A-341-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-341-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01069-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.2; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant T. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 170-176), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Lazdijų skyriaus (toliau – ir Lazdijų skyrius) 2013 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 4SS-(14.4.45.)-8; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-42; 3) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Ž1775-(1.3) (toliau – ir skundžiamas įsakymas) dalį (2010 m. kovo 18 d. žiniaraščio Nr. 16, 5 priedas), kurioje pasisakyta dėl to, kad Z. K. nepasirinko pageidaujamo žemės sklypo ir buvo išbraukta iš patvirtinto pretendentų sąrašo (32 eilutė) kaip asmuo, kuris neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų; 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priskirti žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1215N, Z. K., vadovaujantis 2006 m. liepos 12 d. prašymo padavimo data.

Paaiškino, jog pareiškėja 2013 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių su skundu dėl Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu jos naudojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo suprojektavimo kitam asmeniui. Skunde nurodė, kad yra ūkininkė, ūkininko ūkis įregistruotas 2009 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) ji naudoja žemės sklypą Nr. 1-1N 1,38 ha ploto žemės ūkio veiklai. Sklypą naudoja jau daugelį metų. Deklaruoja pasėlius. 2006 m. liepos 12 d. ji buvo pateikusi Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą pirkti šį žemės sklypą. 2010 m. pareiškėjai buvo paaiškinta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas laikinai sustabdytas, tokiu būdu, buvo įforminta laikina nuoma ir ji kasmet pratęsiama. 2013 m. Lazdijų skyriuje jai paaiškino, kad sklypas yra regioniniame parke, todėl galima įsiforminti tik ilgalaikę nuomą ir patarė parašyti prašymą, ką pareiškėja ir padarė. 2013 m. balandžio 24 d. buvo pakviesta į projektavimą. Atvykusi sužinojo, kad jos daugelį metų naudojamas žemės sklypas Nr. 1-1N atiduodamas kitam asmeniui. Lazdijų skyrius 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr.4SS-(14.4.45.)-8 nurodė, jog pareiškėja priskirta eiliškumo grupei 13-ąja eilute ir nurodė, jog pareiškėjos pageidaujamas išsinuomoti žemės sklypas pirmumo teise jai galėjo būti išnuomotas tik tada, jeigu ji turėtų nuosavybės teises ar iš valstybės nuomojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribotųsi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu, o ji neturi pirmumo teisės nuomotis jos prašyme nurodyto žemės sklypo. Nesutikdama su Lazdijų rajono skyriaus atsakymu, pareiškėja 2013 d. liepos 3 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Šis 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-42 pareiškėjos skundą atmetė.

Manė, jog ji pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą turi pirmumo teisę įsigyti jos naudojamą žemės sklypą Nr. 1-1N 1,38 ha (duomenys neskelbtini), nes: yra ūkininkė, įregistravusi ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ilgą laiką (nuo 1997 m.) naudoja šį žemės sklypą ir moka mokesčius, nuo 2004 m. deklaruoja pasėlius, su ja nuo 2003 m. buvo sudaromos ir kasmet atnaujinamos valstybinės žemės naudojimo sutartys.

Teigė, jog prašymą pirkti žemės sklypą pateikė dar 2006 m. liepos 12 d. Lazdijų skyriui, buvo pateikusi reikalingus dokumentus, tačiau atsakovas nepagrįstai laiko, jog pareiškėja padavė prašymą išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik 2013 m. vasario 12 d, nes tai yra prašymas suprojektuoti žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiame nurodyta nuomai tik todėl, kad Lazdijų skyriuje jai paaiškino, jog sklypas negali būti parduotas, o tik išnuomotas. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nepasirinko ginčo žemės sklypo projektavimo metu 2010 m. Kaip ir minėta, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pardavimas yra sustabdytas, kad ji galės toliau laikinai naudotis šiuo žemės sklypu. Iš esmės atsakovas suklaidino pareiškėją.

Nurodė, jog tvarkingai vykdė pagal laikinos nuomos sutartis prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo mokesčius, naudojo sklypą pagal paskirtį (įdirbo apleistą žemę, sutvarkė sklypą, laikosi sėjomainos reikalavimų ir t. t.), taigi turi pirmumo teisę nuomoti ginčo žemės sklypą ne tik pagal Žemės įstatymą, bet ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.566 straipsnio nuostatas.

Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad pareiškėjos nuomotas ir naudojamas žemės sklypas suprojektuotas Nr. 317 T. M., anksčiau pateikusiam prašymą nuomoti žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau pareiškėja tokio ūkininko (duomenys neskelbtini) nepažįsta, todėl mano, jog jis neturi pirmumo teisės išsinuomoti tą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurį jau ilgus metus naudoja ji. Pareiškėjos nuomone, T. M. teisė nuomotis žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini) nebūtų pažeista jam suprojektavus kitą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio niekas iš vietinių ūkininkų nenaudoja.

Pabrėžė, jog 2013 m. lapkričio 21 d. bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė paaiškino, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjos 2006 m. liepos 12 d. prašymą pirkti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą pasibaigė Alytaus apskrities viršininkui 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Z1775-(1.3) patvirtinus Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjai apie tai, kad jai nebus parduodamas žemės ūkio paskirties žemė sklypas pagal 2006 m. liepos 12 d. prašymą ir šio prašymo nagrinėjimo procedūra yra baigta, raštu nepranešė, pareiškėja nebuvo informuota apie skundžiamą įsakymą.

Šio įsakymo 1.4. punktu yra patvirtintas asmenų, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų, kurie išbraukti iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo, sąrašas, esantis įsakymo priedu. Šio įsakymo priede pareiškėjos pavardė įrašyta 32 eilės numeriu. Skundžiamu įsakymu patvirtinto Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 5 priede nurodyta, jog Z. K. nepasirinko žemės sklypo. Tačiau tai neatitinka tikrovės, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu dar kartą patvirtino, jog ji pasirinko naudojamą ginčo žemės sklypą, tačiau jai buvo paaiškinta, jog negalės šio sklypo pirkti ir jis nebus projektuojamas, galės ir toliau juo naudotis, kol bus leista pirkti.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja niekada neatsisakė ginčo žemės sklypo. Kaip minėta, su pareiškėja buvo sudaryta žemės sklypo naudojimo sutartis iki 2010 m. įskaitytinai. 2011 m. pareiškėjos prašymu jai buvo leista laikinai naudotis ginčo žemės sklypu. 2011 m. kovo 25 d. buvo parengtas 1,38 ha žemės sklypo planas, jam suteiktas numeris 1-1N. 2012 m. pradžioje, kai pareiškėja atvyko į Lazdijų skyrių pateikti prašymą naudotis sklypu 1-1N toliau, jai paaiškino, kad prašymo rašyti nereikia, nes ji jau turi planą ir galės toliau deklaruoti šį sklypą.

Pažymėtina, jog administracinė procedūra pagal asmens prašymą parduoti ar nuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą baigiama NŽT vadovo ar jo įgalioto atstovo sprendimu parduoti, išnuomoti arba neparduoti, neišnuomoti žemės sklypą, kuris galėtų būti apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjos atžvilgiu NŽT nebuvo priėmusi sprendimo neparduoti pareiškėjai jos 2006 m. liepos 12 d. prašyme nurodytų sklypų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus apskrities viršininko įsakymo 3 punkto 3.1 papunkčiu Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui buvo pavesta informuoti piliečius pagal 1.4 punktu patvirtintą sąrašą, kad jie išbraukiami iš pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant kitą projektą, tačiau šio įpareigojimo Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius neįvykdė ir pareiškėjos neinformavo.

Taigi, pareiškėjos 2006 m. liepos 12 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta, ir tai patvirtina minėto skundžiamo įsakymo 3 punkto 3.1 papunktis.

Nurodė, jog, rengiant dabartinį Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėja turėjo būti įtraukta į pretendentų, pageidaujančių gauti žemės pagal 2006 m. liepos 12 d. prašymą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos (toliau – ir Tvarka) (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) 3 punktu, įsigaliojus šiam nutarimui, prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama, kaip draudimas projektuoti žemės sklypus pardavimui. Be to, pareiškėjos prašymas parduoti jai žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pateiktas 2006 m. liepos 12 d., t. y. iki nutarimo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas neparduoti pareiškėjai žemės sklypą pagal jos 2006 m. liepos 12 d. prašymą nebuvo priimtas, skundžiamo įsakymo 1.4 punktas, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką, vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo, vertintinas kaip tarpinis procedūrinis sprendimas, neturintis įtakos jos teisei reikalauti, kad žemės sklypas būtų dabartiniame projekte projektuojamas pagal 2006 m. liepos 12 d. prašymą.

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) (toliau – ir Metodika) 27.2 punkto nuostatas teritorinis žemėtvarkos skyrius raštu informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytus asmenis, kurie nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų pirkti arba kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kad iki Metodikos 26.6 punkte nustatytos datos jie gali pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti (ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui) šiuos žemės sklypus, nurodant, kad pagal pateiktus prašymus naudojami žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi pareiškėjos prašymas parduoti jai žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pateiktas 2006 m. liepos 12 d., taigi dabartiniame projekte jai turėjo būti projektuojamas jos naudojamas žemės sklypas pardavimui. Tačiau pareiškėja nebuvo informuota raštu, kaip numatyta Metodikos 27.2 punkte, o jai atvykus į Lazdijų skyrių buvo nepagrįstai paaiškinta, kad jai sklypas negali būti parduodamas, o tik nuomojamas.

Pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra numatytos jokios išlygos, jog nuo 2004 m. deklaruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, projektuojami juos naudojantiems asmenims tik tuo atveju, jei kiti asmenys nepageidauja jų įsigyti. Todėl konstatuotina, jog aplinkybė, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, nuo 2004 m. naudoja ir deklaruoja ginčo žemės sklypą atsakovui yra žinoma. Atsakovas, netinkamai vykdydamas savo pareigas žemės reformos srityje, netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės normas pareiškėjos atžvilgiu, nepagrįstai sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėja privalo savo teisę į ginčo žemės sklypą ginti teisme.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1595 Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas dalyje dėl ginčo žemės sklypo nėra patvirtintas, todėl nėra kliūčių teismui spręsti dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo pareiškėjai.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 75-81; 160-164) prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad 2006 m. liepos 12 d. pareiškėja pateikė Lazdijų skyriui prašymą pirkti 1,34 ha ir 0,60 ha, iš viso 1,94 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. Ž-411-(1.3.) „Dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame pretendentų sąraše pareiškėja buvo įrašyta kaip pretendentė, kuriai pageidaujamas pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų projektuojamas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 - ąją eilę, t. y. parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2010 m. kovo 18 d., protokole Nr. 1.64.42. nurodyta, kad pareiškėja, susipažinusi su likusiais laisvos valstybinės žemės plotais, žemės sklypo pirkimui iš valstybės nepasirinko. Alytaus apskrities viršininkas 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Ž-1755-(1.3) patvirtino Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei piliečių, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų ir kurie išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo, sąrašą. Šio sąrašo 32 eilutėje nurodyta pareiškėja Z. K.. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1543/2013, bei atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, matyti, kad pareiškėja dalyvavo pretendentų susirinkime, kuris įvyko 2010 m. kovo 18 d., todėl darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja nebuvo informuota apie išbraukimą, nelaikytina esmine, darančia administracinę procedūrą neteisėta.

Taip pat paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-582 pareiškėjai leista laikinai naudotis, t. y., iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendru 2,59 ha valstybinės žemės plotu, tame tarpe ir žemės sklypu Nr. 1-1N, 1,38 ha ploto, esančiais (duomenys neskelbtini). Prašymų leisti laikinai naudoti 1,38 ha valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja nei 2012 m., nei 2013 m. neteikė ir leidimai laikinai naudoti šį valstybinį žemės sklypą 2012 m. ir 2013 m. nebuvo suteikti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-146 „Dėl (duomenys neskelbtini) Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo“ patvirtino laisvo žemės fondo žemės plotus, projekto rengimo pradžią, projekto rengimo pabaigą. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui 2013 m. vasario 13 d. pateikė prašymą suprojektuoti 3,00 ha ploto pageidaujamą nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kartu su prašymu pareiškėja pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją (ūkis įregistruotas 2009 m. sausio 15 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-242 „Dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame pretendentų sąraše pareiškėja įrašyta kaip pretendentė, kuriai pagal 2013 m. vasario 13 d. prašymą bus projektuotinas 3,00 ha ploto nuomotinas valstybinės žemės sklypas.

Pretendentų susirinkimo, kuris vyko 2013 m. balandžio 24 d., protokole Nr. 4PRT-72-(14.4.6.) nurodyta, kad pareiškėja pasirinko valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą laisvos valstybinės žemės plote Nr. 1298-1, bloke 0006, kurį pageidauja nuomoti iš valstybės. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja pageidavo nuomoti valstybinės žemės fondo žemės plotą Nr. 317, tačiau šį žemės sklypą jau buvo pasirinkęs anksčiau prašymą parašęs pilietis T. M.. Valstybinės žemės fondo žemės plotas Nr. 317, kurio plotas 1,55 ha, pretendentų susirinkime, įvykusiame 2013 m. balandžio 24 d., suprojektuotas T.

M., kuris prašymus dėl valstybinės žemės nuomos pateikė 2011 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. vasario 10 d. Pažymėjo, jog pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalis, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu, 6 ir 7 punktus pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą nėra siejama su tokio valstybinės žemės sklypo naudojimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 19 d.

įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1595 „Dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau siekiant iki 2013 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą lengvatinėmis sąlygomis ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytą tikslą – artimiausiu metu baigti nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimą kaimo gyvenamojoje vietovėje, laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra atidėtas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-242 patvirtintame Pretendentų, pageidaujančių Avižienių kadastro vietovėje gauti perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti, nuomoti ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, suteikiamus naudoti paikėjimo teise, parduodamus aukcione valstybinės žemės, miško sklypus sąraše nurodytų pretendentų pateiktų prašymų nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus nagrinėjimas, todėl 2013 m. balandžio 24 d. įvykusiame Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės pretendentų susirinkime suprojektuotų nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų Lazdijų rajone tvirtinimas atidėtas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Taigi, parengtas Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1595, išskyrus suprojektuotus nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (iki 2013 m. gruodžio 31 d.).

Pabrėžė, jog pareiškėja Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. liepos 12 d. pateikė prašymą pirkti 1,34 ha valstybinės žemės esančios (duomenys neskelbtini), o prašymą nuomoti 3,00 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėja Lazdijų skyriui pateikė tik 2013 m. vasario 13 d. Taigi, pareiškėja pateikė du skirtingo pobūdžio prašymus, todėl 2013 m. vasario 13 d. prašymą vertinti kaip 2006 m. liepos 12 d. prašymo patikslinimą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi skirtingi teisės aktai reglamentuoja valstybinės žemės ūkio paskirties pardavimą ir nuomą, todėl ir sąlygos, kuriomis esant gali būti išnuomojami ir parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nėra tapačios. Taigi, pareiškėjos 2006 m. liepos 12 d. prašymas buvo visiškai išnagrinėtas ir, rengdamas paskesnį Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Lazdijų skyrius neturėjo teisinio pagrindo remtis šiuo prašymu ir, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, pareiškėją įrašyti į asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę.

Teigė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ redakcija. Šio nutarimo 3 punkte nustatyta, kad prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus asmeninio ūkio žemę ir žemės ūkio veiklai naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Taigi, jei atsakovas galimai ir nurodė, kad šiuo metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas yra sustabdytas, tai pareiškėja nebuvo suklaidinta, nes nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu (II t., b. l. 34–45) pareiškėjos skundą atmetė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. balandžio 15 d. iki 2006 m. gruodžio 19 d.) 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkto, 6 punkto nuostatomis, teismas pabrėžė, jog asmenų prašymas suprojektuoti pageidaujamą įsigyti žemės sklypą iš valstybės yra būtinas, žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.

Pareiškėja Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui 2006 m. liepos 12 d. pateikė prašymą pirkti 1,34 ha ir 0,60 ha, viso 1,94 ha valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. Ž-411-(1.3.) „Dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame pretendentų sąraše pareiškėja buvo įrašyta kaip pretendentė, kuriai pageidaujamas pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas būtų projektuojamas pagal Žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) 10 straipsnyje nustatytą 15 - ąją eilę, t. y. parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

Pretendentų susirinkimo, įvykusio 2010 m. kovo 18 d., protokole Nr. 1.64.42. nurodyta, kad pareiškėja, susipažinusi su likusiais laisvos valstybinės žemės plotais, žemės sklypo pirkimui iš valstybės nepasirinko ir kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu pasiūlymų, pastabų ir pretenzijų dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų susirinkime neišreiškė, nes jos protokole neįrašytos (Metodikos 36 p.). Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų: pareiškėjos nenuoseklių paaiškinimų dėl žemės sklypo pasirinkimo, jo vietos, liudytojų (duomenys neskelbtini) Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus E. M., Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vyr. specialistės V.

M. parodymų, Alytaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 59-Ž-3586 „Dėl Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo patvirtinimo“ ir juo patvirtinto 2008 m. Laisvos valstybinės žemės plano ištraukos (II t., b. l. 2-15), ginčo žemės sklypas, projektinis Nr. 317, 1,55 ha projektavimo metu, t. y. 2010 m. kovo 18 d., buvo Veisiejų regioninio parko teritorijoje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr.433 „Dėl Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“), todėl pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 5 punktą, Metodikos 42 punktą pagrįstai Alytaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 24 d.

įsakymo Nr. Ž-1755-(1.3) 1.4 punktu buvo patvirtintas asmenų, kurie neatvyko projekto rengimo metu, nepasirinko žemės sklypų ir kuriuos išbraukia iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo, sąrašas, tokiu būdu, pareiškėja (Nr.

32) iš patvirtinto pretendentų sąrašo buvo išbraukta (I t., b. l. 98-101).

Taip pat teismas pažymėjo, jog minėto įsakymo 3 punktu buvo pavesta Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui informuoti piliečius pagal 1.4 punktu patvirtintą sąrašą, kad jie išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant kitą projektą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius šio pavedimo neįvykdė ir pareiškėjos apie galimybę gauti žemės rengiant kitą projektą neinformavo, todėl pareiškėja mano, kad 2006 m. liepos 12 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nebuvo baigta. Tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1543/2013 pateiktu išaiškinimu, ir nesant byloje objektyvių duomenų, ar buvo įvykdytas Alytaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Ž-1755-(1.3) 3 punkto reikalavimas, pripažintina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėja nebuvo informuota apie išbraukimą, nelaikytina esmine, darančia administracinę procedūrą dėl žemės sklypo pirkimo neteisėta, nes, kaip jau nustatyta, pareiškėja dalyvavo 2010 m. kovo 18 d. susirinkime bei realizavo savo teisę ir išreiškė valią Lazdijų skyriui 2013 m. vasario 13 d. pateikdama prašymą suprojektuoti 3,00 ha ploto pageidaujamą nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pažymėjo, jog dėl paskesnio tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projekto administracinė procedūra pradedama iš naujo. Tai reiškia, kad anksčiau pateikti prašymai suformuoti žemės sklypus rengiant vėlesnius žemėtvarkos projektus nenagrinėjami. Tokiu būdu pažymėta, kad 2006 m. liepos 12 d. pareiškėjos prašymas buvo visiškai išnagrinėtas (nebuvo patenkintas), todėl neturėjo būti nagrinėjamas 2013 m. rengiant naująjį Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1543/2013).

Teismas pabrėžė, jog pagal Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 7 dalies, 8 dalies, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d.) 6 ir 7 punktų nuostatas pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą nėra siejama su tokio valstybinės žemės sklypo naudojimu. Pareiškėjos teisė naudotis 1,38 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-582, todėl 2013 m. pradėjus rengti Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja 2011 m. gruodžio 31 d. buvo teisėta šio valstybinės žemės ploto naudotoja.

Kaip matyti iš bylos duomenų, būdamas įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriui 2011 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. vasario 10 d. pateikė prašymus dėl valstybinės žemės (29 ha ir 35 ha) Lazdijų rajone, Avižienių ir Šlavanto seniūnijose nuomos, o pareiškėja 2013 m. vasario 13 d. Lazdijų skyriui pateikė prašymą suprojektuoti 3,00 ha ploto pageidaujamą nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo vienodą pirmumo teisę išsinuomoti pageidaujamą tą patį ginčo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

Įvertinęs minėtas bylos faktines aplinkybes ir žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančius aktus, teismas pripažino, kad pareiškėja tiek 2013 m. vasario 13 d. pateikto prašymo dėl žemės sklypo nuomos, tiek 2013 m. balandžio 24 d. įvykusio Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 18 eilės ir fizinių asmenų, kuriems išnuomojami žemės sklypai, susirinkimo metu nepateikė Nacionalinei žemės tarnybai duomenų apie tai, kad ji nuosavybės teise turėjo ar iš valstybės nuomojosi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojosi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu Nr. 317 (projektuojamas 3,00 ha ploto pageidaujamas nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)). Tokių duomenų (įrodymų) bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė ir teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), taigi visiškai pagrįstai 2013 m. balandžio 24 d. įvykusio susirinkimo metu žemės ūkio paskirties žemės sklypas nuomai buvo projektuojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokiu būdu Metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.) 27.5 punkto, 27.5.3. punkto, 31 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, o Lazdijų skyrius 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. 4SS-(14.4.45.)-8 „Dėl Lazdijų rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto“ pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad ji nepateikė informacijos apie nuosavybės teise valdomą arba nuomojamą iš valstybės žemės sklypą, kuris būtų greta pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, todėl pageidaujamas nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo suprojektuotas kitam asmeniui, kuris anksčiau pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos.

III. Pareiškėja Z. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 48-52), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad NŽT Lazdijų skyriaus 2013 m. birželio 4 d. ir NŽT 2013 m. rugpjūčio 4 d. sprendimai bei teismo sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatai, kad pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę kaimo vietovėje turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies redakcijos (parengtos 2013 m. birželio 27 d., galiojančios nuo 2014 m. sausio 1 d.) nuostatai, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu.

Taigi, tokios situacijos, kai faktiškai teisėtai besinaudojęs žeme asmuo neturi pirmenybės teisės prieš kitą asmenį ir toliau naudoti žemę, kuris tokia žeme nesinaudojo, yra akivaizdžiai neteisingos ir, tuo pačiu, neteisėtos. Pareiškėja tiek NŽT, tiek administracinę bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra ūkininkė, yra įregistravusi ūkininko ūkį, ilgą laiką (nuo 1997 m.) naudoja ginčo žemės sklypą, moka už jį mokesčius, nuo pat Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos deklaruoja šiame žemės plote auginamus pasėlius, 2006 m. liepos 12 d. netgi buvo pateikusi prašymą dėl šio žemės sklypo įsigijimo.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė valstybinės žemės nuomos sutartis, kurių pagrindu naudojosi šiuo žemės sklypu. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2)-582 pareiškėjai buvo leista naudotis bendru 2,59 ha valstybinės žemės plotu iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vėliau, 2012 m. pradžioje, pareiškėjai ir toliau buvo leista naudotis žemės sklypu Nr. 1-1N, tuo pačiu buvo leista ir toliau deklaruoti šį žemės sklypą.

Tačiau šių aplinkybių dėl teisėto faktinio žemės sklypo Nr. 1-1N naudojimo nei NŽT, nei teismas iš viso nevertino. Remiantis Civilinio kodekso 6.566 straipsniu, NŽT taip pat nepateikė duomenų, kad pareiškėjos naudotas žemės sklypas buvo naudojamas neteisėtai. Nei NŽT Lazdijų skyrius, nei NŽT nepateikė jokių duomenų, kad būtų buvę kreiptasi į pareiškėją dėl neteisėtų veiksmų (neteisėto naudojimosi žemės sklypu) nutraukimo. Todėl nesuprantami ir visiškai nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja ginčo žemės sklypu naudojosi 2012 ir 2013 m.

2. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į šioje byloje kilusio ginčo teisinių santykių esmę, pirmiau nurodytuose aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas principines žemės ūkio paskirties žemės naudojimo nuostatas, bendruosius teisės principus. Prašymo išsinuomoti valstybinės žemės sklypą pateikimo data teismų praktikoje yra laikoma tik formaliu kriterijumi, kuris negali įtakoti teisėto ankstesnio valstybinės žemės sklypo naudotojo teisių ir interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-819/2014). Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. turėjo vienodą pirmumo teisę išsinuomoti pageidaujamą tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriui 2011 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. vasario 10 d. pateikė prašymus dėl valstybinės žemės nuomos, o pareiškėja neva tai pateikė analogiško turinio prašymą tik 2013 m. vasario 13 d., valstybinė žemė buvo išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui T. M..

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tik dėl atsakovo NŽT Lazdijų skyriaus veiksmų pareiškėja buvo suklaidinta dėl būtinybės iš naujo pateikti prašymą dėl laikinai naudojamo valstybinės žemės sklypo tolimesnio nuomos santykių pratęsimo. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjos 2013 m. vasario 13 d. prašymas suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti ar nuomoti, panaudai ar patikėjimo teise žemės sklypą neturėtų būti vertinamas kaip prašymas išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Prašymą leisti nusipirkti valstybinės žemės sklypą pareiškėja NŽT Lazdijų skyriui buvo pateikusi dar 2006 m. liepos 12 d. Taigi, būtent ši data yra laikytina ta, nuo kurios buvo aiškiai išreikšta pareiškėjos valia nusipirkti ginčo valstybinės žemės sklypą. Tačiau minėtame 2013 m. vasario 13 d. prašyme nurodomas terminas „nuomoti“ yra nurodytas tik todėl, kad NŽT Lazdijų skyriuje pareiškėjai buvo paaiškinta, jog žemės sklypas negali būti parduotas, o gali būti tik išnuomotas. Taigi, teismas iš esmės visiškai nesigilino į nurodytas bylos faktines aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neva tai 2010 m. kovo 18 d. pretendentų susirinkime, susipažinusi su likusiais laisvos valstybinės žemės plotais, žemės sklypo pirkimui iš valstybės nepasirinko ir, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, pasiūlymų, pastabų ir pretenzijų dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų susirinkime neišreiškė, nes jos protokole neįrašytos. Tačiau pareiškėja nepasirinko pirkti valstybinės žemės sklypo, kadangi NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojų buvo informuota, kad tuo metu pardavimas buvo sustabdytas bei buvo užtikrinta, kad ir toliau šiuo žemės sklypu pareiškėja galės naudotis, kaip ir naudojosi anksčiau. Būtent taip vėliau faktiškai ir buvo, kadangi jau po 2010 m. kovo 18 d. Pretendentų susirinkimo pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-582 pagrindu, šiuo žemės plotu naudojosi iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi, teismas neišsamiai ir netiksliai aiškinosi/vertino reikšmingas bylai aplinkybes.

4. Dėl Alytaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Ž-1755-(1.3) 3 punkte nustatyto įpareigojimo Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui informuoti piliečius pagal 1.4 punktu patvirtintą sąrašą, kad jie išbraukiami iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant kitą projektą, teismas nurodė, kad Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrius šio pavedimo neįvykdė ir pareiškėjos apie galimybę gauti žemės rengiant kitą projektą neinformavo, tačiau šios aplinkybės nelaikė esmine. Su tuo pareiškėja nesutinka. Metodikos 42 punkte būtent ir buvo numatyta, kad apskrities viršininkas, projektavimo darbų įvykdymo aktų pagrindu tvirtindamas žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų sąrašų asmenis, nurodytus šios metodikos 40.3-40.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentus ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant paskesni tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtinta minėta Metodika, 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad šia metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos neinformavimas apie jos išbraukimą iš pretendentų sąrašo negali būti laikomas esmine aplinkybe. Tuo teismas netinkamai vertino Metodiką bei jos priėmimu siektus pagrindinius tikslus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Lazdijų skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 58-64) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimai į pareiškėjos skundus pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo jas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėja siekia išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą kaimo vietovėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisės normas, nustatančias valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą, nustatė, kad asmenų prašymas suprojektuoti pageidaujamą įsigyti žemės sklypą yra vienas iš dokumentų, būtinų žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (2013 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1543/2013). Toks aiškinimas yra aktualus ir šiam ginčui, kadangi pareiškėjos 2013 m. vasario 13 d. prašymo suprojektuoti 3,00 ha ploto pageidaujamą nuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padavimo metu galiojančios žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.), buvo nustatyta, kad žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami projekto autoriui naudojant šią medžiagą: asmenų, pageidaujančių susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai pirkti, išsinuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus, prašymų ir prie jų pridedamų dokumentų kopijas (10.9 p.).

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 12 d. prašymo nagrinėjimo procedūra dėl žemės sklypo pardavimo buvo baigta ir pareiškėja toliau ketindama įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą turėjo teikti naują prašymą ir nustatytus dokumentus. Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad nepranešimas pareiškėjai apie jos išbraukimą iš pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę Avižienių kadastro vietovėje, sąrašo, vykdant Alytaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. Ž-1755-(1.3) 3 punkto reikalavimą, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti minėtą įsakymą.

Vertinant pareiškėjos pirmumo teisę įsigyti pageidaujamą žemės sklypą, jos 2006 m. liepos 12 d. prašymas parduoti žemės sklypą jai pirmumo teisės nesuteikė, nes, kaip minėta, šio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą buvo įvertinta iš naujo, lyginant su kitais pretendentais, ketinančiais įsigyti žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-242 „Dėl Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašo patvirtinimo“. Šiame sąraše pareiškėja įrašyta kaip pretendentė, kuriai pagal 2013 m. vasario 13 d. prašymą bus projektuojamas 3,00 ha ploto nuomotinas valstybinės žemės sklypas. Pretendentų susirinkimo, kuris vyko 2013 m. balandžio 24 d., protokole Nr. 4PRT-72-(14.4.6.) nurodyta, kad pareiškėja pasirinko valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą laisvos valstybinės žemės plote Nr. 1298-1, bloke 0006, kurį pageidauja nuomoti iš valstybės. Ten pat nurodyta, kad pareiškėja pageidavo nuomoti valstybinės žemės fondo žemės plotą Nr. 317, tačiau šį žemės sklypą jau buvo pasirinkęs anksčiau prašymą parašęs pilietis T. M.. Valstybinės žemės fondo žemės plotas Nr. 317, kurio plotas 1,55 ha, pretendentų susirinkime, įvykusiame 2013 m. balandžio 24 d., suprojektuotas T. M., kuris prašymus dėl valstybinės žemės nuomos pateikė 2011 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. vasario 10 d. (I t., b. l. 123). Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl pagrįstai teismas jomis rėmėsi.

Pareiškėja savo pirmumo teisę pasirenkant žemės sklypus grindė ir tuo, kad žemės sklypą iki minėto projekto 2013 m. vasario 12 d. rengimo pradžios teisėtai naudojo. Tačiau pretendentų patvirtinimo ir eiliškumo nustatymo įsigyti žemės sklypus metu galiojęs teisinis reguliavimas –Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalis ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 6 ir 7 punktai – pirmumo teisės išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą nesiejo su tokio valstybinės žemės sklypo naudojimu ir žemės sklypas buvo išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą (Taisyklių 7 p.). Todėl pagrįstai atsakovas, pretendentų išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą eiliškumą nustatė pagal prašymų pateikimų datą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pareiškėjai teikė klaidinančią informaciją ir tokiu būdu paveikė pareiškėjos valią bei apribojo jos teisę pasirinkti pageidaujamą įsigyti žemės sklypą. Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas sukliudė pareiškėjai įsigyti norimą sklypą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos Z. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys