AS-858-352-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-352/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00113-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas UAB „Torpol Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. sausio 3 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-6), prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba) nevertinti UAB „Torpol Baltija“ platinamų medicinos prietaisų instrukcijų vertimo iš lenkų į lietuvių kalbą;

2) įpareigoti atsakovą panaikinti reikalavimą nenaudoti pareiškėjo raštuose pirkėjams informacijos iš platinamų medicinos prietaisų klinikinių analizių bei klinikinių tyrimų;

3) įpareigoti atsakovą panaikinti 2013 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. D2-16742(5.71.) pareiškėjui pateiktus reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi (b. l. 112-113) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Torpol Baltija” skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau su skundu nepateikė įrodymų, kad tarnyba būtų atsisakiusi atlikti šiuos jo prašomus veiksmus. Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su priimtu 2013 m. gruodžio 4 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos raštu Nr. D2-16742(5.71.).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio l dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leido teismui teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nurodė, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2013 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. D2-16742(5.71.) įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė tam tikrus pareiškėjo platinamų medicinos prietaisų instrukcijų versijų neatitikimus. Rašte pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba jau ne kartą pareiškėjui pateikė originalios instrukcijos ir instrukcijos lietuvių kalba vertinimo neatitikimus, tačiau pareiškėjas šių trūkumų neištaisė, todėl tarnyba pakartotinai paprašė pareiškėjo atidžiai peržiūrėti tarnybos nustatytus trūkumus ir juos ištaisyti, taip pat paprašė, kad pareiškėjas raštuose vartotojams teiktų tik informaciją, neprieštaraujančią Lenkijos gamintojo Torpol Sp. z. o.o. medicinos prietaiso etiketėje ir naudojimo instrukcijoje numatytai paskirčiai.

Teismo vertinimu, šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, nekonstatuoti teisės aktų pažeidimai, o tik pateiktos pastabos dėl nustatytų neatitikimų, kurių pareiškėjas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuomone, turi laikytis platindamas medicinos prietaisus. Teismas rėmėsi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (toliau – ir Nuostatai), 10.31, 11 punktais ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarnyba įvertino 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pateikė pastabas dėl nustatytų neatitikimų ir paprašė juos ištaisyti, todėl tarnybos raštas yra aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pabrėžė, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos. Taigi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, todėl toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas UAB „Torpol Baltija“ atskiruoju skundu (b. l. 115-118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo skundą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad nors pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikytos neigiamos poveikio priemonės, tačiau atsakovas pateikė pareiškėjui ne aiškinamojo pobūdžio dokumentą, o reikalavimus atlikti tam tikrus veiksmus viršydamas Nuostatų suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis ne kartą yra pateikęs atsakovui motyvuotus paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovo nustatyti neatitikimai pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra neatitikimai, o galimai paties atsakovo klaida ir netinkamas dokumentų turinio traktavimas. Nepaisant to atsakovas toliau teikia tokius pačius reikalavimus pareiškėjui atlikti korekcinius veiksmus. Nurodo, jog iš atsakovo rašto formuluotės galima daryti prielaidą, kad atsakovas reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus, motyvuodamas tokį sprendimą Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 11 punkto ir 1 priedo 14.1 punkto reikalavimais. Ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, rodo, kad atsakovas pareiškėjo veiksmus galimai vertina kaip Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 11 punkto ir 1 priedo 14.1 punkto pažeidimą, t. y. teisės aktų pažeidimą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovo rašte nebuvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo raštas yra aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis jam teisinių pasekmių, kadangi atsakovas teikia analogiško pobūdžio išvadas pareiškėjo pirkėjams, nurodydamas, kad pareiškėjas pardavė pirkėjui medicinos prietaisus pažeidžiant Lietuvos medicinos normos MN4:2009 11 punkto reikalavimus ir ragina vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartis bei reikalauti grąžinti pinigus. Pabrėžia, kad atsakovas tokias išvadas yra pateikęs medicinos prietaisų pirkėjams. Šis faktas išaiškėjo 2014 m. sausio 9 d. pareiškėjui gavus vieno iš jo pirkėjų į civilinę bylą Nr. 2-5969-713/2013 pateiktą atsakovo 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. D2-11919-(5.71.), kuriame yra teigiama, kad pareiškėjas, neįvykdęs analogiškų 2013 m. gruodžio 4 d. atsakovo rašte Nr. D2-16742(5.71.) išdėstytų reikalavimų, yra laikomas pažeidusiu Lietuvos medicinos normos MN 1:2009 11 punkto reikalavimus. Šis atsakovo raštas laikomas oficialiu ir nenuginčytu įrodymu byloje, kas pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. pirkėjas kreipėsi dėl sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo į teismą, ir sukels didesnes neigiamas pasekmes, t. y. teismui patenkinus pirkėjo ieškinį, pareiškėjas patirs tiesioginius finansinius nuostolius.

Atitinkamai, pareiškėjo manymu, atsakovo 2013 m gruodžio 4 d. raštas, kuriuo jis yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, yra sukeliantis jam tiesiogines pasekmes.

Pabrėžia, jog pareiškėjas tik 2014 m. sausio 9 d. gavo atsakovo 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. D2-11919-(5.71.), kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kaip papildomo įrodymo, patvirtinančio skunde išdėstytą poziciją, kadangi pareiškėjo skundas buvo išsiųstas paštu 2014 m. sausio 3 d., t. y. prieš pirmosios instancijos teismui išsiunčiant patį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Torpol Baltija” skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija tik tuo aspektu, kad, jo manymu, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. D2-16742(5.71.) pateikti aiškinimai nesukelia jam teisinių pasekmių. Šią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad tokiais atsakovo pateiktais raštais yra remiamasi kitose bylose kaip oficialiu įrodymu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamo klausimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog nors viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Be to, sprendžiant skundo priėmimo klausimą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Tuo tarpu argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėjamos administracinės kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2013 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. D2-16742(5.71.) yra pateiktas atsakant į 2013 m. spalio 30 d. pateiktą pareiškėjo paklausimą dėl jo 2013 m. spalio 30 d. pateiktų dokumentų vertimo.

Nurodytame rašte yra pažymėta, kad atsakovas įvertino 2013 m. spalio 30 d. raštu pateiktą Lenkijos firmos Torpol Sp. z p. o. o. parengtą naudojimo instrukciją vilnoniams reabilitaciniams gaminiams su magnetais ir be magnetų: antklodėms, pagalvėms, čiužiniams, šildantiems įtvarams, kuri buvo lyginama su pareiškėjo pateikta naudojimo instrukcija lietuvių kalba ir buvo nustatyti tam tikri instrukcijų neatitikimai (b. l. 7-8). Įvardintame rašte atsakovas pažymėjo, kad jis jau ne kartą pareiškėjui pateikė originalios instrukcijos ir instrukcijos lietuvių kalba vertinimo neatitikimus, tačiau pareiškėjas šių trūkumų neištaisė, todėl atsakovas pakartotinai paprašė pareiškėjo atidžiai peržiūrėti tarnybos nustatytus trūkumus, juos ištaisyti ir pateikti ištaisytą vertimą iki 2013 m. gruodžio 20 d. ir nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas” (toliau – ir Reglamentas) 11 punkto ir 1 priedo 14.1 punkto reikalavimais, gamintojas prie kiekvieno medicinos prietaiso turi pridėti informaciją apie saugų ir tinkamą jo naudojimą lietuvių kalba (b. l. 7-8). Įvardintame rašte taip pat prašoma užtikrinti, kad pareiškėjas raštuose vartotojams teiks tik informaciją, neprieštaraujančią Lenkijos gamintojo Lenkijos firmos Torpol Sp. Z. p. o. o. medicinos prietaiso etiketėje ir naudojimo instrukcijoje numatytai paskirčiai (b. l. 7-8).

Teisėjų kolegija, vertindama analizuojamai situacijai taikytiną teisinį reguliavimą, nurodo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 75 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, be kita ko, dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros technologijų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje; prižiūri, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais bei vykdo įstatymuose ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatuose nustatytas kitas funkcijas.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V‑839 (2011 m. rugsėjo 11 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), detalizuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos veiklą.

Nuostatų 10 punktas numato Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos funkcijas, ji, be kita ko, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų, vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; konsultuoja juridinius ir fizinius asmenis asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros licencijavimo, jų veiklos vertinimo, akreditavimo, sveikatos priežiūros technologijų vertinimo, medicinos prietaisų atitikties vertinimo, medicinos prietaisų naudojimo ir valdymo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos klausimais, organizuoja ir vykdo medicinos prietaisų rinkos priežiūrą.

Nuostatų 11 punktas, nustato, jog Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, siekdama savo veiklos tikslų ir vykdydama nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, duoti tikrinamiems subjektams privalomus nurodymus; motyvuotu sprendimu sustabdyti ar uždrausti medicinos prietaisų teikimą į rinką, sustabdyti ar uždrausti medicinos prietaisų platinimą, naudojimą, įpareigoti pašalinti nesaugius medicinos prietaisus iš Lietuvos Respublikos rinkos; surašyti administracinių teisių pažeidimų protokolus už teisės aktų, reglamentuojančių medicinos prietaisų saugą, kokybę, veikimą, naudojimą, pateikimą rinkai, platinimą, atitikties įvertinimą ir klinikinių tyrimų atlikimą, ir kitus teisės aktuose nustatytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal Reglamento (2010 m. kovo 21 d. redakcija) 8 punktą medicinos prietaisai Lietuvos Respublikos rinkai gali būti teikiami ir pradėti naudoti tik tada, kai jie yra tinkamai instaliuoti, prižiūrimi, naudojami pagal numatytąją paskirtį ir atitinka Reglamento reikalavimus. Reglamento 11 punktas numato, kad gamintojo informacija apie saugų medicinos prietaiso naudojimą ir kita atitinkama informacija, privaloma pagal Reglamento 1 priedo 14 punktą, neatsižvelgiant į tai, ar medicinos prietaisas skirtas profesionaliam ar kitokiam naudojimui, turi būti pateikiama Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Reglamento 70 punktas numato, kad įgaliotoji institucija, vadovaudamasi Reglamento nuostatomis ir priėmusi sprendimą neleisti ar apriboti medicinos prietaisų teikimą rinkai arba pradėjimą naudoti arba klinikinių tyrimų atlikimą, taip pat pašalinti medicinos prietaisus iš rinkos, nedelsiant apie savo sprendimą praneša suinteresuotosioms pusėms, nurodydama sprendimo pagrindimą ir vykdymo terminą bei apskundimo tvarką.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į skundžiamo 2013 m. gruodžio 4 d. akto turinį, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai suteiktus įgaliojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, juo atsakovas tik nurodo tam tikrus jo galimai nustatytus neatitikimus, pareiškėjas yra prašomas laikytis atitinkamų nuostatų platindamas medicinos prietaisus, taip pat yra pateiktos pastabos dėl nustatytų dokumentų vertimų neatitikimo ir pareiškėjas yra prašomas juos ištaisyti iki atitinkamos datos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas siekia inicijuoti administracinį ginčą dėl faktų, konstatuotų galimų neatitikimų, bet ne dėl teisės ar pareiškėjui nustatytų valinių patvarkymų ar iš teisinio reguliavimo kylančių pasekmių. Šiuo atveju skundžiamu aktu pareiškėjo tik prašoma įvertinti nustatytus neatitikimus ir apie priimtus sprendimus informuoti atsakovą iki 2013 m. gruodžio 20 d. Byloje skundžiamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra konstatuoti faktai ir prašoma juos iki tam tikro laiko ištaisyti, be to, šiuo raštu nebuvo taikytos poveikio priemonės. Šiuo atveju joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas, pareiškėjui šiuo raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, šiuo raštu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo 2013 m. spalio 30 d. pateikto paklausimo ar Reglamento nustatyta tvarka pareiškėjo interesus veikiantis galutinis sprendimas.

Priešingai analizuojamos situacijos negalima vertinti net ir atsižvelgus į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad tokie atsakovo pateikiami raštai medicinos prietaisų pirkėjams yra vertinami kaip oficialūs įrodymai ir jų pagrindu pareiškėjui kyla teisinės pasekmės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad pareiškėjo pateiktame atsakovo 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. D2-11919-(5.71.) buvo atsakyta J. M. Ž. į jos pateiktą paklausimą vadovaujantis Nuostatų 10.31, 10.47 punktais (b. l. 123-124). Taigi šis pateiktas raštas, Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-548-713/2014 pagal ieškovės J. M. Ž. ieškinį pareiškėjui dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir iš esmės neleidžia teigti, kad atsakovo skundžiamo rašto teisėtumas gali būti nagrinėjamas administracinio teismo administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju tam tikrų neatitikimų galimas konstatavimas, prašymas laikytis tam tikrų reikalavimų pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, o yra tik pagrindas priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo vėlesniame etape. Be to, skundžiamas dokumentas rodo atsakovo poziciją dėl vertimo ir prašymą juos ištaisyti iki atitinkamo termino.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „Torpol Baltija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys