A-261-446-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-446/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00310-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faris investment company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faris investment company“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonei, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Faris investment company“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Faris investment company“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 93–95), prašydamas panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-11(13) ir įpareigoti Turto vertinimo priežiūros tarnybą pakartotinai patikrinti V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaitą dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintai Turto vertinimo metodikai.

Nurodė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. sausio 7 d. sprendime Nr. T(1.13)A2-11(13) nepagrįstai pripažinta, kad V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaita) atitinka teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, reikalavimus. Tarnyba nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl turto vertės, nes turto vertė yra tik Ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams pasekmė. Ataskaitoje nustatyta, kad pareiškėjo turtinių teisių, kylančių iš 2003 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, vertė yra 1 347 835 Lt, tuo tarpu UAB „Auditas ir konsultacijos“ vertinimo ataskaitoje iš to paties sandorio kylančios turtinės teisės įvertintos 52 000 Lt suma. Nors Ataskaitoje nurodyta, kad turtinių teisių vertė nustatyta taikant pajamų ir lyginamojo metodo derinį, iš tikrųjų buvo taikytas – pagal VĮ Registrų centro statistinius duomenis dėl gyvenamųjų būstų vidutinių vieno kv. m. kainų pokyčių metodas. Pareiškėjo manymu, Ataskaitoje taikytas turtinių teisių vertinimo metodas prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Vertinimo įstatymas) 7 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 21 punktui.

Pagal Vertinimo įstatymą, turto vertinimo metodas gali būti taikomas tik jei aprobuotas Vyriausybės. Metodikoje pateikiamas baigtinis metodų, taikomų turto vertei nustatyti, sąrašas ir V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės taikytas metodas nėra numatytas. Be to, netinkamai buvo parinkti statistiniai duomenys, nes vertintas pastatas yra administracinis, o Ataskaitoje pateikiami gyvenamųjų pastatų statistiniai duomenys. Taip pat buvo pažeistas Metodikos 85 punktas, nes nepateiktos vertinamo turto fotonuotraukos. V. Č. paaiškinimuose nepagrįstai nurodoma, kad fotonuotraukos negalėjo būti pateiktos, nes buvo vertinamos turtinės teisės. Iš Ataskaitos akivaizdžiai matyti, kad 2003 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra nekilnojamasis turtas.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 100–103) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nėra nurodyta nė viena Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti Tarnybos priimtą sprendimą. Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas, nebuvo pažeistos sprendimo priėmimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pagal Vertinimo įstatymo 22 straipsnį, nuo 2012 m. gegužės 1 d. Tarnyba turi teisę vertinti turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisėtumą, t. y., ar turto arba verslo vertinimo paslaugas suteikęs vertintojas turėjo teisę atlikti turto ar verslo vertinimą, bei ar ataskaita atitinka jos turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Kadangi iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė teisės Tarnybai vertinti ataskaitų teisėtumo, Tarnyba gali vertinti tik tų ataskaitų atitiktį teisės aktams, kurios buvo parengtos po 2012 m. gegužės 1 d. Ginčijamu sprendimu Tarnyba pateikė nuomonę dėl V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės parengtos Ataskaitos ir ši nuomonė jokios juridinės galios neturi.

Tarnyba nustatė, kad Ataskaitoje yra visi pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Vertinimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies privalomi ataskaitos formai ir turiniui reikalavimai. Ataskaitoje nurodytos vertinto objekto vertės pagrįstumas nebuvo tikrinimas, nes pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusią Vertinimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės turėjo būti sprendžiami šalių susitarimu arba teisme. Taip pat nebuvo vertintas objekto vertei apskaičiuoti pasirinktų vertinimo metodų pagrįstumas, nes toks vertinimas prilygtų ginčo dėl nustatytos vertės nagrinėjimui. Taip pat pažymėjo, kad nei iki 2012 m. gegužės 1 d., nei dabar galiojančios Vertinimo įstatymo nuostatos nesuteikia jam teisės analizuoti ir kitaip vertinti ataskaitose nustatytų verčių dydžių ir jiems nustatyti taikytų metodų.

Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Ataskaitoje, pažeidžiant Metodikos 85 punktą, nebuvo pateiktos fotonuotraukos. Nagrinėjamu atveju, vertinimo objektas buvo ne nekilnojamasis turtas, o pareiškėjo turtinės teisės, todėl fotonuotraukos negalėjo būti pateiktos. Pareiškėjas nepagrįstai lygina V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės parengtą Ataskaitą ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ vertinimo ataskaitą, nes pastarojoje buvo vertinta administracinio pastato, o ne turtinių teisių, vertė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 198–200) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, rengiant Ataskaitą, buvo taikomas naudojimo požiūrio metodo ir lyginamojo požiūrio metodų derinys. Naudojimo požiūrio metodas ir lyginamojo požiūrio metodas, - pagal dabar galiojantį Vertinimo įstatymą – lyginamasis metodas. Atlikdamas vertinimą, vertintojas rėmėsi turto vertinimo teorijoje nurodytais skaičiavimo būdais. Kainų pabrangimas kaip pataisa skaičiuojamas tiek taikant lyginamojo metodo porinio lyginimo skaičiavimo būdą, tiek taikant pajamų metodą. Kainų pabrangimas gali būti nustatomas taikant ekspertinį metodą arba analizuojant statistinius duomenis. Statistinis metodas yra patikimesnis, nes apima didesnę faktinių duomenų bazę. Vertintojas atliko ne nekilnojamojo turto, o turtinių teisių vertinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu (II t., b. l. 36–40) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Faris investment company“ 2012 m. gruodžio 5 d. Turto vertinimo tarnybai pateikė paklausimą, prašydamas įvertinti V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. atliktą Bendrovės turtinių teisių vertinimo ataskaitos atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, reikalavimams. Kartu su minėtu paklausimu Tarnybai buvo pateikta V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. atlikta UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaita (I t., b. l. 104).

Tarnyba 2013 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. T(1.13)A2-11(13) nurodė, kad, įvertinusi Ataskaitą, nenustatė jos neatitikties iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams bei Ataskaitos parengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatoms. Taip pat nurodė, kad Tarnyba netikrino Ataskaitoje nurodytos vertinto objekto vertės pagrįstumo, vertintojų taikytų metodų ir atliktų vertės skaičiavimų, taikytų prielaidų ir pan., nes pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (galiojusią Ataskaitos parengimo metu), ginčai dėl turto ir verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, todėl vertintojo nustatytos vertės kvestionavimas viršija Tarnybos kompetencijos ribas. Tarnyba, įvertino Ataskaitos teisėtumą ir konstatavo, kad vertinimo paslaugas suteikusi įmonė ir vertintojas turėjo teisę atlikti vertinimą ir parengti vertinimo Ataskaitą (I t., b. l. 194–195).

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Iš pareiškėjo skundo turinio bei jo atstovės paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad Bendrovė iš esmės ginčija tą Tarnybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. T(1.13)A2-11(13) dalį, kurioje Tarnyba atsisakė vertinti V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. atliktoje UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaitoje taikytus metodus ir atliktus vertės skaičiavimus, taikytas prielaidas ir pan., t. y. atsisakė nagrinėti pareiškėjo paklausimą ta apimtimi, kuriame buvo prašoma įvertinti Ataskaitą dėl nustatytos vertinto objekto vertės pagrįstumo. Taigi, nors Bendrovė prašė panaikinti visą Tarnybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, atsižvelgęs į pareiškėjos argumentus ir skundo pagrindą, teismas nevertino Tarnybos nustatytų aplinkybių dėl Ataskaitos formos ir turinio atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui bei dėl Ataskaitos teisėtumo.

Teismas, remdamasis iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Vertinimo įstatymo 23, 24 ir 25 straipsniais, pažymėjo, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusioje Vertinimo įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyta, jog turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija – Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, turi teisę vertinti ataskaitos teisingumą ar teisėtumą.

Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Vertinimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Turto ir vertinimo priežiūros tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pagal Vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (23 str. 2 d.).

Iš skundžiamo sprendimo turinio teismas nustatė, kad, nagrinėdama pareiškėjo paklausimą ir atsisakydama vertinti V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. gegužės 6 d. atliktoje UAB „Faris investment company“ turtinių teisių vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės pagrįstumą, Tarnyba rėmėsi iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Vertinimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teisme. Teismas nustatė, kad kreipdamasis į Tarnybą, pareiškėjas iš esmės ginčijo V. Č. vertinimo paslaugų įmonės atliktoje turtinių teisių vertinimo ataskaitoje nustatytą 1 347 835 Lt nekilnojamojo turto pabrangimą ir nurodė, kad: 1) nustatant vertę, nebuvo vertinamos turtinės pareigos; 2) nebuvo pridėtos nekilnojamojo turto nuotraukos; 3) netinkamai pritaikyti VĮ Registrų centro statistiniai duomenys, t. y. parinktas metodas nenumatytas Metodikos 21 punkte; 4) netinkamai apskaičiuotas metinis pabrangimas; 5) UAB „Auditas ir konsultacijos“, taikydama lyginamąjį ir pajamų metodus, atliko to paties nekilnojamojo turto vertės nustatymą ir nustatė tik 52 000 Lt pabrangimą (I t., b. l. 104). Tarnyba, pareiškėjo paklausime nurodytas aplinkybes įvertino kaip keliamą ginčą dėl vertės, todėl, vadovaudamasi Vertinimo įstatymo nuostatomis, atsisakė šias aplinkybes nagrinėti kaip viršijančias jos kompetencijos ribas.

Sistemiškai įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad teisė Tarnybai vertinti turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisingumo, t. y. atitiktį Vertinimo įstatymo 22 straipsnio nuostatoms, Tarnybai suteikta tik nuo 2012 m. gegužės 1 d., todėl Tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad, nagrinėdama pareiškėjo paklausimą dėl šios Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, turėjo vadovautis ir iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Vertinimo įstatymo nuostatomis. Teismas taip pat konstatavo, kad tiek senos redakcijos, tiek ir nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančios redakcijos Vertinimo įstatymo nuostatos, nesuteikia Tarnybai teisės spręsti ginčo dėl turto ar verslo vertės. Toks vertinimas reikštų Ataskaitos pagrįstumo vertinimą, o pagal Vertinimo įstatymo nuostatas tai gali daryti tik teismas. Įvertinęs pareiškėjo 2012 m. gruodžio 5 d. paklausime nurodytus argumentus ir pareiškėjo skundo, kuriame iš esmės ginčijamas netinkamai parinktas vertinimo metodas ir neteisingai nustatyta nekilnojamojo turto pabrangimo kaina, argumentus, teismas sprendė, kad, kreipdamasis į Tarnybą, pareiškėjas iš esmės iškėlė ginčą dėl vertės. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovui nesuteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Tiek pagal anksčiau, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą teisė parinkti vertinimo metodus suteikta vertintojui. Vertinimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertė – turto arba verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Vertinimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, įvertino Ataskaitos atitiktį iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Vertinimo įstatymo nuostatoms ir konstatavo Ataskaitos teisėtumą, pareiškėjo argumentus dėl to, kad Ataskaitoje buvo įvertintos tik turtinės teisės, taip pat nebuvo pridėtos nekilnojamojo turto nuotraukos, ir Ataskaitos neatitikimo teisės aktų reikalavimams dėl to nenustatė. Teismas nusprendė, kad ši atsakovo sprendimo dalis yra pagrįsta, nes, atliekant Bendrovės turtinių teisių vertės nustatymą, iš esmės buvo vertinamos Bendrovės turtinės teisės, o ne nekilnojamojo turto vertė, todėl fotonuotraukos prie Ataskaitos neturėjo būti pridėtos.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Faris investment company“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 44-45) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. T(1.13)A2-11(13) panaikinimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teisme skundo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kaip teigia pati Tarnyba ir tą patį pacitavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kad „Ginčijamu sprendimu Tarnyba pateikė tik nuomonę dėl V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės parengtos ataskaitos ir ši nuomonė jokios juridinės galios neturi“. Pažymėtina, kad Tarnyba savo skundžiamame sprendime nepažymėjo, kad jų priimtas sprendimas yra tik nuomonė. Priešingai. Tarnyba savo 2013 m. sausio 7 d. sprendime pažymėjo, kad „šis Tarnybos atsakymas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui“. Tarnyba atsakyme (sprendime) vartojo imperatyvius terminus, tokius kaip: „nustatė“, „nenustatė“, „įvertinusi“. Pareiškėjas niekaip negalėjo tikėtis, kad Tarnybos priimtas sprendimas yra tik nuomonė, kuri neturi juridinės galios. Jei ši nuomonė neturi juridinės galios, t. y. nesukelia jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu ar veiksmu, skundžiamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas turi teisę priimti nagrinėti tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jo teisės bei pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011). Dėl šio teismo proceso Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sustabdė derybas dėl susitarimo pasirašymo (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 str. ) (Priedas Nr. 2). Todėl akivaizdu, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija vadovaujasi 2013 m. sausio 7 d. Tarnybos sprendimu dėl V. Č. turto vertinimo paslaugų turinių teisių ataskaitos teisėtumo, kaip juridinę galią turinčiu aktu ir šis sprendimas turės tolesnę įtaką UAB „Faris investment company“ interesų gynybai derybose su Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija.

2. Jei iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusioje Vertinimo įstatymo redakcijoje nebuvo nustatyta, kad turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija – Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas turi teisę vertinti ataskaitos teisingumą ar teisėtumą, tai Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti UAB ,Faris investment company“ paklausimą dėl V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turtinių teisių vertinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, kaip nepatenkantį į Tarnybos kompetencijos ribas. O šiuo atveju Tarnybos sprendimas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ABTĮ 89 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimamas nekompetentingo administravimo subjekto.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 65-68) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnyba Ataskaitos teisingumo, kuris nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantamas kaip pagrįstumas, nevertino ir išvados dėl Ataskaitoje nurodytos objekto vertės pagrįstumo Tarnybos atsakyme nepateikė, nes, kaip minėta, tai viršytų Tarnybos kompetencijos ribas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 25 str.; Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 23 str. 2 d.). Tačiau Ataskaitos teisėtumą, t. y. tai, ar vertinimo paslaugas suteikusi įmonė ir vertintojas turėjo teisę atlikti vertinimą ir parengti vertinimo ataskaitą, Tarnyba įvertino, nes ir pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios Vertinimo įstatymo redakcijos (28 str.), ir nuo 2012 m. gegužės 1 d.

įsigaliojusios minėto įstatymo (9 ir 13 str.) redakcijos nuostatas, turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus ir pažymėjimus, suteikiančius teisę įmonėms verstis vertinimo veikla, išduoda Tarnyba, todėl Tarnyba yra kompetentinga pasakyti, ar ataskaitą parengęs asmuo turėjo teisę atlikti vertinimą. Tarnyba, atlikdama turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių valstybinę veiklos priežiūrą, vykdo funkcijas, numatytas Vertinimo įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.), pagal kurio 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Tarnyba nagrinėja pareiškėjų skundus dėl turto arba verslo vertinimo įmonių ir turto arba verslo vertintojų veiklos.

Kadangi, kaip minėta, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Ataskaita buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki naujos Vertinimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo, Tarnyba minėtą prašymą nagrinėjo vadovaudamasi įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, t. y. kaip skundą dėl turto vertintojo veiklos. Pažymėtina, kad turto vertintojo veikla apima ir vertintojo pareigą parengti ataskaitą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (Vertinimo įstatymo 21 str. 5 d. ir 23 str. (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.), 21 str. 4 d. ir 22 str. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.)), todėl Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus dėl turto arba verslo vertintojų veiklos, neatsiejamai vertina ir jų parengtų ataskaitų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

Ginčijamu atveju, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir įvertinusi turto vertintojo, parengusio Ataskaitą, paaiškinimus, Tarnyba vertintojo veikloje nenustatė pažeidimų, todėl pateikė atsakymą, kad nenustatė Ataskaitos neatitikties Ataskaitos parengimo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių turto ir verslo vertinimą, reikalavimams. Taigi, nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad Tarnyba turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip nepatenkantį į Tarnybos kompetencijos ribas.

2. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 1 dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tarnybai pripažinus, kad ataskaita neatitinka minėto įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir pagal Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 (Žin., 2013, Nr. 31-230), parengus išvadą dėl ataskaitos atitikties, tokia išvada yra privaloma, jeigu nėra apskųsta teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėta tvarka taikoma tik po 2012 m. gegužės 1 d. parengtų turto arba verslo vertinimo ataskaitų nagrinėjimui. Tarnyba dėl iki 2012 m. gegužės 1 d. parengtų turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties minėtų išvadų neteikia. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama sprendimus, neprivalo vadovautis Tarnybos teikiama nuomone dėl vertinimo ataskaitų, parengtų iki 2012 m. gegužės 1 d. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ne Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimamų sprendimų teisėtumas ar pagrįstumas, o Tarnybos atsakymas pareiškėjui dėl pareiškėjo pateikto skundo.

3. 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija nustatė Tarnybai funkciją nagrinėti asmenų paklausimus ir nustatyti, ar turto arba verslo vertinimo ataskaita yra teisinga, t. y. atitinka įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Paklausimų nagrinėjimas ir išvadų dėl ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams rengimas yra reglamentuotas ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, ir Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklėse, tačiau, kaip minėta, šiuose teisės aktuose reglamentuota tik nuo 2012 m. gegužės 1 d. parengtų vertinimo ataskaitų nagrinėjimo tvarka. 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija nors ir įtvirtino Tarnybai funkciją nagrinėti ataskaitų atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams, neišsprendė klausimo dėl vertinimo ataskaitų, parengtų iki 2012 m. gegužės 1 d. Todėl, nagrinėdama asmenų prašymus dėl iki 2012 m. gegužės 1 d. parengtų vertinimo ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams, Tarnyba vertina vertintojo veiklą, t. y. ar turto vertintojas parengė ataskaitą, nurodytą įstatyme ir atitinkančią visus teisės aktų reikalavimus, pvz., ar ataskaitoje yra visi pagal teisės aktus privalomi duomenys, ar buvo atlikta vertinto turto apžiūra ir pan., ir pareiškėjui pateikia ne išvadą dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, kurią teikia dėl ataskaitų parengtų po 2012 m. gegužės 1 d., o atsakymą dėl vertintojo veiksmų. Pagal Ataskaitos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ginčai dėl vertinimo galėjo būti sprendžiami tik teisme. Tarnybos atsakymo 2 pastraipoje yra pateiktas Tarnybos sprendimas dėl Ataskaitą parengusio vertintojo veiksmų. Atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu teigdama, kad Tarnybos atsakyme yra pateikta tik nuomonė dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams, Tarnyba tik bandė paaiškinti minėtą teisinį ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjimo reglamentavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas iš esmės yra dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos kompetencijos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, Turto vertinimo priežiūros tarnyba, išnagrinėjo jai adresuotą pareiškėjo paklausimą savo kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant ginčą dėl teisės taikymo, faktinių aplinkybių vertinimas yra neatsiejamai susijęs. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Atsakovo kompetencija, dėl kurios nesutinka pareiškėjas, yra nustatyta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintais Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais.

Minėtas įstatymas (įsigaliojęs nuo 2003 m. gegužės 1 d.), galiojęs pareiškėjo ginčijamos 2008 m. gegužės 6 d. turtinių teisių vertinimo ataskaitos atlikimo metu, numatė dvejopą kontrolę, t. y. turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos kontrolę bei turto vertinimo ataskaitos kontrolę. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą buvo pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui (27 str.), o iškilę ginčai dėl turto vertinimo buvo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka (25 str.).

Pareiškėjo paklausimo Turto vertinimo priežiūros tarnybai pateikimo 2012 m. gruodžio 5 d. metu galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (įsigaliojęs nuo 2012 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Priežiūros įstaiga (25 str.). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 buvo nustatyta, kad tokias funkcijas nuo 2012 m. gegužės 1 d. vykdo Turto vertinimo priežiūros tarnyba. Vertinimo įstatymo 23 straipsniu Tarnybai pavesta vykdyti turto arba verslo vertinimo ataskaitų kontrolę toje apimtyje, kuri numatyta Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje. Šiuo reguliavimu nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (1 d.). Ten pat nurodyta, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (2 d.). Tokiu būdu Priežiūros tarnybai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nebuvo ir nėra suteikęs galių tirti ginčų dėl turtinės vertės nustatymo.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintų Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatų 9.3 punktu Turto vertinimo priežiūros tarnybai pavesta nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams. Priežiūros tarnyba pagal jai nustatytą kompetenciją gali patikrinti vertintojo įgaliojimus, patikrinti, ar ataskaita atitinka jai Vertinimo įstatymo 22 straipsnio keliamus turinio reikalavimus, vertinimo tvarką, kiek tai leidžia suteikti administracinės priežiūros įgaliojimai. Tačiau ginčai dėl turtinės vertės gali būti sprendžiami tik šalių susitarimu arba teismine tvarka, o turto vertinimo ataskaita gali būti nuginčyta teisme.

Todėl atsakovas 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo paklausimą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir pagrįstai nevertino pareiškėjo paklausimo dalyje dėl turto vertintojo atlikto turtinių teisių vertės dydžio. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo paklausimą, priėmė sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiems administraciniams aktams ir turi galią, atitinkančią Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Bylos dėl tokių aktų priskirtos nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo atsakovo akto vertinimo, kad jis negali būti laikomas administraciniu aktu yra nepagrįsti.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Faris investment company“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas