A-438-316-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-316/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00001-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir atsakovas) taikyti jo atžvilgiu Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 35 straipsnio nuostatas – atleisti jį iš tarnybos panaikinus jo pareigybę išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas informaciniu lapeliu jį informavo apie tai, jog nuo 2012 m. lapkričio 1 d. Pirmosios valdybos Priežiūros skyriaus pavadinimas keičiamas į Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus pavadinimą, ir pareiškėjas toliau vykdys Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigas. Šiuo atveju buvo ne tik pakeistas skyriaus pavadinimas, bet ir sujungti du skyriai (Apsaugos ir Priežiūros), atitinkamai apjungiant šių skyrių funkcijas. Panaikinus ankstesnę pareigybę ir patvirtinus naują, pareiškėjas nesutiko eiti tarnybos pareigų naujomis sąlygomis (su didesne funkcijų apimtimi), todėl 2012 m. spalio 25 d. pateikė atsakovui prašymą, nurodydamas nesutikimo motyvus ir prašydamas atleisti jį iš tarnybos išmokant išeitinę išmoką. 2012 m. lapkričio 1 d. atsakovas pateikė pareiškėjui naująjį pareigybės aprašymą susipažinimui, su aprašymu pareiškėjas susipažino pasirašytinai, o grįžęs iš kasmetinių atostogų pateikė atsakovui tarnybinį pranešimą apie nesutikimą eiti pareigų pagal naująjį pareigybės aprašymą, kartu nurodydamas nesutikimo motyvus bei prašydamas atleisti jį iš tarnybos išmokant išeitinę išmoką. Atsakovas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad atleisti išmokant išeitinę išmoką nėra pagrindo, nes jo vykdomos funkcijos nesikeičia. Su tokiu motyvu pareiškėjas nesutiko, nes: sujungus du skyrius jis privalės vykdyti ne tik priežiūros, bet ir apsaugos funkcijas; jo pareigybė iš esmės nesiskiria nuo prižiūrėtojų, kurie vykdys ir apsaugos funkcijas; be to, kiti prižiūrėtojai, nesutikę eiti pareigų, buvo atleisti išmokant išeitinę išmoką; jo naujoji pareigybė tiesiogiai susijusi su naujai patvirtintais Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatais, papildomai numatančiais ir apsaugos funkcijų vykdymą.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 11–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad įstaigoje įvykdžius reorganizaciją buvo sujungti įstaigos Apsaugos skyrius ir įstaigos atskirų valdybų Priežiūros skyriai. Jungtinės priešgaisrinės apsaugos komandos padalinys buvo panaikintas, todėl šio padalinio pareigūnams buvo įteikti lapeliai dėl atleidimo iš tarnybos. 2012 m. rugsėjo 3 d. vykusiame įstaigos vadovybės ir padalinių vadovų posėdyje buvo nuspręsta, kuriems asmenims pagal pareigybes reikia įteikti lapelius su informacija apie skyriaus pavadinimo pasikeitimą ir kuriems asmenims (pagal jų einamas pareigas ir pagal jiems numatomas siūlyti pareigybes) privaloma įteikti informacinius lapelius dėl galimo atleidimo iš tarnybos, jeigu jie nesutiktų eiti jiems siūlomų pareigų. Palyginus Pirmosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybės aprašymą ir naująjį Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybės aprašymą matyti, kad šių pareigybių paskirtys yra tokios pačios – užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų izoliavimą, priežiūrą, perduodamų ir pašto siuntinių bei smulkiųjų paketų su spauda priėmimą ir išdavimą, pasimatymų suteikimą nuteistiesiems, kontroliuoti nuteistųjų, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos elgesį, užkardyti draudžiamų turėti daiktų patekimą nuteistiesiems, nusikaltimus, režimo pažeidimus, užtikrinti tinkamą prižiūrėtojų darbą ir jų darbo drausmę, techninių, ryšio, signalizacijos ir specialiųjų priemonių, naudojamų nuteistųjų priežiūrai, kiekį ir techninę būklę. Prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybės paskirtis ir funkcijos nesikeitė, po įstaigos vidinio veiklos reorganizavimo procedūrų išliko tokios pačios, kokios buvo iki reorganizavimo. Pats reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš užimamų pareigų. Tik tuo atveju, jei pats juridinis asmuo priima sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų ir naikinamos kai kurių darbuotojų darbo vietos, darbuotojai įspėjami ir atleidžiami išmokant išeitinę išmoką.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 82–85) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėją atleisti iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovas turėtų teisę tada, jei būtų panaikinama pareiškėjo pareigybė. Tokiu atveju pagal Statuto 35 straipsnio nuostatas pareiškėjui turėtų būti išmokėta išeitinė išmoka, kurios dydis priklausytų nuo jo nepertraukiamo tarnybos stažo. Palyginus pareiškėjo vykdytų tarnybinių pareigų iki Struktūros patvirtinimo pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V‑28, ir po Struktūros patvirtinimo vykdomų pareigų pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-218 , turinį, matyti, kad iš esmės pareigybės aprašymas nepasikeitė (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas), išskyrus 7.14 punktą, kuriame nurodoma, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas vykdo kitus, su skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, kuruojančio valdybas, valdybos ir Priežiūros skyriaus (pagal naująjį pareigybės aprašymą – Apsaugos ir priežiūros skyriaus) viršininkų ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavedimus, tam, kad būtų įgyvendinti skyriui pavesti uždaviniai ir funkcijos. Liudytojas D. P. (atsakovo direktoriaus pavaduotojas) teismo posėdyje parodė, kad jokių papildomų funkcijų pareigybės aprašyme nėra, nes iš esmės ir anksčiau Apsaugos skyrius galėjo pavesti pareiškėjui vykdyti tam tikras funkcijas (konvojavimo), nes tai numatė Apsaugos ir priežiūros instrukcija, o pareiškėjas turėjo, taip pat turi ir šiuo metu, konvojuotojo pažymėjimą. Liudytojas R. B. abstrakčiai parodė, kad pareiškėjui po naujos Struktūros patvirtinimo funkcijų padaugėjo, tačiau teismas šiuos parodymus vertino kaip liudytojo samprotavimus, neparemtus konkrečiais įrodymais, be to, liudytojo parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojo D. P. parodymams bei teismo išvadoms, todėl juos atmetė.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo teismui pateiktos informacijos matyti, jog iki naujos Struktūros patvirtinimo Apsaugos ir trijų valdybų Priežiūros skyriuose buvo patvirtinta 460 pareigūnų pareigybių, o po naujos Struktūros patvirtinimo – Apsaugos ir priežiūros skyriuose yra 477 pareigūnų pareigybės (t. y. 17 pareigybių daugiau). Taigi Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus nuostatuose įtvirtintas funkcijas vykdys 17 pareigūnų daugiau, nei vykdė iki Struktūros patvirtinimo. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus 4 mėnesiams po naujos redakcijos pareigybės aprašymo patvirtinimo, tačiau įrodymų, kad įprastinis darbo krūvis padidėjo, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad vykdyti ir kitas funkcijas yra tik teorinė galimybė, tačiau realiai jų nevykdė. Taigi pareiškėjas padidėjusios funkcijų apimties neįrodė, o teismas savo iniciatyva aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, nenustatė. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad sujungus Apsaugos ir Priežiūros skyrius nesutikę toliau eiti pareigų prižiūrėtojai buvo atleisti išmokant jiems išeitinę išmoką, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, be to, nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo struktūra ir naujas pareiškėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas atsakovo direktoriui pagal kompetenciją naudojantis įstatymo suteikta diskrecijos teise (Statuto 9 straipsnio 2 ir 6 dalys).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89–91), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog po reorganizacijos jo funkcijos bus išplėstos, t. y. bus pridėtos naujos funkcijos, kurių nebuvo iki tol, bei pasikeis skyriaus tikslai ir uždaviniai, o ne padidės darbo krūvis, kurį analizavo teismas. Pažymi, kad iš priežiūros pareigūno tapo apsaugos ir priežiūros pareigūnu. Ankstesnioji pareigybė buvo faktiškai panaikinta, o ne pakeistas pavadinimas. Iki reorganizacijos, kaip Priežiūros skyriaus pareigūnas, vykdė neginkluotą tiesioginę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosios zonos viduje. Apsaugos skyriaus pareigūnai vykdė ginkluotą įstaigos apsaugą budėdami apsaugos bokšteliuose tiesiogiai su nuteistaisiais nedirbdami. Sujungus minėtas tarnybas į Apsaugos ir priežiūros skyrių, pareiškėjui, kaip ir kitiems pareigūnams, kurie buvo atleisti išmokant išeitinę išmoką, jiems nesutikus toliau eiti pareigų, papildomai buvo pridėtos ginkluotos įstaigos apsaugos funkcijos. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl fakto, kad jo atžvilgiu netaikomos Statuto 31 straipsnio 3 punkto ir 35 punkto nuostatos, pirmosios instancijos teismas nelaikė diskriminuojančiu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo pareigybės aprašymas nepasikeitė, nekreipdamas dėmesio į pareigybės aprašymo 7.14 punktą, kuriama nurodyta, jog jis privalės vykdyti ir kitus pavedimus, susijusius su skyriui pavestų uždavinių įgyvendinimu. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į skyriaus nuostatus, kurie po reorganizacijos buvo pakeisti prisidėjus apsaugos funkcijoms, tačiau teismas šių nuostatų neanalizavo ir nevertino.

Teismas nepagrįstai savo sprendime rėmėsi liudytojo D. P. parodymais, kuris yra administracijos atstovas ir kalbėjo tik apie konvojavimą, kurį gali vykdyti visi statutiniai pareigūnai, tačiau ignoravo liudytojo R. B. parodymus, kuris ne vieną dešimtį metų tiesiogiai vadovavo prižiūrėtojų pamainai bet kuriuo paros metu, duodavo su tuo susijusius pavedimus, o taip pat ir pavedimus, įvardintus blanketinėje teisės normoje kaip „kitus, susijusius su skyriui pavestų uždavinių įgyvendinimu“. Šis liudytojas galėjo teismui paaiškinti, kad „kiti“ pavedimai būtent ir kyla iš skyriaus nuostatų bei yra privalomi, todėl papildžius minėtus nuostatus iš esmės naujomis funkcijomis, pasikeičia tiek skyriaus, tiek pačios pareigybės paskirtis, tikslai bei uždaviniai. R. B. taip pat buvo atleistas iš tarnybos dėl to, kad nesutiko vykdyti pareigų naujai sukurtame Apsaugos ir priežiūros skyriuje.

Teismas, įvertinęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų skaičiaus pasikeitimus, nepagrįstai konstatavo, kad darbo krūvis jiems nepadidėjo ir bus paskirstytas tolygiai, ignoruodamas faktą, kad reorganizuojant buvo sukurta iš esmės nauja tarnyba (skyrius) ir tuo pačiu naujos pareigybės ir bet kokios išimtys skyriaus pareigūnų tarpe, kai vieniems statuto normos taikomos vienaip, o kitiems kitaip, yra diskriminacinės.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 96–99) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybės paskirtis ir funkcijos po įstaigos vidinio veiklos reorganizavimo procedūrų nesikeitė, jos išliko tokios pačios, kaip buvo iki tol.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojo R. B. parodymus. Liudytojas R. B., priešingai, nei teigia pareiškėjas, negalėjo paaiškinti, ką reiškia pareigybės aprašymo 7.14 punkto nuostata „kitus, susijusius su skyriui pavestų uždavinių įgyvendinimu“, nes šis liudytojas buvo atleistas iš tarnybos sujungus Apsaugos ir Priežiūros skyrius jam nesutikus toliau eiti pareigų išmokant išeitinę išmoką. Taigi jo parodymai dėl to, kaip yra dirbama pagal naująjį pareigybės aprašymą, negali būti laikomi įrodymais, nes jis pareigų po įstaigos vidinio veiklos reorganizavimo procedūrų jau nebevykdė, nebevadovavo prižiūrėtojų pamainai, negalėjo duoti su tuo susijusių pavedimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas vienas iš pagrindų – pareigybės panaikinimas, kuriuo remiantis gali būti nutraukti valstybės tarnybos santykiai su pareigūnu.

Pareiškėjo teigimu, atsakovui sujungus du skyrius - Apsaugos ir Priežiūros, buvo atlikti struktūriniai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pertvarkymai, kurių pasekmėje buvo panaikinta prieš tai jo užimta pareigybė - Pirmosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo, įsteigiant naują pareigybę - Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo. Nepaisant jo nesutikimo dirbti naujose pareigose, atsakovas 2012 m. spalio 30 d. įsakymu jį perkėlė į naujas pareigas. Pareiškėjo nuomone jis turėjo būti atleistas pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išmokant išeitines išmokas numatytas Statuto 35 straipsnyje.

Iš Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispozicijos matyti, kad būtina sąlyga, taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą taisyklę – atleisti pareigūną iš valstybės tarnybos, yra pareigybės, kurią užėmė pareigūnas, panaikinimas. Pagal Statuto 34 ir 38 straipsnio nuostatas, pareigūno, kurio pareigybė panaikinama, atsisakymas būti perkeltam į kitas pareigas, taip pat sudaro prielaidas taikyti Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y., pareigūnas, kurio pareigybė panaikinama, atsisakęs dirbti (būti perkeltas) kitose pareigose, įgyja subjektinę teisę reikalauti būti atleistas pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o darbdaviui tokiu atveju atsiranda pareiga pareigūną atleisti iš valstybės tarnybos minėtu pagrindu.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra klausimas, kiek tai susiję su pareigybės kaip tokios sąvoka, požymiais, kriterijais, kuriais remiantis būtų galima spręsti ar buvo panaikinta pareiškėjo dirbta pareigybė, ar ne.

Pažymėtina, kad Statute pareigybę apibūdinančių požymių, kriterijų ir pan., nėra pateikta. Tačiau pagal Statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareigybei apibūdinti gali būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6-8 straipsnių nuostatas pareigybę valstybės tarnyboje apibūdina šie požymiai ir kriterijai: 1. pareigybės rūšis – karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų ar statutinių; 2. pareigybės lygis (A; B; C) ir kategorija (nuo 1 iki 20); 3. pareigybės aprašymas, kurį tvirtina kompetentingos valstybinės institucijos vadovas.

Pareigybės aprašymai yra atliekami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimus, konkrečios pareigybės aprašyme (apibūdinime) nurodant pareigybės paskirtį; bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis; pareigybei priskiriamas funkcijas; pavaldumą; specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymą; pareigybės pavadinimą; pareigybės lygį; pareigybės kategoriją.

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirminiu ir leistinu įrodymu, kuriuo remiantis galima apibūdinti konkrečią pareigybę valstybės tarnyboje, o taip pat nustatyti ar ji buvo panaikinta, esminiai pakeista ir pan., yra šios pareigybės, nustatyta tvarka atliktas aprašymas bei vėlesni šio aprašymo pakeitimai.

Iš byloje pateiktų Pirmosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo ir Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybių aprašymų matyti, kad šių pareigybių rūšis, jų lygis, kategorija, pareigybės paskirtis, veiklos sritis, funkcijos ir kiti kriterijai iš esmės yra identiški (b. l. 31-34). Šiuo atveju nežymiai pasikeitė tik pats pareigybės pavadinimas, kurio pasikeitimas yra susijęs su naujo struktūrinio darinio pavadinimu, bet ne su šiai pareigybei priskirtų užduočių ar funkcijų pasikeitimu.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Pirmosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo pareigybės aprašymo 7.14. punktas esminiai pakeitė jo buvusios pareigybės tikslus ir uždavinius. Iš minėto pareigybės aprašymo 7.14. punkto matyti, kad jame yra įtvirtintas tik bendro pobūdžio reikalavimas, pareigūnui einančiam šias pareigas vykdyti ir kitus aukštesnių pagal pavaldumą pareigūnų nurodymus, kurie yra susiję su šiai pareigybei keliamais tikslais ir uždaviniais. Tačiau toks reikalavimas šiai pareigybei buvo įtvirtintas ir ankstesniame šios pareigybės aprašyme.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog atsakovo institucijoje atlikus struktūrinius pertvarkymus, buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė. Kaip minėta, pareigybės nepanaikinimas nesukūrė ir galimybės pareiškėjui būti atleistam iš valstybės tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas