A-442-1761-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1761/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 10.2; 10.8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Baltijos farmacijos centro skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei ir uždarajai akcinei bendrovei „Vingės terminalas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (BUAB) Baltijos farmacijos centras 2010 m. balandžio 6 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. S-78(7-18/2010); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-885; 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. spalio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM191151S visus nurodytus sprendimus.

Pareiškėjas kitame skunde, paduotame 2010 m. birželio 16 d. prašė panaikinti: 1) MGK 2010 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. S-157(7-110/2010); 2) Muitinės departamento 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-197; 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190057S visus nurodytus sprendimus.

Trečiajame skunde, paduotame 2010 m. rugpjūčio 11 d., pareiškėjas prašė panaikinti: 1) MGK 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-184(7-160/2010); 2) Muitinės departamento 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-296; 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190399S pateiktus sprendimus: pildyti bendrojo administracinio dokumento (toliau – BAD) importo rinkiniuose 6VR10403043 (2006 m. gegužės 3 d.), 6VR10404474 (2006 m. liepos 3 d.), 6VR10406949 (2006 m. spalio 19 d.), 7VR10400081 (2007 m. sausio 8 d.), 7VR10401628 (2007 m. balandžio 11 d.), 7VR10403188 (2007 m. rugpjūčio 13 d.), 7VR10404067 (2007 m. spalio 11 d.) ir 7VR10404755 (2007 m. gruodžio 3 d.) deklaruotų prekių TARIC kodą 300490 19 00 nacionaliniu papildomu kodu X107; taikyti BAD importo rinkiniuose (nurodyti pirmiau) deklaruotiems geriamiesiems lašams „Korvalol N“, turintiems etilo alkoholio, 32 000 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą; perskaičiuoti BAD importo rinkiniuose (nurodyti pirmiau) importo mokesčius; įregistruoti mokestinę prievolę: akcizo (įmokos kodas 100) – 316 598 Lt, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (įmokos kodas B00) – 14 972 Lt ir delspinigius (įmokos kodas 846) – 160 904 Lt ir (įmokos kodas) 7554 Lt; įpareigoti UAB Baltijos farmacijos centrą per 10 dienų nuo 2010 m. balandžio 2 d. ataskaitos Nr. 0VM190399S gavimo dienos sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę pagal nurodytus BAD importo rinkinius mokėjimo pavedime nurodant įmokų kodus; taisyti BAD importo rinkinius (nurodytus pirmiau).

Visi reikalavimai buvo sujungti į vieną bylą 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi. Sujungtuose į vieną bylą skunduose skiriasi tik BAD importo rinkinių datos. Tačiau visi skundžiami aktai susiję su ta pačia importuojama preke pavadinimu: „medikamentai „Korvalol N“ 25 ml (geriamieji lašai)“. Visuose skunduose pareiškėjo motyvai ir argumentai yra analogiški.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo importuotai prekei – geriamiems lašams „Korvalol N“, taikytas akcizas neturint teisinio pagrindo. Manė, kad Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 2.3 punktu nepagrįstai susiaurintas Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymas. Remiantis Farmacinės veiklos įstatymu Valstybiniame vaistų registre buvo registruojami ir vaistai, ir specialios medicininės paskirties gaminiai.

Darė išvadą, kad įstatymų leidėjas priimant Akcizų įstatymą nematė tikslo išskirti vienos grupės produktų, o buvo naudojama apibendrinta formuluotė – naudojimas sveikatinimo reikmėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad medicininės paskirties produktų grupė, kuriai priskirtinas ir produktas „Korvalol N“, pirmą kartą buvo įtvirtinta tik 2005 m. balandžio 3 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-186. Tuo metu, kai buvo priimtos Taisyklės, medicininės paskirties produktų sąvokos apskritai nebuvo, kaip nebuvo ir medicininės paskirties produktų registro.

Pabrėžė, kad įstatymo leidėjo tikslas dėl akcizo mokesčio netaikymo etilo alkoholiui, kai jis naudojamas sveikatinimo reikmėms, jau buvo įtvirtintas 2002 m. birželio 27 d. Akcizų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir vaistai, ir medicininės paskirties gaminiai buvo registruojami valstybiniame vaistų registre. Nuo 2005 m. gegužės 1 d. Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Manė, kad Taisyklių aiškinimas, pagal kurį akcizas taikomas medicininės paskirties produktams, nors tai yra produktai skirti sveikatinimo reikmėms, prieštarauja Akcizų įstatymui.

Produktas „Korvalol N“ įregistruotas kaip medicininės paskirties maisto produktas, tačiau laikotarpiu nuo 1998 m. kovo 31 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. produktas „Korvalol“ netgi buvo įregistruotas kaip vaistinis preparatas valstybiniame vaistų registre. Nesutiko su MGK išvada, kad šie du produktai iš esmės skiriasi. Pareiškėjas į Muitinės departamentą su prašymu išduoti privalomąją tarifinę informaciją (toliau – PTI) kreipėsi 2006 m. rugpjūčio 9 d. Muitinės departamentas priskyrė „Korvalol N“ TARIC kodą 3004 90 19 00, akivaizdžiai žinodamas, kad į jo sudėtį įeina etilo alkoholis.

Kai pareiškėjas kreipėsi dėl PTI išdavimo, nacionalinių papildomų kodų dar nebuvo. Manė, kad Muitinės departamentas privalėjo įspėti, kad anksčiau išduoti PTI gali neatitikti pasikeitusio reguliavimo. Dėl baudos ir delspinigių rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio 3 dalimi. Paaiškino, kad pareiškėjas niekuomet neslėpė, jog produkte yra etilo alkoholis. Taip pat rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas nesiekė jokios papildomos mokestinės naudos, nesiekė išvengti mokesčių.

Muitinių įstaigoms pateikta informacija buvo išsami ir teisinga. Rėmėsi konstitucine teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo doktrina. Trečiajame skunde papildomai nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose esanti nuoroda papildyti BAD importo rinkiniuose deklaruoto „Korvalol N“ TARIC kodą 3004 90 19 00 nacionaliniu papildomu kodu ir taikyti prekei, turinčiai etilo alkoholio, 3 200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo tarifą, yra akivaizdžiai neteisėta ir nepagrįsta.

Muitinės departamentas atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti.

Rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Taisyklių 2.3 punktu. Paaiškino, kad Vyriausybė nustatė, kad nuo akcizų gali būti atleidžiami tik tie produktai, kurie yra įrašyti į konkrečiai nurodytų registrų baigtinį sąrašą. Pareiškėjas importavo ne vaistinį preparatą, įtrauktą į valstybinį vaistų registrą, o medicininės paskirties maisto produktą, įrašytą į medicininės paskirties gaminių registrą. Rėmėsi sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d.

įsakymo Nr. 669 „Dėl bendrųjų vaistinių preparatų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, 5 punktu, Medicininės paskirties produktų registravimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-186, 3 punktu. Remiantis tokiu reguliavimu, importuojamas etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis atleidžiamas nuo akcizo tik tuo atveju, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.

Paaiškino, kad Muitinės departamentas 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3B-15.4/09-8061 informavo pareiškėją, jog išduotasis PTI dokumentas Nr. LT 06/006 (2006 m. rugpjūčio 18 d.) galios iki 2010 m. sausio 1 d. Rėmėsi Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340, 8 punktu. PTI prekė buvo suklasifikuota pagal EB integruotą tarifą TARIC kodu, jame pagrįstai nenurodomas tik konkrečioje valstybėje narėje aktualus nacionalinis integruoto tarifo kodas.

PTI nurodytas TARIC kodas nuo PTI išdavimo ir nesikeitė, tačiau, atsižvelgus į nacionalinius teisės aktus, PTI nurodytas TARIC kodas papildomas, pažymint dar ir nacionalinį kodą „x107“, reiškiantį, kad produktas, turintis etilo alkoholio, apmokestinamas akcizo tarifu, nurodytu Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus teritorinė muitinė surašytą 2009 m. spalio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM19151S pagrįstai nusprendė papildyti BAD Nr. 9VR10402377 (2009 m. birželio 29 d.) importuotų prekių pavadinimu „medikamentai „Korvalol N“ 25 ml (geriamieji lašai)“ deklaruotą TARIC kodą 3004 90 19 00 nacionaliniu Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodu x107, panaikinus muitinio įforminimo metu pritaikytą akcizų lengvatą, atitinkamai perskaičiuoti mokesčius.

Paaiškino, kad už prievolių tinkamą įvykdymą atsakomybė teisės aktuose nustatyta asmeniui, kurio vardu deklaruojamos prekės. Deklaruodamas prekę pareiškėjas nepagrįstai taikė akcizų lengvatą ir tuo pačiu skaičiuodamas mokesčius nepagrįstai sumažino mokėtinų mokesčių sumą. Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748, ir paaiškino, kad mokesčių mokėtojui pažeidus nustatytus terminus mokesčių administratoriui atsiranda teisė skaičiuoti delspinigius ir skirti baudas.

Atsiliepime į antrąjį pareiškėjo skundą papildomai nurodė, kad pareiškėjo importuotas produktas „Korvalol N“ niekada ir nebuvo įrašytas į Valstybinį vaistų registrą. Atsiliepime į trečiąjį skundą nurodė tuos pačius argumentus. Teismo posėdyje atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjui mokesčiai apskaičiuoti remiantis Akcizų įstatymo nuostatomis, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimas (byla Nr. 107/2010) pareiškėjo apmokestinimui reikšmės neturi.

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė skundus atmesti.

Paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Muitinės laboratorijoje ištirtus prekės pavyzdžius, nustatyta 73 procentų etilo alkoholio koncentracija. Nustatyta, kad geriamieji lašai „Korvalol N“ nėra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre ir neįrašyti į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, Taisyklėmis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 patvirtintu Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašu. Paaiškino, kad Muitinės departamentas 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3B-15.4/09-8061 nurodė pareiškėjui, jog išduotas TARIC kodas galios iki 2010 m. sausio 1 d. Atsiliepime nurodomi ir kiti argumentai, kurie nurodyti ir Muitinės departamento atsiliepime į skundą. Manė, kad visi skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Atsiliepime į antrąjį pareiškėjo skundą paaiškino, kad dėl tų pačių priežasčių po atlikto tyrimo BAD importo rinkiniuose deklaruotiems geriamiesiems lašams „Korvalol N“ teisingu pripažintas muitinio įforminimo metu deklaruotas TARIC kodas – 3004 90 19 00 bei suteiktas papildomas nacionalinis kodas – X107, reiškiantis, kad prekė turi būti apmokestinama akcizu. Atsiliepime į trečiąjį pareiškėjo skundą Vilniaus teritorinė muitinė išdėstė tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir pirmiau minėtuose atsiliepimuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingės terminalas“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundus nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundais.

Paaiškino, kad terminalas, veikdamas kaip muitinės tarpininko atstovas bei pareiškėjo vardu deklaruodamas prekes „Korvalol N“, suvokė, jog prekė naudojama sveikatinimo reikmėms. Šią aplinkybę suvokė ir deklaracijas priiminėję Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojai. Manė, kad šiuo atveju reikėjo vadovautis Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, kurios atleidžia nuo akcizo etilo alkoholį, naudojamą sveikatinimo reikmėms. Manė, kad prekė „Korvalol N“ niekaip negalėjo būti vartojama kaip etilo alkoholis, nes prekė yra per brangi naudoti kaip alkoholinį gėrimą. Manė, kad akcizo lengvatos netaikymas vien dėl to, kad dėl administracinio pobūdžio priežasčių jis registruojamas ne Valstybiniame vaistų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre, Valstybiniame veterinarinių vaistų registre ir jis nėra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia asmens teisėtų lūkesčių principą. Kai pareiškėjas kreipėsi dėl PTI išdavimo, nacionalinių papildomų kodų dar nebuvo – jie įvesti tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240. Atsiliepime į antrąjį pareiškėjo skundą nurodė tuos pačius motyvus ir argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino: MGK 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. S-78(7-18/2010), Muitinės departamento 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-885, Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. spalio 16 d. supaprastintoje ataskaitoje Nr. 9VM191151S nurodytus sprendimus; MGK 2010 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. S-157(7-110/2010), Muitinės departamento 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-197, Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190057S nurodytus sprendimus; MGK 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-184(7-160/2010), Muitinės departamento 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-296, Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM190339S nurodytus sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visais skundžiamais atvejais muitinės įstaigos pareiškėjui papildomai priskaičiavo akcizus, PVM, delspinigius ir baudas už tai, kad pareiškėjas sprendimuose nurodytomis datomis įformintais BAD importo rinkiniais importavo prekes pavadinimu „medikamentai „Korvalol N“ 25 ml (geriamieji lašai)“, kurioms importo metu buvo taikyta Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto lengvata, numatyta etilo alkoholiui, naudojamam sveikatinimo (sveikatingumo) reikmėms. Papildomai akcizas pareiškėjui visais atvejais priskaičiuotas (t. y. netaikyta akcizo mokesčio lengvata) dėl Taisyklių 2.3 punkto.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad prekė „Korvalol N“ nėra registruota nei viename iš Taisyklėse nurodytų registrų, ši prekė registruota nuo 2006 m. sausio 26 d. Medicininės paskirties gaminių registre, jai išduotas medicininės paskirties gaminio registravimo liudijimas Nr. LT/3/06/0202/001, o 2009 m. birželio 23 d. šiam produktui išduotas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos maisto papildo registravimo pažymėjimas Nr. MPR-43. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad prekėje yra 73 procentai etilo alkoholio.

Teismas šioje byloje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris priėmė 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą (bylos Nr. 107/2010). Atsižvelgiant į šį nutarimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo apmokestintas vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančia Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kurioje numatoma akcizų įstatymo lengvata, t. y., kad etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms, atleidžiamas nuo akcizų. Pareiškėjas, deklaruodamas įvežamą prekę „Korvalol N“, deklaravo ją tokiu būdu, kad būtų taikoma minėta lengvata, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nurodytas preparatas taikomas sveikatinimo reikmėms.

Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo nuostatos reiškia ne tik reikalavimus mokesčių teisinio reguliavimo aiškumui, bet ir mokesčių išimčių, taip pat ir mokesčių lengvatų teisinio reguliavimo aiškumui, nuoseklumui ir kt. Todėl daryta išvada, kad Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės argumentai, jog nepaisant Konstitucinio Teismo nutarimo, akcizo mokestį, taikomą etilo alkoholiui, pareiškėjas privalo sumokėti, o lengvatos klausimas jau yra antraeilis ir šiuo atveju nereikšmingas, yra nepagrįsti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsniu teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju akcizo mokestis pareiškėjui visais atvejais apskaičiuotas vadovaujantis Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos aiškinimu, o taip pat ir taikant Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 960 patvirtintos tvarkos 2.3 punktą, kurio atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas netgi netyrė, nurodydamas, kad Konstitucijai prieštaraujančios Akcizų įstatymo nuostatos negali būti įgyvendinamos jokiu poįstatyminiu aktu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta taikyti akcizo lengvatą vadovaujantis antikonstitucine pripažinta įstatymo nuostata, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio klaidinančio, nenuoseklaus teisinio reguliavimo nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo prekę, skundžiami sprendimai panaikinti.

III. Muitinės departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti: 1) MGK 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. S-78(7-18/2010), Muitinės departamento 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-885, Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. spalio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM191151S; 2) MGK 2010 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. S-157(7-110/2010), Muitinės departamento 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-197, Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. sausio 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM190057S; 3) MGK 2010 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-184(7-160/2010), Muitinės departamento 2010 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-296, Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM190339S.

Nurodo, jog pareiškėjo nurodytos importuotos prekės Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais akcizais buvo apmokestintos ne, kaip nurodo teismas, „vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančia Akcizų įstatymo lengvata“, o vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 24 straipsniu. Remiasi Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 punktu ir nurodo, kad pareiškėjo importuota prekė yra akcizų objektas.

Pažymi, jog paskelbus Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą, neteko galios Akcizų įstatymo nuostata, reglamentuojanti akcizų lengvatų taikymą etilo alkoholiui (25 straipsnio 1 dalies punktas, atitinkamai 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ne nuostatos, pritaikytos Vilniaus teritorinės muitinės sprendimuose.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuos įgyvendinant buvo priimtos Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Akcizų įstatymo bei kitų nacionalinių teisės aktų nuostatos. Nurodo, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnyje yra nurodyti tik du konkretūs atvejai, leidžiantys valstybėms narėms nustatyti apmokestinimo akcizu išimtis nacionaliniuose teisės aktuose (27 (1) (d) straipsnis ir 27 (2) (c) straipsnis). Europos Bendrijos teisės aktai nustato ir apibrėžia tiek „vaistų“ sąvoką, kurių gamybai naudojamam etilo alkoholiui taikoma akcizų lengvata, tiek lengvatų taikymo atvejus. Nurodo, jog pareiškėjo nurodytais BAD importuotas produktas „vaistams“ priskirtas niekada nebuvo.

Remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Direktyvos 92/83/EEB turinio nenagrinėjo ir tikslų nevertino. Atsakovo manymu, šios direktyvos nuostatos akcizų lengvatos pareiškėjo importuotiems produktams nenumato. Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (atitinkamai 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nebetaikomas. Todėl kokiais teisės aktais vadovaudamasis teismas pripažino pagrįsta pareiškėjo taikytą akcizų lengvatą importuotiems produktams, neaišku.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui buvo atsisakyta taikyti akcizo lengvatą vadovaujantis antikonstitucine pripažinta įstatymo nuostata, bei kad dėl klaidinančio, nenuoseklaus teisinio reglamentavimo nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo prekę.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimu, kuris, remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, turi įstatymo galią ir yra privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neteisingai taikydamas teisės aktų normas: Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Taisyklių 2.3 punkto nuostatas. Pareiškėjo importuoti geriamieji lašai „Korvalol N“ nėra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių preparatų registre; „vaistams“ priskirti niekada nebuvo ir yra akcizų objektas.

Nurodo, kad importuojant prekes, pareiškėjas pritaikė būtent Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (atitinkamai 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto) nuostatą dėl akcizų lengvatos, kuri ir buvo Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažinta antikonstitucine. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimuose taikytos atitinkamos Akcizų įstatymo nuostatos yra galiojančios.

Sutinka su Muitinės departamento nuomone, kad pagal Direktyvos 92/83/EEB nuostatas pareiškėjo importuotos prekės įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją atveju turėjo būti apmokestinamos akcizo mokesčiu, o šių prekių atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos išimties.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų (2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-15/2014).

UAB „Vingės terminalas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Muitinės departamento apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą. Nors pareiškėjas buvo apmokestintas vadovaujantis Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau buvo vadovaujamasi Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto lengvata. Kadangi pastaroji teisės norma pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl ja negalėjo būti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo importuotos prekės – maisto papildo „Korvalol N“, kurio sudėtyje yra 73 procentai etilo alkoholio, apmokestinimo akcizais.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) numatė, kad nuo akcizų atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms.

Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. X-451 redakcija) konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką buvo pavesta nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdydama šį pavedimą 2002 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 474 redakcija), kurio 2.3 punktu nustatė, kad nuo akcizų atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo importuotas produktas – „Korvalol N“, geriamieji lašai, – nėra vaistas, įtrauktas į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą, taip pat nėra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas ir niekada nebuvo registruotas kaip vaistinis preparatas. Nuo 2006 m. sausio 26 d. šis produktas registruotas Medicininės paskirties gaminių registre, 2009 m. birželio 23 d. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos produktas registruotas kaip maisto papildas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. redakcija bei jį keitusio 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2010 m. balandžio 1 d. redakcija) dėl jo neapibrėžtumo, neaiškumo ir galimybės plačiai bei įvairiai interpretuoti, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad ši teisės norma yra pašalinta iš teisės sistemos bei negali būti taikoma byloje kilusiam ginčui spręsti (Konstitucijos 110 str. 1 d.).

Tačiau Akcizų įstatymas, taigi ir jo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, yra priimtas įgyvendinant atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, nurodytus šio įstatymo 3 priede, inter alia 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo (toliau – Direktyva). Pagal šios Direktyvos 19 straipsnio 1 dalį valstybės narės yra įpareigotos etilo alkoholį apmokestinti akcizo mokesčiu. Teisė valstybėms narėms atleisti nuo akcizo mokesčio etilo alkoholį, yra suteikta tik tais atvejais, kai tai atitinka šios Direktyvos 27 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Pagal Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punktą nuo akcizo mokesčio gali būti atleistas etilo alkoholis, kai jis yra naudojamas Direktyvoje 65/65/EBB apibrėžtų vaistų gamybai. Šią direktyvą pakeitusios Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnyje vaistai apibrėžiami kaip bet kuri vaistinė medžiaga ar vaistinių medžiagų derinys, kuris yra vartojamas žmonėms gydyti arba ligų profilaktikai, arba kuris gali būti skiriamas žmonėms jų fiziologinėms funkcijoms atkurti, koreguoti ir pan.

Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo importuotas medicininės paskirties maisto produktas (maisto papildas), kurio sudėtyje yra 73 procentai etilo alkoholio, bet kuris nustatyta tvarka nebuvo priskirtas vaistų kategorijai, t. y. buvo importuotas produktas, kuris nėra vaistas. Taigi šio produkto importo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti akcizo mokesčio išimties, numatytos Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte. Aptariamas produktas neatitinka ir kitų Direktyvos 27 straipsnyje numatytų atvejų, kai yra leidžiama produktus, turinčius etilo alkoholio, atleisti nuo akcizo mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal Direktyvos nuostatas, byloje aptariamas produktas, importuojant jį į Lietuvą, turėjo būti apmokestintas akcizo mokesčiu, bei kad šio produkto atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos išimties, pagal kurią etilo alkoholis gali būti atleistas nuo šio mokesčio.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus ir įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką analogiškais atvejais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-15/2014), konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) iki jo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, turėjo būti aiškinamas ir taikomas, remiantis direktyvų netiesioginio veikimo principu, pagal kurį nacionalinės teisės normos, įgyvendinančios atitinkamas direktyvas, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šių direktyvų nuostatas. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) nuostatos iki Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo, turėjo būti aiškinamos bei taikomos analogiškai kaip ir Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punktas, t. y. neperžengiant Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto teisinio reglamentavimo ribų.

Po Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai Direktyva šios teisės normos apimtyje yra neįgyvendinta. Dėl šios priežasties susidarė teisinės prielaidos tiesioginiam Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų veikimui. Tačiau tam, kad šios Direktyvos nuostatos galėtų būti tiesiogiai pritaikytos, asmens importuotos prekės turi atitikti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sąlygas. Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ir po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimo priėmimo nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu tiesiogiai taikyti Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto, o tuo pačiu jį atleisti nuo akcizo mokesčio mokėjimo. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) ir Direktyvos 27 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų, pagal kurias etilo alkoholis gali būti atleistas nuo akcizo mokesčio. Todėl konstatuotina, kad akcizas pareiškėjo importuojamai prekei turėjo būti pritaikytas.

Atsakomybė už prievolių tinkamą įvykdymą teisės aktais numatyta asmeniui, kurio vardu deklaruojamos prekės. Pareiškėjas BUAB Baltijos farmacijos centras deklaruodamas prekes „Korvalol N“ nepagrįstai pritaikė akcizų lengvatą ir tuo pačiu, skaičiuodamas importo mokesčius, nepagrįstai sumažino mokėtinų mokesčių sumą. Laiku ir tinkamai neįvykdžius mokestinių prievolių, teisės aktai mokesčių administratoriui suteikia teisę taikyti mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei skirti baudas. Už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčių įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) skaičiuojami delspinigiai. Todėl muitinė, nustačiusi pažeidimą, pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybės, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Baltijos farmacijos centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys