A-858-2042-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-2042/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00355-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 2–3, II t., 41–44) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių (toliau – ir atsakovas, NŽT Telšių skyrius) atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ (toliau – ir UAB „Geodezininkai“) parengtą 13,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) k. v.), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., Varnių sen., Telšių r. sav., planą.

Paaiškino, jog atsakovas nenurodė, kurio teritorijų planavimo dokumento neatitinka pateikti derinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentai. Be to, atsisakymas derinti parengtą sklypo planą yra neaiškus. Pažymėjo, kad žemės sklypo plane, kuris buvo parengtas 2002 m. balandžio 2 d., suformavus žemės sklypą ir atkūrus į jį nuosavybės teises buvusiam savininkui J. R., keliukas žemės sklype nepažymėtas bei nenurodytas kaip žemės sklypo gretimybė. Žemės sklypui nebuvo nustatytas servitutas ir kelias nepažymėtas skirtingo laikotarpio kadastro duomenų žemėlapiuose. Nurodė, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pareiškėja iš atsakovo šį valstybinės žemės plotą, įsiterpusį į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pradėjo nuomoti. Šiuo metu jis apie metus laiko yra ariamas kartu su visu jos sklypu, visame plote yra sėjamos grūdinės kultūros. Nurodė, kad vykstant deryboms dėl taikos sutarties, 2013 m. sausio 30 d. įvykusio susitikimo metu, sužinojo, kad atsakovo sprendimas nederinti UAB „Geodezininkai“ pateiktos kadastrinių matavimų bylos iš esmės paremtas negaliojančiais ar iš esmės ydingais dokumentais, t. y. preliminariu žymėjimu, esančiu Žemės valdos ribų paženklinimo abrise (ant kurio, kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinėje byloje atliktos rašysenos ekspertizės metu, yra suklastotas J. R. parašas), 2002 m. kovo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriame apie įsiterpusį į sklypą kelią nekalbama, ir kuris taip pat nesuderintas su J. R. (parašas ekspertizės išvadoje taip pat pripažintas ne J. R.), bei 2001 metais patvirtintu Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (kuriame atlikti žymėjimai taip pat yra tik preliminarūs).

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 56–58, II t., b. l. 54–60) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5–6.8 punktų reikalavimus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama NŽT teritoriniam padaliniui. Tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), išskyrus Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytus atvejus;

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), iki 2011 m. gruodžio 31 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, kai žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą; Nuostatus ir Metodikos 115, 116, 117 ir 118 punktus, iki 2011 m. gruodžio 31 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, kai žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina ar: byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte – Taisyklių 5.1 punkte nustatytu atveju; Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju; Nuostatų 64 punkte ir Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 5.3 punkte nustatytu atveju; nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede (Taisyklių 5.1 p. ir 5.3 p. nustatytais atvejais);

žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (Taisyklių 5.1 p. ir 5.3 p. nustatytais atvejais) ar Metodikos 110 punkto reikalavimus (Taisyklių 5.2 p. nustatytu atveju); teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; teisingai užpildyta kadastro duomenų forma; teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, t. y. žemės sklypo vertė apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika), ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė apskaičiuota pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu galiojusius žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 515 (toliau – ir Žemėlapių sudarymo taisyklės). Atlikus tikrinimą kameraliai, užpildomas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą pasirašo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, kuris savo parašu patvirtina, kad šiame akte nurodyti duomenys yra teisingi. Jei kameraliai tikrinant nebuvo rasta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas Taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais suderina žemės sklypo planą, o Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju – žemės sklypo planą ir kadastro duomenų lentelę, juos pasirašydamas per 2 darbo dienas nuo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo.

Jei tikrinant kameraliai nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. 2011 m. gegužės 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 37KAM-30399 buvo surašytas vadovaujantis nurodytų teisės aktų reikalavimais. Nurodė, kad rengiant Telšių rajono Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą su J.

R. 2002 m. kovo 16 d. buvo suderinta suprojektuoto sklypo vieta ir ribos, kurią jis suderino pasirašydamas Metodikos 5 priedo žiniaraštį. Žiniaraščio skiltyje „Žemės sklypų išdėstymo ir ribų suderinimas“ nurodyta data – 2002 m. kovo 16 d., yra J. R. parašas. Žiniaraščio skiltyje „Žemės sklypo paženklinimas“ nurodyta data – 2002 m. balandžio 3 d., yra J. R. parašas. Nurodė, kad 2002 m. kovo 20 d. įvyko Telšių rajono Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės parengto žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo svarstymas, kuris buvo įformintas protokolu.

Protokole nurodyta, kad projekto papildymui gautos 8 išvados, kurios buvo pateiktos ir patvirtintos Telšių apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 2135 ir 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 536. Pastaruoju įsakymu buvo patvirtintos 4 J. R. vardu gautos išvados. Susirinkimo protokole nurodyta, kad „visi pretendentai žemės sklypų ribas derino ir pasirašė žiniaraščiuose. Iki projekto pateikimo iš suinteresuotų asmenų pageidavimų, pasiūlymų bei skundų nebuvo gauta. Projekto papildymas parengtas tvarkingai ir trūkumų nerasta“.

Susirinkime nutarta siūlyti projekto papildymą teikti apskrities viršininkui tvirtinti. Parengtas, suderintas ir patikrintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2002 m. kovo 28 d. buvo patvirtintas Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 612 „Dėl Telšių rajono Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo laisvos valstybinės žemės fonde patvirtinimo“. 2002 m. kovo 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 612 priede „Asmenų, pageidaujančių gauti žemę Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti patvirtintoje teritorijoje, vardinis sąrašas“ nurodyti keturi asmenys ir J.

R., kuriam, esančiam IX eiliškumo sąraše, sklypuose Nr. 373-1, 2, 3, 4 suprojektuota 26,6 ha. J. R. suderinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktus ir planus, 2002 m. balandžio 17 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. 78-12354 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui J. R.“, kuriuo J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn keturis žemės sklypus (bendras plotas – 26,60 ha) Telšių rajono (duomenys neskelbtini)sen. (duomenys neskelbtini) k.

Pagal 2002 metais galiojusios (rengiant Telšių rajono Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirtą papildymą) Metodikos 28 punktą, kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje. Pagal Metodikos 29 punktą, jeigu iki projekto tvirtinimo paženklinimo-parodymo aktą pasirašę pretendentai nepareiškia raštu pretenzijų ir jų paženklintų sklypų ribos nesikeičia, laikoma, kad šie piliečiai su suprojektuotais žemės, miško sklypais sutinka, ir projektas teikiamas apskrities viršininkui tvirtinti.

Pagal Metodikos 30 punktą, jeigu patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotas žemėnaudas nustatoma, kad suprojektuotas žemės, miško sklypų ribas būtina patikslinti, tuomet paženklinus visas žemėnaudas patvirtintame projekte (raudonu tušu) išbraižomos patikslintos žemės, miško sklypų ribos ir patikslintas žemės reformos žemėtvarkos projektas pakartotinai teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Nurodė, kad dokumentų ir teisės aktų analizė leidžia teigti, kad pareiškėjos teiginys apie tai, kad žemės sklypas (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo vientisas, be jokio įsiterpusio sklypo, yra nepagrįstas.

Iš dokumentų, esančių Telšių rajono Varnių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo tekstinėje dalyje, nustatyta, kad J. R. buvo žinoma suprojektuoto ir paženklinto žemės sklypo Nr. 373-1 (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) plotas, ribos ir projektinis kelias. Projekto ketvirto papildymo rengimo, svarstymo metu J. R. nepareiškė raštu pretenzijų dėl žemės sklypo ploto ir ribų. Nurodė, kad kapinių nebuvimo fakto nustatymas buvo pagrindas panaikinti žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis – nustatytus naudojimosi apribojimus, tačiau laisvos valstybinės žemės sklypo statusas nuo to nepasikeitė.

Nežiūrint į tai, ar žemės sklypas būtų nuomojamas, suteiktas neatlygintinai ar perduotas neatlygintinai nuosavybėn – visais atvejais žemės tvarkymo dokumentuose turi būti numatyta galimybė patekti į žemės sklypą, t. y. turi būti privažiavimas. Nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla bus patikrinta ir suderinta tada, kai UAB „Geodezininkai“ ar kita įmonė, turinti teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pateiks NŽT Telšių skyriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą dokumentų bylą.

Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis ir juridinėmis aplinkybėmis prašo pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“ pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 158–159), kuriuo prašo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

Paaiškino, jog UAB „Geodezininkai“ pagal turimas NŽT išduotas licencijas Vr.400G-751, Nr. G-857-(751), Nr.400TK-751 atlieka nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), nustato nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, sudaro topografinius planus. Pareiškėja kreipėsi į jį dėl jai priklausančio 13,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav., kadastrinių matavimų atlikimo.

Tuo tikslu su pareiškėja sudarė 2011 m. kovo 25 d. sutartį Nr. l1-004a dėl pastarojo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Joks keliukas nėra pažymėtas atitinkamais (privalomais) sutartiniais ženklais žemės sklypo plane (parengtame 2002 m. balandžio 2 d.). Apie jokį kelią ir su tuo susijusius naudojimosi sklypu apribojimus nenurodoma pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų formose. Atvirkščiai – žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodoma, jog jokių kelių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra.

Numatant kelius ar pravažiavimus/praėjimus per žemės sklypus jiems privalomai nustatomi servitutai. O pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pagal kadastro bylos duomenis – 6 lentelę, 8 lentelę, o taip pat pagal Telšių apskrities viršininko sprendimą bei įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo – jokie servitutai ar atitinkami žemės naudojimo apribojimai nebuvo numatyti. Apie servitutus ar kitokius atitinkamus žemės naudojimo apribojimus nekalbama ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

Todėl rengiant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą neatsižvelgta į preliminarų žymėjimą žemės sklypo abrise ir Telšių apskrities Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadangi šių dokumentų duomenys yra preliminarūs ir tikslinami sklypų formavimo bei kadastrinių matavimų metu. Be to, Telšių apskrities viršininko įsakyme, kuriuo patvirtintas Telšių apskrities Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, servitutas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype numatytas nebuvo.

Jokio keliuko pravažiuoti ir praeiti per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą abrisuose nurodomoje vietoje žemės sklype natūroje taip pat nėra. Taip pat, šis į žemės sklypą įsiterpęs valstybinės žemės plotas nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nenumatyta jo žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos V. R. skundą tenkino.

Nustatė, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. kovo 25 d. sudarė sutartį Nr. 11-004a (I t., b. l. 6) dėl 13,39 ha žemės sklypo (t. y. sklypo Nr. 373-1, esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., Telšių r. sav.) kadastrinių (geodezinių) matavimų atlikimo. Atsakovas 2011 m. gegužės 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. 37KAM-30399 (I t., b. l. 16) konstatavo žemės sklypo ribų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams (nurodė pastabose, kad „4 metrų keliukas vedantis į laisvos valstybinės žemės plotą, plane pažymėtą indeksu 1, pagal pirminius dokumentus nebuvo ir nėra priskirtas V. R. žemės sklypui“) ir 2014 m. gegužės 12 d. raštu (I t., b. l. 15) grąžino pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą vykdytojui UAB „Geodezininkai“. Atsakovas tai padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 19 d.) 68 punktu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žemės sklypo abrisas nėra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Abrisas nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. spalio 24 d. iki 2002 m. spalio 23 d.) 8 straipsniu ir nustatė, kad šiuo atveju vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra Telšių apskrities Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 7823 žemės reformos žemėtvarkos projektas (su papildymais), kuriame nurodytas privažiavimas į valstybinį žemės sklypą per 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosavybės teisių atkūrimo J. R. į 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) momentu galiojusio Kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. spalio 24 d. iki 2002 m. spalio 23 d.) 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius; pagal įstatymo nustatytą apibūdinimą vietinės reikšmės keliai jungia rajoninius kelius, kaimus, taip pat yra kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. To paties įstatymo 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtino Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus (toliau – ir Nurodymai), kurie nustato vietinių kelių, nepriskirtų valstybiniams, struktūros, priklausomybės, tinklo projektavimo ir eksploatavimo principus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai naudojamoje žemėje ir kitose privačiose bei valstybinėse žemėnaudose, taip pat valstybinio žemės fondo žemėje kaimo vietovėje. Nurodymų pavadinimas parodo, kad šis teisės aktas reglamentuoja ne tik kelių tinklo projektavimą, bet ir naudojimą bei priežiūrą, t. y. taikomas ne tik projektuojamiems, bet ir esamiems keliams. Remiantis Nurodymų 4 ir 9 punktais trečios kategorijos keliui galėtų būti priskirtinas ginčijamas privažiavimas per 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagal Nurodymus jis turėjo sutapti su savininkų sklypo ribomis, jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 5,5 arba 4,5 metro, taip pat turėjo būti išlaikyti techniniai reikalavimai, toks kelias turėjo būti įregistruotas vietos savivaldybėje (Nurodymų 7 p., 11.3 p., 12 p., 17 p., 22 p.). Tačiau įrodymų apie privažiavimo į valstybinės žemės sklypą per 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimą paminėto norminio akto nuostatoms ar jo įregistravimą vietos savivaldybėje nepateikta. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad kelias – kaip inžinerinis statinys – buvo įrengtas, o argumentavo iš esmės tuo, kad kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymu numatytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo.

Teisėjų kolegija pažymėjo – nors privažiavimas per 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo į 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) momentu buvo nurodytas patvirtintame Telšių apskrities Telšių rajono Janapolės kadastro vietovės 7823 žemės reformos žemėtvarkos projekte (su papildymais), tačiau minėtas privažiavimas kaip inžinerinis statinys (kelias) nebuvo įrengtas ir registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Kelias taip pat nenurodytas melioracijos schemose (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 8131-8134, b. l. 75, 46). Pažymėjo, kad 13,39 ha žemės sklypo (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. birželio 9 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (I t., b. l. 7–9) ir 2002 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto registro išraše Nr. 78/23063-1 (I t., b. l. 79–81) nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią ar minėtam sklypui nustatytą servitutą (pastarajame 2002 m. išraše, be kita ko, nurodytas 13,39 ha žemės sklypo plotas, iš kurio 13,11 ha ariama žemė, 0,25 ha pelkių ploto ir 0,03 ha nenaudojamos žemės ploto; taip pat nurodyti melioracinės sistemos bei įrenginiai, nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zona, nacionaliniai ir regioniniai parkai). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kelias nenurodytas ir valstybės įmonės Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (I t., b. l. 12–14); kelio taip pat nematyti iš foto lentelės nuotraukų (I t., b. l. 113) ir iš aerofotografinės nuotraukos (I t., b. l. 115), pridėtų prie 2008 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo; be to, kelias nenurodytas žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, formoje Nr. 12 ir žemės sklypo kadastro duomenyse (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.8131-8134, atitinkamai b. l. 74, 84, 54–57); 2002 m. kovo 27 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte (I t., b. l. 77–78) (kuriame Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius 2012 m. kovo 30 d. ekspertizės aktu Nr. 11Š-30(12) (I t., b. l. 220–222) padaryta išvada, kad skiltyje „Su sklypo ribomis ir išmatavimais sutinku:“ pasirašė ne J. R., o kitas asmuo) taip pat neminimas 4 m kelias ar servitutas.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes padarė išvadą, kad J. R. nuosavybės teisių atkūrimo į 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) momentu byloje aptariamas kelias, pažymėtas per 13,39 ha žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. 373-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamai nebuvo įteisintas, todėl atsakovas nepagrįstai nesuderino parengto žemės sklypo plano ir grąžino kadastro duomenų bylą vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Atmetė atsakovo argumentas, jog dėl to, kad tikrinimo kameraliai aktas (kuriuo remiantis buvo grąžinta kadastrinių matavimų byla trūkumų pašalinimui) nėra panaikintas kaip neteisėtas, pareiškėjos reikalavimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo negali būti tenkintinas, kadangi Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutarė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad reikalingas privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir atkreipia dėmesį į servituto nustatymo galimybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pažymėjo, kad jei atitinkamiems asmenims kyla sunkumų naudojantis jiems priklausančiais žemės sklypais, turėtų būti siekiama sutarimo dėl servituto nustatymo, o jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 str. 1 d.).

Byloje taip pat pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 81–89) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, kadangi savo turiniu šis prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kuriame iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62-521/2011). Šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A26-599/2009).

Šiuo atveju pareiškėja prašyme dėl išlaidų priteisimo (II t., b. l. 81–89) nepagrindė dalies nurodytų išlaidų, t. y. apsiribojo nurodydama, kad advokato R. K. pagalba – 1500 Lt, pridėjo 2012 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą (II t., b. l. 87) ir pridėjo 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A0267 (II t., b. l. 89), kurioje nurodytas teisinių paslaugų teikimas pagal 2010 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 01-F (2011 m. gruodžio 30 d. susitarimas). Byloje pateikta ne 2010 m. kovo 1 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 01-F (2011 m. gruodžio 30 d. susitarimas), bet 2011 m. birželio 9 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 4) ir pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2011 m. birželio 10 d. (spaudas ant voko) (I t., b. l. 18). Be to, fiksuotos teisinių paslaugų kainos nurodymas neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos įrodyti bei pagrįsti prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą, nes ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies prasme išlaidų pagrindimas reiškia pateikimą teismui įrodymų, kokios rūšies teisines paslaugas atstovas suteikė (skundo surašymas, atstovavimas teisme ar kt.), kiek valandų sugaišo, teikdamas kiekvieną teisinę paslaugą, ir kokį atlygį (pinigų sumą) už tai gavo.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius apeliaciniu skundu (III t., b. l. 88–95) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl žemės sklypo abriso lemiamo vaidmens nustatant kelio ar projektuojamo kelio egzistavimą de jure yra teisingi. Tačiau teismas šioje sprendimo dalyje nepasisakė dėl atsakovo teismui pateikto kito teritorijų planavimo dokumento – žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo nurodytas privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo per J. R. suteikiamą žemės sklypą. Tai pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Žemėtvarkos projekto pagrindu rengiamas žemės sklypo abrisas, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas. Visuose šiuose paminėtuose dokumentuose, kuriais buvo formuojamas J. R. suteikiamas žemės sklypas, buvo nurodytas privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo. Su šiais dokumentais J. R. buvo susipažinęs, nežiūrint į tai, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, kad vieną žemės sklypo parodymo aktą pasirašė ne J. R..

2. Teismas sprendimą nepagrįstai ir klaidingai motyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų nuostatomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje tvarką reglamentuoja ne Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo aprašas bei Metodika.

3. Pažymėtina tai, kad žemėtvarkos projekte, abrise ir žemės sklypo plane privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo buvo numatytas dėl vienos priežasties – 1993 m. ūkinės veiklos apribojimų plane šiame sklype buvo nurodytos neveikiančios kapinės – kultūros paveldo objektas. Dėl šios priežasties sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Dėl šių sąlygų ir apribojimų pagrįstumo ir teisėtumo pasisakė Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendime, kuriuo vadovaujantis pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys yra pakeisti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Privažiavimas prie laisvos valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, buvo numatytas ir turi būti numatytas žemės tvarkymo dokumentuose, nežiūrint į tai, kad įsiterpusiame žemės sklype nėra kapinių ar nustatytų žemės naudojimo apribojimų.

4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 14 punkto nuostatas kadastriniams matavimams naudojama žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos, žemės sklypų planų kopijos. Šiais dokumentais, kuriuose yra nurodytas projektuojamas kelias, privalėjo naudotis UAB „Geodezininkai“, rengdami pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo planą.

5. Nuosavybės teisių atkūrimo J. R. metu kelias nebuvo įteisintas, o buvo numatytas teritorijų planavimo dokumente tik kaip projektuojamas kelias. Toks kelias buvo numatytas žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane. Įteisintas kelias gali būti tik atlikus kelio kadastrinius matavimus, nustačius koordinates ir nustatytus kadastro duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre. Kad vietinės reikšmės kelias su visomis kelio susidedamosiomis dalimis būtų įrengtas, būtinas kelio statybos (įrengimo) projektas bei kelio įrengimo statybos darbai. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad minėti darbai yra atlikti. Kelias egzistavo ir egzistuoja kaip projektuojamas kelias. Akcentuotina tai, kad suprojektuotas kelias yra išjungiamas iš pretendentui grąžinamos žemės ploto ir fiksuojamas kaip valstybinės žemės plotas. Tai turėjo atlikti UAB „Geodezininkai” matininkas, po žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo rengdamas žemės sklypo planą. Dėl šios priežasties kelias nenurodytas J. R. žemės naudojimo plotų eksplikacijoje.

Pareiškėja V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 104–109) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Respublikos žemės sklypo grąžinimo teisių pareiškėjai perleidėjui J. R. galiojusio Kelių kodekso 3 straipsnį keliai pagal reikšmę buvo suskirstyti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius, o 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinkle projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 4 punktą kelias, kuris nebuvo įrengtas per Žemės sklypą būtų priskirtas trečiosios kategorijos vietiniam keliui, todėl jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 4,5-5,5 m, taip pat turėjo būti išlaikyti atitinkami techniniai reikalavimai, kelias įregistruotas vietos savivaldybėje ir kt.

2. Jeigu tikras ar tariamas (projektuojamas) kelias per žemės sklypą būtų egzistavęs, tai teisių pareiškėjai perleidėjui J. R. atkuriant nuosavybės teisę, kelio plotas turėjo būti išimtas iš žemės sklypo ploto ir kadastre turėjo būti fiksuojamas kaip valstybinės žemės plotas. Nekilnojamojo turto registre yra fiksuoti duomenys apie tai, kad Žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (Nekilnojamojo turto registro išrašo 9.1 p.), taip pat kad žemės sklypas yra nacionaliniame ir regioniniame parke (Nekilnojamojo turto registro išrašo 9.2 p.). Nuo 2002 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruota, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje (Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija 9.3 p.).

3. Neginčytinai nustatyta, kad J. R. parašas 2002 m. kovo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra suklastotas (I t., b. l. 220–222). Nors apeliaciniame skunde teigiama, esą J. R. parašai nebuvo suklastoti, kadangi nebuvo nustatytas J. R. parašą suklastojęs konkretus asmuo, tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes aplinkybė, kad nebuvo nustatyta, kas konkrečiai pasirašė už J. R. t. y. kas suklastojo parašą nėra reikšminga bylos išsprendimui.

4. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad teisių pareiškėjai perleidėjas J. R. pasirašė Metodikos 5 priedo žiniaraštį. J. R. tokį žiniaraštį pasirašė, tačiau šiame žiniaraštyje nėra žemės sklypo plano. Taigi apelianto minimas žiniaraštis su J. R. parašu nepatvirtina, kad J. R. 2002 m. buvo žinoma, kad žemės sklype yra ar turi būti įrengtas kelias.

5. Apeliaciniame skunde projektuojamas kelias įvardijamas kaip „privažiavimas“, „keliukas“ ir pan., taip siekiant sumenkinti ginčo dalyką. Apeliantas tokia terminologija siekia įtikinti teismą kad šioje byloje neturėtų būti taikomos kelių projektavimą statybą registraciją reglamentuojančios teisės normos.

6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendimą motyvavo tuo, kad joks kelias per žemės sklypą nenurodytas nei valstybės įmonės Registrų centras pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (I t., b. l. 12–14); nei fotolentelėje (I t., b. l. 113); nei aerofotografinėje nuotraukoje (I t., b. l. 115); nei 2008 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; nei žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, formoje Nr. 12 ir žemės sklypo kadastro duomenyse (nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 8131-8134, b. l. 74, 84, 54–57).

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, esą tariamo kelio plotą išimti iš žemės sklypo ploto ir kadastre fiksuoti kaip valstybinės žemės plotą – turėjo UAB „Geodezinnkai“ matininkas. Toks teiginys visiškai nepagrįstas, kadangi rengiant nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 8131-8134, žemėtvarkos projektą 2002 m. balandžio 2 d. parengė A. M. individuali įmonė. Be to, jeigu tam būtų buvęs pagrindas, tai turėjo būti padaryta 2002 m., o ne 2011 m., kai žemės sklypo projektą parengė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geodezininkai“.

8. Atsakovas apeliacinio skundo pagrįstumo kontekste pažymi kad žemėtvarkos projekte, abrise ir žemės sklypo plane privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo buvo numatytas dėl vienos priežasties – 1993 m. ūkinės veiklos apribojimų plane šiame žemės sklype buvo nurodytos neveikiančios kapinės – kultūros paveldo objektas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 25 d. rašte Nr. S.8-431 išdėstytą sprendimą ir įpareigoti atsakovą panaikinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ taikymą ginčo žemės sklypui, taip pat žemės sklypams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei įstatymų nustatyta tvarka pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenis. Teismas nustatė, kad tokios nekilnojamosios kultūros vertybės, kaip (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės II, į pareiškėjos žemės sklypą įsiterpusiame valstybinės žemės sklype nėra ir niekada nebuvo, todėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ nustatytos nepagrįstai (Šiaulių apygardos administracinio teismo admin. byla Nr. 1-413-289/2011). Kadangi įsiteisėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimui, apelianto pripažįstamos vienintelės priežasties kelio projektavimui žemės sklype neliko, šiuo metu jokio poreikio, nei juridinio, nei faktinio, kad būtų įrengtas kelias į 0,9375 ha ploto valstybinės žemės sklypą (sklypo Nr. 97-1), nėra.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo suderinti UAB „Geodezininkai“ parengtus 13,39 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) k. v.), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav., kadastrinius matavimus ir pareigos juos suderinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, iš esmės konstatavęs, kad, viena vertus, ginčo kelias pažymėtas 2002 m. Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau minėtas šio planas sprendinys nebuvo tinkamai įteisintas priimant vėlesnius sprendimus, todėl atsakovo atsisakymas suderinti pateiktus kadastrinius matavimus laikytinas nepagrįstu pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimu.

Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iš esmės pritaria.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NŽT Telšių skyrius 2011 m. gegužės 12 raštu „Dėl kadastrinių matavimų bylų grąžinimo“ Nr. 3755-(14.37.45.)-224 (I t., b. l.

15) informavo UAB „Geodezininkai“, kad patikrinus ginčijamo sklypo kadastrinių matavimų bylą buvo nustatytas netikslumas dėl šiam sklypui primatuoto 4 m keliuko. Nurodoma, jog šis keliukas pirminiuose dokumentuose nebuvo įmatuotas į sklypo plotą ir ribas. Byloje taip pat pateiktas žemės sklypo ribų paženklinimo abrisas, kuriame parodytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Iš byloje esančio 2002 m. žemės sklypo Nr. 373-1 plano M 1:10000 (I t., b. l.

34) matyti, jog pareiškėjos žemės sklype pažymėtos neveikiančios (duomenys neskelbtini) kapinės, aplink kurias nustatyta laikina apsaugos zona bei nurodyta, jog turi būti palikta galimybė prieiti iki jų. Šiame plane taip pat nubraižytas keliukas iki minėtų kapinaičių. Telšių apskrities viršininko 2002 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 78-12354 (I t., b. l. 74–75) J. R. atkurtos nuosavybės teisės į 26,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav. Šiame sprendime nėra minimas sklype Nr. 373-1 esantis ar projektuojamas kelias, taip pat nėra nustatyta jokių servitutų. Telšių apskrities viršininko įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo telšių rajone“ Nr. 795 (I t., b. l.

76) nustatyta, jog atkurtajam sklypui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Nr. 343 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ nutarimas Nr. 1640. Pažymėtina ir tai, kad 2002 m. kovo 27 d. žemės sklypų patikrinimo-parodymo akte apie jokius esančius ar suprojektuotus kelius neužsiminta, servitutų ginčo sklypui nenustatyta (I t., b. l. 77–78).

Lietuvos Respublikos žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Telšių filialo Telšių rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2002 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 78/23063-1 (I t., b. l. 79–81) taip pat nėra įrašų apie esamus ar projektuojamus kelius, nenustatyta jokių servitutų. Be to Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. kovo 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-30(12) (I t., b. l. 220–224) patvirtina, jog žemės valdos ribų paženklinimo abrisų skiltyse „Su sklypo ribomis ir išmatavimais sutinku“ (I t., b. l. 89–90, 187) ir 2002 m. kovo 27 d.

žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto (I t., b. l. 88, 187) skiltyje „Pilietis (čiai) arba jo (jų) įgaliotas asmuo, kuriam (iems) paženklintas (i) žemės sklypas (ai) pasirašė ne J. R., o kitas asmuo. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geodezininkai“ 2011 m. kovo 25 d. sudarė sutartį Nr. 11-004a (I t., b. l.

6) dėl minėto 13,39 ha žemės sklypo (t. y. sklypo Nr. 373-1, esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav.) kadastrinių (geodezinių) matavimų atlikimo. Atsakovas 2011 m. gegužės 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. 37KAM-30399 (I t., b. l.

16) konstatavo žemės sklypo ribų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams (nurodė pastabose, kad „4 metrų keliukas vedantis į laisvos valstybinės žemės plotą, plane pažymėtą indeksu 1, pagal pirminius dokumentus nebuvo ir nėra priskirtas V. R. žemės sklypui“) ir 2014 m. gegužės 12 d. raštu (I t., b. l.

15) grąžino pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą vykdytojui UAB „Geodezininkai“.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo kelias žemės sklype Nr. 373-1 buvo pažymėtas 2002 m. Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (I t., b.l. 33). Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina įvertinti, koks yra žemės, kuri kaip teigia atsakovas, yra užimta suprojektuotu keliu, statusas, t. y. būtina įvertinti, ar į ginčo sklypo žemę, kurioje, kaip nurodo atsakovas, buvo suprojektuotas kelias, buvo atkurtos nuosavybės teisės (žr. mutatis mutandis, 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1423/2013).

Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 8131-8134 medžiaga ar kita byloje esanti medžiaga nesudaro prielaidų pritarti atsakovo teiginiui, kad „4 metrų keliukas vedantis į laisvos valstybinės žemės plotą, plane pažymėtą indeksu 1, pagal pirminius dokumentus nebuvo ir nėra priskirtas V. R. žemės sklypui“.

Iš Nuosavybės teisės atkūrimo byloje Nr. 8131-8134 esančių 2002 m. kovo 27 d. Žemės reformos įstatymo tvarka nuosavybės teise atstatytos ir pirktos žemės, miško, vandens telkinių kainos skaičiavimo suvestinių duomenų (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 83-84) matyti, kad bendras sklypo Nr.373-1 plotas – 13, 39 ha, iš jų 13,11 ha - ariama žemė, 0,25 ha – pelkė; 0,03 ha - nenaudojama žemė. Šiame dokumente suprojektuotas kelias nėra įvardytas ar kitaip išskirtas, nėra nurodyta, kad per sklypą eina (ar yra suprojektuotas) kelias, taip pat nėra nurodyta, kad esančio ar suprojektuoto kelio užimama žemė išimama iš bendro sklypo ploto ir kad išimama žemė nėra įskaičiuojama į sklypo kainą. Analogiški duomenys nurodyti 2002 m. kovo 27 d. Valstybės parduodamo (nuomojamo) žemės ūkio paskirties sklypo kainos nustatymo akte (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 79).

2002 m. kovo 27 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte (Nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 88) taip pat nėra nurodyta, kad per sklypą Nr. 373-1 eina ar yra suprojektuotas kelias, kad juo užimta žemė išimama iš sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ploto, juo labiau kad šio akto 3 grafa tiesiogiai skirta nurodyti atitinkamame žemės sklype esančias įsiterpusias ir kitiems asmenims (įskaitant ir valstybei) priklausančias žemėnaudas. Kaip minėta, Telšių apskrities viršininko 2002 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 78-12354 (I t., b. l. 74–75) J. R. atkurtos nuosavybės teisės į 26,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Telšių r. sav. Iš 2002 m. balandžio 26 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 795 (I t., b.l. 76) matyti, kad į minėtus 26,60 ha patenka ir 13,39 ha žemės sklypas Nr. 373-1.

Be to kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Telšių filialo Telšių rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2002 m. gegužės 13 d. Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro išraše Nr. 78/23063-1 (I t., b. l. 79–81) nurodytas ginčo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 13,39 ha, jame nėra duomenų apie sklype suprojektuotą kelią (nustatytą kelio servitutą), ar sklype valstybei nuosavybės teise priklausančias žemės naudmenis. Tokie patys duomenys nurodyti ir 2011 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išraše apie ginčo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b.l. 7-9).

Įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog žemės sklype Nr. 373-1 projektuotam keliui būtina žemė buvo išimta iš žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ploto ir į ją nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, byloje surinkti įrodymai šį teiginį paneigia. Atitinkamai atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad suprojektuotas kelias yra išjungiamas iš pretendentui grąžinamos žemės ploto ir fiksuojamas kaip valstybinės žemės plotas ir kad tai turėjo padaryti UAB „Geodezininkai“ matininkas, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo baigta 2002 m., todėl ir keliui būtina žemė iš nuosavybės teise grąžinamo sklypo turėjo būti išimta prieš atkuriant nuosavybės teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenurodė ir konkrečių duomenų apie kelią, t. y. kokį žemės plotą jis užima, koks yra jo ilgis ir plotis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad privačioje žemėje be teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto servituto suprojektavus ir įrengus gretimam sklypui reikalingą aptarnauti žemės sklypą de facto būtų neteisėtai apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtina užtikrinti privažiavimą prie įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad kelias per sklypą Nr. 373-1 buvo numatytas 2002 m. Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tačiau šis teritorijų planavimo dokumento sprendinys iki šiol nėra tinkamai realizuotas, t. y. kaip minėta, į keliui reikalingą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės, servitutas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nėra nustatytas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad 2002 m. Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra konkrečiai nurodyta, kaip turi būti užtikrintas privažiavimas prie sklype Nr. 373-1 įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, toks konkretus būdas nenurodytas ir 2002 m. žemės sklypo Nr. 373-1 plane M 1:10000 (I t., b. l. 34), jame tik nurodyta, jog turi būti palikta galimybė prieiti iki kapinaičių teritorijos.

Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir joms taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo taip pat prašė priteisti 1 500 Lt patirtų teismo išlaidų bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų apeliaciniame procese teikimo metu nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA buvo 1 000 Lt.

Iš bylos matyti, jog pareiškėjos skundas patenkintas visa apimtimi, atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Iš pateikto prašymo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas matyti, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėja iš viso patyrė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Byloje esanti 2014 m. gegužės 20 d. PVM Sąskaita-faktūra AVB Nr. 2014-034 patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatė pareiškėjai priskaičiavo 1 500 Lt. 2014 m. gegužės 21 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 503 patvirtina, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pareiškėja advokatui sumokėjo 1 500 Lt.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas, pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 1 500 Lt (1,5 x 1 000 Lt (MMA) = 1 500 Lt). Pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą prašo priteisti 1 500 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

Atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punktą, kuriame rekomenduojama, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistų ar ginčijamų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai priteistina 1 200 Lt nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos V. R. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai V. R. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis