2K-113/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–113/2014

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01185-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš M. M. priteista A. P. 2140,51 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 800 Lt turėtoms teisinių paslaugų išlaidomas apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

M. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 19 d., apie 4.00 val., daugiabučio namo Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), laiptinės antrame aukšte, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kumščiu sudavė A. P. ne mažiau du smūgius į kairės pusės galvos sritį, po to, pastarajam praradus pusiausvyrą ir parkritus ant laiptinės betoninių grindų bei gulint ant dešinio šono, koja spyrė ne mažiau keturis smūgius į kairės pusės galvos sritį, tuo metu atbėgus R. Z. ir papurškus dujų, M. M. keliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į kairės pusės šoną, po to tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus ne mažiau vieną smūgį A. P. į krūtinės sritį ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei R. Z. ištempus nukentėjusįjį į daugiabučio namo kiemą, gulint jam ant žemės, o tyrimo metu nenustatytam asmeniui užlaužus A. P. rankas už nugaros bei jas vienos kojos keliu prispaudus, M. M. sudavė kumščiu ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam į kairės pusės šoną, šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius pateikia du alternatyvius prašymus: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir M. M. baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo du apskundimo pagrindus: padarytus esminius procesinius pažeidimus ir netinkamai taikytą baudžiamąjį įstatymą.

Procesiniai pažeidimai pasireiškė tuo, kad nebuvo išnagrinėtas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis) bei pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismai įrodymus įvertino pasirinktinai, vieniems įrodymams suteikdami didesnę galią, o kitus, kurie prieštaravo nuteistajam inkriminuotam kaltinimui, atmesdami arba jų tiesiog nevertindami. Pasak gynėjo, nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikta daug konkretesnio pobūdžio argumentų, dėl kurių kolegija atmetė gynėjo apeliacinį skundą, tačiau, įsigilinus į bylos medžiagą, taip sudaryta tik tam tikra regimybė, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas išsamiai.

Kasatorius skunde išvardija įrodymus, kurių, pasak jo, pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl kurių nepasisakė apeliacinės instancijos teismas (pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis), kurie paneigia M. M. kaltę, t. y. nukentėjusiojo A. P. 2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškimas policijai, kuriame jis įvardijo du jį sumušusius asmenis; Marijampolės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados medžiaga Nr. 64-AT-00737-10 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo A. P. skundą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis kaltino du asmenis ir ne M. M., bet apsaugos darbuotojus; tyrėjo 2010 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas dėl A. P. sužalojimo, kuriame jis aiškino ligoninėje, jog jį sužalojo kavinės darbuotojas; R. Z. 2010 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas, adresuotas jo darbdaviui UAB „R.“, kur kavinės apsaugos darbuotojas nurodo, kad A. P. po netinkamo elgesio priešinosi, po to bėgo ir buvo sulaikytas; R. Z. 2010 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimas, adresuotas darbdavio UAB „R.“ apsaugos vadovui, kur nurodomos tos pačios aplinkybės kaip ir prieš tai; M. R. 2010 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimas policijos komisariatui, kuris pripažino panašias aplinkybes kaip ir prieš tai nurodytas R. Z.; Marijampolės apskrities VPK NTS viršininko 2010 m. lapkričio 15 d. raštas, iš kurio matyti, kad konfliktas kilo su apsaugos darbuotojais ir prasidėjo dar kavinėje; A. P. parodymai, duoti 2010 m. spalio 18 d., 19 d. praėjus mėnesiui po nagrinėjamo įvykio, iš kurių matyti, kad nukentėjusįjį vijosi ne vienas asmuo, o dviese, ir būtent kavinės apsaugininkai; jo parodymai, duoti 2010 m. lapkričio 12 d., kad jis gali atpažinti jį sumušusius apsaugos darbuotojus; asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kur atpažintas M. R., bei asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, kur M. M. nebuvo atpažintas kaip dalyvavęs įvykiuose; A. P. 2010 m. gruodžio 3 d. parodymai, kur jis patvirtina jį sumušus R. Z.; Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas susipažinti su informacija, iš kurio matyti, kad apsaugos darbuotojai išprovokavo konfliktą, panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė mobilųjį telefoną; tarnybinis pranešimas dėl telefoninių duomenų analizės; liudytojo R. M. parodymai, iš kurių matyti, kad R. Z. jam paskolino mobiliojo ryšio telefono aparatą.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis gana neaiški ir nenuosekli, prieštaringai išdėstyti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip apeinant aplinkybę, jog nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai sumušimu kaltino apsaugininkus ir būtent du asmenis, nors pagal nuosprendį jį sumušė tik vienas asmuo. Taip buvo padaryti esminiai BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

Kartu kasatorius mano, kad M. M. veikoje nenustatyta nusikalstamos veikos sudėtis. Teismai nesilaikė nuosprendžio surašymo taisyklių, kur nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniu skundu iš esmės ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas, nurodant, kad buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nesutinkama su įrodymų vertinimu. Tačiau prokurorė atsakydama pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, klaidų nepadarė, o nuosprendžio išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas tinkamai kvalifikavo M. M. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o jo kaltę pagrindė tinkamai ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visetu. Vertindamas nukentėjusiojo A. P. parodymus teismas laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir nukentėjusiojo parodymus patikrino itin kruopščiai, gretindamas su kitais bylos įrodymais. Nors nukentėjusysis iš pradžių nurodė, kad jį sužalojo baro apsaugos darbuotojai, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad jis suklydo, nes M. M. apranga ir išvaizda buvo labai panaši į klube „S.“ dirbusių apsaugos darbuotojų. Nukentėjusysis nuo pat pirmųjų apklausų akcentavo, kad galėtų atpažinti jį sumušusį asmenį, o pamatęs M. M. gyvai jį iš karto atpažino ir kategoriškai parodė, kad tai būtent tas asmuo, kuris jį persekiojo nuo konflikto pradžios bare ir sumušė namo laiptinėje. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo su liudytojų E. G., R. Z. ir M. R. parodymais bei kitais bylos įrodymais, atitiko byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nuosprendyje jais vadovavosi. Teismas taip pat analizavo ir visų bylos duomenų kontekste vertino liudytojų R. G., R. Z. bei M. R. parodymus ir savo sprendimuose pasisakė bei motyvavo, kodėl laiko jų parodymus patikimais.

Prokurorė mano, kad teismas aptarė ir įvertino nuteistojo M. M. parodymus, liudytojų L. K., V. R., L. R., E. T. ir R. M. parodymus, kurie, kasatoriaus manymu, paneigia M. M. kaltę. Teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistojo M. M. ir nurodytų liudytojų parodymai nenuoseklūs, nesutampa tarpusavyje ir iš esmės prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Prokurorės manymu, tai, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, patvirtina ir tos aplinkybės, kad teismas M. M. veiką perkvalifikavo pagal švelnesnį straipsnį, negu buvo nurodyta kaltinime, bei civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįsti ir tie kasatoriaus argumentai, kuriuose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo prašoma išteisinti M. M., nesutinkama su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų vertinimu, neigiama, kad M. M. galėjo būti įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas juos įvertino teisingai. Teismas pasisakė dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo, jų vertinimo, atsakė į visus gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Taigi skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320-324 straipsnių, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad byloje trijų liudininkų (E. G., R. Z., M. R.) parodymais nustatyta, jog būtent M. M. turėjo motyvą prieš nukentėjusįjį smurtauti ir smurtavo, liudytojų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Gynėjas nutyli aplinkybes apie M. M. kaltę ir tai, kad po nusikaltimo padarymo jis savo iniciatyva siekė paveikti nukentėjusįjį per tarpininkus (L. K., R. M.), siūlė atlygį, kad nukentėjusysis pakeistų parodymus.

M. M. parodymai byloje visiškai paneigti, jų nepatvirtina ir tariamų liudytojų parodymai, kurie neva turėtų patvirtinti M. M. įvykių versiją. Nukentėjusiojo parodytas sužalojimų pobūdis atitinka specialisto išvadą. Liudytojų V. R. ir L. R. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tarpusavyje prieštarauja. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, pagrįstai įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, kurios sudarė nenutrūkstamą įrodymų grandinę. Atsiliepime teigiama, kad nėra pagrindo įrodinėti, jog M. M. nebuvo įvykio vietoje, nes ir pats duodamas parodymus pripažino ten buvęs.

Kasatoriaus nurodomas argumentas, jog nuteistasis pradėjo gyventi tvarkingai, pasak nukentėjusiojo, nėra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis pažymi, kad M. M. visiškai nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, neatsiprašė nukentėjusiojo, žalos savanoriškai neatlygino. Nors kasatorius teigia, kad visos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tos abejonės turėtų būti kildinamos iš objektyvios tiesos nustatymo turinio, o ne iš subjektyvių iškraipytų tariamų faktų, kurie naudingi nuteistojo M. M. gynybai ir yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų

Kasacinio skundo esmė – kad žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes žemesnės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje, priešingai negu teigiama skunde, nėra pažeisti.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami M. M. parodymai, kurie pripažinti nenuosekliais, prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims. Priešingai negu nurodo kasatorius, teismas išsamiai pasisakė dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pateikė nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų parodymų lyginamąją analizę, kuri leido padaryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtino R. Z., M. R. bei E. G. (kiek jie susiję su konfliktinės situacijos pradžia) parodymai. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad M. M. kaltę teismas pagrindė tik nukentėjusiojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė ir dėl nukentėjusiojo parodymų nesutapimų, logiškai paaiškindamas nukentėjusiojo apsirikimus, kurie esminių įvykio aplinkybių nustatymui nepakenkė ir kurie neduoda pagrindo jų laikyti nepatikimais. Pažymėtina, kad M. M. nuteistas už tai, jog įvykio metu A. P. sumušė ir sveikatą jam nesunkiai sutrikdė veikdamas ne vienas, bet su nenustatytu asmeniu. Taigi kasatoriaus teiginys, kad nuosprendžiu nustatyta, jog nukentėjusįjį sumušė tik vienas asmuo, yra paneigtas nuosprendžiu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Beje nukentėjusiojo parodymai, kad jį mušė du asmenys, yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir tai pagrįstai nurodo kasatorius savo skunde.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus – dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo (tam nutarties 3 lape skirtos dvi pastraipos ir teismas į šį argumentą išsamiai atsakė aptardamas ir ikiteisminio tyrimo pradžioje duotus parodymus), įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir nuteistojo kaltės – yra atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis. Šio teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis M. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas