AS-502-572-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-572/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00592-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alytaus gelžbetonis“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialas) 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (2.17.6)R7-1234 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų taisymo Nekilnojamojo turto kadastre ir jų pakeitimo“;

2) panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 2.16.17.-347 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo;

3) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 104; 4) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą tinkamai pabaigti 1993 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo nuomos sutarties registravimo procedūrą Nekilnojamojo turto kadastre (Valstybinio žemės kadastro) ir registre Nr. 11/694 grafoje „9. Duomenys apie nekilnojamąjį turtą be žemės“ įrašyti įregistruotų 1962 m. rugpjūčio 20 d. (vieta plane; 1G1m; 2G2b+m; 3G0p; 8G1p; 9G5p; 10G1p; 11G1b; kalkių duobė; betono poligonas) Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype pastatų ir statinių duomenis pagal atsakovo turimus registro ir kadastro byloje dokumentus:

Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus miestas, (duomenys neskelbtini); 5) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą Nr. 11/694 duomenis apie Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklype esančius, Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure 1962 m. rugpjūčio 20 d. registruotus pastatus ir inžinerinius statinius pagal dokumentus, esančius Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus miestas, (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro byloje, įvykdant įstatymo numatytą pareigą šiuos duomenis perkelti nuo 1998 m. sausio 1 d.; 6) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Alytaus filialą nutraukti sprendimo priėmimo vilkinimą ir pabaigti AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybės teisių Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklype esančių armatūros cecho 8p1p, sargų posto 11H1p registravimo procedūrą; 7) įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 11/694 Pastatas–Armatūros cechas, įrašą Būklė:

„Sunaikintas“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1881/2013 atmetė pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ 2013 m. balandžio 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išaiškinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Pareiškėjas prašė nurodyti šalis ginčuose dėl nekilnojamojo daikto duomenų įrašymo, jų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre ir registre; konkrečius pažeistus įstatymų ar kitų normatyvinių aktų straipsnius, atliekant 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ kadastrinės bylos (registro Nr. 11/694) matavimus ir konkrečių duomenų įrašymą ar jų trūkumą sklypo plane ir kadastro duomenyse, dėl ko jie gali būti netinkami įrodyti faktą, kad armatūrinis cechas 2001 m. sausio 10 d. nebuvo „Sunaikintas“ jeigu teismo išsireiškimu jo „fragmentas“ pagal 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ matavimus yra: cecho pamatų – užstatytas plotas: 331 kv. m.; tūris: 99 kub. m.; vidutinė rinkos vertė: 10 600 Lt; kokiais įstatymais remiantis 1998 m. kovo 10 d. įregistruotas matininkių sudarytos kadastrinių matavimų bylos Nr. 15422 planas su nežinia kokio asmens neįskaitomu parašu, nežinia kada kryželiais subraukytais armatūrinio cecho ir sargų posto kontūrais, teismo laikomas 2001 m. sausio 10 d. kadastrine byla, atitinkančia ir turinčia Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytus statinių kadastro duomenis, tinkančius įrašyti registre, kad pastatas „Sunaikintas“, nors plane tokio užrašo nėra, o kodėl pastatų pakitimai, nustatyti 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ kadastriniais matavimais, teismo laikomi netinkamais nustatyti faktą, kad pastato pamatai nebuvo sunaikinti matavimų atlikimo momentu 2011 m. spalio 18 d.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino AB „Alytaus gelžbetonis“ prašymo išaiškinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis iš esmės kelia klausimus dėl įrodymų vertinimo priimant Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą bei prašo teismą išaiškinti, kokių įstatymų ar kitų teisės aktų neatitinka 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ atlikti kadastriniai matavimai. Pareiškėjas siekia pakeisti priimto sprendimo turinį, t. y. siekia, kad būtų papildyti (išplėsti) teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl įrodymų vertinimo pagrįstumo ir būtų galimas ginčo sprendimas ateityje. Taigi pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, todėl vadovaujantis administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009) teismo sprendimo išaiškinimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

IV. Pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą nurodyti konkrečius pažeistus įstatymų ar kitų norminių aktų straipsnius, atliekant 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ kadastrinės bylos (registro Nr. 11/694) matavimus ir konkrečių duomenų įrašymą ar jų trūkumą sklypo plane ir kadastro duomenyse.

Pareiškėjas paaiškina, kad Kauno apygardos administracinio teismo atsisakymas vykdyti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus ir nurodyti konkrečius įstatymo pažeidimus sprendime minimuose dokumentuose, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai priimami sprendimai dėl nepareikštų reikalavimų, pažeidžiant ABTĮ, nenurodant pritaikytų įstatymų ar kitų teisės aktų, atsisakant išaiškinti sprendimą, nesusijusį su ieškinio dalyku vadinant tai galimu sprendimo keitimu, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (pvz., administracinės bylos Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009). Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Iš AB „Alytaus gelžbetonis“ prašymo išaiškinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą matyti, jog pareiškėjas nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus, ir todėl nesuprantamas, teismo sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas, o pateikia visumą argumentų dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies atitikties ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimams, prašydamas pašalinti jos turinio trūkumus, t. y. papildomai pasisakyti dėl ginčo esmės. Tokio pobūdžio klausimai, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims (pareiškėjui ir atsakovui) tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas.

Pažymėtina, jog teismo sprendimo ar nutarties motyvų nebuvimas yra savarankiškas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.). Šios bylos medžiaga rodo, jog pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo ir minėtas prašymas (administracinė byla Nr. P492-61/2014) bus išnagrinėtas pagal ABTĮ IV skyriuje „Proceso atnaujinimas“ įtvirtintas taisykles.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o AB „Alytaus gelžbetonis“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Alytaus gelžbetonis“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė