A-602-1387-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-1387/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00357-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3; 14.3.3; 14.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. D.,

pareiškėjos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas kiemas“ atstovui D. Č. ir advokatui Sigitui Čepui,

atsakovų A. P., N. P., D. B., M. G., M. K., J. K., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. R., D. V. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“, E. G., J. G., L. P., A. P., R. P., N. P., D. B., R. B., O. M., V. M., M. G., M. K., R. K., D. K., J. K., I. P.-Š., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. J., A. R., G. P.-R., D. V., V. G., R. G., V. N., R. N., L. K., E. B., G. R., A. M., S. M., P. A., J. A., L. T., G. B. P., V. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Euro kapitalo fondas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 5-7) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 17-21, I t., b. l. 126-127, II t., b. l. 102-104, IV t., b. l. 55-63) teismo prašė:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (I t., b. l. 8-9);

2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus (III t., b. l. 79-86, IV t., b. l. 5-11):

Nr. LNS-34-111216-00767, išduotą 2011 m. gruodžio 16 d.,

Nr. LNS-34-110922-00606, išduotą 2011 m. rugsėjo 22 d.,

Nr. LNS-34-110915-00589, išduotą 2011 m. rugsėjo 15 d.;

Nr. LNS-34-110914-00583, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.,

Nr. LNS-34-110914-00584, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.,

Nr. LNS-34-110914-00585, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.,

Nr. LNS-34-110914-00586, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.;

Nr. LNS -34-110914-00587, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.;

3) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (IV t., b. l. 44-50):

Nr. PASS-30-120525-00136, išduotą 2012 m. gegužės 25 d.;

Nr. PASS-30-121011-00306, išduotą 2012 m. spalio 11 d.;

Nr. PASS-30-130215-00060, išduotą 2013 m. vasario 15 d.;

Nr. PASS-30-130215-00059, išduotą 2013 m. vasario 15 d.;

Nr. PASS-30-130215-00058, išduotą 2013 m. vasario 15 d.;

Nr. PASS-30-130214-00056, išduotą 2013 m. vasario 14 d.;

Nr. PASS-30-130214-00057, išduotą 2013 m. vasario 14 d.;

4) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Savas kiemas“ (toliau – ir UAB „Savas kiemas“) per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, esančius žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, jog ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ 2.2 punktu pakeista su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančių UAB „Savas kiemas“ priklausančių žemės sklypų Nr. 2 – 7 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kitos paskirties žemė, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Argumentavo, jog neteisėtai nustatytas sklypų naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba. Nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtintame savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiajame plane nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patenka į urbanizuojamas teritorijas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį struktūrinį vienetą (miestelį) G1 ir šioje teritorijoje suformuotuose sklypuose galima nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį.

Nuo 2010 m. spalio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. D1-769) keitėsi žemės sklypų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija) – indeksu G1 įvardintos teritorijos naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ keitėsi į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos“, o jo turinys – „žemė sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai“. Pažymi, kad tokiu būdu buvo panaikinta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sąvoka, ją pakeičiant į vienbučių ir dvibučių pastatų statybą. Argumentavo, kad teritorijų planavimo dokumentams, kurie pradėti rengti iki 2010 m. spalio 1 d. turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-769 2 lentelės 3 pastaba, t. y. kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai. Ginčijamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto specialiojo plano, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas dėl sklypų užstatymo tankumo ir intensyvumo, Detaliųjų planų rengimo taisykles, nes neįvertinta, kad greta planuojamos teritorijos yra individualūs namai, o daugiabučių namų kompleksas žymiai pablogins esamų gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygas, be to, apie detaliojo plano pakeitimus visuomenė nebuvo informuota.

Pareiškėjos teigimu, ji buvo įsitikinusi, kad aplinkiniai sklypai bus užstatyti vienbučiais ir dvibučiais namais, gyventojų tankumas nebus didelis, teritorija bus erdvi ir komfortiška gyventi, tačiau jos lūkesčius pažeidžia ginčijamas įsakymas. Prašė tų pačių argumentų pagrindu panaikintini išduotus statybos leidimus gyvenamųjų namų kvartalui, daugiabučiams gyvenamiesiems namams, inžineriniams tinklams statyti ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), suformuotame detaliuoju planu, kurio vienas iš sprendinių – žemės naudojimo pobūdis, pareiškėjos teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai pakeistas.

Teigė, kad tokie statybos leidimai negalėjo būti išduoti teritorijai, kuri žymima G1, nes trijų ir daugiau butų pastatą galima statyti tik teritorijoje, kuri pagal Specifikaciją priskiriama G2 tipui. Leidimu Nr. LNS-34-111216-00767 numatyta tiesti inžinerinius tinklus (nuotekų tinklus), suprojektuotus ne pagal detalųjį planą, o arčiau jos sklypo, t. y. 1 m atstumu, o tai pažeidžia Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatytas 1992 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos) (vamzdžių apsaugos zona po 5 m nuo ašies); leidimas Nr. LNS-110922-00606 dėl kelio tiesimo valstybinėje žemėje išduotas, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kelio projekte nurodyta, jog projektuojamas Dl kategorijos kelias, tačiau detaliajame plane numatyta, jog planuojamas D-2-2 kategorijos akligatvis. Skirtingų kategorijų kelias lemia skirtingą eismo intensyvumą, srauto sudėtį, gretimų teritorijų apstatymo pobūdį, o projektuojami aikštelės dydžiai yra mažesni, nei reikalaujama teisės normų. Teigė, jog tokiu atveju didesnės transporto priemonės, norėdamos apsisukti akligatvyje, turės kirsti jos žemės sklypo ribas, sugadins aptvėrimą, apželdinimą, padarys žalos. Techniniuose projektuose netinkamai išspręsti automobilių stovėjimo klausimai (per arti pastatų), nėra numatyta vietų atliekų konteineriams, prie daugiabučio nėra vaikų žaidimo aikštelių, per siauri praėjimai ir pravažiavimai, nenumatytas tinkamas apželdinimas, todėl leidimai išduoti nepagrįstai ir pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ir gyventojų interesus. Prašė tais pačiais pagrindais panaikinti pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios kartu su ginčijamasis leidimais ir kadastro bylomis yra teisinis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (t. y. nekilnojamojo daikto įregistravimo) pagrindas. Nurodė, jog pripažinus statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais, turi būti šalinami ir neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų padariniai ir kad vienintelis padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir protingas terminas tokiems įpareigojimams įvykdyti yra 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimais (I t., b. l. 48-49, I t., b. l. 168-169, II t., b. l. 112) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Argumentavo, kad žemės sklypo detaliojo plano rengimo metu gyvenamosios teritorijos buvo skirstomos į mažaaukščių (indeksas G1) arba daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos (indeksas G2) naudojimo pobūdį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 pakeisti gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžiai, todėl ginčijamo įsakymo 2.2. punktu žemės sklypams Nr. 2-7 buvo nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos naudojimo pobūdis (indeksas G2), sprendinių brėžinyje paliekant indeksą G1. Atsakovo nuomone, specifikacijos pasikeitimas, kai jau buvo parengtas detalusis planas, detaliojo plano sprendinių nepakeitė, todėl žemės sklypų naudojimo pobūdis galėjo būti nustatytas ginčijamu įsakymu nekeičiant indekso sprendinių brėžinyje. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu Nr. TP1-181 konstatuota, kad parengto detaliojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pasiūlyta detalųjį planą tvirtinti.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas UAB „Savas kiemas“ atsiliepimais (I t., b. l. 80-83, I t., b. l. 172-175) nesutiko su pareiškėjos skundo reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime, taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka mažaaukščių gyvenamųjų namų turinį, t. y. ne aukštesni nei 3 aukštų. Teigė, kad ginčijamu įsakymu pakeista indekso G1 reikšmė, pavadinimas, tačiau paties detaliojo plano sprendiniuose liko mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės naudojimo pobūdis, o ginčo žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos detaliajame plane nurodytas pagrįstai pasikeitus teisiniam reguliavimui po detaliojo plano atliktų rengimo procedūrų. Detaliojo plano sprendiniai realizuoti – pastatyti gyvenamieji namai atitinka aukštingumo, žemės sklypo užstatymo intensyvumo parametrus, nurodytus detaliojo plano sprendiniuose.

Trečiasis suinteresuotas asmens uždaroji akcinė bendrovė „Euro kapitalo fondas“ (toliau – ir UAB „Euro kapitalo fondas“), kuriam nuosavybės teise priklausė ginčijamos teritorijos žemės sklypai, prašė skundą atmesti tais pačiais motyvais, kaip atsakovai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (II t., b. l. 198-204) pareiškėjos D. D. skundą tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2.2 punktą toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 6-10), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas, ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti visą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo inter alia dėl to, kad įsakymas buvo ginčijamas visa apimtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizavo tik 2.2 punkto dalį, kuri susijusi su naudojimo pobūdžio nustatymu, ir visiškai nepasisakė dėl 2.1, 2.3 bei 2.4 punktų, nors juose taip pat atitinkamai nustatomas tam tikrų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (V t., b. l. 140-151) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypo, kuris šiuo metu yra išskaidytas į devynis žemės sklypus, detaliajam planui rengti planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2010 m. balandžio 9 d. (I t., b. l. 51, 87; Detaliojo plano 67 psl.). Planavimo sąlygose nustatyta, kad planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir padalinti žemės sklypą į sklypus (Detaliojo plano 68 psl.). Sąlygose taip pat numatyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomas Klaipėdos rajono bendrasis planas, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (Detaliojo plano 68-69 psl.).

Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto specialiojo plano bendrųjų nuostatų matyti, kad plano tikslai: 1) nustatyti susisiekimo tinklą (komunikacinius koridorius) ir rezervuoti teritorijas inžinerinės infrastuktūros vystymui, 2) nustatyti komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų naudojimo sąlygas, reglamentus, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus. Šis specialusis planas nenustato sąlygų ar reikalavimų kitos paskirties žemei, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Ginčijamu detaliuoju planu teritorijoje suplanuotas įvairių tipų gyvenamųjų namų kvartalas, visuose planuojamos teritorijos sklypuose galima statyti neaukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus, žemės sklypas padalintas į 9 sklypus, iš kurių sklypai Nr. 1 ir Nr. 9 skirti infrastuktūros teritorijai, sklypas Nr. 8 bendro naudojimo paskirties plotas, sklypai Nr. 2 – 7 gyvenamosios mažaaukštės statybos sklypai (I t., b. l. 52, 70 ir Detaliojo plano 33, 59-60 psl.). Byloje nėra duomenų, kad detaliojo plano sklypų Nr. 1 ir Nr. 9, skirtų infrastruktūrų teritorijai, sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11–260, sprendiniams. Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad pakeista sklypų Nr. 1, Nr. 8 ir Nr. 9 pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės sklypas Nr. 1 – kitos paskirties, būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; sklypas Nr. 8 – kitos paskirties, būdas – bendro naudojimo teritorijos, pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių; sklypas Nr. 9 – kitos paskirties, būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių, ir tai atitinka parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytą šių žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį (I t., b. l. 51-52, Detaliojo plano 19, 32-33 psl.).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojo 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-771 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). Detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamąjį etapą sudaro teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija, o sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 10 punktą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) patikrino ginčo žemės sklypo detalųjį planą ir 2011 m. vasario 1 d. patvirtino patikrinimo aktą Nr. TP1-181, kurio išvada teigiama ir siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka (I t., b. l. 71). Detalusis planas 2011 m. sausio 12 d. suderintas Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, specialistai nepateikė pastabų dėl parengto detaliojo plano sprendinių neatitikimo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, tame tarpe ir specialiojo plano sprendiniams. Teismas, įvertindamas pareiškėjos argumentą, kad patvirtintas ne toks detalusis planas, koks buvo pateiktas viešam svarstymui, pažymėjo, kad šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta (II t., b. l. 150-157), kad viešam svarstymui buvo pateikti tokie patys ginčijamo detaliojo plano sprendiniai ir brėžiniai, kokie ir buvo patvirtinti ginčijamu administraciniu aktu.

Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjos argumentą, jog buvo pažeista detaliojo planavimo procedūra dėl to, kad ji nedalyvavo detaliojo plano viešo svarstymo susirinkime 2010 m. lapkričio 24 d. Pareiškėja 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog žinojo apie susirinkimą, tačiau nurodė, jog neturėjo galimybės jame dalyvauti. Po viešo svarstymo procedūros, pateikus parengtą detalųjį planą Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai kompleksiniam derinimui, šios komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. posėdžio protokole nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, tačiau šie taisymai detaliojo plano sprendinių esmės nepakeitė. Nurodytų aplinkybių neginčijo ir pareiškėja, tačiau teigė, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo Nr. 2 sprendinys užstatymo intensyvumas – 0,78 (I t., b. l. 70), neatitinka viešam svarstymui pateikto detaliuoju planu planuoto sklypo Nr. 2 sprendinio užstatymo intensyvumo – 0,70 (I t, b. l. 32). Teismas konstatavo, kad esantis užstatymo intensyvumo neatitikimas informaciniame dokumente negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, darantis įtaką viso detaliojo plano teisėtumui ir pažeidžiantis pareiškėjos subjektines teises, nes nustatyta, jog detaliojo plano brėžinys ir sprendiniai viešam svarstymui buvo pateikti tokie patys, kaip ir patvirtinti ginčijami detaliuoju planu. Žemės sklypui Nr. 2 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Leidime nurodytų leidžiamų statyti naujų pastatų rodiklius šiame 12,70 a (1270 kv. m) dydžio sklype, bendras statinio plotas sklype – 484,74 kv. m (I t., b. l. 70; 129), o tai sudaro 38,17 procentų užstatymo intensyvumą. Užstatymo intensyvumas šiame sklype yra ženkliai mažesnis, nei numatyta ginčijamo detaliojo plano sprendiniuose. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo galimybę ir nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą detalųjį planą neteisėtu ir jį panaikinti.

Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamoje byloje reikšminga Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. D1–1061 7 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Tai įpareigojančio pobūdžio norma, suponuojanti normos adresatui privalomą elgesio modelį, tačiau ši teisės norma nenumato pareigos teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams keisti detaliojo plano sprendinius teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad šios imperatyvios normos įgyvendinimo tvarka ir forma nereglamentuota, teismas darė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentų organizatorius ir rengėjas turi teisę pasirinkti privalomos normos įgyvendinimo būdą ir neprotinga iš jo reikalauti iš naujo pradėti jau pradėtą detaliojo planavimo procedūrą.

Teismo vertinimu, negalima paneigti UAB „Savas kiemas“ įgytų teisėtų lūkesčių, jog atlikus teisės aktų nustatytas procedūras ir įvykdžius reikalavimus, bus pagrindas tikėtis, kad bendrovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas bus teisėtas ir galiojantis ir ji turės teisėtą pagrindą realizuoti detaliojo plano sprendinius. Negali būti sukuriama tokia situacija, kai subjektas, siekiantis tam tikros subjektinės teisės, įvykdo visas šiai teisei įgyti reikalingas pareigas, nustatytas tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais, tačiau, prieš valdymo subjektui įforminant šių pareigų vykdymu įgytą teisę, priimamas naujas teisės norminis aktas, kuris pakeičia teisinį reguliavimą, nustato papildomas pareigas ir sudaro kliūtis subjektinei teisei įgyti.

Tai, jog skundžiamame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. AV-443 nenurodyta, jog gyvenamųjų pastatų tipas – daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu, nėra pagrindas administracinį aktą pripažinti neteisėtu. Šis neatitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams laikytinas formaliu ir negali būti pagrindas panaikinti visą ginčijamą įsakymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad planavimo procesas pradėtas iki 2010 m. spalio 1 d. Išduodant planavimo sąlygų sąvadą ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą, galiojo Specifikacija, numatanti gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ ir „Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos“. Parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (I t., b. l. 51-52, Detaliojo plano 19, 32-33 psl.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad teritorijoje planuojamas įvairių tipų gyvenamųjų namų kvartalas ir planuojama statyti ne aukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus (I t., b. l. 52).

Būtent toks parengtas teritorijų planavimo dokumentas buvo viešai svarstomas ir derinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ nėra kliūtis, laikantis parengtame teritorijų planavimo dokumente numatytų užstatymo tankumo, intensyvumo ir aukštingumo reikalavimų, statyti pasikeitus pobūdžių sąvokoms vietoje buvusių mažaaukščių namų (iki 3 aukštų) daugiabučius namus, neviršijant minėtų detaliojo plano sprendiniais nustatytų parametrų. Nėra pagrindo konstatuoti, kad buvęs pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžių skirstymo kriterijus pasikeitė ne kiekybiškai, o kokybiškai, pasirenkant skirstymo kriterijumi ne statinių aukštų skaičių, o statinių tipą, t. y. galėjo ir gali būti statomas bet kokio tipo statinys (vienbutis, dvibutis, daugiabutis, bendrabutis), tačiau atitinkantis mažaaukščio statinio (iki 2010 m. spalio 1 d.) reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, tvirtindamas detaliojo plano sprendinius, ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius, tačiau kaip detaliojo planavimo organizatorius ir įgyvendindamas įpareigojančio pobūdžio normą – papildomai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai) turėjo diskrecijos teisę pasirinkti šios normos įgyvendinimo būdą. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad ginčijamame įsakyme neteisėtai žemės sklypams Nr. 2 – 7 nustatytas naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba.

Pareiškėja skundo reikalavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo grindė neteisėtu valstybinės žemės naudojimu ir planavimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) akcentuojama, jog viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, todėl pagal teisinį reglamentavimą, ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, argumentuodama, jog detaliuoju planu pažeisti teritorijų planavimą ir valstybinės žemės perleidimą reglamentuojantys teisės aktai, išduoti statybos leidimai devynbučių pastatų statybai, nors, jos teigimu, turėjo būti išduoti vienbučių ir dvibučių pastatų statybai. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. CB2-51 konstatuota, jog UAB „Savas kiemas“ laisvo fondo valstybinės žemės plotas keliui suformuoti, besiribojantis su kūdra, perduotas valdyti teisėtai, ginčijamas detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti bylą teisme ginant viešąjį interesą (I t., b. l. 94-97).

Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas paliktas galioti ir Lietuvos generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 17.9-2108 (I t., b. l. 98-101), kuriame taip pat konstatuota, jog detalusis planas patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, reikalavimų. Generalinės prokuratūros nutarime taip pat konstatuota, jog planuojant teritoriją nebuvo pažeistas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų reikalavimai, nes informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą 2010 m. gegužės 25 d. paskelbta Klaipėdos rajono interneto tinklapyje, Sendvario seniūnijoje, 2010 m. gegužės 26 d.

Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ Nr. 39; apie planavimo baigiamąjį etapą paskelbta 2010 m. spalio 13 d. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ Nr. 77 ir Klaipėdos rajono interneto tinklapyje, 2010 m. spalio 11 d. Sendvario seniūnijoje, gretimų sklypų savininkai 2010 m. spalio 11 d. taip pat informuoti raštu; 2010 m. lapkričio 24 d. organizuotas viešas svarstymas su visuomene, tačiau viešame susirinkime dalyvavo tik planavimo organizatorius ir detaliojo plano rengėjas, kiti suinteresuoti asmenys neatvyko. Nutarime taip pat konstatuota, jog detaliojo plano sprendiniai atitinka Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos teritorijai numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl nėra pagrindo teigti, jog detaliojo plano sprendiniuose turėjo būti numatyta vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų namų statyba bei neturėjo būti taikomi užstatymo tankio reikalavimai pagal STR 2.02.09:2005, nes tiek pareiškėjos pateiktose detaliojo plano brėžinių kopijose, tiek patvirtinto detaliojo plano brėžiniuose šie reikalavimai sutampa.

Generalinės prokuratūros nutarime pažymėta, jog statybos leidimuose statyti daugiabučius gyvenamuosius namus sklypų užstatymo intensyvumas ir tankumas nustatyti žymiai mažesni nei patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose. Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 pakeitus gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžius, detaliojo plano sprendinių prasmė nepakito, todėl, prokuratūros nuomone, žemės naudojimo pobūdis galėjo būti nustatytas įsakymu nekeičiant indekso detaliojo plano sprendinių brėžinyje. Tokią išvadą pateikė ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdant institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Iš Generalinės prokuratūros nutarime aptartų aplinkybių matyti, jog ji davė vertinimą ir pasisakė iš esmės dėl viso detaliojo plano procedūrų ir sprendinių, išduotų statybos leidimų teisėtumo ir nagrinėjamu atveju nenustatė viešojo intereso objekto. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ginčijamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. AV-443 atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėja taip pat ginčijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – statybos leidimus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Šiuos pareiškėjos reikalavimus teismas laikė išvestiniais iš pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą.

Iš byloje esančios techninių projektų dokumentacijos matyti, jog prieš išduodant leidimus Nr. LNS-34-110915-00589, Nr. LNS-34-110914-00583, Nr. LNS-34-110914-00584, Nr. LNS-34-110914-00585, Nr. LNS-34-110914-00586, Nr. LNS -34-110914-00587, jų techninius projektus patikrino ir jiems pritarė Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras išdavė statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nustatė specialiuosius architektūros reikalavimus, akcinė bendrovė LESTO išdavė prisijungimo sąlygas, išduodant leidimus Nr. LNS-34-110922-00606 gatvės statybai ir Nr. LNS-34-111216-00767 buitinių ir lietaus nuotekų tinklų statybai, techniniam projektui dar papildomai pritarė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra (III t., b. l. 78-86).

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. LD-2043(16.38) nurodyta, jog leidimai Nr. LNS-34-110914-00583, Nr. LNS-34-110914-00584, Nr. LNS-34-110914-00585, Nr. LNS-34-110914-00586, Nr. LNS-34-110914-00587 išduoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų (IV t., b. l. 41-42). Vertinant išduotų statybos leidimų teisėtumą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pati pripažino padarytą klaidą, t. y. administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. AV-2015 pagal UAB „Savas kiemas“ prašymą pripažinti negaliojančiais leidimai Nr. LNS-34-110613-00372, Nr. LNS-34-110627-00408, Nr. LNS-34-110627-00409, Nr. LNS-34-110630-00425, Nr. LNS-34-110630-00426, Nr. LNS-34-110812-00541, nes savivaldybės administracija nebuvo vietinėje spaudoje paskelbusi įsakymų dėl detaliojo plano. Vietoje panaikintų leidimų išduoti leidimai Nr. LNS-34-110914-00583, Nr. LNS-34-110914-00584, Nr. LNS-34-110914-00585, Nr. LNS-34-110914-00586, Nr. LNS-34-110914-00587 pagal UAB „Savas kiemas“ pateiktus prašymus ir dokumentus, kurių pagrindu buvo išduoti panaikinti leidimai (IV t., b. l. 43, 123-127). Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės administracija pakartotinai iš statytojo nereikalaudama atlikti derinimo procedūras, pasielgė vadovaudamasi protingumo kriterijais ir gero administravimo principais, nes leidimų išdavimo procedūros pažeidimas nesusijęs su derinimo procedūrų pažeidimu, pateiktų privalomų dokumentų trūkumu ar nepateikimu, o techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami. Tuo pačiu Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. raštu Nr. LD-2043(16.38) konstatuota, jog leidimas Nr. LNS-34-110915-00589 daugiabučio gyvenamojo namo statybai (18 butų) išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (IV t., b. l. 41-42). Klaipėdos skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. LD-15533(16.2) konstatuota, jog leidimas Nr. LNS-34-110914-00582 vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybai išduotas nesilaikant reikalavimų (I t., b. l. 137). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 16 d. išdavė naują leidimą Nr. LNS-34-110914-00582, kurio patikrinimą atlikęs Klaipėdos skyriaus 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. LD-1471(16.38) pažeidimų nenustatė (II t., b. l. 91).

Patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog planuojamos teritorijos žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, visuose planuojamos teritorijos sklypuose galima statyti neaukštesnius nei trijų aukštų daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių aukštis nuo 8,5 m iki 11 m (I t., b. l. 52, 56). Iš statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. LNS-34-110914-00583 techninio projekto dokumentacijos matyti, jog projektuojamas gyvenamasis dviejų aukštų daugiabutis namas, pastato aukštis nuo pirmo aukšto grindų iki stogo viršaus 7,30 m, užstatymo intensyvumas 47 proc. (0,47), užstatymo tankumas 35 proc. (0,35), tuo tarpu detaliajame plane leistini rodikliai: statinio aukštis 8,50 m, užstatymo intensyvumas 0,90, užstatymo tankumas 0,50 (III t., b. l. 79). Lygiai tokie patys parametrai nurodyti ir statinių, kurių statybai išduoti leidimai Nr. LNS-34-110914-00584, Nr. LNS-34-110914-00585, Nr. LNS-34-110914-00586 (III t., b. l. 80-82), techninių projektų dokumentacijoje. Statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. LNS-34-110914-00587, techniniame projekte sklypo užstatymo tankis nurodytas 0,29, detaliuoju planu leista 0,39, užstatymo intensyvumas techniniame projekte 0,33, detaliajame plane 0,78, aukštis 7,60 m, detaliuoju planu leista 8,50 m (III t., b. l. 83). Statinio, kurio statybai išduotas leidimas Nr. LNS-34-110915-00589, techniniame projekte sklypo užstatymo tankis nurodytas 0,24, kuris nustatytas ir detaliuoju planu, užstatymo intensyvumas techniniame projekte 0,52, detaliajame plane 0,73, aukštis 10,50 m, detaliuoju planu leista 11 m (III t., b. l. 84). Vertinant statinių, kuriems išduoti ginčijami statybos leidimai, projektinės dokumentacijos atitikį detaliojo plano sprendiniams, matyti, kad sklypų užstatymo tankumas ir intensyvumas bei statomų pastatų aukštis atitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AV-443 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendinius.

Ginčijamos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, išduotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2013 vasario 15 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1V-112, (toliau – Aprašas) nustato pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarką. Teismas konstatavo, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad esant ginčui teisme dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negalėjo išduoti pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pateiktus dokumentus tikrinantis pareigūnas, gavęs informacijos, kad dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti kitų asmenų, nenurodytų 9 punkte (viešojo administravimo subjektai ir prokurorai) prašymų, sustabdo dokumentų tikrinimo procedūras ir inicijuoja statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą; nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai – dokumentų tikrinimo procedūros tęsiamos, jei neteisėtai – sustabdomos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, apie tai raštu pranešant prašymo pateikėjui. Ginčo atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko statybą leidžiančių dokumentų patikrinimą. Nenustačius, kad statybos leidimai išduoti neteisėtai ir kad statyba vykdoma nesilaikant esminių statinių projektų sprendinių, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamos pažymos išduotos neteisėtai.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad greta jos sklypo gyvenamieji namai ir kiti statiniai pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kad pažeistos jos subjektinės teisės turėti nepablogintas gyvenimo ir veiklos sąlygas, palyginus su sąlygomis, kurias ji turėjo iki statybos pradžios. Skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti ginčijamą detalųjį planą, statybos leidimus ir pažymas apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto bei įpareigoti pašalinti statinius. Todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

IV. Pareiškėja D. D. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 156-163), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viešai buvo svarstomas ir derinamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyta statyti ne aukštesnius nei 3 aukštų daugiabučius gyvenamuosius pastatus. Pareiškėjai pateiktuose dokumentuose (aiškinamajame rašte, brėžiniuose) buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus, kurių indeksas yra G1, ir juose nėra duomenų apie galimybę statyti daugiabučius. Teismas nesiaiškino, kodėl byloje yra du skirtingi aiškinamieji raštai ir kuris iš jų buvo pateiktas svarstyti visuomenei.

2. Teismas netinkamai aiškino nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusios Specifikacijos nuostatas, nes Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, tai matyti iš Specifikacijos 5.1.1 punkto. Pagal Specifikacijos 5.1.1 punktą matyti, kad gali būti statomas ne bet kokio tipo statinys, kaip teigė teismas, bet tik vienbutis arba dvibutis namas.

2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-1061 buvo ištaisyta padaryta klaida, kai anksčiau Specifikacijos 5.1.1 punkte buvęs mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis buvo keičiamas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą, o 5.1.2 punkte buvęs daugiaaukščių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdis keičiamas į daugiabučių gyvenamųjų namų statybos ir bendrabučių, tačiau kartu nebuvo keičiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 10 punkto 2 lentelės 7 ir 8 punktai, kuriuose taip pat buvo nurodoma naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis. Taigi, pakeitus Specifikacijos 5.1.1 punkte buvusį mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį, akivaizdu, kad jis gali būti keičiamas tik į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Taip minėtas nuostatas supranta ir Aplinkos ministerijos specialistai (Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro 2011 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. (14-2)-D-11696 pareiškėjai).

3. Teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 7 punkto nuostatą, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti šios normos įgyvendinimo būdą, yra nepagrįsta ir ji akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nenaikinti ginčijamų statybos leidimų, nes jie buvo išduoti statyti ne mažaaukščiams gyvenamiesiems namams, o daugiabučiams. Teismas, spręsdamas dėl leidimų teisėtumo, iš esmės tikrino tik statybos leidimų išdavimo procedūrą, tačiau nevertino leidimų išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad leidimų išdavimui pritarė teismo sprendime nurodytos institucijos, savaime nereiškia, kad pažeidimai nepadaryti.

5. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nevertino pareiškėjos skunde nurodytų pažeidimų, vykdant statybas pagal projektinę dokumentaciją.

6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog pažeistos jos subjektinės teisės turėti nepablogintas gyvenimo ir veiklos sąlygas. Teritorijoje statant daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir bendrabučius, pareiškėjos teisėti lūkesčiai bus pažeisti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 1-2), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vykdydama Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 4 d. pavedimą, atliko ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir 2011 m. liepos 26 d. pateikė išvadą Nr. 6-(1.15)-4D-1198, kurioje nurodė, kad esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.

Dėl statybos leidimų, kurie buvo išduoti pažeidžiant reikalavimus (Nr. LNS-34-110914-00583, Nr. LNS-34-110914-00584, Nr. LNS-34-110914-00585, Nr. LNS-34-110914-00586, Nr. LNS-34-110914-00587), nurodo, kad šių pažeidimų esmę sudarė statinių projektų derinimo procedūros nesilaikymas, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas techninius projektus derinančioms institucijoms patvirtinus, kad jų pirminiai derinimai galioja ir naujai išduotiems statybos leidimams. Taigi pažeidimų nebeliko, todėl nebuvo pagrindo ir svarstyti šių statybos leidimų panaikinimą pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 4) , kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas UAB „Savas kiemas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 6-9), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu Specifikacijos 5.1.1 punkto pakeitimo aiškinimu. Pirmosios instancijos teismo pateikto normos aiškinimo teisingumą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. D1-1061 7 punkto norma. Ši norma nėra perteklinė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet išsprendžia koliziją tarp skirtingų Specifikacijos redakcijų. Specifikacijos 2010 m. spalio 1 d. pakeitimas žemės sklypų užstatymo pobūdžių suskirstymą pakeitė kriterijumi pasirinkdamas ne aukštingumą, tačiau statinių tipą, ir leido pabaigti pradėtas teritorijų planavimo procedūras vadovaujantis ankstesnėje redakcijoje nurodytasis kriterijais.

2. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012, nes joje teismas daugiabučių pastatų ir bendrabučių pobūdžio, kaip galimo papildomai įrašyti, neeliminavo.

3. Pareiškėjos reikalavimai dėl statybos leidimų panaikinimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti žemės sklypų detaliuosius planus. Skirtingai nei teigia pareiškėja, teismas vertino leidimų išdavimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrindamas, ar buvo tinkamai įvykdytos jų išdavimo procedūros.

4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo, tačiau ir pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų dėl galimų pažeidimų.

5. Pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl butų skaičiaus gyvenamuosiuose pastatuose, nes ankstesnės redakcijos žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų pastatų statybos“ butų skaičiaus tokiuose pastatuose nereglamentavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Euro kapitalo fondas“ pateikė rašytinius paaiškinimus (VI t., b. l. 19-21), kuriuose prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėja painioja sąvokas „daugiabučiai“ ir „daugiaaukščiai“, nes detalusis planas leido, neviršijant užstatymo tankio ir intensyvumo, projektuoti ir statyti tik daugiabučius, bet ne daugiaaukščius pastatus. Pareiškėjos skundas būtų pagrįstas nebent tuo atveju, jei detalusis planas būtų pradėtas rengti po 2010 m. spalio 1 d. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus niekur nebuvo nurodyta, kad mažaaukščiai gyvenamieji namai yra tik vienbučiai ar dvibučiai, todėl buvo galima statyti ir mažaaukščius daugiabučius pastatus, jei neviršijamas užstatymo tankis ir intensyvumas. Nurodo, kad pareiškėja teisme neatstovauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesų, nes bendruomenė statybai neprieštarauja.

Atsakovai A. P., N. P., D. B., M. G., M. K., J. K., A. Š., T. P., A. B., N. Ž., V. J., A. R., D. V. pateikė rašytinius paaiškinimus (VIII t., b. l. 1-6), kuriuose prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Paaiškina, kad Specialiojo plano grafinės dalies žymėjimas G1 ir G2 reiškia ne Specifikacijoje numatytus indeksus G1 ir G2, bet struktūrinių gyvenamųjų vienetų gyvenamųjų rajonų/miestelių žymėjimus G1 ((duomenys neskelbtini) 1) ir G2 ((duomenys neskelbtini) 2). Tai matosi iš Specialiojo plano grafinės dalies dešinėje pusėje esančių paaiškinimų. Taigi tiek pagal bendrąjį, tiek pagal Specialųjį planą buvo numatytas tik ginčo teritorijos naudojimo būdas, bet ne pobūdis. Nurodo, kad pareiškėjos skundo pagrindas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. D1-769, kuris negaliojo nei tvirtinant bendrąjį, nei specialųjį planą, nei pradėjus rengti detalųjį planą bei pradėjus svarstymo su visuomene procedūras, todėl jis nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomas.

Atsakovai teigia, kad nors pagal detalųjį planą galima statyti mažaaukščius daugiabučius namus, faktiškai yra pastatyti kotedžai – sublokuoti 4 butai, kurių užstatymo tankis neviršija detaliojo plano sprendinių ir kurie net yra mažesni už pareiškėjos gyvenamąjį namą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, vėliau detaliojo plano pagrindu išduotų statybą leidžiančių dokumentų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotų pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), besiribojantis su UAB „Savas kiemas“ priklaususiu žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Planavimo sąlygų sąvadas detaliajam planui rengti išduotas 2010 m. balandžio 9 d. (I t., b. l. 51, 87). Planavimo sąlygose nustatyta, kad planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir padalinti žemės sklypą į 9 sklypus.

2011 m. vasario 19 d. priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“, kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (sklypuose Nr. 2-7).

2011 m. vasario 25 d. priimtas skundžiamas nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ (I t., b. l. 8-9), kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (sklypuose Nr. 2-7).

2011 m. liepos 12 d. priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-1524, kuriuo 2011 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. AV-387 pripažintas negaliojančiu.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, taip pat vėliau detaliojo plano pagrindu išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto bei įpareigoti UAB „Savas kiemas“ per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, esančius žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu (II t., b. l. 198-204) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2.2 punktą toje apimtyje, kuria nustatytas žemės naudojimo pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo inter alia dėl to, kad įsakymas buvo ginčijamas visa apimtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizavo tik 2.2 punkto dalį, kuri susijusi su naudojimo pobūdžio nustatymu, ir visiškai nepasisakė dėl kitų punktų.

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (V t., b. l. 140-151) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog detaliojo plano sklypų Nr. 1 ir Nr. 9, skirtų infrastruktūrų teritorijai, sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Trušelių, Gindulių k. ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11–260, sprendiniams. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvęs pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes gyvenamųjų teritorijų naudojimo pobūdžių skirstymo kriterijus pasikeitė ne kiekybiškai, o kokybiškai, pasirenkant skirstymo kriterijumi ne statinių aukštų skaičių, o statinių tipą. Vertinant statinių, kuriems išduoti ginčijami statybos leidimai, projektinės dokumentacijos atitikį detaliojo plano sprendiniams, matyti, kad sklypų užstatymo tankumas ir intensyvumas bei statomų pastatų aukštis atitinka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AV-443 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Nenustačius, kad statybos leidimai išduoti neteisėtai ir kad statyba vykdoma nesilaikant esminių statinių projektų sprendinių, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamos pažymos išduotos neteisėtai.

Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

VI. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 26 straipsnio nuostatas detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 28 d.) 24 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (1 d.). Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė (2 d.). Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (6 d.). Taigi sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytų naudojimo būdų turinį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijos redakcijoje buvo numatyti tokie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), G2 – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 Specifikacija buvo pakeista (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), nurodant tokius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžius: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu į Specifikaciją įtraukta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba, kuri paaiškino, kaip turi būti taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję pakeitimai teritorijų planavimo dokumentams, pradėtiems rengti iki tos datos. Ši norma numato, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos eismas netinkamai aiškino nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusios Specifikacijos nuostatas, nes Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“. Teismo padaryta išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 7 punkto nuostatą, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti šios normos įgyvendinimo būdą, yra nepagrįsta ir ji akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012.

Pagal bylos duomenis matyti, kad nagrinėjamu atveju planavimo procesas pradėtas iki 2010 m. spalio 1 d. Tiek išduodant planavimo sąlygų sąvadą, tiek ir rengiant teritorijų planavimo dokumentą, galiojo Specifikacija, numatanti gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo pobūdžius „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ ir „Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba“. Parengto detaliojo plano sprendiniuose numatytas žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (I t., b. l. 51-52). Ginčijamame 2011 m. vasario 25 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatyta žemės naudojimo kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (sklypuose Nr. 2-7) (I t., b. l. 8-9). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad rengiamame detaliajame plane pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai.

Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpo po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, tačiau butų skaičiumi. Šie du kriterijai negali būti sulyginti, nes yra skirtingai. Akivaizdu, kad galima situacija, kai statomas mažaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkte nustatyta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Šioje normoje esantis žodis „arba“ patvirtina, kad gali būti nustatomas bet kuris iš nurodytų pastatų tipų. Taigi pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, kad Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. tapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, yra neteisi, todėl šie jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, ginčijamame 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Tačiau iš aptartų teisės normos analizės matyti, kad įrašas įsakyme, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, buvo padarytas ne todėl, kad detaliojo plano rengėjas norėjo pakeisti žemės sklypo naudojimo pobūdį, o atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus. Ginčijamas įsakymas priimtas inter alia remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu, kuris nustatė pareigą iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodytas gyvenamųjų pastatų tipas (daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai) nepanaikina detaliajame plane numatyto žemės sklypo naudojimo pobūdžio (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Tai buvo papildymas, reikalaujamas pagal teisės aktų pakeitimus, tačiau detaliojo plano sprendiniai bet kokiu atveju atitiko reikalavimus, nustatytus pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios Specifikacijos nustatytam žemės naudojimo pobūdžiui „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“. Taigi šiuo atveju buvo nustatytas ne tik maksimalus gyvenamųjų pastatų aukštis, bet ir gyvenamųjų pastatų tipas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl tam tikro butų skaičius pastatuose kaimyniniame sklype, nes butų skaičius pagal Specifikaciją iki 2010 m. spalio 1 d. nebuvo reglamentuotas.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A662-3211/2012, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, tvirtindamas detaliojo plano sprendinius, ginčijamu įsakymu neturėjo teisinio pagrindo pakeisti tvirtinamo detaliojo plano sprendinius, nustatydamas naują žemės sklypo naudojimo pobūdį, tačiau tai nagrinėjamu atveju ir nebuvo padaryta. Kaip minėta, ginčijamu 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įgyvendinta įpareigojančio pobūdžio nuostata – papildomai teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai). Šios normos įgyvendinimas ginčijamame įsakyme nereiškia, jog buvo panaikintas detaliajame plane nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, nes detalusis planas buvo pradėtas rengti ir vėliau rengiamas būtent tokiems pastatams statyti. Įrašas dėl daugiabučių pastatų ir bendrabučių nieko nepakeitė, tik patikslino nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl prieštaravimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliaciniame skunde pareiškėja dėsto argumentus ir dėl detaliojo plano viešo svarstymo procedūrų pažeidimo. Pareiškėja teigia, kad pateiktuose dokumentuose (aiškinamajame rašte, brėžiniuose) buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus, kurių indeksas yra G1, ir juose nėra duomenų apie galimybę statyti daugiabučius.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad detaliojo plano viešas svarstymas susirinkime vyko 2010 m. lapkričio 24 d. 11 val. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino žinojusi apie detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimą (2010 m. lapkričio 24 d.), tačiau neturėjusi galimybės jame dalyvauti (I t., b. l. 19). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7 punktą pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Taigi pareiškėja galėjo dalyvauti detaliojo plano viešo svarstymo procedūroje ir pareikšti pasiūlymus, į kuriuos būtų atsižvelgta, tačiau pati šia galimybe nepasinaudojo (pastabų, pretenzijų ir pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių negauta (VII t., b. l. 130)) ir vėliau teikė skundą teismui, dėstydama argumentus dėl nesutikimo su viešame susirinkime apsvarstytais dokumentais. Dėl pareiškėjos nurodyto argumento, kad pateiktuose dokumentuose buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent mažaaukščiai gyvenamieji namai ir buvo statomi pagal patvirtintą detalųjį planą. Detaliojo plano rengimo metu Specifikacijoje buvo numatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis, paremtas pastatų aukščiu, o terminas „mažaaukščiai“ niekaip neapibrėžė butų skaičiaus gyvenamuosiuose namuose. Rengiant detalųjį planą, iki 2010 m. spalio 1 d., niekur ir neturėjo būti duomenų apie ketinamus statyti daugiabučius, nes tokio žemės naudojimo pobūdžio Specifikacijoje nebuvo. Vėliau, priimant ginčijamą nagrinėjamoje byloje įsakymą, tai buvo nurodyta, vykdant teisės aktų pakeitimus, tačiau ne keičiant detaliajame plane nustatytą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Taigi pareiškėjos argumentai, kad viešam svarstymui pateiktuose dokumentuose buvo numatyta statyti tik mažaaukščius gyvenamuosius namus ir juose nėra duomenų apie galimybę statyti daugiabučius, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl detaliojo plano pagrindu išduotų statybą leidžiančių dokumentų ir pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo. Pareiškėja nurodo, kad statybos leidimu Nr. LNS-34-11216-00767 numatyta tiesti inžinerinius tinklus (nuotekų tinklus), suprojektuotus arčiau pareiškėjos žemės sklypo (1 m atstumu), kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad dauguma pareiškėjos reikalavimų dėl statybos leidimų bei pažymų apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto yra išvestiniai iš pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą. Be to, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino statybos leidimų išdavimo procedūras ir pasisakė dėl jų teisėtumo. Pabrėžtina, kad pagal Specialiųjų sąlygų 197 punktą vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Tačiau, skirtingai nei teigia apeliantė, iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 16 d. statybos leidimo Nr. LNS-34-11216-00767 projektinės dokumentacijos (III t., b. l. 86) matyti, kad yra nustatyta 5 m nuo vamzdžio ašies apsaugos zona aplink paklotus vandentiekio tinklus (Projektinė dokumentacija, p. 35), taip pat tokia pati apsaugos zona aplink paklotus buitinių nuotekų tinklus ir paviršinių nuotekų tinklus (Projektinė dokumentacija, p. 36). Ši apsaugos zona iš esmės įtvirtinta jau ginčijamu detaliuoju planu, kuriame nurodyta, kad visiems naujai įrengtiems inžineriniams tinklams nustatomos normatyvų reikalaujamos apsaugos zonos (I t., b. l. 70). Taigi pareiškėjos argumentas, jog nebuvo nustatyta Specialiosiose sąlygose įtvirtinta apsaugos zona, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Šio statybos leidimo išdavimo atveju yra aktualu tai, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedą rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose ir šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (3 p.). Nagrinėjamu atveju inžineriniai tinklai yra suplanuoti toliau nei 1 m nuo gretimo žemės sklypo ribos, todėl ir kaimyninio sklypo savininko sutikimas nebuvo reikalingas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai pasisakė, jog šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamą detalųjį planą, o naujų argumentų pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjos argumentus dėl to, kad ginčijamas detalusis planas pažeidžia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtino savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus, ir gretimos teritorijos vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinius. Pažymėtina, kad aptariamame specialiajame plane nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) patenka į urbanizuojamas teritorijas – (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį struktūrinį vienetą (miestelį) G1 ir šioje teritorijoje suformuotuose sklypuose galima nustatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad specialiojo plano grafinės dalies žymėjimas G1 ir G2 reiškia ne Specifikacijoje numatytus indeksus G1 ir G2 (kaip teigia pareiškėja), bet gyvenamųjų vietovių (duomenys neskelbtini) 1 (G1) ir (duomenys neskelbtini) 2 (G2) žymėjimus. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į Specifikacijos 3 punktą, kuriame nurodyta, jog 1 lentelėje pateikta kodavimo sistema (tame tarpe ir nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs žymėjimai G1 ir G2) taikoma rengiant bendruosius bei detaliuosius planus. Taigi akivaizdu, kad rengiamiems specialiesiems planams šie Specifikacijoje nustatyti žymėjimai nėra taikomi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal bylos aplinkybes matyti, jog buvo priimti trys įsakymai dėl ginčo žemės sklypo. 2011 m. vasario 19 d. buvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-387, kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (sklypuose Nr. 2-7). 2011 m. vasario 25 d. priimtas skundžiamas nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-443, kuriuo pakeista ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nustatyta kita paskirtis, būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (sklypuose Nr. 2-7).

Vėliau 2011 m. liepos 12 d. priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-1524, kuriuo 2011 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. AV-387 pripažintas negaliojančiu. Taigi iš esmės nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ginčijamas 2011 m. vasario 25 d. įsakymas buvo priimtas dar nepanaikinus ankstesnio 2011 m. vasario 19 d. priimto įsakymo. Nors viešojo administravimo institucijos turi tam tikrą diskrecijos teisę, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007).

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija iš esmės prieštarauja teisėtumo principui, tačiau, kita vertus, ginčijamo įsakymo panaikinimas vien šiuo pagrindu, neatsižvelgus į tai, kad detalusis planas, kuris patvirtintas šiuo įsakymu, iš esmės yra teisėtas, sukeltų neproporcingas neigiamas pasekmes. Iš bylos aplinkybių matyti, kad, patvirtinus detalųjį planą, ginčo sklype buvo pastatyti gyvenamieji namai, kurie vėliau buvo parduoti šiuo metu ten gyvenantiems fiziniams asmenims.

Pareiškėja argumento dėl įsakymų prieštaravimo teisėtumo principui nenurodo ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo įsakymo panaikinimo sukeltos pasekmės būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad neaiškumas ginčo situacijoje kilo dėl teisės aktų pakeitimų, kurie įpareigojo papildomai nustatyti gyvenamųjų pastatų tipą (vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai), pareiškėja aktyviai nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo procedūrose, o savo reikalavimus reiškė tik vėliau kreipdamasi į teismą, ir tai, kad atsakovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, įsigiję nebaigtus statyti butus, patys savo lėšomis užbaigė jų apdailos darbus, butus įsigijo paimdami kreditą iš banko, daugelis turi nepilnamečius, kurie gyvena ginčo namuose.

Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė