eA-1472-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1472-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00452-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu bei patikslintu prašymu, prašydama: 1) pripažinti, kad pareiškėja iš vidaus reikalų sistemos atleista pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154 ir 3) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovui 2014 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu, o 2014 m. kovo 6 d. asmeniškai, padavė prašymą atleisti ją iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. jos pačios prašymu, nuo 2014 m. kovo 6 d. Tos pačios dienos Tauragės AVPK pranešimu Nr. 85-S-3580 jos prašymas netenkintas. Statuto 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vadovo pareiga atleisti pareigūną iš tarnybos kitą darbo dieną praėjus 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui. Taigi, atsakovas vilkino priimti sprendimą ir neatliko veiksmų, kuriuos atlikti privalėjo, nes praėjus 14 kalendorinių dienų nuo prašymo atleisti ją iš tarnybos 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu padavimo, sprendimas nebuvo priimtas. Pareiškėjos teigimu, pareigūno teisė būti atleistam iš tarnybos savo noru ir vadovo pareiga įgyvendinti šią pareigūno teisę nėra tiesiogiai saistoma pareigūno atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo.

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Tauragės AVPK 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, dėl to, jog ji tarnyboje buvo neblaivi. Pareiškėja nepripažįsta padariusi tarnybinį nusižengimą. Nurodo, jog 2014 m. vasario 26 d. rytą tikrinant ją alkoholio kiekio matuokliu Lion Alcometer 500 nustatytas 1,39 promilių girtumas iškvėpiamam ore, o po kelių minučių jau tik 1,27 promilės. Pareiškėja prievarta nugabenta į ligoninę neblaivumo patikrinimui, 2014 m. kovo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1924/14(01) nurodyta, kad jos kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio. Iš bendrųjų girtumo nustatymo požymių matyti, kad ji buvo blaivi, o alkoholio kvapas iš burnos buvo juntamas dėl ryte vartotų vaistų medetkų tinktūros. Dėl stiprių stuburo skausmų pagal gydytojo nurodymą savaitę gydėsi medikamentiniais vaistais „Dolmen“, kurių kiekvienoje ampulėje yra 200 mg etanolio ir dėl kurių vartojimo pasireiškė šalutinis poveikis, pabloginęs jos savijautą, o pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jos paaiškinimus. 2014 m. kovo 10 d. komisariato vadovui pareiškėja pateikė prašymą paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę neblaivumo nustatymui, tačiau 2014 m. kovo 13 d. ji gavo atsakymą, jog tikrintojui nėra numatyta galimybė tarnybinio patikrinimo metu skirti ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18.4 punktą, tikrintojas turi teisę konsultuotis su reikiamais specialistais; o pagal 18.5 punktą – gauti kitą reikalingą informaciją. Pareiškėjos teigimu, patikrinimą atlikusi pareigūnė, neturėdama specialių žinių, galėjo padaryti neteisingas išvadas dėl jos neblaivumo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenagrinėta jos kaltė ir apsvaigimo priežastys, todėl nesant visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ji negalėjo būti patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

Atsakovas Tauragės AVPK su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 5 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas nuo 2014 m. kovo 6 d. atleisti ją iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pačiai prašant. Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skiriama griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos, padarytas anksčiau nei pareiškėja padavė prašymą dėl atleidimo, todėl kai dėl anksčiau (laiko požiūriu) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas.

Pareiškėja paduodama prašymą atleisti ją iš tarnybos pačiai prašant siekė išvengti galimos tarnybinės atsakomybės, todėl atsakovas turėjo teisę neatleisti pareiškėjos iš vidaus tarnybos jos prašomu pagrindu, kol neišspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas. Tarnybinis patikrinimas atliktas objektyviai ir išsamiai, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl tendencingo patikrinimo. Pareiškėja keitė savo versijas, teigė, kad vartojo vaistus, vėliau, ligoninėje tikrinant jos blaivumą, nurodė naktį išgėrusi litrą alaus, o 2014 m. kovo 5 d. paaiškinime vėl pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo, alkoholio nėra vartojusi, neblaivumas buvo sąlygotas iškreiptų duomenų, nes prieš pat patikrinimą naudojo Medetkų tinktūrą, kurios pagalbinė medžiaga yra etanolis.

Atsakovo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė turėjo pagrindą tvirtinti, kad pareiškėja siekė išvengti atsakomybės. Ligoninėje atlikto neblaivumo patikrinimo akte Nr. 1, kurį pasirašė pareiškėja, nurodydama, jog ji sutinka su išvada, pagal turimus duomenis pareiškėjai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Toks alkoholio kiekis pareiškėjos kraujyje atsirado ir išliko daugiau nei dvi valandas ne dėl vartotų vaistų – medetkų tinktūros. Pareiškėjai paprašius atlikti ekspertizę, atsakovas pasiūlė jai pačiai kreiptis į atitinkamą įstaigą ir savo lėšomis prašyti, kad ekspertizė būtų atliekama, tačiau pareiškėja to nepadarė.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai analizuoti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, taip pat ir kaltė. Atsakovo vertinimu, pareigūno, esančio tarnyboje, apsvaigimo kilmė nėra svarbi, nes darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, panaikinti ją nėra teisinio pagrindo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos prašymus patenkino iš dalies: įpareigojo Tauragės AVPK išnagrinėti pareiškėjos K. K. 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos pačios prašymu Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pakeitė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo K. K. paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, nurodant, jog K. K. 2014 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo atleisti policijos pareigūnę K. K. iš tarnybos pačios prašymu savo noru, kai yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas tarnybinės atsakomybės klausimas, taip pat dėl Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas nustatė, kad pareiškėja K. K., Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) tyrėja, 2014 m. vasario 26 d. 8.14 val. tarnybos metu buvo neblaivi. Tą pačią dieną pareiškėja nušalinta nuo tarnybos ir jai įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 30, 31–32). Pareiškėja 2014 m. kovo 5 d. pateikė prašymą atleisti ją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje savo noru nuo 2014 m. kovo 6 d. (b. l. 34). Pareiškėjos prašymas dėl atleidimo Tauragės AVPK registruotas 2014 m. kovo 5 d. Atsakovas 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. 85-S-3580 informavo pareiškėją, jog prašymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, atsakovas atsisakė atleisti pareiškėją iš tarnybos, kol nebus išspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas (b. l. 35).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu. Pagal Statuto 55 straipsnį pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai); prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui.

Teismas vadovavosi bylai aktualių Statuto normų taikymo išaiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartyse administracinėse bylose Nr. A143-287/2014, Nr. A261-245/2014, Nr. A492-822/2014. Šiose bylose teismas išaiškino, jog pagal nurodytas teisės normas pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio taikymas priklauso išimtinai nuo paties pareigūno valios. Statuto 55 straipsnyje nustatytas 14 dienų terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena.

Esant situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn, tačiau šiuo nustatytu terminu nepaaiškėjus faktui apie padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru nežiūrint, kad jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros nėra pasibaigusios.

Nagrinėjamoje byloje atsakovui argumentuojant, jog nurodyta LVAT praktika suformuota galiojant ankstesnei Statuto ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo redakcijai (iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. redakcijos įsigaliojimo) pažymėtina, jog LVAT 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2072/2014, iš kurios faktinių aplinkybių matyti, kad pareigūnas įtartas padaręs nusikalstamą veiką ir tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliekamas bei atsisakymas atleisti pareigūną iš tarnybos priimtas galiojant nagrinėjamai bylai aktualioms Statuto ir Aprašo redakcijoms, konstatuota, jog nėra reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1-2 punktais ir įvertinus nurodytą LVAT praktiką darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK, gavęs pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą atleisti ją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje savo noru Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalėjo per Statuto 55 straipsnyje numatytą 14 kalendorinių dienų terminą išspręsti jos tarnybinės atsakomybės klausimą arba patenkinti pareigūnės prašymą atleisti ją iš tarnybos.

Pagal bendras procesinių terminų skaičiavimo taisykles, nustatytas Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalyje, dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Statuto 55 straipsnyje numatytas 14 dienų terminas prasidėjo sekančią dieną po pareiškėjos prašymo padavimo, t. y. 2014 m. kovo 6 d. ir baigėsi 2014 m. kovo 19 d. Kitą darbo dieną, t. y. 2014 m. kovo 20 d. turėjo būti priimtas atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos arba pačios prašymu, arba tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2014 m. kovo 21 d., o įsakymas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, priimtas 2014 m. kovo 24 d. Nustatytu terminu tai nebuvo padaryta, todėl konstatuotina, jog atsakovas veikė netinkamai ir teisės aktuose nustatytu terminu neišsprendė pareiškėjos tarnybinės atsakomybės arba jos atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu klausimo. Iš atsakovo 2014 m. kovo 6 d. rašto Nr. 85-S-3580 turinio matyti, jog atsakovas iš esmės nesprendė pareiškėjos prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru, todėl teismas neturi galimybės pats išspręsti šį prašymą.

Teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat ir vidaus administravimo srityje, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų. Dėl šios priežasties atsakovas Tauragės AVPK įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos K. K. 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos savo noru Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja taip pat ginčija Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos (b. l. 16).

Pažymėta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 30 d.) bei Tvarkos aprašas (2013 m. rugpjūčio 23 d. redakcija Nr. 1V-720, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d.). Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 7 dalies nuostatomis, taip pat LVAT praktika, suformuota bylose dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, aiškinant tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarnybinio tyrimo išvados reikšmę (pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas adm. byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas adm. byloje Nr. A261-242/2008, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-354/2014, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-278/2014 ir kt.).

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pagal Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko 2014 m. vasario 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-94-PR5-494 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu (b. l. 18). Pareiškėjai tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 85-PR3-8 ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2014 m. kovo 3 d. (b. l. 30). Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja 2014 m. kovo 5 d. pateikė paaiškinimą. Konstatuotina, jog pareiškėjai sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jos teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. 2014 m. kovo 21 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, 2014 m. kovo 24 d. priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta nuobauda. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant nuobaudą nenurodo ir pareiškėja.

Ginčijamu atsakovo 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 85-TE-154 pareiškėjai tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos buvo paskirta atsižvelgiant į 2014 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-5-IS-17 (b. l. 13–15). Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjai formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog 2014 m. vasario 26 d. tarnybos metu ji buvo neblaivi. Pareiškėja neigia padariusi nusižengimą argumentuodama, jog apsvaigimą galėjo sukelti vartoti vaistai.

Pareiškėjos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Kilus įtarimui, jog pareiškėja atvyko į tarnybą neblaivi, 2014 m. vasario 26 d. 8.14 val. ji buvo patikrinta alkotesteriu Lion alcolmeter 500 Nr. 18701 ir nustatytas 1,39 promilių neblaivumas, pakartotinai patikrinta 8.21 val. kitu prietaisu Lion alcolmeter 500 Nr. 18925 ir nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (b. l. 18, 19). Iš tarnybinių pranešimų taip pat matyti, jog pareiškėjos veidas ir akys paraudę, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pareiškėja pasirašė testų rezultatus ir su jais sutiko (b. l. 27).

Alkoholio matavimo prietaisams atlikta metrologinė patikra, išduoti sertifikatai (b. l. 28, 29). Pažymėtina, jog vadovaujantis LVAT praktika bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu (žr. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-1051/2010). Pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. 9.50 val. pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą, ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1 konstatuota, jog K.

K. kraujyje rasta 1,21 promilės alkoholio, tyrimo rezultatas – lengvas girtumas (b. l. 25–26). Akto 12 punkte nurodyta, jog pareiškėja nurodė tą pačią naktį vartojusi alkoholį – apie 24 val. 1 litrą 5 laipsnių stiprumo alaus. Akte pareiškėja pasirašė, jog sutinka su išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2014 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. T-A1924/14(01) taip pat nurodyta, jog pareiškėjos kraujyje rasta 1,21 promilės etilo alkoholio (b. l. 24). Teismo vertinimu, šie duomenys yra pakankami išvadai, jog pareiškėja tarnybos metu buvo apsvaigusi, o tai, jog, jos teigimu, prieš patikrinimą buvo išskalavusi gerklę medetkų tinktūra, kurios sudėtyje yra etilo alkoholio, negalėjo įtakoti kraujo tyrimų rezultatų.

Aplinkybė, jog pareiškėja, kaip pati teigia, vartojo vaistus Dolmen, kurių sudėtyje taip pat yra etilo alkoholio, galėjo šiek tiek įtakoti testo rezultatus, tačiau ne tiek, jog kraujyje būtų nustatyta 1,21 promilių alkoholio. Tokią išvadą patvirtina pačios pareiškėjos pateiktas vaistų Dolmen informacinis lapelis, kuriame nurodyta, jog vaistų sudėtyje yra 200 mg etanolio, atitinkančio 5 ml alaus arba 2,08 ml vyno vienoje dozėje. Teismo vertinimu, toks kiekis negali sukelti lengvo girtumo, siekiančio 1,21 promilių.

Tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą, numatytą Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte, gali būti skiriama nustačius reikšmingų aplinkybių visumą:

1) statutinio valstybės tarnautojo apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktą;

2) pareigūno buvimą tokioje būklėje darbo metu. LVAT yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo, numatyto Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte, sudėties (objektyviosios pusės) įstatymų leidėjas nesieja su pareigūno tarnybinių pareigų vykdymu, o sieja tik su buvimu darbo metu (t. y. tuo metu, kai jis turi vykdyti tarnybos funkcijas) neblaiviam. Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktas gali būti taikomas, jei atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatoma, jog statutinis valstybės tarnautojas darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų), o aplinkybės, ar jis vykdė pareigybės aprašyme nurodytas tarnybos funkcijas, ar jų nevykdė, ar atliko jam nepriskirtas funkcijas, šioje įstatymo normoje numatytai tarnybinio nusižengimo sudėčiai nėra svarbios.

Buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Taip pat tai yra pagrindas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (Nr. A143-438/2013). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymas (tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – skyrimas), nustačius, jog pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, suponuoja situaciją, kai pareigūnas suvokia arba pagal jo pasirinktą elgesio modelį privalo suvokti, kad yra arba gali būti darbo metu apsvaigęs nuo alkoholio.

Tokio apsvaigimo atsiradimo laiko požiūriu tai reiškia, kad pareigūnas pavartojo alkoholį (apsvaiginančias medžiagas) arba darbo (tarnybos) metu, arba ne tarnybos metu, tačiau tokiu laiku, kai galėjo (privalėjo) suvokti, kad iki darbo pradžios toks apsvaigimas natūraliai nepraeis, t. y. darbo pradžios metu jis gali būti neblaivus. Pripažintinas pagrįstu atsakovo argumentas, jog pareiškėjos veiksmų teisiniam vertinimui neturi įtakos apsvaigimo kilmė ir priežastis. Pažymėtina, jog pareiškėja argumentuodama, kad jos apsvaigimą sukėlė medikamentai, iš esmės pripažįsta tarnybos metu buvusi apsvaigusi.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjos padarytas pažeidimas įrodytas, kvalifikuotas tinkamai ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos nurodytais motyvais, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėja 2014 m. kovo 5 d. buvo padavusi prašymą atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o atsakovas Statuto 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu 14 kalendorinių dienų terminu neišsprendė jos atleidimo savo noru arba tarnybinės atsakomybės klausimo, ginčijamas atsakovo įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, keistinas. Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 28, 32 punktuose. Nagrinėjamu atveju Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 85-TE-154 keistinas pripažįstant, jog K. K. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai turėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

III. Atsakovas Tauragės AVPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos prašymus atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat 87 straipsnio 4 dalį, kadangi savo sprendimo nemotyvavo ir neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Statute, Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ yra aiškiai reglamentuota, kad už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, pareigūnui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Minėto įsakymo 4 punkte nurodyta, jog policijos įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad policijos pareigūnai, pažeminę pareigūno vardą, nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iškeltų kaltinimų ir neišsprendus jų tarnybinės atsakomybės klausimo.

3. Pareiškėja nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2014 m. kovo 5 d. prašymo dėl atleidimo iš tarnybos.

4. Pažymėtina, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą priimtas ir pateiktas 2014 m. kovo 6 d. (juo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą). Laiko atžvilgiu pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo pirmesnis, todėl šis nusižengimas pirma ir turėjo būti išspręstas (nusižengimas kvalifikuotas ir paskirta nuobauda), o tik vėliau sprendžiama ar pareiškėja galėjo būti atleista iš tarnybos kitu pagrindu, t. y. savo noru (LVAT 2005 m. spalio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-481/2005).

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT praktika administracinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos (pvz., Nr. A552-2072/2014, A143-287/2014, A261-245/2014, A492-822/2014). Taigi, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą.

6. Atsakovo manymu, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis (kuria pakeistas Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 85-TE-154, kuriuo K. K. paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, nurodant, jog K. K. 2014 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu) yra neaiški ir dviprasmiška, nes vartojama tariamojo nuosaka „galėtų“, o tai prieštarauja aiškumo bei teisės aktų rengimo reikalavimams.

Pareiškėja K. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jais iš esmės grindžia ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja K. K. skundu prašė pripažinti, kad iš vidaus reikalų sistemos ji atleista pagal Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (savo noru) ir panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pakeitė Tauragės AVPK viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154, nurodant, jog K. K. 2014 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su apeliaciniu skundu skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, o tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Kolegijos vertinimu, šioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, be to, tinkamai vadovavosi administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose.

Apeliantas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš esmės nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (savo noru). Apelianto teigimu, pareiškėja nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2014 m. kovo 5 d. prašymo dėl atleidimo iš tarnybos, be to, laiko atžvilgiu pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo pirmesnis, todėl šis nusižengimas pirma ir turėjo būti išspręstas, o tik vėliau sprendžiama, ar pareiškėja gali būti atleista iš tarnybos kitu pagrindu, t. y. savo noru.

Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje aktualus prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėja gali (galėjo) būti atleista iš vidaus tarnybos savo noru (savo prašymu) tuomet, kai jos atžvilgiu jau buvo pradėtas ir prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos padavimo metu dar nebuvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad iš tikrųjų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje iki 2014 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 priėmimo laikėsi pozicijos, jog nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimą pagal jų padarymo (vykimo) laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti: panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigūną iš tarnybos, kitų, vėlesnių, įvykių (dėl sveikatos būklės netinkamas vidaus tarnybai, pateikė prašymą išeiti iš tarnybos savo noru, dėl pensijos ir kt.) teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Tačiau iki 2014 m. vyravęs bendras principas dėl reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinio vertinimo (kvalifikavimo) pagal jų padarymo (vykimo) laiką, būtent pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų (paties prašymu, dėl pareigūno vardo pažeminimo ir tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos) pagrindu, tapo nebeaktualus, remiantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-287/2014 pateiktu Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 7, 12, 14 punktų, 55 straipsnio nuostatų aiškinimu.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. spalio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-1018/2014; 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą adm. byloje Nr. A143-2149/2014; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-2306/2014; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-2543/2014) aiškinama, kad teisiniai santykiai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos jo paties prašymu reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktų ir Statuto 55 straipsnio. Pagal šias teisės normas, pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu arba jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją yra savarankiški pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, kurių taikymas išimtinai priklauso nuo paties pareigūno valios. Pastebėtina, kad nurodytas išimtinumas Statuto lygmeniu yra atskleistas 55 straipsnyje, pagal kurį pareigūnas, norintis palikti vidaus tarnybą, turi paduoti prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų (1 dalis), turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos (3 dalis), o turintis teisę skirti pareigūną į jo užimamas pareigas vadovas privalo atleisti pareigūną kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nustatyto (14 kalendorinių dienų) termino pasibaigimo arba, vadovo sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui (2 dalis).

Aiškindama nurodytas Statuto normas šio teisės akto normų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, kontekste, kolegija konstatuoja, kad pareigūno teisė būti atleistam iš vidaus tarnybos savo noru (jo paties prašymu) ir jo vadovo pareiga šią teisę įgyvendinti Statuto tiesiogiai nėra saistoma tokio pareigūno atžvilgiu pradėtu (ir vykdomu) tarnybiniu patikrinimu, kurio tikslas – nustatyti pareigūno galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo arba pareigūno vardo pažeminimo faktus. Sąsaja ir tam tikra teisinė kolizija tarp Statuto normų, reglamentuojančių pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos savo noru, ir normų, reglamentuojančių pareigūno patraukimą drausminėn atsakomybėn arba jo atleidimą iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, gali pasireikšti tik sprendžiant klausimą dėl šių normų taikymo laike susiklosčius situacijai, kai šių normų taikymas laike sutampa. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl tokios sąsajos (kolizijos) išsprendimo būdo nagrinėjamos bylos situacijoje.

Tai darydama, kolegija (kalbant apie pareigūno patraukimą drausminėn atsakomybėn) pažymi, kad Statuto 26 straipsnio 4 dalyje (bylai aktuali 2013 m. gruodžio 30 d. redakcija) yra įtvirtinta bendra pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taisyklė, pagal kurią tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Be to, šioje dalyje yra nustatyti naikinamieji tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai: vieneri metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos bei treji metai išimtiniais atvejais (tarp jų ir tokiu atveju, kai pareigūno atžvilgiu pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra sustabdoma, kol bus baigtas pareigūno atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas) nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, kad, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte (pareigūno atleidimas, jei savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą), 14 punkte (pareigūno atleidimas, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ar atleidimo iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo terminai, palyginus su aukščiau aptartu Statuto 55 straipsnyje nustatytu pareigūno atleidimo iš tarnybos savo noru terminu (kita darbo diena po 14 kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo dienos), yra ženkliai didesni ir kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tam tikro fakto nustatymo (paaiškėjimo) dienos. Paminėtas Statuto 55 straipsnyje nustatytas terminas yra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigūno valios būti atleistam iš vidaus tarnybos išreiškimo diena. Esant tokiems aptariamų terminų ypatumams, bei, vadovaujantis bendrais teisėtumo ir teisinio tikrumo principais, darytina išvada, kad susiklosčius situacijai, kai pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiškėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą, turi būti priimti šiuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 ar 14 punktą. Esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktą nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūros.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėja K. K. 2014 m. vasario 26 d. 8.14 val. tarnybos metu buvo neblaivi (b. l. 13–15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24–26). Tą pačią dieną pareiškėja nušalinta nuo tarnybos ir jai įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 30, 31–32). Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas 2014 m. vasario 26 d. surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl policijos pareigūno blaivumo patikrinimo“, kuriuo informavo Tauragės AVPK viršininką (laikinai viršininko pareigas ėjusį asmenį), kad dėl tarnybinės drausmės pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu būtina pradėti tarnybinį patikrinimą. K. K. 2014 m. kovo 5 d. atsakovui pateikė prašymą atleisti ją iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje savo noru nuo 2014 m. kovo 6 d. (prašymas užregistruotas 2014 m. kovo 5 d.; b. l. 34). Atsakovas 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. 85-S-3580 informavo pareiškėją, kad jos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, todėl jos prašymas netenkintas (b. l. 35). 2014 m. kovo 21 d. atsakovas surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-5-IS-17, kuria siūlė baigti tarnybinį patikrinimą (1 p.) ir pareiškėjai už atvykimą į tarnybą esant neblaiviai paskirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (2 p.). Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 85-TE-154 paskyrė pareiškėjai K. K. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (1 p.) ir pareiškėją iš vidaus tarnybos atleido nuo 2014 m. kovo 24 d. (2 p.).

Taigi, apibendrinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo pasirinktas elgesys – nepatenkinti pareiškėjos prašymo atleisti ją iš vidaus tarnybos savo noru – nagrinėjamu atveju negali būti pripažintas teisėtu.

Pasisakydama dėl 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. 85-S-3580 įforminto atsakovo atsisakymo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos savo noru reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad tokiu būdu atsakovo išreikšta pozicija Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu pripažintina administraciniu sprendimu, kurio pareiškėja neskundė. Todėl yra galima prielaida, kad pareiškėja neapgynė savo pažeistos teisės (būti atleistai iš vidaus tarnybos savo noru pagal 2014 m. kovo 5 d. paduotą prašymą) ABTĮ nustatyta tvarka. Kita vertus, kolegija pažymi ir tai, jog toks pareiškėjos teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. jo tęstinumas nebuvo nutrauktas ir po to, kai pareiškėja nebuvo pasinaudojusi ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti aptariamą atsakovo raštą teismui. Tai leidžia daryti išvadą, kad tolimesni atsakovo veiksmai, nukreipti į pareiškėjos atleidimą iš vidaus tarnybos kitokiais teisiniais pagrindais, negali būti pripažinti teisėtais veiksmais, nes jie buvo atliekami esant (tęsiant) pareiškėjos valios būti atleistai iš vidaus tarnybos savo noru pažeidimui. Todėl jau vien dėl to pareiškėjos skundžiamas atsakovo 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 85-TE-154, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (nesprendžiant šio įsakymo pagrįstumo klausimo) negali būti pripažintas teisėtu.

Iš teismui paduoto skundo matyti, jog pareiškėja prašė pakeisti jos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, nustatant, kad ji yra atleista iš vidaus tarnybos savo noru. Toks pareiškėjos skundo reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad pareiškėja, esant aptartam jos teisių besitęsiančiam pažeidimui, dar kartą išreiškė savo poziciją (Statuto 53 str. 1 d. 1 p. taikymo požiūriu prašymą) būti atleistai iš vidaus tarnybos jos pačios prašymu (savo noru). Todėl kolegija, atsižvelgdama į jau aptartą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 85-TE-154 neteisėtumą, jo nenaikina, o tik keičia, nurodant, kad pareiškėja K. K. atleidžiama iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau palieka galioti visas kitas šio įsakymo dalis.

Atsižvelgiant į išdėstytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimas keičiamas: teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, naikinama, o teismo sprendimo dalis, kuria teismas pakeitė atsakovo 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154 (nurodant, jog K. K. 2014 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu) keičiama, ir nurodoma, kad K. K. atleidžiama iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti:

1) sprendimo dalį, kuria Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotas išnagrinėti K. K. 2014 m. kovo 5 d. prašymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, panaikinti;

2) sprendimo dalį, kuria Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 85-TE-154 pakeistas, nurodant, jog K. K. 2014 m. vasario 26 d. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir jai galėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, pakeisti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 85-TE-154 pakeisti, nurodant, kad K. K. atleidžiama iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą (savo noru).

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė