AS-269-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-269-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas prašymą motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, pateikė Lukiškių tardymo-izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. 96-1755.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-269-143/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04811-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 59; 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (gautas 2014 m. lapkričio 3 d.), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 96-1867; 2) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 96-1901; 3) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 96-1951; 4) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 2S-5434; 5) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaryti sąlygas išsitirti visose sveikatos priežiūros įstaigose dėl turimų nusiskundimų, kuriose būtų teikiamos ne žemesnio nei III lygio sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat užtikrinti reikiamo gydymo paskyrimą bei vykdymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Pareiškėjas prašymą motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, pateikė Lukiškių tardymo-izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. 96-1755.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 24 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį 100 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, bei patikslintą skundą, nurodant, dėl kokių neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo aktų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą; išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 str. 1 d., 40 str. 4 d.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su įvairiais skundais kreipėsi 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 13 d. (pateikė du skundus), 2014 m. spalio 21 d. (pateikė tris skundus), 2014 m. spalio 23 d. (pateikė du skundus), 2014 m. lapkričio 3 d., 2014 m. lapkričio 5 d., taigi, be šio skundo, pareiškėjas per vieną mėnesį į teismą kreipėsi net dešimt kartų. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įstatymų garantuojama asmens teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011).
Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad visi pareiškėjo pateikti skundai iš esmės reiškiami dėl bausmių vykdymo institucijų veiksmų ir priimtų sprendimų, pareiškėjas per vieną mėnesį į teismą kreipėsi dešimt kartų, o tai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise.
Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir pateikė „Pažymą apie gautas pajamas“, iš kurios matyti, kad jis nedirba ir pajamų negauna, tačiau tai nereiškia, kad teismas, nustatęs pareiškėjo piktnaudžiavimą teise, negali pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Be to, iš paminėtos pažymos matyti tik tai, kad pareiškėjas nedirba ir negauna pajamų, tai neįrodo, jog pareiškėjas neturi lėšų susimokėti žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Be to, nurodė, kad pareiškėjas inter alia prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei iš teismui pateikto skundo turinio, nei iš skunde suformuluoto reikalavimo teismui buvo neaišku, iš kokių neteisėtų šios institucijos aktų pareiškėjas kildina jam padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti patikslintą skundą ir nurodyti, dėl kokių neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo aktų patyrė prašomą priteisti neturtinę žalą.
Taigi teismas nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė (gautas 2014 m. lapkričio 26 d.) pranešimą-prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis jam buvo įteikta tik 2014 m. lapkričio 20 d., be to, yra labai užimtas rengdamas įvairius procesinius dokumentus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl termino pašalinti skundo trūkumus pratęsimo ir pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. gruodžio 12 d. (ABTĮ 65 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, nutarė pratęsti terminą pašalinti skundo trūkumus iki 2014 m. gruodžio 12 d.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė (gautas 2014 m. gruodžio 10 d.) pranešimą, kuriame, be kita ko, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nurodė, kad galėtų teismui sumokėti 1 Lt mokestį.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1, 3 d., 40 str. 4 d., 105, 106, 149 str.).
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise ir įpareigojo pateikti teismui 100 Lt žyminio mokesčio kvitą, o pareiškėjas per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigoti teismą nagrinėti skundą iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, žinodamas jo finansinę padėtį, nepagrįstai įpareigojo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį. Gauna socialinio pobūdžio pajamas buitinėms reikmėms įsigyti, daržovėms, vaisiams nusipirkti. Sumos per mėnesį nesiekia 200 Lt. Teismo nutartis yra šališka, neteisinga, nepagrįsta, formali ir neteisėta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 38 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 39 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 100 Lt (28 Eur) žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo paprastai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, tuo pačiu pareikalauti sumokėti žyminį mokestį ir už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.
Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, vertintini ir vykdant teismo įpareigojimą administracinėje byloje Nr. AS-131-143/2015 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 9-9821 „Dėl V. K. asmeninės sąskaitos“ pateikti įrodymai (2014 m. spalio mėn.–2015 m. gegužės mėn. pareiškėjo disponuojamos lėšos) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vertinant šių įrodymų visumą, matyti, kad pareiškėjo sąskaita kiekvieną mėnesį vidutiniškai papildoma apie 200 Lt (60 Eur), kuriuos jis išleidžia laiškams, kopijoms, apsipirkti parduotuvėje, elektros energijai ir kt. Pareiškėjas yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Tačiau negalima teigti, jog jis apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
Taigi, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo – 14 Eur yra žyminis mokestis, kurį pareiškėjas privalo sumokėti. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjui terminą sumokėti nurodytą mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą patenkinti iš dalies ir iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Anatolijus Baranovas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė