AS-596-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-596-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos „Dėl A. V. skundo dėl galimai pažeidžiamų jos nepilnamečio sūnaus V. V. teisių ir teisėtų interesų“ Nr. (6.1.-2014-23l/252)PR-209 (toliau – ir Pažyma) 4.10, 6.10 bei 5.5 punktuose; 2) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS), neregistruodamas 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo, pažeidė 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintas asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 ir 27 punktus; 3) pripažinti, kad VTAS skyriaus vyriausiasis specialistas, neteikdamas informacijos, susijusios su pareiškėjos prašymu, telefonu pažeidė Taisyklių VI skyriaus reikalavimus; 4) panaikinti Pažymos 6.13 punktą; 5) panaikinti Pažymos išvadų 1 punktą ta apimtimi, kuria VTAS siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta; 6) panaikinti Pažymos išvadų 2 ir 4 punktus; 7) pripažinti, kad VTAS atstovė netinkamai atstovavo pareiškėjos sūnaus interesams teisme.

Pareiškėja nurodė, kad Kontrolierius rėmėsi VTAS dokumentais, kuriuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau nesivadovavo įrodymais, kuriuos į bylą pateikė pareiškėja teikdama ieškinį dėl tėvo valdžios ribojimo, ir 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio protokolu, ir pažymėjo, kad beveik visi Pažymos išvadų punktai yra skirti pareiškėjai, nors ji į Kontrolierių kreipėsi dėl VTAS veikimo / neveikimo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. jos prašymas buvo siųstas dviem VTAS specialistams, kurie patvirtino, jog gavo jos prašymą, tačiau nei vienas neužregistravo jos prašymo, todėl pažeidė Taisyklių 26, 27 punktus, bei teigė, kad VTAS vyriausiasis specialistas privalėjo teikti jai visą informaciją, susijusią su jos prašymu, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Taisyklių VI skyrių.

Pareiškėja nurodė, kad Kontrolierius Pažymoje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi VTAS, siekiant atstatyti sūnaus ir tėvo ryšį, rekomendavo jai, sūnui ir jos sūnaus tėvui R. V. lankyti psichologo konsultacijas, tačiau Pažymos 5.5 punkte neteisingai nurodyta, jog ji su sūnumi į psichologo konsultacijas buvo atvykusi tik vieną kartą, kadangi pareiškėja su sūnumi psichologo konsultacijose lankėsi du kartus, bei Pažymos 4.10, 6.10 punktuose Kontrolierius pateikė informaciją, kad pareiškėjai buvo rekomenduota lankyti mediacijos užsiėmimus, tačiau nepaminėjo, jog R. V. taip pat buvo rekomenduota lankyti mediacijos užsiėmimus.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad Pažymos 6.13 punktas turi būti panaikintas, kadangi Kontrolierius neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja konfliktuoja su buvusiu sutuoktiniu vaiko akivaizdoje, ir teigti, jog pareiškėja nesirūpina savo vaiku, neužtikrina vaiko teisės į saugią vaiko vystymuisi aplinką. Pažymos išvadų 4 punktas yra nepagrįstas, nes surašytas vadovaujantis prielaidomis bei nėra susijęs su pareiškėjos skundu. Pažymos išvadų 1 punkte pateiktas siūlymas įvertinti jos sūnaus psichologinę būklę nėra rekomendacinio pobūdžio, kadangi Pažymos išvadų 5 punkte VTAS įpareigotas iki 2015 m. sausio 31 d. pateikti Kontrolieriui sprendimus apie vaikui suteiktą pagalbą, ir akcentavo, kad Pažymos išvadų 2 punktas turėtų būti skirtas ne abiems tėvams, o tik R. V..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. V. skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525- 540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2008 m. kovo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-293/2008, konstatavo, kad skundžiamuose Pažymos punktuose nėra apibrėžiamos pareiškėjos teisės ar pareigos, todėl skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundu reikalauja pripažinti neteisėtais valstybės, savivaldybių tarnautojų veiksmus nagrinėjant pareiškėjos prašymus, teikiant jai informaciją bei atstovaujant jos sūnaus interesams teisme, tačiau šie pareiškėjos reikalavimai neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytų galimų priimti pirmosios instancijos teismo sprendimų rūšių, patenkinus šiuos reikalavimus pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, ir pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūra atliekama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas nėra įgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar šie asmenys tinkamai vykdė savo funkcijas.

III. Pareiškėja A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti jos (pareiškėjos) skundą nagrinėti teisme.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-293/2008), teigia, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuris nėra vien tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi Pažymos išvadų 5 punktas įpareigoja VTAS iki 2015 m. sausio 31 d. pateikti Kontrolieriui sprendimus apie vaikui suteiktą pagalbą, galbūt taikytą atsakomybę už netinkamą valdžios panaudojimą, ir pažymi, kad VTAS, vadovaudamasis Pažymos išvadų 1 ir 4 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją užtikrinti sūnaus lankymąsi pas psichologą Paramos vaikams centre.

Pareiškėja nurodo, jog Pažymos išvadų 2, 5.5 bei 6.13 punktuose pateikta informacija šiuo metu teisinių pasekmių jai nesukelia, tačiau bet kada gali sukelti, nes minimuose punktuose pateikti faktai neatitinka realybės. Pareiškėja, remdamasi ABTĮ 88 straipsnio 2 dalimi, atkreipia dėmesį, kad teismas gali įpareigoti Kontrolierių paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Pareiškėja A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nustačius, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes skundžiamos Pažymos punktai nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o pareiškėjos reikalavimas pripažinti neteisėtais valstybės, savivaldybių tarnautojų veiksmus neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos sprendimų rūšių, patenkinus šiuos reikalavimus pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į Kontrolierių su skundu (b. l. 12–13), prašydama patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams; įvertinti VTAS darbuotojų veiksmus / neveikimą, neregistruojant pareiškėjos prašymo, neginant jos sūnaus teisių ir teisėtų interesų. Skunde nurodoma, kad VTAS nesiėmė reikiamų priemonių sudrausminti jos buvusį sutuoktinį R. V.; nebuvo registruotas jos 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymas, nors prašymas buvo gautas; jai nebuvo pateikta informacija apie jos prašymo nagrinėjimą; 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje VTAS atstovė R. V. įvardijo kaip nuostabų, rūpestingą tėvą, dėl kurio neturi priekaištų, nors jis buvo baustas administracine tvarka. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad tėvas terorizuoja sūnų, 2014 m. spalio 19 siuntinėjo netinkamo turinio trumpąsias SMS žinutes. Pareiškėja teigė, kad VTAS savo neveikimu pažeidė jos bei jos sūnaus interesus, sūnus turi ir toliau kentėti nuo tėvo.

Kontrolierius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos skundą bei 2014 m. rugsėjo 24 d. gautą pareiškėjos skundą, persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2014 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S-2014-6817, 2014 m. gruodžio 15 d surašė Pažymą (b. l. 22–26), kurioje nurodė nustatytus faktinius duomenis, apibūdino pareiškėjos šeiminį gyvenimą, nurodė, kokių priemonių VTAS ėmėsi prieš pareiškėją, jos sūnų ir R. V.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 16 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1–3 dalimis ir 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktais, Kontrolierius atkreipė VTAS dėmesį į nustatytus veiklos trūkumus ir pasiūlė įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę būseną (Pažymos išvadų 1 p.); pasiūlė pareiškėjai ir jos vaiko tėvui tarpusavio nesutarimus spręsti taikiai (Pažymos išvadų 2 p.); pasiūlė pareiškėjos vaiko tėvui atisakyti netinkamų bendravimo su sūnumi būdų (Pažymos išvadų 3 p.); pasiūlė pareiškėjai santūriai kalbėti su sūnumi apie tėvą, atsakingai rūpintis sūnaus psichologine sveikata, užtikrinti sūnaus psichologinių konsultacijų lankymą (Pažymos išvadų 4 p.); pasiūlė VTAS iki 2015 m. sausio 31 d. informuoti kontrolierių apie priimtus sprendimus, taikytas priemones dėl R. V. galbūt atnaujinto netinkamo turinio žinučių siuntimo į nepilnamečio sūnaus telefoną, pareiškėjos sūnaus psichologinės sveikatos, suteiktą pagalbą, galbūt taikytą teisinę atsakomybę už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą ir pateikti teismo priimtų sprendimų dėl pareiškėjos sūnaus kopijas (Pažymos išvadų 5 p.).

Pareiškėja su Kontrolieriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis nesutiko ir padavė skundą, kurį grindė ta aplinkybe, kad beveik visi Pažymos siūlymai yra skirti pareiškėjai, nors ji į Kontrolierių kreipėsi dėl VTAS veikimo / neveikimo, Pažymos 4.10, 6.10 bei 5.5 punktuose pateikta informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėja teigė, kad VTAS, neregistruodamas 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo, pažeidė Taisyklių 26 ir 27 punktus; VTAS skyriaus vyriausiasis specialistas, neteikdamas informacijos, susijusios su pareiškėjos prašymu, telefonu pažeidė Taisyklių VI skyriaus reikalavimus. Pareiškėja prašė panaikinti Pažymos 6.13 punktą, Pažymos išvadų 1 punktą ta apimtimi, kuria VTAS siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, Pažymos išvadų 2 ir 4 punktus; pripažinti, kad VTAS atstovė netinkamai atstovavo pareiškėjos sūnaus interesams teisme. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su atliktu jos skundo tyrimu ir padarytomis išvadomis.

Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, iš esmės konstatuodamas, kad skundžiami aktai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, o pažeidimų konstatavimas nepakeistų pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti skundą nagrinėti bei, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-293/2008), teigia, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuris nėra vien tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi Pažymos išvadų 5 punktas įpareigoja VTAS iki 2015 m. sausio 31 d. pateikti Kontrolieriui sprendimus apie vaikui suteiktą pagalbą, galbūt taikytą atsakomybę už netinkamą valdžios panaudojimą, ir pažymi, kad VTAS, vadovaudamasis Pažymos išvadų 1 ir 4 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją užtikrinti sūnaus lankymąsi pas psichologą Paramos vaikams centre, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Pažymos išvados nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pažymos išvadų 1 punkto panaikinimo ta apimtimi, kuria VTAS siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, bei Pažymos išvadų 2 ir 4 punktų panaikinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos ginčijamus Pažymos išvadų punktus, daro išvadą, kad sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą dėl šių Pažymos išvados punktų ginčijimo. Pareiškėja padavė skundą dėl Pažymos išvadų punktų, kurie yra susiję su jos bei jos atstovaujamo nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais. Be to, pareiškėja ginčija Kontrolieriaus priimtus sprendimus, kurie buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti skundo dalį dėl reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Pažymos 4.10, 5.5 ir 6.10 punktuose, ir panaikinti 6.13 punktą bei teisingai nusprendė nepriimti nagrinėti reikalavimo pripažinti, kad VTAS specialistai pažeidė teisės aktų nuostatas, kadangi šie pareiškėjos reikalavimai negali būti atskiru skundo dalyku, nes administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl faktų konstatavimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos.

Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tai, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar jis turi teisę į šio reikalavimo patenkinimą, ar jo teisės arba teisėti interesai tikrai buvo pažeisti, turi būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-559/2007). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-616/2012).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Įstatyme nustatyta, kad viena iš Kontrolieriaus 11 straipsnyje numatytų pareigų yra tirti pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje (Įstatymo 16 str. 1 d.). Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš sprendimų, nurodytų Įstatymo 24 straipsnyje. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog asmuo, manantis, jog buvo padaryti pažeidimai vaiko teisių apsaugos srityje, gali kreiptis į Kontrolierių, kuris privalo skundą ištirti ir priimti sprendimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris nesutinka viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-293/2008 nustatė, kad Kontrolieriui Įstatymu yra suteiktos atitinkamos viešojo administravimo funkcijos vykdytinos visoje valstybės teritorijoje, todėl Kontrolieriaus priimti sprendimai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip teisinių pasekmių nesukeliantys rekomendacinio pobūdžio aktai.

Šiuo atveju pareiškėja, atstovaudama nepilnamečiam vaikui ir gindama jo interesus, skundė VTAS neveikimą, teigdama, kad VTAS netinkamai vykdė savo pareigas, bei prašydama patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į Kontrolierių, o Kontrolierius surašė Pažymą. Pagal Įstatymą Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą, privalo priimti sprendimą, todėl Kontrolieriaus surašyta Pažyma, o būtent – Pažymos išvadų punktai, laikytina Kontrolieriaus priimtu sprendimu, kuris šiuo atveju yra susijęs su pareiškėjos ir jos nepilnamečio sūnaus interesais. Kaip jau buvo minėta, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Pareiškėjos skundo priėmimo stadijoje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos ginčijami Pažymos išvadų punktai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme dėl to, kad minėti punktai nesukelia jokių teisinių pasekmių (pareiškėjos nurodomų pasekmių). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalies dėl Pažymos išvadų 1 punkto ta apimtimi, kuria VTAS siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, bei Pažymos išvadų 2 ir 4 punktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ABTĮ 88 straipsnis numato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis: t. y.

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Sistemiškai vertinant nurodytas ABTĮ normas taip pat galima daryti išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas.

Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja skunde taip pat prašė pripažinti, kad VTAS, neregistruodamas 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo, tačiau patvirtindamas, kad prašymą gavo, pažeidė Taisyklių 26, 27 punktus; kad VTAS specialistas, neteikdamas pareiškėjai informacijos telefonu, pažeidė Taisyklių VI skyriaus reikalavimus; kad VTAS atstovė netinkamai atstovavo pareiškėjos sūnaus interesams teisme; prašė paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Pažymos 4.10, 5.5 ir 6.10 punktuose, panaikinti Pažymos 6.13 punktą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėja prašo pripažinti faktus dėl atitinkamų aktų nuostatų pažeidimo, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Pažymos 4.10, 5.5 ir 6.10 punktuose, panaikinti Pažymos 6.13 punktą, tačiau anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 88 straipsnio taikymo nustatyta, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriuose prašoma konstatuoti faktus, bei atkreipia dėmesį, kad minėtuose punktuose tėra nurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis buvo padarytos Pažymos išvados, o pareiškėjos prašymas pripažinti savivaldybės tarnautojų veiksmus neteisėtais yra pareiškėjos skundo Kontrolieriui pagrindas, todėl ginčijami punktai ir savivaldybės tarnautojų veiksmai negali būti atskiru reikalavimo dalyku. Šiuo atveju būtent nagrinėjant Pažymos išvadų pagrįstumo klausimą ir bus sprendžiama, ar tinkamai buvo išnagrinėti pareiškėjos skundo Kontrolieriui argumentai dėl VTAS veiksmų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais VTAS tarnautojų veiksmus bei paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Pažymos 4.10, 5.5 ir 6.10 punktuose, panaikinti Pažymos 6.13 punktą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, pateiktą Pažymos 4.10, 5.5 ir 6.10 punktuose, panaikinti 6.13 punktą ir pripažinti, kad VTAS specialistai pažeidė teisės aktų nuostatas. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis tiek, kiek ja nepagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pažymos išvadų 1 punkto panaikinimo ta apimtimi, kuria VTAS siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, bei Pažymos išvadų 2 ir 4 punktų panaikinimo, naikinama ir šia apimtimi skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti skundą nagrinėti, tačiau šis pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. V. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. (6.1.-2014-231/252)PR-209 „Dėl A. V. skundo dėl galimai pažeidžiamų jos nepilnamečio sūnaus V. V. teisių ir teisėtų interesų“ išvadų 1 punktą ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui siūloma įvertinti pareiškėjos sūnaus psichologinę savijautą, būseną, nustatyti vaiko pagalbos poreikį ir imtis konkrečių priemonių, kad vaikui reikiama pagalba būtų suteikta, 2 ir 4 punktus, ir šia apimtimi pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė