A-822-472-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A822-472/2014 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01070-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl iš išeitinės pašalpos išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas

V. V. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti iš jam priklausiusios išeitinės pašalpos 2 036,49 Lt išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio. Skunde (b. l. 2–4) pareiškėjas nurodė, kad jis 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 86-TE-174, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai), buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2011 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 57 straipsnyje reglamentuoti keturi atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija – 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktai. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo apskaičiuota išeitinė pašalpa

13 576,60 Lt ir atsakovas iš šios sumos išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, todėl sumažėjo jam išmokamos kompensacijos dydis ir jis patyrė turtinius praradimus. Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos su atleidžiamu pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, tačiau su pareiškėju nėra visiškai atsiskaityta iki šio laiko, t. y. jį atleidžiant iš tarnybos, jam nebuvo išmokėta dalis išeitinės pašalpos. Pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti iš jam priklausiusios išeitinės pašalpos išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, tačiau atsakovas jo prašymo netenkino. Pareiškėjas paminėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir

5 punkte nurodytas neapmokestinamąsias pajamas. Nurodė, kad atsakovas, išskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį iš jam išmokėtos išeitinės pašalpos, pasielgė neteisėtai, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas tokią išeitinę pašalpą (kompensaciją) priskiria neapmokestinamoms pajamoms. Pareiškėjo nuomone, šiuo klausimu yra suformuota praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. A10-1831/06; Nr. A525-1873/08; Nr. A556-346/08; Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14), 2008; Nr. A39-1831/06; Nr. A438-414/09; Nr. A756-670/08; Nr. A502-374/08; Nr. A146-1261/09. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo V. V. skundą atmesti (b. l. 18–20). Paaiškino, kad išmokėdamas V. V. priklausančią išeitinę kompensaciją ir išskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį, atsakovas pasielgė teisėtai, o pareiškėjas nurodo netinkamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Nagrinėjam atveju aktuali 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata. Visos nuo 2009 m. sausio 1 d. darbdavio darbuotojui išmokamos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis, ar jos esmę atitinkanti sutartis, taip pat ir išeitinės kompensacijos (išmokos) išmokamos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės pagal Statuto

53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad mokesčių permokos grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas dėl jo manymu permokėtų mokesčių turėjo tiesiogiai kreiptis į mokesčių administratorių. Mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių permoką MAĮ nustatyta tvarka, atsakovui įstatymas tokios pareigos nenustatė. Permokėtos sumos grąžinamos iš tų biudžetų, į kuriuos buvo sumokėtos. MAĮ 87 straipsnyje numatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra. Atsakovo manymu, pareiškėjas dėl neišmokėtos kompensacijos dalies turėjo kreiptis ne į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriai buvo pervesta iš pareiškėjo kompensacijos išskaičiuota suma. Kadangi atsakovas atleisdamas pareiškėją iš darbo bei išmokėdamas išeitinę kompensaciją su juo visiškai atsiskaitė, o mokesčiai nuo išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui negali būti priteista jo prašoma suma. Be to, pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, nes į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos ir atsiskaitymo su juo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-111 buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo

181 straipsniu įstatymas (Žin., 2008, Nr. 149-6033). Minėtu pakeitimu įstatymų leidėjas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį (neapmokestinamos pajamos). Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui pareiškėjui buvo išskaičiuoti mokesčiai nuo visos priskaičiuotos sumos. Teismo nuomone, nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktui, visos nuo 2009 m. sausio 1 d. darbdavio darbuotojui išmokamos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis arba jos esmę atitinkanti sutartis, taip pat ir išeitinės kompensacijos (išeitinės išmokos, išeitinės pašalpos), išmokamos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės (pvz., atleidžiami pagal Lietuvos Respublikos tarnybos statuto 1 dalies

4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Toks įstatymo aiškinimas pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų aiškiai išskiria kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis, ar jos esmę atitinkanti sutartis ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Be to, minėta teisės norma nenumato išimčių vidaus tarnybos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio

1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi suformuota teismų praktika ir nurodo nutartis, priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tačiau pareiškėjo paminėtose bylose pareiškėjų atleidimo metu galiojo kitoks teisinis reguliavimas (ankstesnė Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 1 dalies

5 punkto redakcija).

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 32–35), prašydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą

– priteisti pareiškėjui iš atsakovo iš jo išeitinės pašalpos išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (2 036,49 Lt). Apeliacinį skundą grindžia savo skunde nurodyta argumentacija dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų bei suformuotos teismų praktikos, taip pat Darbo kodekso 226 straipsniu, kuriame nurodyta, kad negalima daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Mano, kad išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nepriteisimas diskriminuotų pareiškėją kitų pareigūnų, atleistų iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atžvilgiu. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 42–44) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą. Remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Byloje ginčas kilo dėl gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimo iš pareiškėjui V. V. išmokėtos

išeitinės kompensacijos tarnybos santykiams pasibaigus Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalyje 4 punkte numatytu

pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės). Nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 86-TE-174 (b. l. 23), jam buvo priskaičiuota 13 711,60 Lt išeitinė kompensacija, iš kurios išskaičiuotas 2 036,49 Lt gyventojų pajamų mokestis (b. l. 6). Pareiškėjo teigimu, gyventojų pajamų mokestis buvo išskaičiuotas nesant teisinio pagrindo, todėl 2 036,49 Lt turėtų būto priteisti iš atsakovo. Šiaulių apygardos administracinis teismas, nustatęs, jog iš pareiškėjui mokėtinos išeitinės kompensacijos gyventojų pajamų mokestis buvo teisėtai išskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio

1 dalies 5 punktu, 2013 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos),

nustatančio neapmokestinamąsias pajamas, nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17

straipsnio

1 dalies 5 punktą prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vadinasi, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu darbdavio darbuotojui išmokamos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis arba jos esmę atitinkanti sutartis, taip pat ir išeitinės kompensacijos (išeitinės išmokos, išeitinės pašalpos), išmokamos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės (pvz., atleidžiami pagal Lietuvos Respublikos tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Konstatuotina, kad pareiškėjui

buvo pagrįstai išskaičiuoti mokesčiai nuo visos priskaičiuotos sumos, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17

straipsnio

1 dalies 5 punktas iš neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų aiškiai išskiria kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis, ar jos esmę atitinkanti sutartis ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Be to, minėta teisės norma nenumato išimčių vidaus tarnybos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos vadovaujantis jau minėtu Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, į kuriuos būtų neatsakyta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose. Aplinkybė, kad iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose, kuriomis pareiškėjas remiasi apeliaciniame skunde (A10-1831/2006; A502-374/2008; A146-1261/2009; kt.), buvo suformuota kitokia praktika, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas. Tokį faktą būtų galima nagrinėti, jei asmenų faktinė ir teisinė padėtis būtų vienoda, tačiau negali būti lyginama asmenų padėtis, kai jų teisės nustatomas skirtingu metu bei galiojant skirtingoms teisės normoms. Pareiškėjo situacija negali būti lyginama su asmenų, kuriems teisinės pasekmės kilo iki 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusio įstatymo pasikeitimo, nes pareiškėjo teisės nustatytos vėliau įsigaliojusiu teisės aktu. Dėl išvardintų priežasčių, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pritaikius galiojantį teisės aktą, pareiškėjas buvo diskriminuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-471/2014). Teisėjų kolegija nevertina atsakovo atsiliepimuose teikiamų argumentų, kad pareiškėjas dėl mokesčio grąžinimo turėjo kreiptis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, nes bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų konkretiems atsakovams (prašoma priteisti iš atsakovo

2 036,49 Lt), mokesčio grąžinimo klausimai nepatenka į šios bylos dalyką. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos

31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė