AS-502-720-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-755/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02047-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija 69.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio

27 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aurum investicijų grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Aurum investicijų grupė“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), kuriuo prašė:

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimą dėl mokestinės vertės, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Aurum investicijų grupė“ prašymas ir nekeista nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), mokestinė vertė pagal pateiktą šio individualaus vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslintą ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Registrų centrą patikslinti masinio vertinimo būdu nustatytą Turto mokestinę vertę pagal UAB „Aurum investicijų grupė“ pateiktą patikslintą individualų šio turto įvertinimą;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovo Sprendimu nekeisti Turto mokestinės vertės pagal pateiktą 2011 m. kovo 23 d. Turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita) (I t., b. l. 15–32) ir 2011 m. rugsėjo 5 d. patikslintą ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikslinta ataskaita) (I t., b. l. 51–63) ir teigė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų, o prašymo nagrinėjimo procedūra – gero administravimo principo.

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 74–76). Paaiškino, kad, priimdamas skundžiamą Sprendimą vadovavosi Patikslinta ataskaita. Nepažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir gero administravimo principo, nes Sprendimą išnagrinėjo ir priėmė laiku, atsižvelgė į pareiškėjo prašymą pagal atsakovo 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas pastabas bei atsakovo pateiktus argumentus. Be to, pažymėjo, kad nėra teisės akto, įpareigojančio teikti pastabas, iki ataskaita atitiks teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, ir palaikydama atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 83–84). Pareiškėjo UAB „Aurum investicijų grupė“ atstovas pateikė teismui prašymą skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir teismo paskirtam ekspertui užduoti klausimą: „Kokia buvo negyvenamosios patalpos – skalbyklos su lyginimo patalpa,

1 331,57 kv. m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė mokestinės vertės patikslinimui 2011 m. kovo 21 dienai?“ (II t., b. 1. 58–60). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi (II t., b. l. 66–68) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, o bylą sustabdė. Nustatė, jog Registrų centras 2012 m. liepos 10 d. Sprendime, vadovaudamasis Ataskaita ir Patikslinta ataskaita bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas) 8, 9 ir 10 straipsniais, nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir nekeisti Turto mokestinės vertės, nes vertės pagrindimas neatitinka Turto vertinimo metodikos 30-33 ir 70 punktuose nustatytų reikalavimų, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45.6 punkto, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų (I t., b. 1. 67–69). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu panaikino Sprendimą ir įpareigojo Registrų centrą nustatyti UAB „Aurum investicijų grupė“ vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti bei įpareigojo Registrų centrą iš naujo nustatyti Turto mokestinę vertę, atsižvelgus į pašalintus trūkumus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, bylą nagrinėjant iš naujo, išspręsti, ar Sprendime nurodyti Ataskaitos bei Patikslintos ataskaitos trūkumai yra inter alia tokie trūkumai, dėl kurių atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti Patikslintos ataskaitos neatitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui. Vienas iš būdų tai padaryti, yra nustatyti ginčo turto vertę retrospektyviai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio straipsnio 1 dalimi ir sustabdė bylą iki bus atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (ABTĮ 98 str. 1 d. 6 p.).

II.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 73–76), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, skirdamas ekspertizę, išeina iš šio ginčo ribų ir kelia su ginčo objektu nesusijusį klausimą apie vertę, o ne apie dokumento tinkamumą.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-605/2013 įpareigojo pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą. Pažymi, kad paskirto eksperto nustatyta rinkos vertė retrospektyviniu būdu nesutaps nei su Registrų centro nustatyta mokestine verte, nei su ataskaitą rengusio turto vertintojo nustatyta rinkos verte. Tokį verčių skirtumą įprastinėje turto vertinimo praktikoje lemia kiekvieno turto vertintojo atliekamo vertinimo individualumas, todėl eksperto nustatyta vertė nei paneigs Registrų centro nustatytą mokestinę vertę, nei patvirtins turto vertintojo nustatytą rinkos vertę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau - Priežiūros tarnyba) dėl nuomonės pateikimo. Šioje nuomonėje yra argumentai, kurie palaiko Registrų centro poziciją ir nurodo bei pagrindžia papildomus teisės aktų reikalavimų punktus, kurių neatitinka pareiškėjo pateikta ataskaita. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad šią nuomonę pripažįsta kaip tinkamą įrodymą ir todėl įtraukia į bylą. Todėl atsakovas mano, kad papildomos ekspertizės skyrimas šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas.

Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nėra įvardinta jokių atsakovo atstovų argumentų, iš nutarties turinio galima pagrįstai spręsti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino šių argumentų svarumo ir savo sprendimą grindė išskirtinai tik pareiškėjo atstovo prašymu ir vienintele bendrine ABTĮ 62 straipsnio nuostata. Nurodo, jog analogišką prašymą skirti ekspertizę pareiškėjo atstovas buvo pateikęs pirmajame žodiniame posėdyje, tačiau tuomet Vilniaus apygardos administracinis teismas tokį pareiškėjo atstovo prašymą atmetė.

Paskutinio posėdžio metu nebuvo pateikta naujų argumentų, paviešinta naujų faktų, kurie iki tol būtų nežinomi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Išklausęs šalių prašymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė nagrinėti bylą iš esmės. Todėl ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra laikytinas netinkamu sprendimu teisminio proceso nuoseklumo atžvilgiu. Registrų centras pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu ekspertizė būtų paskirta, skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas yra suformuluotas ydingai, įpareigojant ekspertą nustatyti Turto rinkos vertę mokestinės vertės patikslinimui 2011 m. kovo 21 dienai.

Toks klausimas yra nesusijęs su ginčo objektu. Todėl tuo atveju, jeigu ginčijama nutartis būtų palikta galioti, joje keliamas klausimas ekspertui turėtų būti atitinkamai pakoreguotas ir patikslintas. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aurum investicijų grupė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes atsakovas skundžia ne bylos sustabdymo klausimą, o ekspertizės paskyrimą, o ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis galimybės skųsti ekspertizės paskyrimą atskiruoju skundu nenumato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : III.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (ABTĮ 98 str. 1 d. 6 p.). Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. ABTĮ 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo, iš esmės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paskirta ekspertizė, t. y. atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. ABTĮ nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį skirti ekspertizę (ABTĮ

149 str. 1 d. 1 p.), tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ

99 str. 3 p., 100 str.) (ABTĮ

149 str. 1 d. 2 p.)), todėl ji negali būti skundžiama. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo

priemonių ir turi būti vertinama pagal bendras įrodinėjimo taisykles (ABTĮ 57 str. 2 ir 6 d.). Proceso šalis, nesutinkanti

su ekspertize ar jos išvadomis, gali išdėstyti savo argumentus apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skiriama ekspertizė, pavedant ją atlikti konkrečiam teismo ekspertui ar teismo ekspertizės įstaigai, negali būti paduodamas (toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-406/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-599/2008, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-482/2009). Kita Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, kuria administracinė byla sustabdyta, nagrinėtina,

nes dėl tokios teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti paduodamas atskirasis skundas (ABTĮ

98 str. 2 d.). Pagal ABTĮ

98 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismas sustabdo bylą, kai paskiriama ekspertizė. Vadovaujantis ABTĮ

99 straipsnio 3 punktu byla sustabdoma kol bus atlikta ekspertizė, o išnykus aplinkybei, dėl kurios ji buvo sustabdyta, t. y. atlikus ekspertizę, byla atnaujinama proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva (ABTĮ

100 str.). Taigi ABTĮ imperatyviai įtvirtina, jog paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė ir nenustato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas nebūtų stabdomas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė

pagrįstai, kadangi egzistavo ABTĮ

98 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas administracinės bylos sustabdymo pagrindas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centras atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė