A-492-398-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -398/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00149-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija:11.4.2.; 11.6.1.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir J. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V.D. S. pateikė skundą (t. I, b. l. 1-5) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus — kaip įmanoma greičiau atkurti jai nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą — žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).

Nurodė, kad yra įstatyminė pretendentės S. S. įpėdinė. Paaiškino, kad S. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. S. nuosavybės teise valdyto 0,1376 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)dalį — 0,0688 ha. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d. pareiškėja pateikė prašymą „Dėl buvusio savininko K. S. 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės ribų nustatymo pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje esančius planus“. NŽT Vilniaus miesto skyrius, remdamasis archyviniais dokumentais, nustatė iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko K.

S. turėtos žemėvaldos ribas ir 2011 m. sausio 27 d. surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-276. Pareiškėja su atlikta kartografija sutiko ir prašė toliau vykdyti žemės grąžinimo procedūrą. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2011 m. kovo 21 d. raštu Nr. 49SDP-23 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo S. S., tačiau 2011 m. birželio 9 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, kad buvusio savininko K.

S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Į šio žemės sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6101, o likusi minėto žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto registre įregistruota NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, vardu. NŽT 2012 m. vasario 2 d. raštu pasiūlė pareiškėjai žemės vertę atlyginti pinigais, tačiau ji su tuo nesutiko.

Pažymėjo, jog nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių pradėtos ir toli pažengusios žemės atkūrimo procedūros buvo sustabdytos. Nurodo, jog 2005 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-447-07/2005 buvo patenkintas atitinkamas pareiškėjos J. B. prašymas ir panaikintas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymas „Dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises pilietei J. B. “, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos J.

B. prašymą dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), atkūrimo ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad S. S. prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas dar 1991 m. gruodžio mėnesį, tačiau iki šiol nuosavybės teisės nėra atkurtos. Tvirtino, jog visi reikiami matavimai buvo atlikti ir reikiami dokumentai surinkti, todėl remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau — ir Atkūrimo įstatymas) nėra jokių objektyvių priežasčių pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir minėtas žemės sklypas turi būti nedelsiant grąžintas.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b. l. 84-87), kuriame prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Pažymėjo, kad K. S. iki nacionalizacijos turėta žemė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. rašte pateiktą informaciją yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius nuosavybės teisių atkūrimą į S. S. likusią neatkurtą 0.0688 ha žemės dalį gali vykdyti pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatose numatytus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus. Atkreipė dėmesį, kad apie Vilniaus savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. raštą Nr.A51-1945(2.14.2.12-MP8) ir galimybę jį apskųsti pareiškėja buvo informuota 2011 m. liepos 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto raštu Nr. 49SF-328, o ne, kaip klaidingai nurodo pareiškėja, 2012 m. spalio 10 d. raštu Nr. 49SJ-( 14.49.105)-137. Tvirtino, jog pareiškėja pati pripažino, kad gavo Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. liepos 5 d. raštą. Mano, kad pareiškėjos V. D. S. nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vykdo laiku ir NŽT kompetencijai priskirtose ribose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau — ir Administracija) atsiliepime (t. II, b. l. 73-76) į pareiškėjos skundą prašė nutraukti šią administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau — ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, o jos nenutraukus, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi pareiškėja prieš teikdama šį skundą teismui turėjo pasinaudoti išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat mano, jog pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą skundo reikalavimams pareikšti. Teigė, jog nuo 2011 m. liepos mėn. pareiškėjai yra žinoma, kad valstybės institucijos atsisako atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), natūra. Pareiškėja nesikreipė į teismą ilgiau nei metus ir keturis mėnesius, nepasinaudojo išankstine skundų nagrinėjimu ne teisme tvarka, kitaip negynė savo teisių. Atsižvelgdama į tai Administracija manė, kad pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl vertino, jog administracinė byla nutrauktina. Paaiškino, kad K. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini)priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (kadastro. Nr. (duomenys neskelbtini)). Į šio žemės sklypo dalį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6101 nuosavybės teisės jau atkurtos, todėl iki nacionalizacijos buvęs žemės sklypas yra užstatytas ir nelaikytinas laisvu. Pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), skirtas eksploatuoti gyvenamajam namui ir kitiems statiniams. Teigė, kad pareiškėja negali savo nuožiūra spręsti, ar žemė yra laisva ir neužstatyta, koks plotas reikalingas pastato eksploatacijai, nes tai teisės aktų nustatytu pagrindu atlieka savivaldybė pagal jai priskirtą kompetenciją. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl nėra galimybės pareiškėjai suformuoti sklypą nuosavybės teisių grąžinimui, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį sklypo ribos gali būti keičiamos tik parengus teritorijos detalųjį planą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (t. II, b. l. 139-145) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau — ir Tvarka) 1061 punktą žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia).

Teismas vertino, kad atsakovas, remdamasis Tvarka, savo pareigą atliko, kreipėsi dėl reikiamų duomenų į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2011 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-1945(2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo“ informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad buvusio savininko K. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės akto neskundė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovo prašomų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai neparengus žemės sklypo plano ir neatlikus kitų atsakovo 2011 m. kovo 31 d. rašte Nr. 49SDP-23 prašomų veiksmų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo į konkretų žemės sklypą natūra. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. sprendimo neskundė, taip pat neskundė atsakovo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 49SF-328. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo jį įpareigoti atlikti pareiškėjos skunde prašomus veiksmus.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 160-163), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Akcentuoja, kad prašymą atkurti nuosavybės teises pareiškėja pateikė dar 2008 m. birželio 4 d., o 2008 m. lapkričio 4 d. pateikė papildomą prašymą, kadangi į pirminį atsakovas neatsakė. Mano, kad vien neatsakydamas į pareiškėjos prašymą atsakovas neįvykdė pareigos kreiptis į Administraciją. Be to, pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateiktas S. S., kurios įpėdinė yra pareiškėja, dar 1991 m. gruodžio 30 d. ir šis prašymas iki šios dienos neišnagrinėtas. Mano, kad galimybę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą pareiškėja prarado dėl atsakovo aplaidumo, imperatyvių įstatymo nuostatų nevykdymo, nustatytų terminų nesilaikymo. Tvirtina, jog atsakovas pažeidė Tvarkos nuostatas, praleido jose nustatytus terminus, visiškai nereagavo į pareiškėjos prašymus. Mano, kad atsakovas turėjo informuoti pareiškėją, jei Administracija vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Pažymi, kad nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pažyma buvo išduota 2008 m. birželio 11 d., o atsakovas žemės sklypo ribų nustatymo aktą surašė tik 2011 m. sausio 27 d. Tai reiškia, kad atsakovas nors ir pripažino, jog pareiškėja turi teisę į 0,1376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinimo procedūrą pradėjo tik maždaug po dvejų metų nuo pažymos išdavimo ir antrojo prašymo pateikimo dienos ir praėjus 18 metų nuo pirminio prašymo pateikimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja 2010 m. lapkričio 22 d. pateikė pakartotinį prašymą, į kurį buvo atsakyta tik 2011 m. vasario 2 d. Atsakovas praleido terminą kreiptis į Administraciją po 2011 m. sausio 2 d. sklypo ribų nustatymo akto surašymo dienos. Pareiškėja pažymi, jog teismas minėtų aplinkybių visiškai nenagrinėjo. Pareiškėja nurodo neturėjusi galimybės apskųsti Administracijos 2011 m. birželio 9 d. sprendimo, nes apie sužinojo tik šio teismo proceso metu. Teigia, jog remiantis Tvarkos 160 punktu sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima NŽT, o ne savivaldybės administracija. Mano, kad Administracijos 2011 m. liepos 5 d. Administracijos sprendimu nebuvo atsisakyta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises, todėl ji negalėjo šio sprendimo skųsti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 169-172), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, jog pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė tik 2008 m. gegužės 8 d. ir įstatymine įpėdine NŽT ji gali būti laikoma tik nuo šios dienos. Paaiškina, jog teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teises J. B. į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą kuriuo buvo nustatyti namų valdos žemės sklypo duomenys. Tvirtina, jog pareiškėja nesidomėjo viešuoju teritorijų planavimo procesu žemės sklype, į kurį siekia atkurti nuosavybės teises, neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 22 d. įsakymo, kuriuo nustatytas plotas, reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti. Pareiškėja 2011 m. liepos 5 d. raštu buvo informuota apie pretenduojamos atkurti žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, tačiau delsė imtis veiksmų. Tvirtina atlikęs visus NŽT kompetencijai priskirtus veiksmus. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėja nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl prašo administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises natūra į 0,0688 ha žemės buvusio savininko K. S. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytame 0,1376 ha žemės sklype. Pareiškėjos teises į nuosavybės teisių atkūrimą pagrindžia Vilniaus apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 206 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (I t., b. l. 172).

NŽT Vilniaus žemėtvarkos skyrius kartografavo iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko K. S. turėtą žemėvaldą, 2011 m. sausio 27 d. buvo sudarytas Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktas Nr. R17-276 (I t., b. l. 10-11), pareiškėja jo neginčijo.

Atsakovas 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. 49SJ-(14.49.105)-137, 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. 49SJ-(14.49.105)-13, 2012 m. vasario 1 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-224, 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 49SF-328 (I t., b. l. 7, 26, 61, 73) informavo pareiškėją, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl už valstybės išperkamą žemę pareiškėjai gali būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalį.

Atsakovas, nurodydamas, kad žemės sklypas yra valstybės išperkamas, rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-19495(2.14.2.12-MP8) (II t., b. l. 92). Minėtame rašte nurodyta, kad K. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nurodytas kartografiniame plane, priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Į šio žemės sklypo 688/2579 dalis (0,0688 ha) nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6101, likusi žemės sklypo dalis – 1897/2579 buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba (I t., b. l. 125, 137, II t., b. l. 79). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojamos namų valdos kitos paskirties žemės sklypo duomenys nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1238, patvirtintas 2579 kv. m. ploto žemės sklypo planas ir sklypo ribos (II t., b. l. 134).

J. B. yra kita pretendentė į buvusio savininko K. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1376 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini). Jos teises atkurti nuosavybės teises į 0,0688 ha žemės pagrindžia Vilniaus apskrities administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. birželio 11 d. pažyma Nr. 206 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (I t., b. l. 172). Be to, šiame žemės sklype esantis 726 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas buvo J. B. grąžintas natūra 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-833 atkuriant nuosavybės teises į išlikusį K. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą turtą (I t., b. l. 139-152). Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo byloje neprieštaravo, kad būtų tenkintas pareiškėjos reikalavimas atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje esmine aplinkybe, dėl kurios atsisakoma pareiškėjai atkurti nuosavybės teise natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,0688 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodoma aplinkybė, kad šis žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Nagrinėjamu atveju aktuali yra situacija, numatyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai žemė išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ir pastatytiems) reikalingų žemės sklypų. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami teritorijų planavimo dokumentams.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aplinkybę, kad žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra, yra valstybės išperkamas, nustatė remdamasis išimtinai formaliais kriterijais, t. y. faktu, kad žemės sklypo duomenys nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 30-1238 ir įregistruoti viešame registre, tačiau nenagrinėjo aplinkybių, patvirtinančių viso žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei, pagrįstumą, nesiaiškino, ar šie įregistruoti teritorijų planavimo dokumentai yra besąlygine kliūtimi pareiškėjai įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises natūra.

Teisėjų kolegija su byloje atliktu aplinkybių vertinimu nesutinka ir pažymi, kad sprendžiant, ar pareiškėjai gali būti natūra grąžinama 0,0688 ha žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, patvirtinančios žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagrįstumą neapsiribojant formaliųjų faktų konstatavimu. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Tvarkos 70 punktas numato, kad žemė iš piliečių išperkama iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (išskyrus tą atvejį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn) ir pagal įstatymus nustatytąja tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, neįvertinus aplinkybės, kad tiek į žemės sklypą, tiek į gyvenamą namą, kurie iki nacionalizacijos priklausė tam pačiam savininkui, atkuriamos nuosavybės teisės. Pretendentės, siekdamos atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra, nesudarė susitarimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bendrosios nuosavybės teise, todėl turėjo būti svarstoma galimybė dėl galimybės grąžinti kiekvienai tenkančią žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žemės išpirkimas iš piliečių, kai ji užimta pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, numatytas esant susiklosčius kito pobūdžio faktiniams santykiams, kai žemės sklypas yra reikalingas eksploatuoti jame esantiems statiniams, kurie priklausė asmenims iki Atkūrimo įstatymo priėmimo ir nėra grąžinami buvusiems savininkams natūra. Šių asmenų bei jų teisių perėmėjų interesams užtikrinti Lietuvos respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti naudojamus namų valdos žemės sklypus. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra esminio požymio – žemės sklypo faktinio naudojimo santykių, susiklosčiusio tarp pastato savininko ir valstybės, nes pastatas grąžintas atkuriant nuosavybės teises asmeniui, kuris iki to nesinaudojo nei pačiu pastatu, nei žemės sklypu. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. nėra anksčiau minėtą gyvenamą namą valdžiusių asmenų teisių perėmėja, jos nuosavybės teisės į turtą atsirado specialaus įstatymo pagrindu. Šiuo atveju teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, į kurias būtina atsižvelgti formuojant žemės sklypus, yra tiek nuosavybės teisių į pastatą atsiradimo pagrindas, tiek faktas, kad į žemės sklypą, kuriame yra šis pastatas, pretenduoja nuosavybės teises natūra atkurti dvi pretendentės lygiomis dalimis. Kai nėra nustatytas esminis žemės sklypo naudojimo požymis, remiantis Taisyklių 3 punktu, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių turi būti formuojamas žemės sklypas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kodėl prie grąžinto gyvenamo namo atkuriant nuosavybės teises buvo suformuotas Vilniaus mieste maksimalaus dydžio namų valdos žemės sklypas, kai iki pastato grąžinimo faktinio naudojimosi tokio dydžio namų valda santykiai tarp pastato savininko ir valstybės nebuvo susiklostę, taip pat nepateikė argumentų, kad visas šis sklypas yra būtina namų valda gyvenamajam namui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, ir kad nėra galimybės suformuoti grąžinimui natūra priklausančio žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija aplinkybės, kad pareiškėja nėra ginčijusi atitinkamų trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimų, kurias, pažeidžiant jos teises buvo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenys ir žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nelaiko kliūtimi jai reikalauti, kad atsakovas atliktų teisės aktuose numatytus veiksmus, ir pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra. Remiantis Taisyklių 2.3 punktu, jų nuostatos taikomos ir formuojant grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) žemės sklypus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, remiantis Taisyklių 2.4 punktu, žemės valdos projektų rengimą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Jai tenkanti pareiga nėra formalaus pobūdžio procedūra, rengdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kiekvienu konkrečiu atveju ji turi užtikrinti jo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog nesutikdama atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra tuo pagrindu, jos žemės sklypas, į kurį pretenduojama, yra valstybės išperkamas, turi pagrįsti savo nesutikimo teisėtumą iš esmės, ir negali remtis tik kito subjekto formaliu atsakymu, nagrinėjamu atveju – minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-19495(2.14.2.12-MP8) (II t., b. l. 92). Pažymėtina, kad atsakovas iki šio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto, nors faktinė situacija buvo tokia pati, 2011 m. sausio 27 d. atliko žemės sklypo kartografavimo veiksmus, pateikė pareiškėjai derinti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, nustatytas žemės valdos ribas, taigi žemės sklypą laikė laisva, neužstatyta žeme.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos ginčui išspręsti iš esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos reikalavimų teisėtumo, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsniu, skundžiamas sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad atsakovas byloje neįrodė aplinkybės, jog žemės sklypas natūra pareiškėjai negali būti grąžinamas dėl to, kad yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, pareiškėjos skundą tenkina, įpareigoja atsakovą atlikti teisės aktuose (Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106, 1061 straipsnyje ir kt.) numatytus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai natūra į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tenkančią dalį. Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būdamas teritorijų planavimo dokumento organizatoriumi, yra priėmęs sprendimus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatymo, nepripažintina kliūtimi juos pakeisti, nes trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. neprieštarauja dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai grąžinant natūra tenkančią atkuriamos nuosavybės teisėmis žemės sklypo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos V. D. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos V. D. S. skundą patenkinti. Atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyrių įpareigoti atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant 0,0688 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė