AS-261-345-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-345/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03345-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą dėl nuosavybės restitucijos, neturtinės žalos sveikatai, gyvybei ir orumui atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su ieškiniu dėl nuosavybės restitucijos, neturtinės žalos sveikatai, garbei ir orumui atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2014 m. sausio 20 d. trūkumams pašalinti, kadangi ieškinys neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. pateikė teismui naują skundą atsakovams I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Seimo kontrolieriui, kuriuo buvo prašoma: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos I. K. 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2)-2281 negaliojančiu nuo parašymo momento, įpareigojant ištaisyti įsakymų apskaitos knygą; 2) pripažinti 2003 m. gegužės 19 d. išvadą Marijampolės savivaldybės mero V. B. negaliojančia nuo parašymo momento, įpareigojant ištaisyti įrašus apskaitos žurnale; 3) pripažinti 2008 m. sausio 29 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-149 negaliojančiu nuo parašymo momento, įpareigojant ištaisyti įsakymų apskaitos žurnalą; 4) pripažinti 2008 m. sausio 18 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimą Nr. SM-18-1203 negaliojančiu nuo parašymo momento ir įpareigoti ištaisyti sprendimų apskaitos žurnalą; 5) pripažinti 2008 m. sausio 18 d. Marijampolės žemėtvarkos protokolą negaliojančiu, įpareigojant ištaisyti protokolų apskaitos žurnalą; 6) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo atstatyti neatlygintinai nuosavybės teises į Lietuvos Respublikos Vyriausybės dovanotą žemę, kurioje yra statiniai, priklausantys P. G., esantys Liepynų kaime, Marijampolės rajone – Poilsio g. 5, Marijampolė; 7) pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą garbei ir orumui ir priteisti jam iš atsakovų 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeidimą su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; 8) pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturinę žalą sveikatai, galvos, akių, viso organizmo skausmą, vidines kančias ir iš atsakovų priteisti jam 2 000 000 Lt neturtinės žalos sveikatai atlyginimą su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi (b. l. 104-106) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m. sausis – balandis; bylos Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.), kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos; nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus, kurių formuluotė turi būti tiksli; tinkamai suformuluotas skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1-5 skundo reikalavimais skundo dalyką formuluoja prašydamas teismo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, įpareigojant atlikti taisymo veiksmus. Pirminiame pareiškėjo ieškinyje buvo keliamas reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos I. K. 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr.20VĮ-(14.20.2)-2281 pripažinimo negaliojančiu nuo parašymo momento ir teismas pareiškėjui buvo nurodęs patikslinti šį skundo reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo priimamų sprendimų rūšis, t. y. pagal ABTĮ 88 straipsnį, tačiau pareiškėjui, pateikiant naują skundą ir patikslinus skundo reikalavimus, į nustatytas teismo aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir reikalavimai suformuluoti ne pagal ABTĮ 88 straipsnį. Šiuo atveju pažymėta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimai, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurių patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, administracines bylas Nr. AS146-669/2009, Nr. AS146-20/2012). Atsižvelgus į tai, akcentuota, jog teisminis procesas dėl aptartų skundo reikalavimų negalimas, kadangi pripažinimas, jog administracinis aktas yra negaliojantis, gali būti tik motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Pareiškėjo suformuluoti 1-5 skundo reikalavimai, kuriais prašoma ne tik pripažinti administracinius aktus neteisėtais, bet ir įpareigoti atlikti atitinkamus taisymus bei 6 skundo reikalavimas laikyti išvestiniais iš 1-5 reikalavimų ir organiškai su pastaraisiais susiję, todėl esant šioms aplinkybėms tokio pobūdžio pareiškėjo keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėta ir tai, kad dėl 2003 m. gegužės 19 d. Marijampolės savivaldybės mero V. B. išvados apskundimo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-122-423/2011 teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą toje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Taip pat toje pačioje byloje teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė, jog dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SM-18-1203 panaikinimo pareiškėjo skundas teismui paduotas praleidus padavimo terminą, kuris buvo neatnaujintas ir atsisakytas priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Dėl 7-8 pareiškėjo skundo reikalavimų pripažinti, kad buvo patirta neturtinė žala pareiškėjo garbei ir orumui bei sveikatai, ir priteisti solidariai iš atsakovų jos atlyginimą teismas pažymėjo, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Iš pareiškėjo skundo turinio sunku nustatyti konkrečią ginčo esmę, kadangi pareiškėjas nenuosekliai ir neaiškiai dėsto skundo pagrindą, be to, 2014 m. sausio 6 d. teismo nutartimi buvo nustatyta ir nurodyta, jog pareiškėjas turėtų patikslinti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimus, pateikiant ir rašytinius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), tačiau gavus teisme naują skundą, neturtinės žalos pripažinimo fakto ir priteisimo klausimas liko nepatikslintas ir neišplėstas, dėl to teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar prašoma neturtinė žala kildinama dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjui netinkamai suformulavus 1-5 skundo reikalavimus, kurie laikytini pagrindiniais, teismas nusprendė, jog 7-8 skundo reikalavimai yra išvestiniai, todėl atsisakyti priimti kaip nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 108-132), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė teisingumo, neatskleidė objektyvios tiesos, netinkamai vertino ieškinio faktus. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė teisė į jo valdomą nuosavybę ir į teisminę gynybą, užkirstas kelias ieškinio reikalavimų išsprendimui, toleruojamas psichologinis smurtas, diskriminacija, kuriuos pareiškėjas patyrė iš atsakovų laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2014 m. vasario 3 d., kai atsakovai neteisėtai nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo neatlygintinai suteikti žemę 1928 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės perleidimo aktu Nr. 31954 1928-12-28 žemės sklypo byloje Nr. 12307, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės perleidimo akto Nr. 31984 imperatyvus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 23, 25, 29 straipsnių, 30 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 48 straipsnio 2 dalies, 109 ir 118 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog yra pasibaigęs terminas apskųsti 2003 m. gegužės 19 d. išvadą, kuri nepasirašyta ir neapskaityta, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos atstovai jau vienuolika metų siekia neteisėtai naudotis pareiškėjo valdomu turtu, todėl jo pažeista teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Be to, pirmosios instancijos teismas neišaiškino, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata (administracinių aktų apskundimo 1 mėnesio terminas) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsnių nuostatas. Teismas taip pat neišaiškino, ar egzistuoja terminas skųsti neapskaitytus, neužregistruotus, nepasirašytus valstybės institucijų vadovų aktus, o jei toks terminas egzistuoja, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsnių nuostatas. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, ar pareiškėjas privalo pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą aktui (2003 m. gegužės 19 d. išvadai) apskųsti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-122-423/2011 teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi 2003 m. gegužės 19 d. išvadą pripažino neatitinkančią darbuotojų pareigybių instrukcijų nuostatų ir 2011 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-117 nuostatų, vidaus aktui keliamų reikalavimų – ji neapskaityta, neregistruota ir nepasirašyta vadovo, todėl toks aktas negalėjo pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių, tačiau išvada nepagrįstai nebuvo panaikinta ex officio. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjo pažeistą teisę ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ABTĮ nėra termino skųsti neįregistruotą vietinį aktą – protokolą (Marijampolės žemėtvarkos skyriaus Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. protokolą). Teismas pripažino, jog šis protokolas neatitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-117 nuostatų, dokumentui keliamų reikalavimų – neapskaitytas, neturi registracijos numerio, neegzistuoja protokolo įžanginė, dėstomoji ir baigiamoji dalis, surašymo laikas, vieta, duomenys apie pareiškėją, apie jo valdomą turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišaiškino, ar taikytina šiuo atveju ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostata (administracinių aktų apskundimo 1 mėnesio terminas) ir ar ji atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 30 straipsnių nuostatas, ar reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas taip pat neišaiškino, ar egzistuoja terminas skųsti neapskaitytus, neužregistruotus aktus. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, ar pareiškėjas privalo pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą aktui (2008 m. sausio 18 d. protokolui) apskųsti. Pripažinus, jog minėtas protokolas neatitinka aktui keliamų reikalavimų, jis ir jo pagrindu priimti sprendimai nepagrįstai nebuvo teismo ex officio panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar be teisinio pagrindo priimtiems valstybės institucijų sprendimams gali būti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasielgė ir dėl ketvirtojo pareiškėjo ieškinio reikalavimo panaikinti 2008 m. sausio 29 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-149 bei penktojo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos I. K. 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2)-2281, šeštojo reikalavimo įpareigoti NŽT pašalinti padarytą pažeidimą ir atkurti neatlygintinai nuosavybės teises pareiškėjui į Lietuvos Respublikos Vyriausybės dovanotą žemę, septintojo reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimą (2 000 000 Lt) ir aštuntojo reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai pareiškėjo patirtos neturtinės žalos sveikatai atlyginimą (2 000 000 Lt).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 išaiškinimu, teismas turi pareigą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK 158 str. 3 d.) ir ši pareiga apima pareigą, nustatant terminą procesiniams dokumento trūkumams šalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, o esant reikalui, išaiškinti ir kokiu būdu galima trūkumus pašalinti. Taip pat pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinis teismas negali elgtis pernelyg formaliai, taip ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui ieškinį (b. l. 2-3), prašydamas pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjos 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2)-2281 negaliojančiu nuo parašymo momento; įpareigoti atstatyti neatlygintinai nuosavybės teises į Lietuvos Respublikos Vyriausybės dovanotą žemę, kurioje yra statiniai, pareiškėjui Liepynų kaime, Marijampolės rajone, Poilsio g. 5, Marijampolėje; priteisti pareiškėjui iš I. K. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo pažeidimą su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; priteisti pareiškėjui 2 000 000 Lt neturtinės žalos sveikatai atlyginimą su metinėmis 5 procentų bankinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 6-9) nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti iki 2014 m. sausio 20 d., kadangi ieškinys neatitiko ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų – netiksliai suformuluoti reikalavimai, aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai dėl neturtinės žalos, nepateikti rašytiniai įrodymai, kuriais būtų pagrįstas neturtinės žalos dėl sveikatos kilimo faktas, žyminio mokesčio, jei jis mokėtinas, sumokėjimą patvirtinantys duomenys.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. pateikė naują skundą (b. l. 11-18) atsakovams I. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Seimo kontrolieriui, kuriame buvo nurodyti iš esmės analogiški reikalavimai ir analogiškas skundas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumo, kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (žr., pvz., 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Tokia tvarka būtent ir numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23, 24, 33, 35, 39 ir kituose straipsniuose. Nagrinėjamu atveju aktualūs skundo turiniui bei jo padavimo terminui keliami reikalavimai. Pažymėtina, jog pareiškėjas tiek pirminiame ieškinyje, tiek skunde, kurį atsisakyta priimti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, skirtingai nei teigia atskirajame skunde, kėlė reikalavimus pripažinti negaliojančiais administracinius aktus nuo jų sukūrimo pradžios (ab initio), tačiau, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; pareiškėjas turėtų skundo reikalavimus suformuluoti taip, kad jie atitiktų teismo priimamų sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje, ir pažeidimas būtų pašalintas veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi, t. y. teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-669/2009, 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012). Tačiau pareiškėjas teismui pateikė naują skundą ir patikslintus skundo reikalavimus, neatsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, t. y. nesuformulavęs reikalavimų pagal ABTĮ 88 straipsnį.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-122-423/2011 atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SM-18-1203, Marijampolės savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-292 ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 10-1183 dalių bei Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-526 dalies panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu dėl praleisto termino.

Ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-367/2009 buvo palikta nepakeista. Taip pat Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-122-423/2011 atsisakė priimti pareiškėjo P. G., atstovaujamo E. Z., patikslintą skundą, kuriame vienas iš reikalavimų buvo panaikinti Marijampolės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rudos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 19 d. išvadą, kadangi praleistas terminas ir nėra objektyvių ir svarbių priežasčių terminui atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Taigi, nepaisant pareiškėjo netinkamai formuluojamų skundo reikalavimų, dėl kai kurių reikalavimų jis yra praleidęs ir terminą skundui paduoti, o minėti teismai šio termino neatnaujino. Minėtuose teismų sprendimuose, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo pripažinta, jog Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. SM-18-1203 ar Marijampolės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rudos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 19 d. išvada yra neteisėti bei nepagrįsti, teismai nesprendė pareiškėjo ginčo iš esmės, o tik atsisakė pareiškėjo skundo atitinkamus reikalavimus priimti.

Pastebėtina, kad net jei pareiškėjas ir mano, jog minėti administraciniai aktai neteisėti ir nepagrįsti, tai nereiškia, kad jų apskundimui administracine tvarka netaikomi ABTĮ 33 straipsnyje numatyti skundo administraciniam teismui padavimo terminai. Galutinį sprendimą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo priima tik teismas, o pareiškėjas, manantis, kad toks administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, privalo laikytis bendros tokio akto apskundimo teismui tvarkos, inter alia administracinio akto apskundimo termino.

Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl minėtiems administraciniams aktams (ne)taikytino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto apskundimo termino ir jo konstitucingumo. Termino taikymas ar netaikymas konkrečiam atvejui yra teisės taikymo klausimas, tačiau ne teisės akto (šiuo atveju ABTĮ) nuostatos, numatančios tokį terminą, teisėtumo (konstitucingumo) klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, juo labiau pats spręsti ABTĮ konstitucingumo klausimą (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1-6 pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakė priimti. 7-8 skundo reikalavimus, kaip išvestinius, teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas elgėsi formaliai ir tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kadangi pirmosios instancijos teismas ne iš karto atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o tik nustatęs pareiškėjo skundo (ieškinio) trūkumus, aiškiai juos įvardijęs 2014 m. sausio 6 d. nutartyje ir nustatęs terminą šiems trūkumams pašalinti, tokiu būdu sudaręs galimybę pareiškėjui tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, ir todėl elgėsi sąžiningai bei teisėtai. ABTĮ 33 straipsnyje numatytus skundo padavimo terminus praleidus, ABTĮ 34 straipsnis suteikia galimybę pateikti prašymą šiuos terminus atnaujinti, todėl įstatyme aiškiai numačius šią galimybę, teismas papildomai nėra įpareigojamas pareiškėjui atskirai nutartyje nurodyti, jog šis turi teisę pateikti tokį prašymą. Teismas gali atnaujinti skundo padavimo terminus būtent pareiškėjo savarankišku prašymu (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pastebėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu vertintina, jog pareiškėjas pats nesielgė tinkamai, protingai ir sąžiningai savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos atžvilgiu.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. G. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas