A-1285-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1285-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00206-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., A. Č. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą vykdyti pareiškėjo kaimyniniame sklype, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančio 1963 m. statybos medinio ūkinio pastato, kuriame yra įrengtas lauko tualetas, naudojimo priežiūrą, patikrinant pastato savininkų (naudotojų) atliekamą pastato techninę priežiūrą ir surašant pastato techninės priežiūros patikrinimo aktą; 2) įpareigoti atsakovą pastato techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyti pastato savininkams (naudotojams) suremontuoti (rekonstruoti) pastatą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos privalomus reikalavimus; 3) įpareigoti atsakovą pastato techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyti pastato savininkams (naudotojams) panaikinti pastate įrengtą tualetą; 4) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui pastato techninės priežiūros patikrinimo akto kopiją; 5) įpareigoti atsakovą kontroliuoti pastato techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą.

Skunde (b. l. 2–8) pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. kovo 25 d. gavo atsakovo 2014 m. kovo 24 d. raštą Nr. 19-711(4.5.) „Dėl pakartotinio prašymo“, kuriuo netenkintas jo 2014 m. kovo 7 d. pakartotinis prašymas (toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjas reikalavo atsakovo tinkamai vykdyti pastato naudojimo priežiūros funkciją patikrinant pastato techninę būklę; duoti privalomus nurodymus pastato savininkams bei apie priimtus sprendimus (atliktus veiksmus) informuoti pareiškėją. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) įpareigoja Panevėžio miesto savivaldybės administraciją vykdyti ginčo pastato naudojimo priežiūrą.

Ji neteisėtai ir nepagrįstai susiaurina savo kompetenciją vykdyti pastato ir tualeto naudojimo priežiūrą iki švaros ir tvarkos patikrinimo, nors privalo veikti plačiau, t. y. tikrinti (kontroliuoti), ar pastato naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimų, ar tokio pastato techninė būklė atitinka esminius statinio reikalavimus, ar pastatas yra saugus naudoti, ar jo būklė nekelia pavojaus. Pareiškėjas ne kartą teikė atsakovui duomenis apie itin blogą pastato techninę būklę: jis yra 1963 m. statybos, be pamatų, sienos medinių lentų, žymiai pasvirusios, su plyšiais, stogas sudūlėjęs. Aplinkybę, kad pastatas yra avarinės būklės, patvirtino ir nepriklausomas ekspertas, kuris padarė išvadą, kad pastatą dėl savo blogos ir pavojingos būklės būtina rekonstruoti arba nugriauti.

Atsakovo pareiga užtikrinti pastato keliamo pavojaus / žalos prevenciją, kontroliuojant, kaip pastato naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimų. Atsakovui yra pateikti pagrįsti rašytiniai įrodymai apie avarinę pastato būklę, aiškiai matomas deformacijas, todėl tokiomis sąlygomis privaloma nesudėtingo statinio techninės priežiūros kontrolė. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 31–34) atsakovas paaiškino, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių ir savo pareigas vykdė tinkamai, objektyviai ištyrė aplinkybes, pateikė pagrįstus atsakymus pareiškėjui. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. kovo 22 d. pažyma. Pastatas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Pastatas pastatytas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaimynines namų valdas (duomenys neskelbtini) skiria masyvi vienalytė betono tvora. Statinys yra lengvų konstrukcijų, aptvertoje privačios namų valdos teritorijoje, grėsmės tretiesiems asmenims bei kaimyninei valdai nekelia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), todėl nėra teisinio pagrindo pastato namų valdos savininkus įpareigoti nugriauti arba rekonstruoti pastatą. Be to, pastatai namų valdose (duomenys neskelbtini) priskiriami vienbučių pastatų grupei, todėl vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime (b. l. 57–58) Inspekcija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus nurodymu 2012 m. sausio 9 d. patikrinusi pastate įrengtą tualetą, statybos pažeidimų neišaiškino, nustatytas aplinkybes įformino 2012 m. sausio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-98(18.31.).

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją vykdyti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančio medinio ūkinio pastato ir jame įrengto lauko tualeto naudojimo priežiūrą, patikrinant šio pastato savininkų (naudotojų) atliekamą techninę priežiūrą, surašant ūkinio pastato techninės priežiūros patikrinimo aktą ir šio akto patvirtintą kopiją pateikti pareiškėjui V. M. (b. l. 111–116).

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 21 punktą viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje nustatyta, kad statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai (šiuo atveju – savivaldybių administracijos) tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 42 str. 2 d.).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija (Statybos įstatymo 42 str. 6 d.). STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustato viešojo administravimo subjektų (taigi ir savivaldybių administracijų) atliekamos statinių naudojimo priežiūros tvarką. Pagal STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ (nuo 2012 m. lapkričio 28 d. galiojanti redakcija ) 9 punktą, savivaldybių administracijos turi atlikti šių konkrečių statinių (jo dalių) naudojimo priežiūrą vietoje: ypatingų statinių, kurių požymiai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, ir daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių aukštingumas iki 5 aukštų imtinai, – ne rečiau kaip vieną kartą per metus (9.1. punktas); kitų, 9.1 punkte nenurodytų statinių, – priklausomai nuo turimų duomenų ar (ir) informacijos apie statinio techninę būklę ir įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi naudojant šį statinį (9.2 p.).

STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ numato atvejus, kada savivaldybių administracijos konkretaus statinio (jo dalies) priežiūrą vietoje gali atlikti dažniau, nei nurodyta reglamento 9 punkte, tai yra, kai: tokį sprendimą priėmė pati savivaldybės administracija (10.1 p.); įvyko naudojamo statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos, yra prielaidų, kad stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų metu pažeisti esminiai statinio reikalavimai, nustatyti Statybos įstatyme (10.2 p.); gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais (10.3 p.).

Savivaldybių administracijų kompetencija atliekant Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje 3 punktu pavestą statinių naudojimo priežiūros funkciją, nustatyta Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1–7 punktuose. Savivaldybių administracijos turi teisę, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų, pareikalauti, kad būtų organizuota evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje; nustatyti terminus reikalaujamiems veiksmams įvykdyti; kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją;

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir kt.

Pareiškėjas yra žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) Panevėžyje) ir jame esančių statinių savininkas. Pareiškėjo manymu, jo teises pažeidžia atsakovo neteisėtas neveikimas, t. y. gretimame sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esančio ūkinio pastato, kuris dėl akivaizdžios avarinės būklės kelia pareiškėjui ir jo šeimai grėsmę, naudojimo priežiūros nevykdymas. Pareiškėjas Prašymu kreipėsi į atsakovą, kaip į teisės aktais įpareigotą vykdyti statinių naudojimo priežiūrą instituciją. Prašyme jis nurodė, kad pastatas yra techniškai netvarkingas ir kelia grėsmę.

Prašyme nurodytų teiginių patvirtinimui pareiškėjas atsakovui pateikė rašytinį įrodymą – ūkinio pastato išorinės apžiūros aktą. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo 2014 m. kovo 7 d. prašymą dėl pastato techninės priežiūros atlikimo, kuris atitinka STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 10.3 punkto nuostatas, ir būdama atsakinga už statinių naudojimo priežiūros kontrolę, privalėjo atlikti pastato priežiūrą vietoje, nepaisant to, kad pastatas priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai.

STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 12 punktas reglamentuoja kaip privalo veikti statinių priežiūros vykdytojas (šiuo atveju – savivaldybės administracijos paskirtas darbuotojas), tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje atsakovo veiklai taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas (STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 10.3 p.). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos taisyklės reikalauja, kad viešąjį administravimą vykdantis subjektas laikytųsi įstatymo viršenybės principo, t. y. kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jo veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o priimamas individualus administracinis aktas – pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (3 str. 1 p.).

Atsakovas, vadovaudamasis STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 10.3, 12.3. 12.4.4. 12.5, 12.6, 12.7 punktų nuostatomis, Prašymą turėjo nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; apžiūrėti pastatą ir jame įrengtą tualetą; padaryti išvadas apie pastato techninę būklę ir jo techninę priežiūrą; surašyti pastato techninės priežiūros patikrinimo aktą (kurio pavyzdinė forma pateikta STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 2 priede); nustačius trūkumus – pastato naudotojams pateikti reikalavimus trūkumams pašalinti; kontroliuoti pastato techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų, jei jie būtų pateikti, įvykdymą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas neįvykdė teisės aktais jam priskiriamų pareigų. Pagal Prašymą surašydamas 2014 m. kovo 18 d. patikrinimo aktą Nr. 20, atsakovas apsiribojo pastato tvarkymo ir švaros taisyklių laikymosi patikrinimu, o 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr.19.7.11(4.5) nurodydamas, kad pastatas grėsmės nekelia, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, t. y. nepadarė išvadų apie pastato techninę būklę ir jo techninę priežiūrą (Rašte minimi bei kiti reikšmingi faktai ir aplinkybės, išvados turėjo būti nustatyti STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka atlikto pastato patikrinimo vietoje metu ir išdėstyti pastato techninės priežiūros patikrinimo akte laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas, manydamas, kad gretimame žemės sklype esantis pastatas dėl avarinės būklės kelia grėsmę jo paties, jo šeimos narių ir / ar turto saugumui, ir tą savo manymą pagrįsdamas tokiais įrodymais, kuriuos galėjo surinkti, su Prašymu kreipėsi į atsakovą, todėl atsakovui pagal pareiškėjo Prašymą nevykdant teisės aktais priskirtų pareigų statinių naudojimo priežiūros srityje, pareiškėjas yra tinkamas subjektas ginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus teisme.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 119–123) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. V. M. negali būti laikomas suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti jo skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.) arba vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 3 punktu palikti skundą nenagrinėtą.

2. Pareiškėjo teiginiai dėl tualeto keliamos grėsmės sveikatai yra tik prielaidos ir spėjimai. Vien deklaratyvus tokio pobūdžio tvirtinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, neleidžia manyti, kad pareiškėjo subjektinė teisė galėjo būti pažeista.

3. Jei pastatas iš tikrųjų sugriūtų, griūties atveju žala galėtų būti padaryta bet kuriam asmeniui, nebūtinai pareiškėjui. Taigi šiuo atveju V. M. kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ normas, reguliuojančias statinių techninę priežiūrą vykdančios institucijos teises ir pareigas gavus atitinkamą skundą.

5. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, gavusi V. M. 2014 m. kovo 7 d. prašymą, galėjo atsisakyti jį nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, ir siekdamas maksimaliai tinkamai atlikti savo pareigas, dar kartą atliko R. J. priklausančio statinio priežiūrą.

6. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas surašomas tik tais atvejais, kai priežiūrą vykdanti institucija turi pagrindą teikti statinio naudotojui tam tikrų siūlymų ir reikalavimų, jei tokių siūlymų ir reikalavimų nėra, nurodytas aktas nesurašomas.

Pareiškėjas V. M. atsiliepime prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 139–145).

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime (b. l. 134–136) nurodo, kad savivaldybės administracijos vykdoma statinių naudojimo priežiūra neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi vykdant statinių naudojimo priežiūrą teisiniai santykiai susiklosto tarp savivaldybės administracijos ir statinio naudotojo ar techninio prižiūrėtojo. Remiantis STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 12.5 punktu, surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas įteikiamas (nusiunčiamas) statinio naudotojui arba techniniam prižiūrėtojui, o kitas saugomas priežiūrą atliekančioje institucijoje. Taigi tiek STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, tiek Statybos įstatymas nenumato, kad Aktas būtų perduodamas kitiems asmenims (šiuo atveju – pareiškėjui).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 129–131).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šios bylos išsprendimu pareiškėjas siekia, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota veikti jo pageidaujamu būdu, t. y.: 1) vykdytų kaimyniniame žemės sklype esančio 1963 m. statybos medinio ūkinio pastato, kuriame yra įrengtas lauko tualetas, naudojimo priežiūrą, patikrinant pastato savininkų (naudotojų) atliekamą pastato techninę priežiūrą ir surašant pastato techninės priežiūros patikrinimo aktą; 2) pastato techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytų pastato savininkams (naudotojams) suremontuoti (rekonstruoti) pastatą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos privalomus reikalavimus; 3) pastato techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytų pastato savininkams (naudotojams) panaikinti pastate įrengtą tualetą; 4) pateiktų pareiškėjui pastato techninės priežiūros patikrinimo akto kopiją; 5) kontroliuotų pastato techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą.

Statinio priežiūros turinį nustato Statybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 74 dalį, statinio priežiūra – šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma, vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą, o vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Savivaldybių administracijų pareiga vykdyti statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą expressis verbis įtvirtinta Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas V. M. 2014 m. kovo 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, paaiškindamas visumą aplinkybių, jo nuomone, patvirtinančių, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio ūkinio pastato tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai. Be kita ko minėtame dokumente ir teisminio proceso metu pareiškėjas akcentavo, jog nepatenkinamos būklės pastatas daro tiesioginį poveikį jo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi faktinius bylos duomenis, nenustatė, kad V. M. turėtų valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į privačią teritoriją (žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) ar į joje esančius nekilnojamojo turto objektus, todėl atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14–16 dalių reguliavimu neturi pagrindo V. M. 2014 m. kovo 7 d. rašto kvalifikuoti kaip skundo, o turinio ir formos prasme jį laiko pranešimu, t. y. asmens rašytiniu kreipimusi į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Matyti, jog atsakovas jam suteiktos kompetencijos ribose patikrino faktinę padėtį bei 2014 m. kovo 24 d. raštu Nr. 19.711(4.5.) pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Pažymėtina, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 24 d. rašto Nr. 19.711(4.5.) teisme neginčija ir konkrečių pažeidimų, susijusių su pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, laikymusi, atsakovui suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu nenurodo, o abstrakčiai reikalauja, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota įgyvendinti tam tikras Statybos įstatymo ir jį detalizuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatas konkretaus statinio (jo naudotojų) atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta (pvz.: administracinės bylos Nr. A502-1627/2013 ir A502-2442/2014), kad savivaldybių administravimo subjektai, gavę reikšmingų duomenų apie statinių naudotojams nustatytų pareigų netinkamą vykdymą, realizuodami jiems suteiktas teises privalo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantis į jį asmuo, t. y. atsakovas nėra saistomas tokio asmens nurodytų argumentų ir prašymų taikyti kitiems asmenims tam tikras poveikio priemones, o jo apsisprendimas tokių poveikio priemonių netaikyti ABTĮ prasme negali būti traktuojamas kaip administracinis neveikimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybė skiria Vyriausybės atstovus, kurie šio įstatymo 4 straipsnyje įvardytus įgaliojimus realizuoja 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Kiti suinteresuoti asmenys, prašantys apginti pažeistą ar ginčijamą jų teisę arba įstatymų saugomą interesą, kreipiasi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje numatytais bendrais pagrindais.

Pažymėtina, jog paminėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Tikrinamu atveju pripažinus, kad V. M. neturi aiškiai identifikuojamo intereso apginti realiai egzistuojančią savo subjektinę teisę, t. y. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atlikdama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte nurodytą savarankiškąją savivaldybių funkciją konkrečios jo teisės nepaneigė ir nesuvaržė, o iš tiesų siekia perimti viešojo administravimo institucijų darbą ir ginti viešąjį interesą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas keičiamas – V. M. skundo reikalavimai atmetami visiškai.

Išaiškintina pareiškėjui, jog ginčai, kylantys iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas