AS-552-536-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-536/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01902-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė teismo atnaujinti terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. ir 2014 m. vasario 18 d. nutarčių apskundimo ir nurodė, kad aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas 2014 m. vasario 17 d. – 2014 m. vasario 27 d. patvirtina įrodymas, pateiktas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. Ik-536-554/2014.

Kadangi nurodytas įrodymas nebuvo pateiktas nei kartu su pareiškėjo atskiruoju skundu, nei nurodytoje administracinėje byloje Nr. Ik-536-554/2014, todėl buvo nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti.

Pareiškėjas pateikė naują atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. ir 2014 m. vasario 18 d. nutarčių apskundimo, kurį motyvavo tuo, jog toks prašymas nėra reikalingas, nes teismas sistemingai pažeidinėja protingumo ir teisingumo principus, Mastaičių pašte atgalinėmis datomis antspauduoti vokai neįrodo aplinkybės, kad jie gauti V. J. nurodytais terminais. Teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartį siuntė neregistruotu paštu, o pareiškėjas pašte negyvena ir nedirba, todėl ant voko uždėtas antspaudas nereiškia voko įteikimo datos fakto. Kaip svarbią aplinkybę, pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad V. J. 2014 m. vasario 17 - 27 dienomis buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė: atnaujinti praleistą atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo padavimo teismui terminą ir priimti V. J. atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo, tačiau neatnaujinti praleisto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti V. J. atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo.

Teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą 2014 m. vasario 6 d. teismo nutarties apskundimui grindžiamas pridėtu iš teismo išsiųstu voku, ant kurio yra pašto žyma kada pareiškėjui buvo išsiųstas ir gautas vokas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši nutartis turėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos paskelbimo, t. y. iki 2014 m. vasario 13 d., nes byla buvo išnagrinėta pareiškėjui dalyvaujant. Pareiškėjo atskirasis skundas teisme faksimiliniu laišku buvo gautas 2014 m. vasario 16 d., t. y. praleidus nustatytą apskundimo terminą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad prašymu jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti terminą minėtai nutarčiai skųsti, nenurodyta, pareiškėjo teiginiai yra tik abstraktaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl prašymą dėl 2014 m. vasario 6 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Termino neatnaujinus teismas atsisakė priimti ir atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties apskundimo (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 101) prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad remiasi jo 2014 m. vasario 16 d. ir 2014 m. kovo 3 d. atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais. Pareiškėjo manymu, teismo atsisakymas siųsti pareiškėjui nutartis registruotu paštu laikytina svarbia priežastimi atskirojo skundo padavimo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties laikui atnaujinimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Mastaičių pašto antspaude ant voko, kuria siųsta teismo nutartis, nėra nurodyta, jog laiškas pareiškėjui buvo įteiktas Mokslo g. 5-17, Mastaičiuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo paduoti ir atsisakyti priimti skundą dalyje dėl minėtos nutarties panaikinimo. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis su skundu į teismą, ar tinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir ar pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atskirasis skundas visais atvejais, nepaisant to, ar šalis dalyvavo paskelbiant skundžiamą nutartį, turi būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo, išskyrus atvejus, kai byla įstatymo numatytais atvejais nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo teismo 2014 m. sausio 23 d. posėdyje Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą, kurioje buvo priimta pareiškėjo siekiama apskųsti teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis (b. l. 59-61). Todėl Kauno apygardos administraciniam teismui 2014 m. kovo 20 d. nutartimi neatnaujinus praleisto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo padavimo teismui termino ir atsisakius priimti V. J. atskirąjį skundą dalyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalies Kauno apygardos administraciniam teismui turėjo paduoti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo (ABTĮ 149 str. 2 d.).

Iš 2014 m. sausio 23 d. vykusio Kauno apygardos administracinio teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas posėdyje dalyvavo, jame buvo nurodyta, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2014 m. vasario 6 d., 12 val. 50 min. (b. l. 59-61). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties apskundimo, turi būti vadovaujamasi ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia septynių dienų terminą nuo nutarties paskelbimo, o ne ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, numatančia septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. vasario 6 d. nutartis atskiruoju skundu galėjo būti apskųsta iki 2014 m. vasario 13 dienos. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui pateikė 2014 m. vasario 16 d., t. y. praleidęs nustatytą teismo nutarties apskundimo terminą.

Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-40/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Įstatymo nustatytas procesinis terminas – tai įstatymo nustatytas laikotarpis, per kurį byloje dalyvaujantys asmenys turi atlikti tam tikrus veiksmus. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad asmuo, praleidęs procesinį terminą, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, susidariusias kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju padavė teismui prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis pareiškėjui buvo siųsta neregistruotu paštu. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad, jo manymu, pasinaudoti savo procesine teise apskųsti priimtą jam nepalankią teismo nutartį, jis galėjo tik gavęs nutarties nuorašą ir su ja susipažinęs. Pareiškėjas taip pat ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties nuorašo įteikimo jam dieną.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Kaip jau minėta, ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis atskirojo skundo padavimo terminą aiškiai ir konkrečiai sieja su nutarties paskelbimu, todėl pareiškėjo argumentai dėl nutarties nuorašo gavimo aplinkybių nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Todėl pareiškėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti ir apginti savo galbūt pažeistas teises, nustatytu terminu turėjo imtis veiksmų, įgyvendindamas teisę apskųsti jo netenkinančią teismo nutartį. Pareiškėjas galėjo domėtis bylos proceso eiga, priimtos nutarties turiniu ir jos apskundimo tvarka. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir buvo supažindintas su procesinio sprendimo paskelbimo laiku, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės apskųsti priimtą teismo nutartį būtent dėl nežinojimo apie šio sprendimo priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes paduoti atskirąjį skundą ir jis dėl to praleido šio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su nutarties apskundimu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas veikė operatyviai, buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galimai pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui bei teisiniam reglamentavimui, įtvirtinančiam tinkamą procesinių terminų laikymąsi.

ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Esant minėtoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo normas. Taigi skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl V. J. atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis