AS-502-142-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-142/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02599-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu N. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. išsiuntė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi šį apeliacinį skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

N. J. 2013 m. lapkričio 28 d. iš naujo padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo bei pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. J. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir N. J. apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimas galėjo būti apskųstas iki 2013 m. lapkričio 11 d. imtinai (ABTĮ 127 str. 1 d.). Pareiškėjas neįvardijo jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų pateisinti šio termino praleidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. nepasibaigus jo apskundimo terminui. Pareiškėjas pirmą kartą su apeliaciniu skundu kreipėsi 2013 m. lapkričio 18 d., todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

III. Pareiškėjas N. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą N. J. gavo po aštuonių dienų nuo šios sprendimo priėmimo, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas jam sutrumpėjo iki 5 dienų. Dėl taikomo laisvės apribojimo jis neturėjo kitų galimybių sužinoti apie administracinės bylos baigtį. Be to, pareiškėjas privalo laikytis pataisos namuose nustatyto režimo, dienos metu dirba, todėl negali analizuoti teisinės literatūros, reikalingos apeliaciniam skundui parengti. Bibliotekoje esančios knygos ir rašomasis stalas jam prieinami tik savaitgaliais nuo 14.00 iki 18.00 val., tačiau vienu ABTĮ egzemplioriumi yra priverstas dalintis didelis skaičius nuteistųjų, nėra interneto prieigos, o patalpoje tvyro susikaupti trukdantis triukšmas. Apeliacinį skundą N. J. parengė 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau jį perduoti Vilniaus pataisos namų administracijai galėjo tik 2013 m. lapkričio 18 d. (darbo dieną). Pareiškėjas pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, gaunamo apie 80 Lt dydžio atlyginimo jam nepakanka sumokėti už advokato teisines paslaugas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkinamas, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kaip matyti iš nurodytos teisės normos turinio, ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pažymėtina, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net jei pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Šios bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2013 m. spalio 28 d., todėl apeliacinis skundas dėl jo galėjo būti paduotas iki 2013 m. lapkričio 11 d. imtinai. Pareiškėjas apeliacinį skundą Vilniaus pataisos namų administracijai įteikė nesilaikydamas ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. 2013 m. lapkričio 18 d., kuri jį tą pačią dieną išsiuntė paštu pirmosios instancijos teismui. Faktinės aplinkybės, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas neginčija ir prašo šį terminą atnaujinti.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia tai, kad būtent asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, privalo įvardyti konkrečias priežastis, sutrukdžiusias jam laiku kreiptis į teismą bei pateikti nurodomas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str. 2 d., 133 str.).

Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar konkrečios aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006). Be to, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo posėdyje skelbiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą (b. l. 64-65), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (b. l. 79), todėl jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas yra suvaržytos. Bylos medžiaga taip pat rodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimo kopiją pareiškėjui išsiuntė 2013 m. spalio 29 d. laikydamasis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų (b. l. 72). Remiantis Vilniaus pataisos namų informacija, minėtą siuntą N. J. gavo 2013 m. lapkričio 5 d. (b. l. 74-75). Taigi su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas susipažino likus šešioms dienoms iki jo apskundimo termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laiko tarpas nėra protingas ir pakankamas apeliaciniam procesui inicijuoti. Atsižvelgiant į specifinę pareiškėjo padėtį (apribotą laisvę) darytina išvada, jog jo galimybės pasirūpinti greitesniu teismo sprendimo nuorašo gavimu buvo ribotos. Pažymėtina, jog pirmąjį apeliacinį skundą pareiškėjas surašė ir išsiuntė per 13 dienų nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo faktiško gavimo (2013 m. lapkričio 18 d.), o antrąjį apeliacinį skundą padavė aštuntą dieną (2013 m. lapkričio 28 d.) nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties jam išsiuntimo momento (2013 m. lapkričio 20 d.), t. y. teisę į teisminę gynybą realizavo sąžiningai bei operatyviai.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo paduoti praleido dėl objektyvios priežasties, kuri pripažintina svarbia. Todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo apeliacinis skundas priimtinas nagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 127 straipsnio 2 dalimi, 134 ir 135 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti N. J. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo paduoti ir N. J. apeliacinį skundą, paduotą 2013 m. lapkričio 28 d., priimti.

Išsiųsti dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo nuorašus ir informuoti, kad jie per keturiolika dienų privalo apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė