A-552-933-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-933/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo E. V. pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą ir nustatyta, kad jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P-637, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis, pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių Inspekcija) viršininko pareigų. Tačiau Inspekcijos viršininko vėlesniu 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“ jis buvo pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą, jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Šiame įsakyme teigiama, kad 2011 m. lapkričio 9 d., 9.10 val., darbo kabinete, būdamas tarnyboje, pareiškėjas buvo sulaikytas neblaivus, šiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 141, 13.10 punkto reikalavimus, Vidaus darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-65, 10 punkto nuostatas, taip pat nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyto pavyzdingumo principo. Šiais veiksmais šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų reikalavimus — laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Pareiškėjas neigė, kad 2011 m. lapkričio 9 d. tarnybos metu vartojo alkoholį, ir paaiškino, kad saikingai alkoholį vartojo 2011 m. lapkričio 8 d. ne darbo metu, atvykęs į tarnybą 2011 m. lapkričio 9 d. nejautė jokių neblaivumo požymių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismo medicinos išvadoje nurodoma, jog kraujas tyrimams paimtas 2011 m. lapkričio 9 d., 11.50 val., kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio. Tačiau 2011 m. lapkričio 9 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atlikus blaivumo nustatymo patikrinimą 14.22 val., alkotesteris parodė 0,07 promilės, o 15.55 val. prietaisas rodė 0.00 promilių.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė skirdamas tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo manymu, tyrimams paimto kraujo chronologija ir alkoholio skaidymo kraujyje greitis rodo, kad jeigu 11.50 val. (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus kraujo paėmimo laikas) kraujyje būtų 1,06 promilės etilo alkoholio, tai iki 14.22 val. (Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje atlikto blaivumo nustatymo laikas) etilo alkoholio kiekis nuo 1,06 iki 0,07 nebūtų sumažėjęs. Tokiu tempu medicininiu požiūriu organizmas neskaido etilo alkoholio.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija 2013 m. liepos 23 d. raštu Nr. (6.15-01)-R-5666 „Dėl dokumentų“ registruotu laišku atsiuntė tik skundžiamą įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo pateikta, taip pat tokia išvada nenurodyta ir įsakyme, kuri yra sudėtinė administracinio akto, kuria skiriama nuobauda, dalis. Pareiškėjas darė išvadą, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant nuobaudą teisės aktuose įtvirtinta išvada nebuvo parengta, tuo akivaizdžiai pažeidžiant pareiškėjo teises, susijusias su objektyviu ir visapusišku aplinkybių ištyrimu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas jau 2011 m. lapkričio 9 d., o baigtas tik 2013 m. liepos 19 d. Tai, jog atsakovo bei Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimis nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų, pareiškėjo manymu, nebuvo teisėta kliūtis atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai, kurie visiškai nesusiję su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą.

Pareiškėjo manymu, šiuo atveju taikyti trijų metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti nėra jokio pagrindo, nes įstatymų leidėjas numato sąlygas, kurioms esant šis terminas taikomas, tačiau tokių sąlygų jo atžvilgiu pradėto tarnybinio tyrimo atveju nenustatyta.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 36-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui Inspekcijos viršininko 2013 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. P-818 išsiųstas raštu Nr. (6.15-01 )-R-5666 2013-07-23. Įsakyme yra pateikti motyvai, dėl kurių skirtina tarnybinė nuobauda. Inspekcija tvirtino, kad pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, neatitinka tikrovės, nes komisija 2013 m. liepos 25 d. pateikė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (6.17-01 )-7-62 Inspekcijos viršininkui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2011 m. lapkričio 9 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. P-1201 „Dėl E. V. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, o nuo 2011 m. lapkričio 10 d. Inspekcijos viršininko daugkartiniais įsakymais buvo nušalintas nuo pareigų iki 2013 m. gegužės 30 d., remiantis Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimis. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas ir atnaujintas tik pareiškėjui sugrįžus į pareigas po nušalinimo. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, lėmė tai, kad tiriant ar skiriant tarnybinę nuobaudą jis nedirbo, todėl pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisės dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje, t. y. teikti paaiškinimus dėl įtarimo padarius nusižengimo, apskųsti paskirtą nuobaudą ir panašiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Inspekcijos 2013 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. P-818 panaikino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas tarnyba), 227 straipsnio 4 dalį (papirkimas). Panevėžio apygardos teismas, patikrinęs Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu E. V. išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kitoje dalyje nuosprendis liko galioti. Inspekcijos viršininkas, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendį, 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P-637 atleido pareiškėją iš Šiaulių Inspekcijos viršininko pareigų. Pareiškėjas šio įsakymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Teismas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą tik valstybės tarnautojams. Kadangi atsakovo 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P-637 pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių Inspekcijos viršininko užimamų pareigų nuo 2013 m. birželio 5 d., jokių viešojo administravimo funkcijų ginčo įsakymo priėmimo laiku pareiškėjas neatliko, teismas darė išvadą, kad drausminių nuobaudų skyrimo procedūra turėjo būti nutraukta, nes tarnybines nuobaudas galima skirti tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (Taisyklių 1 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovo 2013 m. birželio 25 d. išvada Nr. (6.17-01)-7-62 ir 2013 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. P-818 dėl E. V. tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros yra neteisėti ir nepagrįsti, nes priimant šiuos aktus pareiškėjas jau nedirbo valstybės tarnyboje, o Valstybės tarnybos įstatymas ir Taisyklės reglamentuoja tik šioje tarnyboje dirbančių asmenų santykius.

III. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 105-108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsakovas remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 15 punktu ir laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad tik valstybės tarnautojams galima skirti tarnybines nuobaudas. Atsakovas pabrėžia, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti užbaigtas nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra valstybės tarnautojas, ar yra netekęs valstybės tarnautojo statuso.

Pareiškėjas E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-116) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. P-818 „Dėl E. V. tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 5) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir tarnybinis patikrinimas tęstas dėl 2011 m. lapkričio 9 d. buvimo tarnybos metu neblaiviam. Taigi pareiškėjo veika, dėl kurios buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo pradėta ir baigta 2011 m. lapkričio 9 dieną.

Inspekcijos viršininkas skundžiamu įsakymu nustatydamas, kad pareiškėjui turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso).

Iki 2012 m. lapkričio 1 d., t. y. pareiškėjo veiksmų atlikimo ir pabaigimo metu (2011 m. lapkričio 9 d.) galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta galimybė pradėti ir tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą bei spręsti dėl tarnybinės nuobaudos taikymo iš valstybės tarnybos atleistam asmeniui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijos viršininko 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. P-637 (b. l. 6) pareiškėjas buvo atleistas iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pareigų.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išplėstinėje teisėjų kolegijoje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A662-890/2014 sprendžiami analogiški šiai bylai klausimai, t. y. kokiomis teisės normomis ir kokiais teisės aktais reikėjo vadovautis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, skiriant jam tarnybinę nuobaudą, ir kokią įtaką atliekamam tarnybiniam patikrinimui turėjo tai, kad nebaigus tarnybinio patikrinimo pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamą administracinę bylą tikslinga sustabdyti iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinėje teisėjų kolegijoje bus priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-890/2014, kuri yra reikšminga teismų praktikos formavimui aiškinant ir taikant Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įtaką tarnybinio patikrinimo procedūrai, kurie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

sustabdyti administracinę bylą Nr. A552-933/2014 iki bus priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-890/2014.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas