2K-383/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-383/2014

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00024-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (2010 m. rugpjūčio 24 d. sukčiavimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2010 m. lapkričio 16 d. sukčiavimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, 181 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (2011 m. sausio 11 d. sukčiavimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį (2011 m. sausio 11 d. mokėjimo instrumento panaudojimo epizodas) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalimis, bausmės subendrintos iš pradžių apėmimo, o po to dalinio sudėjimo būdu ir pakirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo A. V. 930 Lt dydžio civilinis ieškinys visiškai patenkintas. Ieškiniui padengti perduotas pas liudytoją R. Č. kratos metu rasti L. B. priklausantys 800 Lt; likusi civilinio ieškinio dalis – 130 Lt priteista solidariai iš L. B. ir A. K..

Civiliniam ieškovui P. G. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir L. B., R. G., E. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe kartu su L. B., R. G., M. S. ir jau mirusiu asmeniu A. N., iš anksto susitaręs, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., apgaule, t. y. pasinaudodami tuo, kad nukentėjusysis P. G. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl to nesugeba tinkamai įvertinti savo veiksmų, žadėdami jam nupirkti kitą gyvenamąjį plotą, įgijo didelės vertės svetimą turtą – butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Vykdydami L. B. nurodymus ir taip padėdami organizuotos grupės nariams padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rudens, tyrimo metu nenustatytos dienos, A. N. vienas, laikotarpiu nuo 2010 m. rudens, tyrimo metu nenustatytos dienos, iki savo mirties 2010 m. lapkričio 1 d. kartu su R. G., o nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 30 d., apie 13.30 val., R. G. vienas, gyvendami kartu su P. G. jo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kontroliavo nukentėjusiojo bendravimą su pašaliniais asmenimis, taip trukdydami jam tinkamai suvokti ir įvertinti prieš jį atliekamų veiksmų neteisėtumą, o 2010 m. lapkričio 30 d., apie 13.30 val., R.

G. L. B. nurodymu prievarta iškraustė P. G. iš minėto buto į B. K. priklausantį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 iki 10 d. L. B. ir A. N. įtikino P. G. nutraukti rentos su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, sudarytą su E. Č. 2010 m. liepos 14 d., ir padovanoti L. B. nurodytam asmeniui – M. S. 5/8 dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 7 d. dienos metu L. B. ir A. K. automobiliu „Honda Accord“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A.

K. tėvui A. K., kurį vairavo A. K., nuvežė P. G. į PC „Akropolis“ Vilniuje, Ozo g. 25, ten šis, būdamas L. B., A. N., R. G. ir A. K. nuolat svaiginamas alkoholiniais gėrimais ir dėl to negalėdamas tinkamai suvokti bei įvertinti savo veiksmų, pasirašė su UAB „General Financing“ atstove vartojimo kredito sutarties Nr. 35006261094 sandorį Nr. 1, taip įgydamas teisę į 5000 Lt dydžio kreditą, kurio dalį – 4500 Lt L. B. panaudojo atsiskaityti su E. Č. už 2010 m. liepos 14 d. rentos sutarties nutraukimą, o likusius 500 Lt – notariniams veiksmams apmokėti bei asmeniniams poreikiams tenkinti; dėl to 2011 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniaus m. 1-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 1, buvo pasirašytas susitarimas tarp P. G. ir E. Č., kuriuo 2010 m. liepos 14 d. rentos su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis buvo nutraukta. Tęsdami savo nusikalstamą veiką – sukčiavimą, L. B., A. K. ir M. S. 2010 m. rugpjūčio 18 d. minėtu automobiliu „Honda Accord“ nuvežė P. G. į Vilniaus m. 1-ąjį notarų biurą, kur buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, pagal kurią P. G. padovanojo jam nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 57 437,5 Lt, M.

S. su sąlyga, kad P. G. iki gyvos galvos naudosis dovanojamu turtu. 2011 m. lapkričio 4 d. dienos metu L. B., A. K. ir M. S., tęsdami nusikalstamą veiką – sukčiavimą, tuo pačiu A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ nuvežė P. G. į Alytaus m. 3-iąjį notarų biurą, esantį Ugniagesių g. 3, ten šis, nesuvokdamas pasirašomo dokumento turinio, pasirašė susitarimą su M. S. dėl uzufrukto, numatyto 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartyje, atsisakymo, taip suteikdamas galimybę M. S. laisvai disponuoti užvaldyta buto dalimi.

Tęsdami nusikalstamą veiką – sukčiavimą, 2010 m. spalio 30 d., dienos metu, L. B., A. K. ir M. S. A. K. vairuojamu minėtu automobiliu „Honda Accord“ nuvežė P. G. į Kauno m. 25 notarų biurą, esantį V. P. g. 38-3, kur apgaule, panaudojant panaikintą 2010 m. rugsėjo 15 d. įgaliojimą, suteikusį teisę P. G. veikti S. G. vardu, M. S. sudarė su P. G. likusių 3/8 dalių buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusių S. G., kurių vidutinė rinkos vertė 34 463 Lt, pirkimo-pardavimo sutartį, taip įgydamas visą minėtą butą, kurio vidutinė rinkos vertė 90 200 Lt ir kurį 2010 m. lapkričio 5 d. už 137 000 Lt pardavė V.

B.-V., tačiau su P. G. ir S. G. neatsiskaitė, taip padarydami nukentėjusiesiems P. G. 90 625 Lt ir S. G. 51 375 Lt didelę turtinę žalą.

A. K. nuteistas dar ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su L. B., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2010 m. rugpjūčio 24 d., dienos metu, apgaule, pasinaudodami tuo, kad P. G., būdamas nuolat svaiginamas alkoholiniais gėrimais, nesuvokė pasirašomo dokumento turinio, L. B. žadant nukentėjusiajam ateityje atlyginti patiriamus nuostolius, A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ nuvežė P. G. į PC „Akropolis“ Vilniuje, Ozo g. 25, ten šis pasirašė su UAB „Mediashop“ atstove, turinčia teisę veikti UAB „Snoro lizingas“ vardu, išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VJK00824TJPA ir paėmė savo vardu „Philips“ ausinuką, LCD televizorių „Philips“, „Canyon“ pelę, kurių bendra vertė 2107,99 Lt, už kuriuos A. K. ir L. B. įnešė pradinį 316,20 Lt įnašą ir kuriuos užvaldė, taip apgaule įgydami 1791,79 Lt vertės turtą ir padarydami nukentėjusiajam 1791,79 Lt turtinę žalą.

A. K. nuteistas ir už tai, kad padėjo apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: veikdamas kartu su L. B., šiam turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, o A. K. jam padedant, 2010 m. lapkričio 16 d., dienos metu, apgaule, pasinaudojant tuo, kad P. G., būdamas nuolat svaiginamas alkoholiniais gėrimais, nesuvokė pasirašomo dokumento turinio, L. B. žadant nukentėjusiajam ateityje atlyginti patiriamus nuostolius, A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ nuvežė P. G. į PC „Akropolis“ Vilniuje, kur šis, dalyvaujant A. K., pasirašė su UAB „General Financing“ atstove Vartojimo kredito sutarties Nr. 35006261094 sandorį Nr. 2, taip įgydami teisę į 4600 Lt dydžio kreditą. Po to L. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. G., ir atliko su ja finansines operacijas, t. y. 2010 m. lapkričio 16 d., apie 18.12 val., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H098, esančiame Kaune, Savanorių pr. 346, iš P. G. sąskaitos paėmė 3000 Lt ir 2010 m. lapkričio 17 d., apie 8.35 val., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H338, esančiame Kaune, Mindaugo pr. 49, iš P. G. sąskaitos paėmė 1600 Lt, taip A. K. padedant apgaule įgydamas P. G. priklausantį turtą ir padarydamas nukentėjusiajam 4 600 Lt dydžio turtinę žalą.

Taip pat A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su L. B. ir E. A. prievartavo didelės vertės svetimą turtą, t. y. iš anksto susitarę, veikdami L. B. suburtoje organizuotoje grupėje kartu su R. Z., kurios nariai, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami psichinę prievartą bei atimdami nukentėjusiajam laisvę, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2011 m. sausio 20 d. vertė A. V. perduoti jam priklausantį didelės vertės turtą – butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 94 500 Lt, ir gyvenamąjį namą su kitais pastatais bei statiniais, esančiais Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 12 462 Lt. 2011 m. sausio 4 d., apie 11.50 val., R.

Z. ir A. K., vykdydami L. B. nurodymus ir jam dalyvaujant, prievarta išvedė nukentėjusįjį A. V. iš jo gyvenamosios vietos – buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ išvežė į Kauną, kur laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 4 d., apie 13.30 val., iki 2011 m. sausio 7 d., tyrimo metu nenustatyto laiko, R. Z. ir A. K., vykdydami L. B. nurodymus, pasikeisdami neteisėtai laikė A. V. išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. M., saugojo nukentėjusįjį ir neleido jam išeiti iš buto, taip atimdami jam laisvę. 2011 m. sausio 7 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajam iš buto pabėgus, 2011 m. sausio 9 d., dienos metu, bet ne anksčiau kaip 13.30 val., E. A. ir A.

K., vykdydami L. B. nurodymus ir jam dalyvaujant, prievarta pakartotinai išvedė nukentėjusįjį A. V. iš jo gyvenamosios vietos – buto ir A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ išvežė į Kauną, kur laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 9 d., ne anksčiau kaip 14.30 val., iki 2011 m. sausio 20 d., apie 14.30 val., A. K., E. A. ir R. Z., vykdydami L. B. nurodymus, pasikeisdami neteisėtai laikė A. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. Z., saugojo nukentėjusįjį ir neleido jam išeiti iš buto, taip atimdami jam laisvę.

Tęsdami nusikalstamą veiką – turto prievartavimą, 2011 m. sausio 13 d., laikotarpiu nuo 14 iki 15 val., L. B. ir E. A. automobiliu „Honda Accord“, kurį vairavo A. K., prievarta nuvežė A. V. į Alytaus miesto 5-ąjį notarų biurą, esantį Ligoninės g. 2, ten jis, dėl neteisėto laisvės atėmimo būdamas palaužtos valios bei veikiamas L. B. nuolat naudotos psichinės prievartos, pasirašė įgaliojimą, pagal kurį įgaliojo S. T. disponuoti gyvenamuoju namu su kitais pastatais bei statiniais, esančiais Ukmergės r., (duomenys neskelbtini).

Tęsdami nusikalstamą veiką – turto prievartavimą, 2011 m. sausio 20 d., apie 15.15 val. L. B., E. A. ir R. Z. A. K. vairuojamu automobiliu „Honda Accord“ prievarta bei L. B. ir E. A. įsakmiai nurodžius A. V., kaip reikės elgtis notarų biure, nuvežė jį į Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą, esantį V. P. g. 38-3, turint tikslą įforminti buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį apie daromą nusikaltimą nežinojusio R. Č. vardu, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes L. B., E. A. ir R. Z. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

A. K. nuteistas dar ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdami bendrininkų grupe su L. B., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, L. B. nurodžius A. K. neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. V., ir atlikti su ja finansines operacijas, A. K., dalyvaujant L. B., 2011 m. sausio 11 d., apie 10.22 val., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H070, esančiame Kaune, A. J. pr. 33, iš A. V. sąskaitos paėmė grynuosius pinigus – 880 Lt ir 2011 m. sausio 19 d., apie 16.06 val., AB „Swedbank“ bankomate Nr. H282, esančiame Vilniuje, Geležinkelio g. 2, per du kartus iš A. V. sąskaitos paėmė 140 Lt, taip apgaule įgydami A. V. priklausantį turtą – 1020 Lt ir padarydami nukentėjusiajam turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti nuosprendį ir nutartį bei priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – netinkamai įvertino surinktus įrodymus, t. y. tinkamai neanalizavo nukentėjusiųjų ir kitų nuteistųjų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Anot nuteistojo, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo ar galėjo suvokti, kad dalyvauja nusikalstamojoje veikoje, ir sąmoningai norėjo taip veikti.

Savo kaltės padarius nusikalstamą veiką prieš P. G. nuteistasis A. K. tvirtina nepripažinęs, nes to, kad gali dalyvauti nusikalstamojoje veikoje, negalėjęs suprasti. Teisme ištirti įrodymai, nukentėjusiojo P. G. ir liudytojų parodymai, kasatoriaus nuomone, taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nukentėjusysis jokių pretenzijų kasatoriui neišsakė, tik nurodė, kad A. K. buvo „L. vairuotojas“, tai pripažino ir pats nuteistasis, tačiau šis faktas negalėjo būti siejamas su jo dalyvavimu kitų asmenų daromojoje nusikalstomojoje veikoje BK 24 straipsnio prasme. Kasatorius pažymi, kad kitiems teisme apklaustiems nesuinteresuotiems bylos baigtimi asmenims nekilo jokių įtarimų, jog prieš P. G. galėjo būti daroma nusikalstama veika. Be to, parodymus byloje davė notarai (liudytojos V. S.-M., E. J., E. J.), t. y. asmenys, veikiantys valstybės vardu, kuriems taikomi ypač didėli atidumo standartai – apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Nuteistojo manymu, jo naudai taip pat turi būti įvertinti ir liudytojų I. K. ir A. M., UAB „General Finansing“ atstovių, sudariusių su P. G. vartojimo kredito sutartis, V. V., dirbusios buitinės technikos parduotuvėje ir sudariusios su P. G. Išperkamosios nuomos sutartį, parodymai. Šios liudytojos patvirtino, kad pats P. G. pildydavo prašymus ir kitus reikiamus dokumentus sutartims sudaryti, jokių prievartos požymių nepastebėjo. Apie tai, kad objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, jog L. B. iš tiesų padeda P. G., galima suprasti ir iš liudytojo S. B. parodymų.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kaltinimai dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką prieš A. V. iš esmės grindžiami prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir jie neleidžia patvirtinti kasatoriaus kaltės. Nuteistojo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą pripažinti jį kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos. Nukentėjusysis niekur nenurodė, kad A. K. yra tas asmuo, kuris reikalavo perleisti turtą kitiems asmenims, naudojo prievartą ar grasino ją panaudoti, ar atėmė jam laisvę. Tokių aplinkybių nenurodė ir kiti apklausti šioje byloje asmenys. Nesant objektyvių duomenų, kaltinimai kasatoriui yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šių nuteistojo argumentų neanalizavo.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kasatoriui nebuvo siūlyta dalyvauti sandoriuose su nukentėjusiais P. G. ar A. V., t. y. jo vardu nebuvo ketinama išduoti įgaliojimų, dovanoti ar kitaip perleisti jo nuosavybėn turtą, jokio atlygio jam nebuvo sumokėta ar žadėta. Taip pat jis nedalyvavo vežant nukentėjusįjį A. V. į notarų biurus – tai patvirtina, kad kiti asmenys nelaikė A. K. neteisėtos veikos bendrininku.

Nuteistasis teigia teismams paaiškinęs, kad sutiko pavėžėti L. B. ir jo pažįstamus asmenis mainais už šio pagalbą pabaigiant žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sandorį – tai paaiškina kasatoriaus santykius su L. B. ir kartu neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis veikė bendrai su, tikėtina, nusikalstamą veiką suplanavusiais bei vykdžiusiais asmenimis ir žinojo apie jų tikruosius kėslus. Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus manymu, turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesant jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties subjektyviųjų požymių.

Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasacinis skundas surašytas tais pačiais motyvais ir grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir apeliacinis skundas, į kurį išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo bei išanalizavo surinktus duomenis ir įrodymus vertino remdamiesi nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, vertino ne vien pavienius įrodymus atskirai, bet ir įrodymų visumą, padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas padarytos remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visuma pagrįstos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Nors kasaciniame skunde A. K. deklaratyviai teigia, kad įrodymai buvo vertinami netinkamai, tačiau skunde dėl to nepateikia jokių argumentų, tik aptaria atskirus įrodymus, interpretuodamas juos sau naudinga linkme.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus dėl nuteistojo A. K. kaltės bei dėl jo veikų kvalifikavimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, aptardama A. K. skundo atmetimo motyvus, nurodė, kad A. K. visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas – veikdamas organizuota bendrininkų grupe ir vieną veiką padėjo padaryti nuteistajam L. B., ir padarė pagrįstą išvadą, kad šių nusikaltimų subjektyvioji pusė A. K. atžvilgiu pasireiškė tiesiogine tyčia. Taip pat apeliacinis teismas nutartyje aptarė kiekvienos iš A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymius; apie kaltininko tyčią, jos turinį, teismas sprendė ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, aptardamas įrodymų, pagrindžiančių teismo padarytas išvadas, visetą kiekvienos veikos atveju atskirai: įvertino nuteistojo, kitų asmenų atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, galimybę suvokti šių veiksmų padarinius bei tikslus. Pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus nėra pagrindo abejoti, kad A. K. suprato, jog kartu su kitais bendrininkais dalyvauja bendrai darant nusikalstamas veikas, atliko dalį veiksmų, būtinų bendram tikslui pasiekti, ir to norėjo. Abiejų instancijų teismai išsamiai, detaliai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus bei patikrintus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kad A. K. veiksmuose yra visi būtini jam inkriminuotų nusikaltimų objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, ir pagal nustatytas aplinkybes A. K. taikė tinkamus baudžiamuosius įstatymus. Taigi kasatoriaus teiginys dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra nepagrįstas.

Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Toks įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nagrinėti fakto klausimų, iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar pakanka įrodymų, ar teisingai jie įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kolegija negali svarstyti ir spręsti pagrindinio kasacinio skundo reikalavimo – kasatorių išteisinti ir bylą jam nutraukti, nes jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra neįrodyta.

Kasacinės instancijos teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai (BPK 369 straipsnis). Iš A. K. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija žemesnių instancijų teismų sprendimus dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau netinkamą BK normų taikymą, nuteisiant jį už inkriminuotas nusikalstamas veikas, kasatorius argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, ir skunde pateikia savą jų vertinimą.

Kasatorius iš esmės ginčija visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviųjų požymių buvimą teigdamas, kad jis nesuvokė, jog dalyvauja darant nusikaltimus prieš nukentėjusiuosius P. G. bei A. V., ir negalėjo to suvokti, o surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną reikšmingą bylai išspręsti aplinkybę.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas turi grįsti įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais ir įvertinti, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. K. veikos teisinį įvertinimą už kvalifikuotą sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, sukčiavimą prieš P. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, padėjimą sukčiauti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotą turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, sukčiavimą prieš A.

V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei už neteisėtą mokėjimo instrumento panaudojimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstė, kokiais duomenimis vadovaudamasis pripažino įrodytomis šio nuteistojo padarytas veikas, ir pateikė išsamų bylos duomenų įvertinimą, motyvuodamas, kaip jie įrodo aplinkybes, patvirtinančias objektyviuosius bei subjektyviuosius kiekvieno iš A. K. inkriminuotų nusikaltimų požymius.

Analogiškus nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir pateikęs išsamią jų analizę, išnagrinėjo bei motyvuotai atmetė.

Taigi darytina bendra išvada, kad teismai savo išvadas pagrindė įrodymais nepažeisdami BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų, o įrodymai įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu. Pagal teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo A. K. kaltės ir atsakomybės pagal jam inkriminuotus BK straipsnius klausimai išspręsti teisingai. Priešingai negu teigia kasatorius, BPK nuostatos nebuvo pažeistos, pagal nustatytas bylos aplinkybes jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis