2K-52/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-52/2014

Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00123-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.12.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (7800 Lt) bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. M. apeliacinis skundas.

Apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. S. ir S. R., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. M. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą per kitus asmenis (bendrininkus) papirkti žmones, turinčius balsavimo teisę renkant atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę 2011 metų rinkimuose, bei kad paperkamieji žmonės balsuotų už asmenis, kandidatuojančius į Ukmergės rajono savivaldybę pagal sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga), šio sąrašo kandidatus reitinguojant eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20, Ukmergėje iki 2011 m. vasario 20 d. parengė šią nusikalstamą veiką rasdamas bendrininkus S. R. ir V. S., sutardamas su jais daryti šią nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad už pinigus, kuriuos jis jiems duos, jie turės papirkti asmenis, turinčius balsavimo teisę renkant atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę 2011 metų rinkimuose, su sąlyga, kad paperkamieji asmenys balsuos už asmenis, kandidatuojančius į Ukmergės rajono savivaldybę pagal sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga), reitinguodami šio sąrašo kandidatus eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20, sutardamas su bendrininkais, kad jie jam (V. M.) pateiks iš papirktų asmenų gautą pastarųjų dalyvavimą rinkimuose patvirtinantį dokumentą. Po to, V. M. 2011 m. vasario 20–27 d. Ukmergėje, S. R. duodamas 200 Lt ir V. S. – 200 Lt, žinodamas, kad abu bendrininkai iš jo gautus pinigus naudos papirkti teisę rinkti atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę turinčius asmenis arba kitais būdais papirks tokius asmenis, kurie sutiks rinkimuose į Ukmergės rajono savivaldybę balsuoti už sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga), reitinguojant šio sąrašo kandidatus eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20, S. R. ir V. S. vykdant V. M. nurodymus, bendrininkams sumokėjus dalį iš V. M. gautų pinigų ar už tuos pinigus nupirkus alkoholinių gėrimų asmenims, sutikusiems balsuoti už sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga), šio sąrašo kandidatus reitinguojant eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20, taip, veikdamas su bendrininkais S. R. ir V. S., V. M. trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę 2011 metų rinkimuose.

Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 301, 305 straipsnių pažeidimų, nes sprendimus pagrindė prielaidomis, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, neaptarė kiekvieno įrodymo vertės. Kasatoriaus manymu, teismai kaip nepatikimus turėjo atmesti pirmosios apklausos metu V. S. duotus parodymus, nes jis galėjo būti paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų duoti neteisingus parodymus, siekdamas išvengti neigiamų jam padarinių.

Jo parodymų, kad jis bendravo su kasatoriumi, paprašiusiu surasti asmenis, kurie galėtų balsuoti už partiją Nr. 16, ir davė 200 Lt, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, akistatos metu V. S. duoti parodymai nebuvo kategoriški. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kasatorius nėra bendrininkas. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie bylos įrodymai patvirtina, kad V. S. bendravo su kasatoriumi, kad kasatorius jam perdavė pinigų ir pan. Byloje nepaneigta, kad V.

S. pirminės apklausos metu buvo daromas spaudimas, nenustatyta, kad vėlesni V. S. parodymai duoti dėl jam daryto poveikio. Teismai nepagrįstai rėmėsi ir S. R. parodymais, duotais pirminės apklausos metu, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Be to, teismai tinkamai neįvertino ir visapusiškai neištyrė to, kad kasatoriaus namuose kratos metu buvo rasti užklijuoti išorinio voko priėmimo kvitai. Tinkamai nepaneigtas kasatoriaus paaiškinimas, kad jis šiuos vokus rado prie namų ir įsidėjo į stalčių. Nors pas kasatorių buvo rasti keturiasdešimt keturi kvitai, teismas nustatė tik dvylika, tikėtina, papirktų rinkėjų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai, o dėl kitų trisdešimt dviejų rinkėjų galimo papirkimo ikiteisminis tyrimas nėra vykdomas.

Kasatoriaus manymu, nenustačius kitų rinkėjų papirkimo, negalima teigti, kad ir šie dvylika buvo papirkti. Teismai privalėjo nustatyti, kada, kas ir kokį tikslą turėdamas kvitus perdavė kasatoriui, kokie bylos įrodymai tai patvirtina. Išskyrus V. S. pirminės apklausos metu duotus nepatikimus parodymus, byloje jokių kitų įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas, kad kvitus kasatoriui perdavė V. S. ir S. R., nėra. Priešingai nei nurodė teismai, nė vienas iš byloje apklaustų rinkėjų nedavė parodymų, kad bendravo su kasatoriumi ar kad kasatorius kaip nors dalyvavo juos paperkant.

Be to, faktas, kad tarp kasatoriaus ir S. R. vyko telefoniniai pokalbiai nuo 2011 m. vasario 19 d. 20.32.16 val. iki 2011 m. vasario 27 d. 10.01.12 val., negali būti laikomas kasatoriaus kaltės įrodymu. Nors teismai laikė, kad kasatoriaus kaltę įrodo ir liudytojo T. M., vežiojusio S. R. ir rinkėjus, parodymai, tačiau, kasatoriaus manymu, šio liudytojo parodymai yra susiję tik su S. R. veika. T. M. parodymų protokole užfiksuota, kad važiuodamas S. R. paminėjo M. pavardę, sakė: reikia pakalbėti ir paimti pinigų dėl rinkimų, tačiau šis liudytojas nedavė parodymų, kurie leistų susieti kasatorių su rinkėjų papirkimu.

Byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, neginčijamai patvirtinančio kasatoriaus kaltę dėl rinkėjų papirkinėjimo bei leidžiančio jį identifikuoti kaip nusikalstamos veikos bendrininką.

Kasatorius dar nurodo, kad teismų išvada, jog nurodytiems rinkėjams buvo sutrukdyta realizuoti savo teisę rinkti į Ukmergės rajono savivaldybės tarybą 2011 m. rinkimuose, yra nekonkreti ir nemotyvuota, nes neaišku, kaip pažeista konkretaus rinkėjo teisė rinkti, kokią įtaką papirkimas turėjo jų apsisprendimui. Liudytojas K. D. nurodė, kad balsavo pagal V. S. pageidavimą dėl to, kad jam trūko pinigų, jis nežino, ar būtų ėjęs balsuoti. Liudytoja N. N. nurodė, kad ji paprastai balsuoja savo galva, tačiau šiuo atveju ji balsavo už pinigus. Byloje nenustatyta, už ką jie būtų balsavę ir negalima teigti, kad jiems buvo sutrukdyta realizuoti savo teisę rinkti. Liudytoja R. S. nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties ji sutiko balsuoti už sąrašą Nr. 16, o paprastai ji balsuoja už Darbo partiją. Tačiau byloje nenustatyta, kad ji ir šiuo atveju būtų balsavusi už Darbo partiją, ir negalima teigti, kad jai buvo sutrukdyta realizuoti savo teisę rinkti. Liudytojas T. R. nurodė, kad jis nebūtų ėjęs balsuoti, o pažadėjus jam sumokėti 10 Lt, jis nutarė balsuoti už sąrašą Nr. 16. Nenustatyta, už ką jis būtų balsavęs kitu atveju, ir negalima teigti, kad jam buvo sutrukdyta realizuoti savo teisę rinkti. Vien tik faktas, kad kiti liudytojai J. D., R. B., I. T., A. M., V. A., L. L., I. Č. ėjo balsuoti dėl pasiūlytų pinigų, kasatoriaus manymu, nereiškia, kad jų valia buvo iškreipta ir kad buvo sutrukdyta realizuoti teisę rinkti.

Kasatorius teigia, kad jeigu kasacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jo veiksmai neturi būti kvalifikuojami pagal BK 172 straipsnį, nes jie gali užtraukti tik administracinę atsakomybę. Tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo siūlė balsuoti už atlygį ar kurstė kitus asmenis tai daryti rinkimuose ar referendume, kyla nusikalstamos veikos (BK 172 straipsnis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 2077 straipsnio 3 dalis) klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą akcentuota, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumą nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad nepritaria praktikai, kai veikos dirbtinai kriminalizuojamos neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). Negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

Kasatoriaus nuomone, pagal bylos aplinkybes jam nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio priemonės. Be to, padarytos veikos yra mažareikšmės, jos jokių sunkių padarinių negalėjo sukelti ir nesukėlė, dėl itin mažo, tikėtina, papirktų rinkėjų skaičiaus tai jokios įtakos rinkimų rezultatams negalėjo turėti. Liudytojų parodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie balsavo slaptai niekieno netrukdomi ir nekontroliuojami, tik jų apsisprendimui už ką balsuoti galbūt turėjo įtakos V. S. ir S. R. siūlomas atlygis. Tiek kasatoriaus, tiek kitų nuteistųjų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 172 straipsnio 1 dalį neatitinka protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad trukdymu Lietuvos Respublikos piliečiui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume turėtų būti suprantami tokie veiksmai, kai asmeniui yra trukdoma nekontroliuojamai slaptai balsuoti rinkimuose, pvz., kiti asmenys užpildo biuletenį, neleidžiama vykti balsuoti ir kitaip rinkėjams yra trukdoma realizuoti savo teisę rinkti. O tokie veiksmai, kai asmeniui siūloma balsuoti už atlygį ar kurstoma tai daryti, yra tik administracinis teisės pažeidimas, nes tuo jam nėra trukdoma rinkti. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika: asmuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis papirkinėdamas sutrukdė rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise, nes, gavęs neužpildytus šių asmenų biuletenius, pats pažymėjo juose kandidatą ir partiją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2006). Nustačius, kad rinkėjai netrukdomi ir nekontroliuojami slapta balsavo, tik jų apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti turėjo reikšmės kaltinamojo pažadėtas atlygis, teismas padarė išvadas, kad tai atitinka ATPK 2077 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-580-211/2012; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-315/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-462/2013). Be to, kasatoriaus manymu, teismo išvados apie kasatoriaus tikslą papirkti palyginti didelį rinkėjų skaičių yra nemotyvuotos, nes byloje nenustatyta, kad buvo parengtas išankstinis rinkėjų papirkimo planas, kuriame būtų numatytas konkretus planuojamas papirkti rinkėjų skaičius ir jų papirkimui skirta suma. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrininkavimas ir didelis papirktų rinkėjų skaičius rodo didesnį veikos pavojingumą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo V. M. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras, priešingai nei teigia kasatorius, nurodo, kad teismai BPK 20, 301 ir 305 straipsnių pažeidimų nepadarė. Skunde nurodomos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatorius padarė prielaidą, kad nuteistojo V. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai dėl, tikėtina, ikiteisminio tyrimo pareigūnų poveikio, nes nenurodė, koks tas poveikis, kada jis buvo darytas. Byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų skundęsis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų jam daryto kokio nors poveikio. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai ir dėl V. S. ir S. R. parodymų patikimumo, nes teismas rėmėsi tik tais nuteistųjų parodymais, kurie patvirtinti kitais bylos įrodymais. Teismas, patikrinęs pirminius V. S. ir S. R. parodymus, nenustatė, kad jie buvo gauti, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, ir įvertinęs byloje nustatytų įvykio aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent pirminiai V. S. ir S. R. parodymai atitinka bylos aplinkybes. Teismas kitus bylos įrodymus (rinkėjų, liudytojo T. M. parodymus, duomenis dėl telefoninių ryšių) taip pat įvertino lygindamas su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Prokuroras nesutinka ir su kasatoriaus argumentu, kad teismai nepagrįstai jo veiksmus, kurie yra tik administracinis teisės pažeidimas, kvalifikavo pagal BK 172 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdami bylą abiejų instancijų teismai išdėstė argumentus, kodėl kasatoriaus veiksmai vertintini baudžiamosios teisės prasme, o ne administracinės: nusikalstama veika padaryta, veikiant bendrininkų grupe, V. M. atliekant organizatoriaus vaidmenį, iš anksto planuojant nusikaltimą; kasatoriaus bendrininkams perduotos pinigų sumos rodo, kad buvo planuojama papirkti nemažą rinkėjų skaičių; dalis rinkėjų buvo vežami balsuoti. Kita vertus, ATPK 2077 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už siūlymą balsuoti už atlygį, o įvertinus rinkėjų parodymus byloje buvo nustatyta, kad už tai jiems buvo sumokėtos pinigų sumos. BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise) pasireiškia alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos naudojimu, papirkimu, apgaule; atsakomybei atsirasti pakanka panaudoti bent vieną iš šių būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393/2013). Byloje nustatyta, kad rinkėjai buvo papirkti, ir šis būdas yra laikomas trukdymu realizuoti savo teisę rinkti. Rinkėjai parodė, kad jų apsisprendimą dalyvauti rinkimuose ar balsuoti už prašomus kandidatus lėmė pažadėtos, o vėliau ir sumokėtos pinigų sumos. Šios aplinkybės paneigia skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20, 301, 305 straipsnių nuostatas, nes savo sprendimus pagrindė prielaidomis, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, neaptarė kiekvieno įrodymo vertės, yra nepagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išdėstytus reikalavimus: nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų: patikrino įrodymų patikimumą, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Faktinės V. M. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos remiantis: nuteistųjų V. S. ir S. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (jie pripažino, kad V. M. prašė paieškoti rinkėjų, galėsiančių už atlygį balsuoti už kandidatų sąrašą Nr. 16 per rinkimus į savivaldybės tarybą), V. S. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (V. S. 2011 m. kovo 3 d. atpažino V. M. kaip asmenį vardu „V.“, kuris jam davė lankstinuką su partija Nr. 16 ir pažymėtais skaičiais bei pinigus), V. S. ir V. M. akistatos protokolu (V. S. patvirtino, kad V. M. prašė rasti žmonių, galinčių per rinkimus balsuoti už jo nurodytą partiją, kad už padėjimą gavo iš jo 200 Lt, o jam perdavė užklijuoto išorinio voko priėmimo kvitus), kratos V. M. gyvenamojoje vietoje protokolu (rasti keturiasdešimt keturi užklijuoto išorinio voko priėmimo kvitai), liudytojo T. M. parodymais (girdėjo, kaip S. R. minėjo V. M. pavardę ir sakė, kad reikia pakalbėti dėl rinkimų ir paimti pinigų) ir kitais įrodymais.

Nuteistųjų V. S. ir S. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi kitiems bylos įrodymams patikrinti. Perskaityti teisiamajame posėdyje parodymai buvo duoti dalyvaujant įtariamųjų gynėjams, šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, dėl to darytina išvada, kad perskaitant parodymus ir jų turinį nurodant apkaltinamajame nuosprendyje, esminių BPK pažeidimų nebuvo padaryta.

Įvertinęs įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. M., turėdamas tikslą per bendrininkus papirkti žmones, turinčius balsavimo teisę renkant atstovus į Ukmergės rajono savivaldybę 2011 metų rinkimuose, kad šie balsuotų už kandidatus į Ukmergės rajono savivaldybę pagal sąrašą Nr. 16 (Liberalų ir centro sąjunga), reitinguojant juos eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20, parengė šią nusikalstamą veiką: surado bendrininkus S. R. ir V. S., sutarė su jais daryti nusikalstamą veiką, perdavė jiems pinigų ir nurodė už juos papirkti rinkėjus (kad šie balsuotų už kandidatus į Ukmergės rajono savivaldybę pagal sąrašą Nr. 16, reitinguojant juos eilės tvarka 4, 6, 24, 26, 20), sutarė su bendrininkais, kad šie pateiks iš papirktų rinkėjų gautą dalyvavimą rinkimuose patvirtinantį dokumentą, taip veikdamas su bendrininkais S. R. ir V. S. trukdė asmenims (K. D., J. D., R. B., R. U., N. N., R. S., T. R., A. M., I. T., V. A., L. L. ir L. Č.) realizuoti savo teisę rinkti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentus, iš esmės analogiškus kasacinio skundo argumentams, dar kartą išanalizavęs visus ištirtus įrodymus, motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kasatorius netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 172 straipsnio taikymo

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo argumentais, kad jam inkriminuotus veiksmus galima vertinti tik kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2077 straipsnio 3 dalyje.

BK 172 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Nagrinėjamu atveju aktualus šio nusikaltimo objektyvusis požymis – veika apibūdinamas trukdymu paperkant asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. Vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise. Nusikaltimas laikomas baigtu, padarius atitinkamus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko ar ne sukliudyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ir to nori.

ATPK 2077 straipsnio (balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimas) 3 dalyje nustatyta atsakomybė už rinkėjo balsavimą už atlygį, siūlymąsi balsuoti už atlygį ar kurstymą tai daryti rinkimuose ar referendume. Sprendžiant klausimą, kokia atsakomybė – baudžiamoji ar administracinė – konkrečiu atveju taikytina, turi būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad V. M. veiksmai atitinka BK 172 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendyje bei išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimtoje Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartyje, atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, išdėstyti išsamūs motyvai dėl baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje situacijoje. Išvada dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo padaryta konstatavus didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, pakankamai gerai organizuota, pasitelkiant ir asmenis, kurie paperkamus rinkėjus vežiojo į rinkimų patalpas, tikslas buvo papirkti palyginti didelį rinkėjų skaičių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Gintaras Goda