AS-34-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-34-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01280-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Palangos komunalinis ūkis“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2-ąjį punktą, kuriuo Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – ir Programa) įgyvendinimo administratoriumi paskirta UAB „Palangos komunalinis ūkis“, ir įpareigoti Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ jo administruojamuose daugiabučiuose namuose.

Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1-549 buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi. 2013 m. rugsėjo pabaigoje iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ gavo šešias pavedimo sutartis dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, kuriomis pavesta Programos administratoriui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įgyvendinti Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programas. Pareiškėjas nurodė, kad iš šių sutarčių sužinojo, jog Taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punktu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paskyrė Programos įgyvendinimo administratoriumi. Pareiškėjas rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi ir darė išvadą, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. nėra nei modernizavimui atrinktų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nei specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė. Pareiškėjo teigimu, Programos įgyvendinimo administratoriui parinkti nevyko viešas konkursas, nėra aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis iš jo nepagrįstai atimta galimybė būti Programos įgyvendinimo administratoriumi ir gauti administravimo mokestį. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Tarybos sprendimas yra individualus teisės aktas, šiuo sprendimu nesiekiama ilgalaikio teisinių santykių reguliavimo, o apsiribojama konkrečios Palangos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimu dviem etapais iki 2014 m. gruodžio 15 d. ir teisių tokios Programos įgyvendinime konkretiems subjektams nustatymu. Pareiškėjo teigimu, Tarybos sprendimas tiesiogiai įtakoja jo teises ir pareigas, tačiau apie priimtą sprendimą jis nebuvo informuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Palangos Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punkto, nes jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nėra atnaujinamų (modernizuojamų) namų administratorius. Namų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos miete, administratoriaus keitimo procedūra vyksta, nes to prašė savininkai, visų atnaujinamų pastatų savininkai atsisakė UAB „Palangos butų ūkis“ paslaugų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo teismui pateiktuose daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkimų protokoluose (sprendimuose) nurodyta, kad namo atnaujinamo (modernizuojamo) projekto parengimo organizavimas, administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas pavedamas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir savininkai įpareigojo pareiškėją sudaryti su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pavedimo sutartį. Pareiškėjui delsiant vykdyti savininkų įpareigojimą, savininkai pakeitė administratorių į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija savininkų valią atsisakyti jo teikiamų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų Palangos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose, tačiau nei vienas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl administratoriaus pakeitimo nėra nuginčytas, taip pat nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nurodė, kad atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, nes yra numatytų renovuoti daugiabučių namų administratorius ir savivaldybės kontroliuojama įmonė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas klaidina teismą, pateikdamas 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1.-4.1.549 patvirtintą jam paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašą, kuris yra pasikeitęs.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 13-15 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą. Sprendimo 2-uoju punktu, kuris ginčijamas byloje, paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius – UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, nurodė, kad ginčijamame sprendime, įgyvendinant šias įstatymų leidėjo savivaldybėms (savivaldybių taryboms) pavestas funkcijas, įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkamos naujos teisės normos, nustatančios energetinio efektyvumo didinimo galimybes daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įtvirtinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Tarybos sprendimas nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šio administracinio akto paskirtis – atkurti ar pagerinti Palangos mieste esančių daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energetinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui mažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo (Programos 1 p.).

Teismas nurodė, kad iš šių nuostatų matyti, jog akte įvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, normos, o sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas ne tik atrinktiems 16 daugiabučių namų Palangos miesto savivaldybėje (Programos 12.1 p.), bet daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams, gyventojams ir namų administratoriams, siekiantiems realizuoti galimybę atkurti ar pagerinti daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Tarybos sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams.

Teismas pažymėjo, kad ginčijama Tarybos sprendimo 2 punkto nuostata, nurodanti konkretų subjektą – Programos įgyvendinimo administratorių, skirta norminio akto įgyvendinimui, lygiai kaip 3 punktu sudarytas Programos įgyvendinimo priežiūros komitetas, nurodant konkrečią personalinę jo sudėtį, bei 4 punktu suformuluoti pavedimai savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau dėl to norminis teisės aktas netampa individualiu teisės aktu. Teismas konstatavo, kad Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ yra norminis teisės aktas.

Teismas rėmėsi ABTĮ 110, 111 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka ir jam nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, o teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta, jog Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punktas galėtų turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju netinkamai naudojasi teisinės gynybos priemonėmis, nes nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų, reikalingų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą: teismui nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Tarybos sprendimo dalies panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas UAB „Palangos būtų ūkis“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas remiasi Programos 3, 12.1 punktais, pažymi, kad iš Programos teksto matyti, jog ji nėra taikoma visų teismo nurodytų Palangos miesto daugiabučių namų ir gyventojų atžvilgiu, o taikoma konkrečiam subjektų ratui, t. y. modernizavimui atrinktų namų atžvilgiu, ir daro išvadą, kad skundžiamas Tarybos sprendimas yra individualus administracinis aktas. Pareiškėjas pažymi, kad Programa nekuria naujų elgesio taisyklių, ji skirta konkrečiam subjektų ratui, tiksliai apibrėžtam laikotarpiui, tai yra vienkartinio pobūdžio aktas, skirtas konkrečių teisinių padarinių atsiradimui su aiškiai išreikštu teisės taikomuoju pobūdžiu, nes Tarybos sprendimu iš esmės nėra nustatomos privalomos elgesio taisyklės, taikytinos neapibrėžtam subjektų ratui. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, nes Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, turintis valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu ir galintis nustatyti būtent jiems privalomas elgesio taisykles, ginčijamu sprendimu išreiškė savo valią paskirti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Programos įgyvendinimui.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo teisėms ir pareigoms ginčijamas aktas neturi jokios įtakos, nes butų savininkai atsisakė pareiškėjo paslaugų, o visi pareiškėjo ieškiniai dėl administratoriaus pakeitimo Palangos miesto apylinkės teisme buvo atmesti. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo pakeistas, pagal renovacijos programą bus renovuojama dar daugiau namų, o tai, atsakovo vertinimu, tik dar kartą patvirtina išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra norminio pobūdžio, subjektų, dėl kurių turto priimtas sprendimas, ratas yra ypatingai platus ir nebaigtinis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad skundžiamas Tarybos sprendimas nėra individualus aktas, o pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nėra nei vieno renovacijos programoje dalyvaujančio daugiabučio namo administratorius. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas neturėjo subjektinės procesinės teisės kreiptis į teismą, nes skundžiamas sprendimas jo interesų negali pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą nutraukta administracinė byla dėl Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti pareiškėją jo administruojamuose daugiabučiuose namuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas, nustatė, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo, ir darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl norminio administracinio akto dalies panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiama, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o to paties straipsnio 14 dalyje pateikiama „individualaus teisės akto“ sąvoka – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog „ <...> Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. <...>” (pvz., 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Tarybos sprendimą ir juo patvirtintą Programą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, įgyvendino įstatymo leidėjo savivaldybėms pavestas funkcijas priimdama 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T2-226, kuriuo patvirtinta Programa turi norminio teisės akto pobūdį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo, UAB „Palangos butų ūkis“ neginčija konkrečių Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 patvirtintos Programos nuostatų, bet iš esmės nesutinka tik su ginčijamo Tarybos sprendimo 2 punktu, kuriuo nuspręsta Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujantį UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio skundžiamo Tarybos sprendimo nuostata yra taikoma, t. y. ja nustatomos atitinkamos teisės ir pareigos, konkretaus subjekto, t. y. UAB „Palangos komunalinis ūkis“, atžvilgiu. Todėl nors pareiškėjo skundžiama nuostata, nevertinant ginčijamo Tarybos sprendimo atsietai nuo juo patvirtintos Programos, yra skirta Tarybos sprendimo 1 punktu tvirtinamos Programos, turinčios norminio akto pobūdį, įgyvendinimui, ginčijamas Tarybos sprendimo 2 punktas vertintinas kaip individualaus pobūdžio teisės akto nuostata. Tarybos sprendimo 2 punktas turi visus išvardytus esminius individualaus teisės akto nuostatos požymius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi teisinės gynybos priemonėmis, nes neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamo Tarybos sprendimo dalis ABTĮ taikymo požiūriu nelaikytina norminiu administraciniu aktu, todėl pareiškėjo iškelta individuali administracinė byla, kurioje prašoma ginti jo pažeistas teises viešojo administravimo srityje, buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Kaip minėta, pareiškėjo ginčijamo Tarybos sprendimo dalis adresuojama konkrečiam subjektui, pareiškėjas savo teisių galimą pažeidimą kildina iš, jo manymu, neteisėtai atsakovo priimto individualaus pobūdžio sprendimo Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos komunalinis ūkis“, todėl šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus skundžiamos atsakovo akto nuostatos norminį pobūdį ir nutraukus administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai šiuo pagrindu, iš pareiškėjo yra atimama teisė į jo galimai pažeistų teisių gynybą. Kartu pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustačius, kad ginčijamas individualus teisės aktas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, skundas galėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti šio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas