito dydžio stažą, ar būtų turėjęs kito dydžio draudžiamųjų pajamų, ar galiotų kitoks pensijų skaičiavimo teisinis reguliavimas ir pan., negali būti laikomas pažeidžiančiu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nes hipotetiniai paskaičiavimai negali būti laikomi informacija, kaip ją apibrėžia nurodytas įstatymas, antra, prašomų pateikti paskaičiavimų institucija neturi (jais nedisponuoja), nors pagal gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas disponavimas informacija yra būtinas jos teikimo elementas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašomų pateikti skaičiavimų institucija objektyviai negali turėti, kadangi nėra žinoma, kokio dydžio draudžiamosios pajamos būtų priskaičiuotos ateityje ir koks būtų asmens draudžiamųjų pajamų po 1994 m. sausio 1 d. koeficientas, įvertinant minėtas draudžiamąsias pajamas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. (10.1)3-599974 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6569 yra pagrįsti ir teisėti.

Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas atitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais argumentais, todėl jų nebekartoja. Kartu pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodytų nuostatų konstitucingumo nekilo, tokių abejonių nekyla ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą buvo pagrįstai netenkintas.

Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė