A-822-102-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-102/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00025-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – UAB „Litesko“) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Metrologijos inspekcija, Inspekcija) Šiaulių apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 22 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3771(S12), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir UAB „Litesko“ nurodyta: 1) atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. gruodžio 31 d. informuoti Metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrių adresu Dvaro g. 50, Šiauliai.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ patikrinimo metu nebuvo padaręs pažeidimo, nurodyto patikrinimo akte. Pareigai įrengti karšto vandens skaitiklius yra numatytas tam tikras laikotarpis, kuris yra derinamas su savivaldybėmis. Patikrinimo metu šis laikotarpis nebuvo pasibaigęs (veiklos planas galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d., patikrinimas vyko 2012 metų lapkričio mėnesį). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kuriomis remiantis inspekcija nustato, jog pareiškėjas yra atsakingas už vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, 185.4 punkte draudimas naudoti karšto vandens skaitiklius be patikros ar skaitiklius, kuriems yra viršyti naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą, yra nurodytas tik karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių atžvilgiu.

Toks draudimas vartotojams priklausantiems karšto vandens skaitikliams nenumatytas. Pati inspekcija ne kartą yra pažymėjusi (pvz., Šiaulių apygardos administracinėje byloje Nr. I-692-257/2011), jog Taisyklių 185 punktas nedraudžia naudoti vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenis, jei jie yra metrologiškai nepatikrinti. Galiojantys teisės aktai, iki karšto vandens tiekėjas teisės aktų nustatytais terminais (pagal savivaldybės patvirtintus veiklos planus) pakeis vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, nedraudžia naudoti šių vartotojams priklausančių skaitiklių, nepriklausomai ar jie yra metrologiškai patikrinti, ar ne.

Norint naudoti nepatikrintus skaitiklius, iš vartotojų turi būti gautas sutikimas, tačiau pareigos gauti raštiškus vartotojų sutikimus teisės aktai nenumato. Tokį sutikimą karšto vandens vartotojai duoda kas mėnesį, deklaruodami savo nepatikrinto karšto vandens skaitiklio rodmenis bei pagal jį apmokėdami pateiktas sąskaitas. Taip yra išreiškiama valia ir sutikimas šiuo laikotarpiu atsiskaityti pagal turimų skaitiklių rodmenis. Pagal atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, karšto vandens tiekėjas teikia savivaldybei paskaičiuotą karšto vandens skaitiklio mokestį.

Viena iš skaičiavimo dalių yra veiklos planas. Savivaldybė, patvirtindama karšto vandens skaitiklio mokestį, kartu patvirtina ir planą. Pareiškėjas, teikdamas savivaldybei prašymą dėl plano pratęsimo, tuo pačiu paprašė sprendime išskirti šį planą atskira dalimi. Sprendimas buvo priimtas 2010 metų balandžio pabaigoje, tai reiškia, kad tiek skaitiklio mokestis, tiek kartu patvirtintas planas pradėjo galioti nuo gegužės 1 d., kai pagal teisės aktus įmonė pradėjo karšto vandens tiekimo veiklą. Skaičiavimai buvo pateikti 2009 metų lapkričio mėnesį, prie jų buvo pridėtas planas.

Karšto vandens tiekėjas kreipėsi į savivaldybę, matydamas, kad yra objektyvios priežastys, dėl kurių jis gali nespėti laiku pabaigti įrenginėti prietaisus pagal senąjį planą. Savivaldybė, įvertindama objektyvias priežastis, priėmė sprendimą pratęsti planą, kad karšto vandens skaitikliai bus įrengti iki 2018 metų pabaigos. Taigi patikrinimo metu plano įgyvendinimo laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, todėl negali būti nustatyti pažeidimai.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad patikrinimas buvo atliktas ir nurodymai priimti vadovaujantis Lietuvos metrologijos įstatymu, metrologijos inspekcijos nuostatais ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, taip pat šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reikalavimais. Nurodymai pareiškėjui, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjui, dėl teisinės metrologijos reikalavimų vykdymo buvo duoti pagrįstai ir teisėtai, inspekcijos kompetencijos ribose. Pasirinktinai patikrinus Kelmės mieste daugiabučių namų 14 butų, buvo nustatyta, kad buvo naudojami 7 karšto vandens skaitikliai be galiojančios patikros. Kadangi buvo nustatytas pažeidimas, metrologijos inspekcija pareiškėjui nurodė, kad atsiskaitymui su vartotojais privaloma naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra ir apie nurodymų vykdymo eigą pareiškėjui nurodyta raštu informuoti skyrių iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas buvo įsipareigojęs per 3 metus, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pakeisti visus skaitiklius, tačiau plano neįvykdė. Pareiškėjas raštu inspekciją informavo, kad kreipsis į savivaldybę dėl plano įvykdymo termino pratęsimo bei patvirtinimo. Metrologijos inspekcija neprieštaravo pareikštam prašymui. 2012 metų gruodžio mėnesį inspekcija gavo pareiškėjo raštą, kad pareiškėjas patikrino nurodytus skaitiklius ir juos pakeitė naujais.

Nežinodama, kokia yra UAB „Litesko“ finansinė padėtis, inspekcija nenurodė konkretaus laikotarpio, iki kada privaloma pakeisti visus skaitiklius. Atsakovas vadovavosi Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalimis. Skaitikliai be galiojančios patikros galėjo būti naudojami, tačiau inspekcija nurodė pareiškėjui pateikti darbų planą – darbų eigą, kaip UAB „Litesko“ planuoja įgyvendinti savo įsipareigojimus. Jokie kiti teisės aktai nenumato pereinamojo laikotarpio, t. y. nenumato, kad nustačius pažeidimą prietaisai iškart privalėtų būti nebenaudojami. Skaitikliai turi būti tikrinami kas 4 metai. Inspekcija gavo naujai patvirtintą UAB „Litesko“ veiklos planą, darbai yra vykdomi, todėl neaišku, dėl ko kyla ginčas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (17.3-16)3-63 išaiškinta, kad „įvertinant objektyvias naujų apskaitos prietaisų įrengimo aplinkybes ir mastą bei remiantis protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad, esant karšto vandens vartotojo sutikimui, laikinai, kol bus įrengti įstatymų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, sąskaitose pateiktoms sumoms už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti turėtų būti naudojami karšto vandens apskaitos prietaiso, priklausančio karšto vandens vartotojui, rodmenys“. Pagal šį išaiškinimą, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalimis, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, 16 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) (toliau – ir Taisyklės) 163, 171, 173, 181, 182 punktais, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (redakcija galiojusi nuo 2011 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Nuostatai) 10.2.1. punktu, 11.5 ir 11.6 punktais.

Remdamasi teisės aktų sistemine analize, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad už karšto vandens apskaitos prietaisų patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso toks prietaisas. Vartotojas nėra atsakingas už metrologinės patikros organizavimą, todėl kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjas negali realiai vykdyti tokio pobūdžio inspekcijos duotų nurodymų, susijusių su ne pareiškėjui priklausančiais karšto vandens skaitikliais.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog inspekcijos skyrius, surašydamas patikrinimo akto nurodymus, neįgyvendino Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir inspekcijos nuostatų 11.6 punkto jiems suteiktos teisės, nes anksčiau nebuvo nurodęs termino, per kurį turi būti pašalintas pažeidimas. Pažymėta, kad nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas apie tai, kad pareiškėjo filialas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenų naudojimas atsiskaitymams pažeidžia Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Litesko“ filialas Kelmės šiluma yra atsakinga už tai, jog laiku būtų atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, kurį sudaro ir matavimo priemonės patikra, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies bei 19 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

Nustatyta, kad UAB „Litesko“ pagal sudarytą ir patvirtintą karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiką Kelmės mieste buvo numačiusi per 3 metus nuo 2010 m. gegužės 1 d. butuose įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius. Bendrovė pagal sudarytą ir patvirtintą karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros planą iki 2012 m. lapkričio 2 d. įrengė 1004 vnt. WFH 36 šilto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. įrengė 79 skaitiklius, iš viso įrengė 1063 skaitiklius. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesilaikė minėto plano ir neįrengė visų numatytų karšto vandens apskaitos prietaisų. Pareiškėjo pozicija, jog visame Kelmės mieste naudoti tik metrologiškai patvirtintus karšto vandens skaitiklius, kuriuose pareiškėja yra karšto vandens tiekėja, objektyviai yra neįmanoma, laikyta nepagrįsta, nes iš Patikrinimo akto matyti, jog pareiškėja 2010 m. numatė įrengti per metus po 715 karšto vandens apskaitos prietaisų.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (17.3-16)3-63 pateiktą išaiškinimą, kol karšto vandens tiekėjas įrengs savo karšto vandens skaitiklius, atsiskaitymams gali būti naudojami vartotojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenys, tačiau tik esant vartotojų sutikimui, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė.

Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertinta kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau neatleidžianti pareiškėjo nuo teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo, todėl patikrinimo akte nustatytas nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Valstybinės metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius, nustatęs, jog pareiškėjas nesilaiko sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko, kas priklauso metrologiniam teisiniam reglamentavimui, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatais bei Metrologijos įstatymu, davė privalomąjį nurodymą apie nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti LMI Šiaulių apskrities skyrių.

Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog skundžiamas patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai, iš jo turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė inspekcija pareiškėjo veikloje ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti, pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, pasinaudojo savo teise skųsti inspekcijos administracinį sprendimą, todėl laikytina, jog vien tik formalus patikrinimo akto neatitikimas administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams nagrinėjamoje byloje negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas aktas neteisėtas iš esmės.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141–145) prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodymus naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra laiko tik įspėjimais dėl padarytų pažeidimų, o ne draudimu naudoti kitokias apskaitos priemones, pažymi, kad kitokios pozicijos buvo laikomasi Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-692-257/2011. Atsakovas, nustatęs pažeidimus, nenustatė jokio termino jiems pašalinti, iškart uždraudė pareiškėjui naudoti vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra pasibaigusi, ir taip viršijo Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytas Inspekcijos teises. Net jeigu nurodymas būtų traktuojamas kaip įspėjimas pareiškėjui, jame įpareigojimai pareiškėjui suformuluoti neaiškiai ir laisvai interpretuojami, kas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytiems reikalavimams.

Pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-138 patvirtintą karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo planą numatytas 3 metų terminas nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios (2010 m. gegužės 1 d.), todėl pareiškėjas negali būti laikomas atsakingas dėl to, kad dar minėtam terminui nepasibaigus dalis bendrovei nepriklausančių skaitiklių galimai nėra metrologiškai patikrinti. Inspekcija privalo vertinti ūkio subjekto veiklą ne tik vadovaudamasi Metrologijos įstatymo nuostatomis, bet ir įvertindama kitus, specialiuosius tokio ūkio subjekto veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. tiek Šilumos ūkio įstatymą, tiek ir jį detalizuojančias Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, tiek savivaldos priimtus sprendimus dėl karšto vandens skaitiklių pakeitimo/įrengimo veiklos planų.

Teismas pripažinęs, kad laikinai, iki pareiškėjo skaitiklių įrengimo, atsiskaitymui gali būti naudojami vartotojams priklausantys skaitikliai, nepriklausomai nuo to, ar jie metrologiškai patikrinti, nurodė būtiną sąlygą – vartotojo sutikimą naudoti tokį skaitiklį pasibaigus metrologinei patikrai, tačiau ši išvada sprendime nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, be to, teismas nevertino apelianto argumentų, kad tokį sutikimą vartotojai išreiškia kas mėnesį deklaruodami tiekėjui skaitiklio rodmenis, bei apmokėdami pagal juos pateiktas sąskaitas.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 151–155) nurodo, kad patikrinimo akte, kurį ginčija apeliantas, buvo nurodyta iki nustatyto termino informuoti Inspekcijos skyrių apie nurodymų vykdymo eigą, o ne apie jau įvykdytus nurodymus. Iš pareiškėjo nereikalaujama nedelsiant įrengti naujus karšto vandens skaitiklius. Nurodymas atsiskaitymams su vartotojais naudoti skaitiklius su galiojančia metrologine patikra yra įspėjimas, kad pareiškėjas pažeidžia teisinės metrologijos reikalavimus. Skundžiamo patikrinimo akto turinys iš esmės yra rašytinis įspėjimas apie nustatytą pažeidimą, pagal Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo teismo praktika iš esmės analogiškose bylose (Nr. A525-1340/2012, A525-54/2013, A525-1026/2013 ir kt.)

Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo akto nurodymai neprieštarauja savivaldybės tarybos tvirtinamiems apskaitos prietaisų įrengimo planams, nes nurodymai suformuoti taip, kad nereikalaujama iš karto jų įvykdyti. Patikrinimo metu Inspekcijos skyriui pateiktas planas (2010–2012 m.) neturėjo suderinimo su Kelmės rajono savivaldybės taryba žymos, apie suderinimą nepažymėta ir savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. T-138, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad karšto vandens prietaisų įrengimo veiklos planas buvo tinkamai suderintas.

Nesutikdamas su apelianto poziciją dėl vartotojų sutikimo naudoti nepatikrintų skaitiklių rodmenis, atsakovas pažymi, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (Civilinio kodekso 1.64 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akto Nr. PA-3771(S12), kuriuo Metrologijos inspekcija, atlikusi UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimą, vadovaudamasi Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nuostatų 11.5 punktu, pareiškėjui nurodė: laikytis teisinės metrologijos reikalavimų; vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; apie nurodymų vykdymo eigą iki 2012 m. gruodžio 31 d. raštu informuoti Inspekcijos Šiaulių apskrities skyrių.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo nurodymai yra teisėti bei pagrįsti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą Nr. PA-3771(S12) atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas.

Nagrinėjam ginčui aktualaus Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio (2009 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-250 redakcija) 1 dalis nustato, kad pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. To paties įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (2012 09 21 įsakymo Nr. 1-187 redakcija). Nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktualūs šių Taisyklių 171,181,182,183,192 punktai. Taisyklių 171 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Taisyklių 181 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 2 punkte nurodyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d. Pagal Taisyklių 182 punktą pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiams iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Taisyklių 183 punkte nustatyta, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Taisyklių 192 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kada vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju, karšto vandens tiekėjas su vartotojais pasirašo karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo ar karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, įrengia namo butuose ir (ar) kitose patalpose karšto vandens skaitiklius, juos prižiūri ir atlieka jų patikrą bei atlieka kitus Taisyklėse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytus darbus.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 5 dalį atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą (Šilumos ūkio 15 str. 1 ir 2 d., 16 str. 4 d., 28 str. 2 d. 2 p., Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.), kurio įgyvendinimo tvarką nustato Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, pareiškėjo (karšto vandens tiekėjo) pareigos karšto vandens vartotojams yra visiškai aiškios. Karšto vandens tiekėjas vartotojo bute turi įrengti karšto vandens skaitiklį (ar perimti pirkimo būdu iš vartotojo jo įrengtą iki Taisyklių įsigaliojimo karšto vandens skaitiklį, jei jo metrologinė patikra nepasibaigusi), jį prižiūrėti ir atlikti jo patikrą.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T-390 karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planas Kelmės mieste buvo pratęstas iki 2018m., ir šis terminas dar nėra pasibaigęs, nėra reikšmingas, kadangi pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą karšto vandens tiekėjas nuo 2010 m. lapkričio 1 d. turėjo prižiūrėti ne tik savo įrengtus, bet ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, atlikti jų metrologinę patikrą.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad 7 (iš 14 patikrintų) butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, pagal kurių deklaruotus rodmenis atsiskaitoma su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, naudojami be galiojančių patikros žymenų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė nurodytų savo pareigų, nurodymai laikytis teisinės metrologijos reikalavimų, atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitliukus su galiojančia metrologine patikra bei apie nurodymų vykdymo eigą informuoti atsakovą, jam buvo skirti pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašte Nr. (17.3-16)3-63 išaiškinta, kad „laikinai, kol bus įrengti įstatymų reikalavimus atitinkantys apskaitos prietaisai, sąskaitose pateiktoms sumoms už suvartotą karštą vandenį apskaičiuoti turėtų būti naudojami karšto vandens apskaitos prietaiso, priklausančio karšto vandens vartotojui, rodmenys“, tačiau taip pat nurodyta, kad tai gali būti daroma tik esant karšto vandens vartotojo sutikimu. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog tokį sutikimą atsakovai išreiškia kiekvieną mėnesį deklaruodami karšto vandens skaitliuko rodmenis bei apmokėdami pagal jas sąskaitas.

Pažymėtina, kad šiame Energetikos ministerijos rašte nurodyta, jog tokia galimybė naudotis vartotojui priklausančio karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenimis, nepriklausomai nuo to, ar jam atlikta metrologinė patikra, taikoma tik tokiu atveju, kai yra abipusis karšto vandens tiekėjo ir karšto vandens vartotojo suderintas susitarimas. Vartotojų atliekamas skaitliukų rodmenų deklaravimas negali būti laikomas abipusiu ir suderintu tiekėjo ir vartotojo susitarimu, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiesiogiai išreikšto vartotojų sutikimo byloje nebuvo pateikta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamame patikrinimo akte suformuluoti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, jog analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, A525-1340/2012, A525-1026/2013, A146-135/2014. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika analogiškose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovas skundžiamame patikrinimo akte nenustatė termino pažeidimams pašalinti, o iš karto uždraudė pareiškėjui naudoti vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius, kurių metrologinė patikra pasibaigusi, todėl viršijo savo kompetenciją, nustatytą Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo patikrinimo akto, jis priimtas Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nustatančio, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą, bei Nuostatų 11.5 punkto, nustatančio, kad Inspekcija turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti, pagrindu. Tai yra, atsakovas nurodė pareiškėjui laikytis teisinės metrologijos reikalavimų ir atsiskaitymams su vartotojais naudoti karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra. Paskutinis skundžiamame patikrinimo akte įrašytas nurodymas – apie nurodymų vykdymo eigą iki 2012 m. gruodžio 31 d. raštu informuoti Inspekcijos Šiaulių apskrities skyrių – yra įpareigojimas pareiškėjo filialui informuoti Inspekciją apie pirmiau išdėstytų nurodymų vykdymo eigą, t. y. apie nustatytų trūkumų šalinimą. Taigi, šiuo nurodymu atsakovas nepareikalavo iš karto pakeisti visus nepakeistus karšto vandens skaitiklius, o pareikalavo iki nustatytos datos informuoti apie tai, kaip pareiškėjas planuoja pašalinti nustatytus pažeidimus. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, jo buvo pažeistas Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nustatantis, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę uždrausti naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, jeigu laiku nepašalinamas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju buvo taikyta kita priemonė, draudimas nebuvo nustatytas, minėtas punktas nebuvo taikytas, todėl teiginys, jog jis buvo netinkamai įgyvendintas, nepagrįstas.

Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas turėjo duoti protingą terminą ištaisyti pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame 2012 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte nurodytas terminas informuoti atsakovą apie nurodymų vykdymo eigą iki 2012 m. gruodžio 31 d. laikytinas teisėtu. Patikrinimo akto nurodymai yra įspėjamojo pobūdžio, kad reikia laikytis teisinės metrologijos reikalavimų ir pašalinti nustatytus trūkumus. Atsakovas neįpareigojo pareiškėjo pašalinti nustatytus pažeidimus iš karto, taip pat nenustatė jų pašalinimo konkretaus termino, o nustatė terminą pateikti informaciją raštu apie nurodymų vykdymo eigą. Taigi 1 mėnesio terminas nustatyti nurodymų vykdymo eigą bei apie ją informuoti atsakovą, yra protingas ir pakankamas, todėl nustatyti kitokį terminą atsakovui nebuvo pagrindo.

Taigi, konstatuotina, kad visi Inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus patikrinimo akto nurodymai yra pagrįsti ir teisėti. Patikrinimo aktas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, jo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Patikrinimo akte aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jos įvertintos (kvalifikuotos) pagal išvardytų konkrečių teisės normų reikalavimus, nurodymai suformuluoti konkrečiai, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad Inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktas Nr. PA-3771(S12) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai.

Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kai kurių aplinkybių, priėmė sprendimą, neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 81 str.), remdamasis teismo posėdyje pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtų įrodymų visuma (ABTĮ 57 str. 6 d.), motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde pateiktą reikalavimą dėl Patikrinimo akto panaikinimo, išvadas pagrindė ištirtais įrodymais ir teisės normomis. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, nustato teismui reikalavimą priimant procesinį sprendimą atsakyti į visus skunde (prašyme) išdėstytus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), dėl kurių teismas turi priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, o ne reikalavimas atsakyti į visus skundo argumentus, kuriais grindžiamas skundas (prašymas). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendime yra visi būtinieji teismo sprendimo motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taip pat nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nemotyvuotą ar nepagrįstą ir neteisėtą dėl kitų priežasčių. Taikyti ABTĮ 142 straipsnio nuostatas ir panaikinti sprendimą taip pat nėra pagrindo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas patikrinimo aktas surašytas įgyvendinant atsakovui teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir juo teisėtai pareiškėjui duoti atitinkami nurodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino, todėl šio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė