A-146-223-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-223/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su patikslintu skundu (b. l. 12–14) į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) ir įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. sausio 9 d. jis kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, Ministerija, atsakovas) 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 31N-R-1886-1319 ir įpareigoti Ministeriją atlikti patikrinimą Agentūroje dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku apželdinto sklypo matavimų. VAGK skundo netenkino. Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. pasirašė su NMA paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią NMA įsipareigojo apmokėti miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos išlaidas.

Pareiškėjas 2008 m. nuosavybės teise jam priklausančiame žemės plote įveisė mišką. 2009 m. sausio 27 d. NMA pareiškėjo sklype atliko patikrą, kurios metu netiksliai pamatavo ir neteisingai nustatė mišku apželdintą plotą (6,13 ha). 2010 m. gegužės 5 d. NMA dar kartą atliko mišku apželdinto sklypo matavimą ir ištaisė 2009 m. sausio 27 d. matavimo duomenis, t. y. buvo nustatytas ne 6,13 ha, bet 6,8 ha plotas. Agentūra, 2010 m. gegužės 5 d. teisingai atlikusi mišku apželdinto sklypo matavimus, neištaisė savo institucijos apskaitos registruose klaidos (2009 m. sausio 27 d. matavimo) ir paramą už 2009 m. ir 2010 m. išmokėjo pagal neteisingai atliktą 2009 m. sausio 27 d. matavimą.

Savo institucijos registruose neįregistravusi teisingos apskaitos duomenų, NMA pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. NMA teisingai pamatavus mišku apželdintą sklypą, pasikeitė įsipareigojimų dydis ir struktūra. 2009 m. sausio 27 d. matuojant neteisingai mišku apželdintą sklypą, buvo atlikta ūkinės operacijos registracija iš teisingos apskaitos į neteisingą, o 2010 m. gegužės 5 d. teisingai atlikus mišku apželdinto sklypo matavimus, ūkinė operacija iš neteisingos į teisingą nebuvo atlikta.

Pareiškėjas dėl minėtų buhalterinės apskaitos pažeidimų kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Agentūrą, tačiau šios institucijos ginčijamu klausimu audito neatliko, nors nuostatai tai reglamentuoja. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (toliau – ir ŽŪM nuostatai), 9.57 punkte nurodyta, kad Ministerija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žemės ūkio ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės įmonių ir įstaigų vidaus auditą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir NMA nuostatai), 28 punkte nurodyta, kad Agentūros vidaus auditą atlieka Agentūros Vidaus audito departamentas, veiklos finansinę kontrolę vykdo Žemės ūkio ministerija. Pareiškėjo nuomone, ginčytinas klausimas nėra valstybinio audito objektas, todėl VAGK nepagrįstai teigia, jog auditą, patikrinimą turi atlikti Valstybės kontrolė. Nesutikimas su Agentūros 2009 m. atliktais matavimais, pagal kuriuos skaičiuojama parama, yra teisinis reikalavimas, o ne nuomonė, kadangi 2009 m. sausio 27 d. patikra vietoje atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintas Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir nesilaikant NMA direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. BRI-321 patvirtintų Kontrolės procedūrų aprašo 31 priedo „Patikros vietoje atlikimas“ 4.5 punkto. Pareiškėjo teigimu, 2012 m. spalio 4 d. VAAT administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012 priėmė teisingą sprendimą tik už 2011 m. neišmokėtą paramą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 4D-2010/1-141 pažymėta, kad „pareigūnai aplaidžiai vykdė savo pareigas“.

VAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neįsigilino į teisės aktų reikalavimus ir dokumentuose nurodytus faktus, todėl nepagrįstai skundą atmetė. Agentūra ir Ministerija atsakymuose nenurodė, kokiame teisės akte nustatyta, kad paramą galima teikti vadovaujantis neteisingai atliktais patikros vietoje matavimais. Teismai ir VAGK savo sprendimuose (nutarimuose) nenurodė norminio teisės akto, kuris reglamentuotų, kad neteisingai atlikti veiksmai galėtų būti pripažinti teisėtais, t. y. neteisingi sklypo matavimai būtų įteisinti.

Agentūra, neištaisiusi mišku apželdinto sklypo matavime padarytos klaidos ir pagal klaidingą matavimą išmokėdama paramą, pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 24–29) paaiškino, kad VAGK skundžiamame sprendime tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas pageidauja, kad NMA skaičiuotų ir mokėtų jam priklausančią paramą, remdamasi 2010 m., o ne 2009 m. atliktais matavimais, kurie, pasak pareiškėjo, yra neteisingi. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068, Agentūra negali būti įpareigota perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą. Atsakovui nesuprantami pareiškėjo skundo argumentai dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimo. Vienintelis pareiškėjo argumentas, kuriuo jis grindė prašymą Ministerijai, yra tai, kad pareiškėjas nepatenkintas NMA 2009 m. atliktais matavimais, pagal kuriuos skaičiuojama parama. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad administracinių teismų sprendimuose nėra nurodyta, jog teisingai atlikti 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. spalio 27 d., 2011 m. birželio 7 d. ir 2012 m. gegužės 8 d. mišku apželdinto sklypo matavimai pripažintini neteisėtais, tačiau nutyli, kad ir 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros metu užfiksuoti žemės sklypo ploto matavimo rezultatai nei VAGK, nei administracinių teismų sprendimais nėra pripažinti neteisėti ir šiuo metu yra galiojantys. Skundžiamas Ministerijos atsakymas yra teisingas, pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), NMA nuostatais) ir, kaip konstatavo VAGK savo sprendime, atitinka teisės aktų reikalavimus. Agentūros sprendimas paramą mokėti pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą paremtas konkrečiomis Administravimo taisyklių nuostatomis. Tad minėtų viešojo administravimo institucijų sprendimai priimti užtikrinant viešojo administravimo principų laikymąsi. Skundžiamas VAGK 2013 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 3R-24 (AG-9/02-2013) yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 37–38) Agentūra paaiškino, kad pareiškėjas kaip vieną iš skundo reikalavimus pagrindžiančių argumentų nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2012 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, kuriuo NMA buvo įpareigota perskaičiuoti ketvirtaisiais projekto vykdymo metais pareiškėjui mokėtiną išmokų sumą, atsižvelgiant į tai, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjant šią bylą jis neturi prejudicinės galios. Agentūra, gavusi Seimo kontrolieriaus 2010 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. 4D-2010/1-141 pažymą, išnagrinėjo pateiktas rekomendacijas, o apie nagrinėjimo rezultatus informavo Seimo kontrolierių 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. BR6-(2.48)-3587. Agentūros nuomone, VAGK tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnį, sprendime įvertino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir jį tinkamai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, atsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Dėl to naikinti VAGK sprendimą nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu (b. l. 60–64) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VAGK 2013 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 31N-R-1886-1319 „Dėl paramos išmokėjimo“ atsakė į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, kuris Ministerijai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba) (b. l. 33–34). Atsakovas rašte nurodė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundas dėl neteisingo mišku apželdinto sklypo matavimo nebus nagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 yra priėmęs sprendimą. Dėl pareiškėjo prašymo atlikti tyrimą, kodėl NMA „piktnaudžiauja ir savo apskaitoje nesilaiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų“, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir net nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kuo remdamasis teigia, kad Agentūra pažeidė minėto įstatymo nuostatas. NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 28 punkte nustatyta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas Agentūros direktorius, Agentūros valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Valstybės kontrolė.

Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjas pageidauja, jog NMA skaičiuotų ir mokėtų jam priklausančią paramą remdamasi 2010 m, o ne 2009 m. žemės sklypo matavimais. Pareiškėjas skunde teigia, kad nustatytas priimtinas 6,8 ha, o ne 6,13 ha (2009 m.), pagal kurį NMA skaičiuoja paramą, plotas. Dėl to, pareiškėjo teigimu, Ministerija privalo Agentūroje atlikti patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. pareiškėjas mano, jog Agentūra, neapskaičiuodama ir neišmokėdama paramos pagal naujai atliktus matavimus, pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Teismas nustatė, kad Ministerija skundžiamame rašte konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl neteisingo mišku apželdinto sklypo matavimo nenagrinėtinas, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011. Aplinkybę, kad pareiškėjo skundas dėl neteisingų matavimų buvo nagrinėtas ne kartą, konstatavo ir VAGK 2012 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 3R-42(AG-32/03-2012), kuriame nustatė, jog pareiškėjas iš esmės vėl ginčija 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros metu užfiksuotą žemės sklypo plotą ir iš to kylančias pasekmes. Pareiškėjas su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti jam skirtiną paramą pagal naujai pamatuoto sklypo ribas. LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 nustatė, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjo deklaruotame žemės sklype užfiksuotas 6,13 ha priimtinas plotas ir pagal jį skaičiuojamas paramos/sankcijos dydis, priimtas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-10068; pareiškėjas pasinaudojo apskundimo teise ir šį sprendimą 2009 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Agentūros direktoriui, tačiau jo skundas Agentūros direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-12417 nebuvo patenkintas. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nurodyto Agentūros sprendimo neginčijo nei VAGK, nei administraciniam teismui. Dėl nurodytų aplinkybių LVAT konstatavo, kad esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, NMA negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą (LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011).

Pagal NMA nuostatus, NMA savininko jai perduotas ir NMA įgytas turtas nuosavybės teise priklauso NMA savininkui, o NMA šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka (25 punktas); NMA skirtas valstybės biudžeto lėšas ji naudoja Vyriausybės nustatyta tvarka (27 punktas); už NMA buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, finansinės atskaitomybės rinkinių sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku yra atsakingas NMA direktorius; NMA valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Valstybės kontrolė; NMA vidaus auditą atlieka NMA Vidaus audito departamentas, veiklos finansinę kontrolę vykdo Ministerija (28 punktas). Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad auditą, t. y. patikrinimą, gali atlikti Valstybės kontrolė, o kontrolę atlieka Žemės ūkio ministerija. Iš skundžiamo atsakovo rašto teismas nustatė, kad Ministerija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą tyrimą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų ir nepaaiškino, kuo remdamasis jis teigia, kad NMA pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Dėl procesiniuose šalių dokumentuose nurodyto VAAT 2012 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, kuriuo teismas panaikino VAGK 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-42(AG-32/3-2012) ir Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 bei įpareigojo Agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą ketvirtaisiais projekto vykdymo metais skaičiuojant, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha, teismas sprendė, jog ginčas dėl pareiškėjui priklausančios mokėtinos išmokų sumos pagal mišku apželdinto sklypo matavimus yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl VAGK pagrįstai konstatavo, kad būtent teismas ir nuspręs, ar teisingai yra skaičiuojama pareiškėjui priklausanti parama, t. y. ar Agentūra teisingai vykdo jai priskirtas funkcijas.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, kad Ministerija tinkamai išnagrinėjo 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo skundą ir pateikė jo turinį bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, todėl VAGK neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų. Pripažinęs skundžiamą VAGK 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) teisėtu ir pagrįstu, teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą atmetė.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Agentūroje teismas pažymėjo, jog pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti šį reikalavimą, tačiau patikslintame skunde (b. l. 12–14) nebuvo nurodyta institucija, kuri, pareiškėjo manymu, turi atlikti patikrinimą Agentūroje. Todėl teismas konstatavo, kad minėtas reikalavimas yra išvestinis iš pirmo reikalavimo panaikinti skundžiamą VAGK sprendimą, nes skunde VAGK pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atlikti patikrinimą Agentūroje dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku apželdinto sklypo matavimų. Konstatavęs, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Agentūroje taip pat atmetė.

Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. J. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 69–70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir jo skundą nagrinėti vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012.

Apeliantas pakartoja argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs savo skunde pirmosios instancijos teismui dėl Agentūros atliktų jo apželdinto mišku žemės ploto matavimų. Apelianto nuomone, Agentūros direktorius, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, nesiėmė veiksmų, kad teisingi mišku apželdinto sklypo matavimai būtų laiku ir tinkamai užregistruoti apskaitos registruose, taip pažeidė šio įstatymo nuostatas. Apelianto nuomone, teismas nesilaikė teisingumo principo, skundo neišnagrinėjo išsamiai, t. y. neatsižvelgė į Agentūros padarytus šiurkščius mišku apželdinto sklypo matavimų pažeidimus ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto pažeidimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis jis mano, jog 2009 m. patikros metu atlikti matavimai neteisingi ir neteisėti. Anot atsakovo, Ministerijos priimti sprendimai yra teisingi bei pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 84–85) Agentūra pakartoja savo atsiliepimo į skundą argumentus. Agentūros nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) teisėtumo ir pagrįstumo bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atlikti Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų laikymosi.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) priėmė dėl pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. skundo, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 31N-R-1886-1319 ir įpareigoti Ministeriją atlikti Agentūroje patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant pareiškėjui paramos po teisingai atliktų mišku įveisto sklypo matavimų.

Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai apskųstą 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31N-R-1886-1319 Žemės ūkio ministerija priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, pateiktą Specialiųjų tyrimų tarnybai, kurį ši institucija persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Ministerijai. Šiame skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su NMA 2009 m. sausio 26–27 d. atlikta miško įveisimo patikra vietoje ir šios patikros metu nustatytu miško įveisimo plotu, dėl ko pareiškėjui nebuvo išmokėta dalis jam priklausančios paramos lėšų, todėl prašė atlikti tyrimą, kodėl Agentūra piktnaudžiauja ir savo apskaitoje nesilaiko Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų. Žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 31N-R-1886-1319 atsakydama į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, informavo pareiškėją apie tai, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo skundas dėl neteisingo mišku užsodinto sklypo matavimo nenagrinėtinas, nes tuo pačiu klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1606-10 (atsakovo rašte padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant administracinės bylos numerį, nes atsakovo minimą nutartį LVAT priėmė administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011) jau yra priėmęs sprendimą.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su VAGK sprendimo argumentais, kad pareiškėjo skundas dėl mišku užsodinto žemės sklypo 2009 m. sausio 26–27 d. patikros buvo nagrinėtas teisme.

Iš pareiškėjo skundų, pateiktų Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir teismui, argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Agentūros administruojant Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) pareiškėjo sklype 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje duomenimis. Šios patikros metu, anot pareiškėjo, neteisingai buvo nustatytas žemės apsodintos mišku plotas (6,13 ha), nes 2010 m. gegužės 5 d.

Agentūros atliktos patikros metu buvo nustatytas didesnis (6,80 ha) mišku apželdintas plotas. Taigi pareiškėjas siekia, kad pagal minėtąją Priemonę paramos išmoka būtų skaičiuojama remiantis pareiškėjui palankesnės 2010 m. patikros rezultatais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad LVAT teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. J.

R. skundas, kuriame jis, be kita ko, nesutiko su NMA Kontrolės departamento specialistų 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje rezultatais ir reikalavo įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti paramos sumą atsižvelgiant į patikros, kurią NMA Kontrolės departamento specialistai atliko 2010 metų gegužės mėnesį, rezultatus. Nurodytoje byloje LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad Agentūrai priimant atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjui mokėtinos paramos sumos, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais 2009 m. sausio 26–27 d. patikros rezultatai būtų pripažinti neteisingais.

Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-178 patvirtintų Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių tuo metu galiojusiomis 49.1.4 punkto (šiuo metu 50.2 punktas) nuostatomis ir atsižvelgdama į mažiausią patikrų, atliktų 2008 m. gruodžio 22 d. ir 2009 m. sausio 26–27 d., metu rastą faktinį plotą, 2009 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068 dėl pareiškėjui išmokėtos paramos sugrąžinimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti Agentūrai gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui.

Šį 2009 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-10068 pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Agentūros direktoriui. Agentūros direktoriaus pavaduotojas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. BR6-(1.14)-12417 pareiškėjo skundo netenkino. Šio sprendimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui neskundė. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui Nr. BR6-(3.82)-10068, kad Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir VAGK iš esmės pagrįstai nusprendė, kad Žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 11 d. priėmusi sprendimą Nr. 31N-R-1886-1319 nenagrinėti pareiškėjo skundo tuo klausimu, kurį jau išnagrinėjo teismas, pasielgė pagal įstatymo reikalavimus (VAĮ 23 str. 6 d.), Pažymėtina, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilęs dėl VAGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl NMA atliktų patikrų ir jų rezultatų įtakos pareiškėjui dėl paramos gavimo pagal Priemonę už žemės apželdinimą mišku.

Pareiškėjas skunde prašė VAGK įpareigoti Žemės ūkio ministeriją atlikti Agentūroje patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų laikymosi, kiek tai susiję su paramos neapskaičiavimu ir neišmokėjimu pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, Agentūra, neapskaičiuodama ir neišmokėdama jam paramos už žemės apželdinimą mišku pagal 2010 metais atliktos patikros rezultatus, o vadovaudamasi 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje rezultatais, pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Prašydamas panaikinti VAGK sprendimą, kuriuo Komisija, be kita ko, atmetė šį pareiškėjo skundo reikalavimą, pareiškėjas prašo teismo įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti patikrinimą tuo pačiu klausimu, kuris nurodytas skunde, pateiktame VAGK. Iš pareiškėjo skundo VAGK argumentų ir šiame skunde suformuluotų reikalavimų bei pareiškėjo patikslinto skundo (b. l. 12–14) argumentų matyti, kad pareiškėjo prašymas, pateiktas skunde VAGK ir teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra tapatus, t. y. pareiškėjas prašo įpareigoti, kad patikrinimą Agentūroje jo nurodytu aspektu atliktų Ministerija. Pažymėtina, kad šiuo reikalavimu pareiškėjas siekia to paties tikslo, kurio siekė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu skundu, dėl kurio yra įsiteisėjusi pirmiau minėta LVAT 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1364/2011, t. y. kad Agentūra paramos sumą skaičiuotų pagal 2010 metų gegužės mėnesį atliktos patikros vietoje rezultatus.

Pareiškėjo šioje byloje iškeltas administracinis ginčas susijęs su Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemone „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje pareiškėjas dalyvauja, ir jo netenkinančiais Agentūros 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros vietoje rezultatais, kurie turėjo įtakos paramai pagal šią Priemonę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Priemonė administruojama pagal specialiuosius norminius teisės aktus, o kilę ginčai paramos klausimais sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka VAGK arba teisme.

Vyriausybės, vykdydama Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2007 m. vasario 13 d. nutarimu paskyrė institucijas, atsakingas už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros priemonių (EŽŪFKP) įgyvendinimą: Žemės ūkio ministeriją paskyrė Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai valdymo institucija ir nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę.

Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-429 (bylai aktuali 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-178 redakcija), kurių tikslas – detalizuoti paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo tvarką, 28 punkte nustatyta, kad Priemonę administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Administravimo taisyklių 40 punkte yra išsamiai aprašyti konkretūs veiksmai, kurių imasi Agentūra, administruodama (vykdydama) Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, o 50 punkte Agentūrai suteikiami įgaliojimai taikyti šiame punkte numatytas sankcijas už nustatytus pažeidimus, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Administravimo taisyklių 59 punkte nustatyta, kad už paraiškų vertinimą, sprendimų dėl paramos suteikimo priėmimą, lėšų apskaitą ir išmokėjimą atsako Agentūra.

NMA nuostatų 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Vienas iš pagrindinių Agentūros uždavinių, išvardytų NMA nuostatų 8 punkte, yra skatinti šalies žemės ūkio, kaimo ir žuvininkystės plėtrą administruojant valstybės ir ES paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas ir užtikrinant jų naudojimo kontrolę (8.1 papunktis). Vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra, be kita ko: administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą (9.1 papunktis; 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 3D-845 redakcija); vykdo Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai mokėjimo institucijos funkcijas (9.5 papunktis); priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo (9.10 papunktis); registruoja, nagrinėja pateiktus mokėjimo prašymus (mokėjimo paraiškas), priima sprendimą dėl paramos išmokėjimo (9.12 papunktis; 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. 3D-667 redakcija) ir kt. Agentūra, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę priimti sprendimus dėl valstybės paramos ir paramos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo lėšų suteikimo (10.1 papunktis). Agentūros direktorius, vadovaudamasis teisės aktais, priima sprendimus dėl paramos suteikimo ir sankcijų taikymo (21.8 papunktis).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nuomonė, jog Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo dėl paramos pareiškėjui apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą gali patikrinti Žemės ūkio ministerija, atlikdama Agentūroje patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų laikymosi, yra nepagrįsta, nes Priemonės administravimui, kaip minėta, taikomi specialieji teisės aktai, o ne Buhalterinės apskaitos įstatymas, o ginčai dėl Priemonės administravimo sprendžiami VAGK ir teisme. Atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 31N-R-1886-1319 pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atlikti Agentūroje patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų laikymosi, kiek tai susiję su paramos neapskaičiavimu ir neišmokėjimu pareiškėjui remiantis vėliau (2010 m.) atliktų mišku įveisto sklypo matavimų rezultatais, kadangi teisės aktai nenumato Ministerijos kompetencijos atlikti tokio pobūdžio Agentūros patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Ministerijos įpareigojimai atlikti pareiškėjo nurodytą patikrinimą.

Apelianto prašymas, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų bylą vadovaudamasis žemesnės instancijos teismo nutartimi prieštarauja įstatymui (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas