AS-789-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-789-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00128-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–7) ir patikslintu skundu (b. l. 80–86), prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2015 m. vasario 17 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-721 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-80-14 bei įpareigoti peržiūrėti ir patenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. kreipimesi pareikštus reikalavimus, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos VGTPT, 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 91–92) pareiškėjo skundą dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmė, o dalyje dėl Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-721 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14 panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad jeigu skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (rėmėsi LVAT 2009 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-615/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009). Atsižvelgęs į tai, įvertinęs pareiškėjo ginčijamo Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-721 turinį, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti nepatenka į bylų, kurios priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, ratą, nes minėtas raštas pats savaime teisinių pasekmių nesukelia, o yra tik informacinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas, joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas ir pareiškėjui šiuo raštu nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame rašte nėra ir jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tuo tarpu administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. raštas Nr. (1.7.)-SR-721 nėra ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamas administracinis aktas, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakė priimti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-80-14, teismas nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnyje reglamentuoti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai, o pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 34 str. 2 d.). Šiame kontekste pabrėžė, kad terminas Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimui Nr. (1.31.)-TPD-80-14 ginčyti yra praleistas ir neprašoma jį atnaujinti, todėl teismas skundą šioje dalyje taip pat atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 96–98), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, įpareigojant pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra šališka, neteisinga ir nepagrįsta. Paaiškina, kad 2015 m. sausio 27 d. kreipimusi prašė Tarnybos peržiūrėti 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-80-14 ir parengti motyvuotą atsakymą, o jeigu jis bus neigiamas – nurodyti jo apskundimo tvarką. Tuo tarpu tai, jog Tarnyba priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui prieštaraujantį aktą, neatima pareiškėjo teisės jį apskųsti kaip atsakovo neveikimą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamas Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. raštas Nr. (1.7.)-SR-721 sukelia jam teisines pasekmes. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo aplinkybės dėl prašymo atnaujinti praleistą skundo dėl Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14 padavimo terminą nenurodė kaip pareiškėjo skundo trūkumo, todėl jis ir nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties dalimi, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-721 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-80-14.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. raštą Nr. (1.7.)-SR-721, tuo pagrindu, kad tai yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio raštas, kuris pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti ginčo nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu suinteresuotam subjektui aiškinama, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009, 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-878/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos VGTPT 2015 m. vasario 17 d. rašto Nr. (1.7.)-SR-721 (b. l. 11) turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl šis raštas (jame pateikta informacija) negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais valstybinio administravimo subjekto priimtais teisės aktais ar veiksmais (neveikimu). Pabrėžtina, kad nurodytas Tarnybos raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Tuo tarpu administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-878/2014 ir kt.). Taigi aptariamas raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti atsakovo Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-80-14, tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti ir neprašo jo atnaujinti. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą šioje dalyje, kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo aplinkybė dėl prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14 paduoti nenurodyta kaip pareiškėjo skundo trūkumas, todėl jis ir nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Šiuo atveju pats pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad minėtą Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-80-14 jis dar 2010 m. spalio mėn. jau skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundo dėl minėto Tarnybos sprendimo padavimo terminas yra praleistas, tačiau pareiškėjas neprašė jo atnaujinti ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių dėl skundo padavimo termino praleidimo, nors Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPD-80-14 (b. l. 13–22) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas.

Be to, pareiškėjas reikalavimą panaikinti minėtą Tarnybos sprendimą suformulavo tik 2015 m. kovo 16 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l.

90) teismui pateiktame patikslintame skunde (b. l. 80–86), t. y. vėliau, nei buvo priimta teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo (b. l. 77–78), todėl pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje objektyviai negalėjo nurodyti pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus ir pasiūlyti pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kartu akcentuotina, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nustatęs, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Klaipėdos VGTPT 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-80-14 paduoti ir neprašo jo atnaujinti, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius