AS-515-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-515-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. (V. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Z. 2015 m. sausio 8 d. (spaudas ant voko, b. l. 9) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8962(11); 3) priteisti iš VRM 8 162,13 Lt valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (9 491,44 Lt).

Pareiškėjas mano, jog termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. Tačiau teismui nustačius, kad terminas yra praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti. Prašymą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktu išaiškinimu, jog ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl buvo žymiai apsunkinta jo teisė į teisminę gynybą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi (b. l. 10–12) pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti V. Z. skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikytų Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VRM sprendimą ir priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A552-519/2013, Nr. A444-2232/2013 bei nustatė, kad sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui mokama nuo 2010 m. sausio mėnesio, pareiškėjas skundą teismui paštu pateikė 2015 m. sausio 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs procesinį 3 metų kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą 3 metų skundo padavimo teismui terminą, tačiau nemano, kad šį terminą yra praleidęs, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos, o ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Ilgą laiką net nebuvo aišku kaip valstybinių pensijų gavėjai turėtų ginti savo pažeistas teises, todėl, nežinodamas ko iš jo reikalauja teisė, pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis į teismą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Teismas pažymi, kad nuo 2013 m. lapkričio 7 d. LVAT formuoja nuoseklią praktiką, kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per 3 metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, todėl į teismą jis turėjo kreiptis iki 2013 m. vasario mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2015 m. sausio 8d., t. y. praleidęs nustatytą 3 metų terminą. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė. Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik po to, kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini. Teismo vertinimu, pareiškėjas terminą praleido dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgus į tai, kad teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsisakytina priimti. Be to, teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas taip pat pažymi, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra ribojama, esant skirtingam teisiniam pagrindui. Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų nuostatos, kuriomis Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams. Vadinasi, dėl reikalavimo dalies, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pareiškėjas termino kreiptis į teismą nėra praleidęs, todėl ši skundo dalis priimtina.

III. Pareiškėjas V. Z. atskiruoju skundu (b. l. 24–27) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, 3 metų termino jis nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir paskelbimo. Iki nutarimo priėmimo pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad valstybė elgiasi teisėtai. Po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo pareiškėjas dar tikėjosi, kad valstybė nustatys neišmokėtų pensijos dalių kompensavimo mechanizmą, tačiau tai padaryta nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Z. 2015 m. sausio 8 d. (pagal spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti VRM 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8962(11) bei priteisti iš VRM visą neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 9 491,44 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš skundo ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.

Atskiruoju skundu iš esmės skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties dalis, kurioje teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi, be kita ko, buvo priimta nagrinėti pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti VRM sprendimą ir priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies nesutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2011 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundas atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos). Šiame skunde V. Z. teismo prašė panaikinti VRM 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 1D-3531-(2), priteisti iš VRM laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-879-142/2012 (proceso Nr. 3-61-3-01192-2011-0) (b. l. 28–30) V. Z. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, V. Z. 1 318,31 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Iš minėto pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-879-142/2012 matyti, jog teismas nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą priteisti jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1112/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytą, pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma iš VRM priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, atsisako priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 dalies pagrindu. Skundžiamos teismo nutarties dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VRM sprendimą ir priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų, paliekama galioti (žr., naujausią LVAT praktiką administracinėse bylose Nr. AS-331-756/2015, Nr. AS-356-756/2015, Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-192-556/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmą, antrą ir trečią pastraipas pakeisti ir jas išdėstyti taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų.

Priimti pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-8962(11) ir priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų.“

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė