A-502-2054-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2054/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01004-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d. (b. l. 1–2).

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.34-5, kuriame nustatyta, kad jis savavališkai vykdo statybos darbus – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją į gyvenamąsias patalpas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 2 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110902-00122 (toliau – ir Reikalavimas), kuriuo pareikalavo, kad pareiškėjas iki 2012 m. kovo 2 d. pašalintų savavališkos statybos padarinius. Šį terminą 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-124 Inspekcija pratęsė iki 2012 m. birželio 2 d., tačiau dėl svarbių priežasčių iki nurodyto termino pabaigos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėjas neįvykdė. Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendindamas Reikalavimą vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pasirinko vieną iš dviejų galimų elgesio variantų, būtent – siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą ir tokiu būdu įteisinti statybą. Nurodė, jog statybą leidžiantį dokumentą siekė gauti dar nuo 2006 m., tačiau dėl objektyvių aplinkybių – sunkios pareiškėjo finansinės padėties, sunkios statinio projektuotojo ligos, sutrukdžiusios jam parengti projektinę dokumentaciją, nebuvo parengti visi reikiami dokumentai, negautas statybą leidžiantis dokumentas. Pažymėjo, jog projektuotojas tęsia darbą, projektavimo darbų sutartis patvirtina numatytą projektinės dokumentacijos bei statybą leidžiančio dokumento gavimo datą (2014 m. gegužės 30 d.) ir teigė, jog šios dokumentacijos rengimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 3 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 44–45) prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai savavališkos statybos aktą ir statybos sustabdymo aktą surašė bei terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti skyrė bei pratęsė vadovaudamiesi galiojusiomis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bendrą taisyklę, jog galima pratęsti tik dar nepasibaigusius terminus, o terminui pasibaigus, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Pažymėjo, jog šiuo atveju Reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2012 m. birželio 2 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasario 10 d., nenurodydamas jokių tokius veiksmus pateisinančių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu (b. l. 75–77) pareiškėjo S. S. prašymą atmetė.

Teismas vertino faktines bylos aplinkybes, be kita ko, tai, kad Inspekcija 2012 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatė, jog minėto reikalavimo pareiškėjas neįvykdė, o 2014 m. vasario 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatė, jog pareiškėjas savavališkos statybos padarinių nepašalino. Vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl galimybės pratęsti terminus. Pažymėjo, jog Inspekcija, pareiškėjui paprašius, pratęsė nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m., t. y. pasibaigus iki 2012 m. birželio 2 d. nustatytam (pratęstam) terminui. Įvertinęs tai, kad galimybė pratęsti pasibaigusį terminą teisės aktuose nėra įtvirtinta, teismas konstatavo, kad byloje išnagrinėjus pareiškėjo prašymą pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, negalėtų būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą.

III. Pareiškėjas S. S. padavė apeliacinį skundą (b. l. 81-82), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą ir pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes, taip eliminuodamas pareiškėjo teisę kreiptis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį gavus įteisinti statybas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-346/2012, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies normos dispozicijoje aplinkybė, kad reikalavimo įvykdymo terminas turi būti dar nepasibaigęs, nėra įvardyta kaip teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlyga. Priešingai – ši įstatymo nuostata apskritai neįtvirtina jokio galėjimo kreiptis į teismą momento laike, todėl, pareiškėjo teigimu, ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai, o ne, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, išskirtinai remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, neįvertinant susiklosčiusios faktinės situacijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 91–92) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Inspekcijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad terminą galima tik pratęsti, bet ne atnaujinti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad turi būti taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktams nenumatant reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pasibaigus nustatytam terminui prašymo jį pratęsti padavimas nebetenka prasmės. Pažymi, jog šiuo atveju reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2012 m. birželio 2 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasario 10 d., todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo termino pratęsimo, nes priimtas sprendimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, atitinkamai teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (5 str. 3 d. 1 p.).

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėjas, paduodamu 2014 m. vasario 10 d. prašymu siekia įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę prašyti teismą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei bendras 9 mėnesių reikalavimo įvykdymo terminas laikui (iki 2014 m. sausio 1 d. tokią galimybę numatė Statybos įstatymo 28 str. 3 d.), bei nenustatęs ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinio pobūdžio kliūčių administracinei bylai pradėti, 2014 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti minėtą kreipimąsi. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog S. S. atveju buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS602-346/2012 pateiktų proceso teisės normų taikymo taisyklių.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimai, susiję su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą (pvz.: 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-364/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-749/2014). Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą, nenustatė, todėl iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu (pažymėtina, jog Statybos įstatymo 28 str. 3 d. reguliavimas, nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeltas į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 3 d., tuo aspektu, kuriuo kelia ginčą pareiškėjas, išliko nepakitęs), pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams, kad į teismą dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi jau pasibaigus Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-124 nustatytam papildomam terminui, t. y. po 2012 m. birželio 2 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas tuo metu aktualias Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto nuostatas savo nutartyse ne kartą konstatavo, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuomet, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (pvz.: administracinės bylos Nr. A662-3130/2012, A662-1725/2014, taip pat Nr. A624-1532/2014).

Taigi šiuo atveju pripažinus, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos termino pratęsimo tvarkos, jo prašymas, pirmosios instancijos teismui išsiųstas paštu 2014 m. vasario 13 d., negali būti tenkinamas. Be to, net ir priėmus S. S. palankų procesinį sprendimą, jo teisinė padėtis iš esmės nepagerėtų, nes iki 2014 m. gruodžio 31 d. lieka tik 13 kalendorinių dienų.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas