AS-502-1030-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-1030/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03613-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B., kuris taip pat yra pareiškėjo V. B. įgaliotas atstovas, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-4379 „Dėl antstolės G. Kunickienės veiksmų vertinimo ir jos patraukimo drausminėn atsakomybėn“, priteisti iš Lietuvos valstybės ir antstolės G. Kunickienės 10 000 Lt (kiekvienam po 5 000 Lt) žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, išaiškino, kad su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjai turi kreiptis į antstolę, o nesutikdami su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-4379 „Dėl antstolės G. Kunickienės veiksmų vertinimo ir jos patraukimo drausminėn atsakomybėn“ – į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje įtvirtinta skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui <...> jei antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui.

Teismas sprendė, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su antstolės G. Kunickienės procesiniais veiksmais, iš ko kildina išvestinius skundo reikalavimus. Nors skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.)7R-4379 „Dėl antstolės G. Kunickienės veiksmų vertinimo ir jos patraukimo drausminėn atsakomybėn“, tačiau pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, vadinasi, ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas A. B., kuris taip pat yra įgaliotas V. B. atstovas, padavė atskirąjį skundą (b. l. 17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažeidžiant ABTĮ 5, 54 straipsnio nuostatas, teisę kreiptis į teismą, skunde nurodytas atsakovas pakeistas be pareiškėjo žinios – iš Lietuvos valstybės ir Teisingumo ministerijos bei buvusio teisingumo viceministro į antstolę, kuri įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsakovas ir jo atstovai yra viešojo administravimo subjektai, o skundo pagrindas ir dalykas yra dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Nutartimi taip pat pažeidžiami ABTĮ 6, 7 straipsniai ir suteikiamos privilegijos atsakovui Lietuvos valstybei ir jos atstovui Teisingumo ministerijai, buvusiam viceministrui dėl procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja panašią bylą, kurioje atsakovas yra Lietuvos valstybė ir Teisingumo ministerija, bei buvęs teisingumo viceministras, o antstolė yra trečiasis suinteresuotas asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ (1 straipsnio 1 dalis), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 16 dalis), nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“.

Pažymėtina, jog nustatant kilusio ginčo prigimtį teismui yra reikšmingi suinteresuoto asmens formuluojami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11).

Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, jog pareiškėjai skundžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jų teigimu, neveikimą – atsisakymą pareiškėjų kreipimosi pagrindu kelti drausminę bylą antstolei ir prašo įpareigoti pašalinti pažeidimus. Taip pat kildina žalą tiek iš Teisingumo ministerijos, tiek iš antstolės veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir Teisingumo ministerijos atsirado teisiniai santykiai, kurie kyla piliečiams pasinaudojus teise kritikuoti bei skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje. Pagal konstitucinės doktrinos nuostatas teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą iš vienos pusės pasireiškia asmens subjektine teise reikšti kritinę nuomonę apie valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, iš kitos pusės valstybės įstaigų ar pareigūnų pareiga tirti tokio pobūdžio piliečių skundus ir prašymus (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d.; 1998 m. kovo 10 d. nutarimus). Asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką įgyvendina Viešojo administravimo įstatymas ir su šio įstatymo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog teisingumo ministrui priskirta kompetencija iškelti drausmės bylą antstoliui, pagal Antstolių įstatymą, kurio 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą teisingumo ministras gali už Antstolių <...> „įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai“.

Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, viena vertus asmeniui įgyvendinus minėtą teisę kritikuoti, kitą vertus Teisingumo ministerijai būnant kompetentingai įstaigai vertinti antstolių veiklą, susiklostė viešojo administravimo santykiai, ir dėl jų kilęs ginčas šia apimtimi nagrinėtinas administraciniame teisme. Tai, kad Teisingumo ministerijos atsisakymo kelti drausmės bylą antstoliams teisėtumas nagrinėjamas administraciniuose teismuose patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-809-14, 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-868-14).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ir jog pareiškėjai su skundu turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B., kuris taip pat yra įgaliotas V. B. atstovas, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų A. B. ir V. B. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas