eAS-862-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-862-261/2015

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00105-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centras ir O. A. B., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dobilas ir Ko“ ir individualiai įmonei „Žemata“, dėl kadastro duomenų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras (ginantis viešąjį interesą) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų neteisingų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų apie miško žemės plotus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikinimo. Tiriant Valstybinės miškų tarnybos nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotas Leipalingio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. gruodžio 22 d.

Alytaus viršininko įsakymu Nr. 59-1318. Dėl skiriančio sklypą kelio buvo įregistruoti du žemės sklypai, projektinis Nr. 135-1-1, kurio plotas 6,7370 ha ir projektinis Nr. 135-1-2, kurio plotas 10,3430 ha. Žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys buvo patvirtinti, keičiant žemės sklypo, projektinis Nr. 135-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis, Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 15-Z-1636 „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, nustatant, kad žemės sklypo plotas – 10,3430 ha, iš jo: 10,2330 ha miško, 0,1100 ha kelių, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė.

Taip pat šiuo įsakymu buvo nustatyti miško naudojimo apribojimai 10,2330 ha plotui. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-2005 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 15-Ž-1636 keitimo“ buvo pakeistas anksčiau minėtas 2007 m. liepos 3 d. įsakymas, keičiant tik miško žemės ir medynų vertę bei panaikinant įrašą, kad 0,1100 ha kelias yra servitutinis. Minėti du įsakymai Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti tiek kaip žemės sklypo savininkės O. A. B. nuosavybės teisių įgijimo, tiek kaip miško naudojimo apribojimų 10,233 ha plotui nustatymo pagrindas.

Miško naudojimo apribojimai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir galiojo iki 2012 m. gruodžio 27 d. 2010 m. birželio 10 d. trečiojo suinteresuoto asmens IĮ „Žemata“ matininkui D. R. atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodytos šios 10,3430 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios žemės naudmenos: 10,0848 ha miško, 0,1142 ha keliai, 0,1440 nenaudojama žemė. Tokie kadastriniai duomenys 2010 m. birželio 22 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2012 m. gruodžio 17 d.

UAB „Dobilas ir Ko“ matininkė B. Z. parengė naują žemės sklypo planą ir 2012 m. gruodžio 19 d. naujus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nurodyta, kad žemės sklypo plotas yra 10,3430 ha, iš jų 0,1802 ha užima žemės ūkio naudmenos (pieva) ir 10,1628 ha užima miškas, žemės sklypo naudojimo paskirtis nepakito – miškų ūkio. Nekilnojamojo turto registro išrašo 9.2 punkte nurodyta, kad miško naudojimo apribojimai taikomi 10,0375 ha plotui. 2012 m. lapkričio 26 d. atsakovės žemės sklype Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai nustatė neteisėtą miško kirtimą 0,14 ha plote.

Dėl padarytos veikos, pažeidus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5–6 dalių reikalavimus, 2012 m. lapkričio 26 d. D. R., veikiančiai pagal miško savininkės atsakovės O. A. B. išduotą įgaliojimą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda. Ginčo žemės sklypui 2008 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas rengti detalusis planas, siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) į kitos paskirties žemę (rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos), nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentus.

Tais pačiais metais buvo patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas, tačiau detaliojo plano rengimo procedūros nebaigtos (neparengtas ir nepatvirtintas detalusis planas), o sąlygų sąvado galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. birželio 9 d. 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatant naujus žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo plotas bei naudojimo paskirtis nekito, taip pat nekito ir dalies specialiųjų naudojimo sąlygų taikymo plotai, tačiau nustatant minėtuosius naujus kadastro duomenis, abiem atvejais miško žemė buvo paverčiama kitomis naudmenomis, t. y. 2010 m. birželio 10 d. miško žemės kiekį sklype sumažinant nuo 10,2330 ha iki 10,0848 ha, o 2012 m. gruodžio 17 d. tik iš dalies atstatant buvusį miško kiekį iki 10,1628 ha.

Ginčo žemės sklypas patenka į Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos 645 kvartalą. Minėtas miško kvartalas yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.3 punktą, žemės sklypo dalis, kuri atitiko Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, negalėjo būti kartografuojama ir vėliau įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio naudmenos.

Taip pat fiksuojant žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą nebuvo įvertintas neteisėtai iškirstas miško plotas (0,14 ha Veisiejų miškų urėdijos, Leipalingio girininkijos 645 kvartalo 9 taksaciniame sklype), tuo pažeidžiant Nuostatų 51.1, 52 punktus. Miškų įstatymo 11 straipsnio l dalis numato, kad Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais, tačiau ginčo atveju nė vieno iš 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų nėra ir nebuvo.

Atsakovė O. A. B. su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad ginčo atveju yra praleistas terminas skundui paduoti, be to, nesilaikyta šios kategorijos byloms įstatyme nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes prokuroras neskundė teritorinio registratoriaus sprendimo centriniam registratoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad su pareikštu prašymu dėl kadastro duomenų panaikinimo sutinka. Nurodė, kad 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatant naujus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo plotas bei naudojimo paskirtis nekito, tačiau miško žemė buvo paverčiama kitomis naudmenomis. Žemės sklypas patenka į Veisiejų miškų urėdijos Leipalingio girininkijos 645 kvartalą. Šis miško kvartalas yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šiame žemės sklype be miško kitų žemės naudmenų nėra. 2010 m. birželio 10 d. nustačius naujus Žemės sklypo kadastro duomenis, 0,1482 ha ploto miško žemė, o 2012 m gruodžio 17 d. nustačius naujus Žemės sklypo kadastro duomenis – 0,0702 ha ploto miško žemė buvo paversta kitomis naudmenomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Manė, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes kaip teritorinis kadastro tvarkytojas, visus veiksmus, susijusius su kadastro duomenų paviešinimu atliko teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (pakeisti). Teritorinis kadastro tvarkytojas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų, o duomenys, esantys nekilnojamojo turto kadastre, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Taip pat teigė, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dobilas ir Ko“ atstovas nurodė, kad su pareikštu prašymu sutinka, nes atliekant žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo atsižvelgta tik į faktinį žemės sklypo naudojimą, bet nesivadovauta miškų kadastro duomenimis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, jog šioje byloje reikalavimas keliamas kadastro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, prašant panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Pareikšti reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo Turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.3, 51.1, 52 punktų, Miškų įstatymo 11 straipsnio bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ 2 ir 4 punktų pažeidimais. Keliamo ginčo esmė siejama su neteisėtais VĮ Registrų centro veiksmais, kuriais Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio naudmenos buvo įregistruota žemės sklypo dalis, atitinkanti Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, neatsižvelgiant į viešus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1-2 dalimis, 15 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.5-9.6 punktais, teismas pažymėjo, jog dėl netikslių, neteisingų, neišsamių kadastrinių duomenų kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas tokius duomenis ištaisyti ir pagal tokį prašymą yra priimamas sprendimas. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, neteisingų duomenų ištaisymo į kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti neteisingus duomenis nesikreipė.

Teismas pabrėžė, kad kadastro tvarkytojo sprendimai, priimti išnagrinėjus suinteresuotų asmenų prašymus ištaisyti netikslius ar neteisingus nekilnojamojo kadastro duomenis, skundžiami taikant Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarką (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (1 p.), o centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (2 p.). Taigi aptarta Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostata numato privalomą išankstinę neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, kai yra skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteismine tvarka teritorinio registratoriaus sprendimo neskundė. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, kaip teisinio subjekto, statusas ir jam suteikta teisė ginti viešąjį interesą nepaneigia jo pareigos vykdyti aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu.

III. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų panaikinimo tenkinti visiškai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo reikalavimų apimtį, teigdamas, kad reikalavimai yra keliami išimtinai tik VĮ Registrų centras ir tik dėl jų veiksmų susiklostė ginčo situacija. Nekyla ginčo, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. A. B. Todėl pareiškimo reikalavimai nėra nukreipti tik į VĮ Registrų centras. Jie taip pat buvo keliami ir O. A. B. ir yra neabejotinai susiję su jos teisėmis ir pareigomis.

Todėl O. A. B. ir buvo patraukta atsakove administracinėje byloje. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek ginčijamus kadastrinius matavimus užsakė, tiek prašymą juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pateikė O. A. B. (veikdama per atstovę D. R.), t. y. būtent šio asmens veiksmai leido susiklostyti ginčo situacijai, kadangi nei matininkai savo iniciatyva nebūtų atlikę ginčijamų kadastrinių matavimų, nei VĮ Registrų centras savo iniciatyva jų nebūtų registravęs Nekilnojamojo turto registre, o jeigu jie registre nebūtų buvę įregistruoti, tuomet ir nebūtų kilęs šis teisminis ginčas.

Be to, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias daiktines teises, darytina išvada, kad visa atsakomybė už teisės pažeidimus, padarytus konkrečiame žemės sklype, tenka tokio sklypo savininkui ar kitam teisėtu pagrindu jį valdančiam asmeniui. Minėtų aplinkybių ignoravimas vertintinas kaip Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio pažeidimas. Konstatavus, kad pareiškėjo reikalavimai yra nukreipti tiek į VĮ Registrų centras, tiek ir į O.

A. B., neišvengiamai turėtų būti vertinama, ar buvo bandoma išspręsti ginčą ne teismo tvarka ir jeigu buvo, tuomet kokiais būdais. Nagrinėjimu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, būdamas atsakingas už nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę, 2013 m. liepos 30 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92)-1004 ir raštu Nr. 50SD-(14.50.92)-1005 informavo ginčo žemės sklypo savininkę ir įpareigojo UAB „Dobilas ir Ko“ iki 2013 m. rugsėjo 1 d. patikslinti nurodytų sklypų kadastrinius duomenis pagal galiojančius teisės aktus, t. y.

ėmėsi iniciatyvos pakeisti (patikslinti) ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis administracine tvarka. Tačiau, O. A. B. (nei jos atstovė D. R.) valios dėl kadastro duomenų tikslinimo neišreiškė ir naujos kadastro duomenų bylos nustatytais terminais nepateikė, t. y. ginčo išspręsti administracine tvarka nepavyko. Šie Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai vertintini kaip bandymas kilusį ginčą išspręsti išankstine ne teismo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, konstatavo, kad buvo nesilaikyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad prokuroras visų pirma turėjo kreiptis į VĮ Registrų centras dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo, netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies normas. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl prokuroro, kaip proceso šalies, procesinio statuso specifiškumo, todėl nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, kaip subjektas, nedalyvavęs nei ginčo žemės sklypo kadastro duomenų tikslinime, nei jų registravime, negalėjo būti vertinamas kaip suinteresuotas asmuo, turintis teisę kreiptis į VĮ Registrų centras dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ištaisymo, t. y. neturėjo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyto subjektiškumo.

Atsakovė O. A. B. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškime teismui pareiškėjo reikalavimas buvo aiškiai suformuluotas: buvo prašoma panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kadastro duomenis. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimti, skunde (prašyme) suformulavęs savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas šio dispozityvumo principo, t. y. vertindamas tik tokį reikalavimą, kokį buvo suformulavęs pareiškėjas.

Pažymi, jog ABTĮ 25 straipsnis jokios išimties į teismą besikreipiančiam prokurorui ar kitam subjektui, ginančiam viešąjį interesą, nenumato. ABTĮ 56 straipsnyje nurodyti subjektai (tarp jų – prokuroras), gindami viešąjį interesą, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas (ABTĮ 56 str. 2 d.). Taigi, prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir bet kuris kitas proceso dalyvis privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių būtent ir yra reikalavimas laikytis įstatymuose įtvirtintos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokios nuomonės laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-150/2008).

Atkreipia dėmesį į tai, kad kreipiantis į teismą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastro duomenų, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas privalu laikytis būtent juose įtvirtintos, o ne bet kokios kitos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad šios tvarkos pareiškėjas nesilaikė, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą nenagrinėtą paliko pagrįstai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.)

Pažymi, jog apskritai pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi pareiškėjas neginčijo administracinio akto, kurio pagrindu įregistruoti kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre. Visų pirma, pareiškėjas, nors ir būdamas profesionalus teisininkas, nenurodė savo reikalavimo panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis teisinio pagrindo. Antra vertus, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, kodėl, jo nuomone, atsakovas VĮ Registrų centras elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai, įregistruodamas ginčijamus kadastro duomenis, ir kokiu pagrindu jis apskritai galėjo atsisakyti juos įregistruoti. Pabrėžia, kad VĮ Registrų centras nesprendžia ginčų dėl registruojamų duomenų turinio, įstatymas jam nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų duomenų teisėtumo. Todėl nenuginčijus VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų teisėtumo, t. y. administracinio akto, kuriuo jie yra suderinti (pripažinti teisėtais), pareiškėjas apskritai neturi teisės reikalauti panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus, tačiau nenuginčytus, kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtas, kadangi pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).

Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis, kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 10 d. nustatytus (užfiksuotus 2010 m. birželio 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2010 m. birželio 22 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus (užfiksuotus 2012 gruodžio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje reikalavimas keliamas kadastro tvarkytojui – VĮ Registrų centrui, prašant panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, t. y. keliamo ginčo esmė siejama su neteisėtais VĮ Registrų centro veiksmais, kuriais Nekilnojamojo turto registre kaip žemės ūkio naudmenos buvo įregistruota žemės sklypo dalis, atitinkanti Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, neatsižvelgiant į viešus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Tačiau iš pareiškėjo skunde nurodytų jo reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių (skundo pagrindo) matyti, jog, gindamas viešąjį interesą, jis apskritai nesutinka su 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. naujai nustatytais žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenimis, pagal kuriuos kaip žemės ūkio naudmenos buvo nustatyta žemės sklypo dalis, atitinkanti Miškų įstatyme įtvirtintą miško žemės sąvoką, neatsižvelgiant į viešus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau ne su šių duomenų techniniu užfiksavimu, t. y. įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal šių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla pateikiama žemėtvarkos skyriui ar Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p.). Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 p.). Su žemėtvarkos skyriumi suderinus žemės sklypo planą, vienas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos egzempliorius perduodamas kadastro tvarkytojui (jeigu užsakovo ir vykdytojo sutartyje nenumatyta kitaip) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 70 p.), kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis bei kitai dokumentais (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 83 p.). Kadastro tvarkytojas gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir kitus dokumentus patikrina šių Nuostatų 65 ir 88–93 punktuose nustatyta tvarka ir įrašo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kurio duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 96 p.). Taigi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra tik paskutinis techninis Kadastro tvarkytojo veiksmas, užfiksuojantis atitinkamus kadastro duomenis viešajame registre, remiantis Kadastro tvarkytojui pateiktais kitais dokumentais (kadastro duomenų byla ir pan.). Kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkymas yra pavestas Vyriausybės įsteigtai valstybės įmonei Kadastro tvarkytojui, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (4 str. 1-2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašant ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus kadastro duomenis buvo padaryta akivaizdi, techninė registratoriaus klaida, ir iš esmės ginčija ginčo žemės sklypo 2010 m. birželio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. nustatytus kadastro duomenis, pareiškėjas šiuo atveju, atsižvelgęs į administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 15 str.), turėtų skųsti administracinį aktą (-us), kurio (-ių) pagrindu buvo įregistruoti minėti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto registre).

Remiantis ABTĮ 10 straipsniu, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę nurodyti (keisti) prašymo dalyką – prašymo reikalavimą, atitinkantį šio ginčo esmę.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys