AS-556-1264-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-1264/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03037-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Naujosios Vilnios poliklinikos (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimo“ panaikinimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 3 d. per elektroninių paslaugų portalą gautas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimo“ galiojimą.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad ginčijamu sprendimu palikta galioti 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažyma Nr. 1EP-33, pagal kurią pareiškėjas įpareigotas atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui neva padarytą žalą – pervesti į atsakovo banko sąskaitą 134 697,73 Lt sumą. Nesustabdžius reikalaujamos sumos išieškojimo, pareiškėjo, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos, veiklos vykdymas būtų apsunkintas, nes pareiškėjas negalėtų disponuoti didele pinigų suma, dėl to susidurtų su finansiniais sunkumais, būtų sutrikdyta įstaigos veikla, o tai reiškia, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų labai apsunkintas. Pareiškėjo turtinė padėtis priklauso nuo gaunamų pajamų iš steigėjų, paramos bei vykdomos ūkinės veiklos. Pareiškėjo finansavimas iš PSDF biudžeto kasmet mažėja, 2014 m. balandžio mėnesį šalia pareiškėjo pastato atsidarė du nauji šeimos centrai, o tai reiškia, kad pareiškėjo pacientų skaičius ir finansavimas gali sumažėti dar labiau. Nurodytos sumos sumokėjimas pažeistų viešąjį interesą – ginčo pinigai negalėtų būti naudojami pareiškėjo teikiamų paslaugų kokybei gerinti, reikiamai įrangai ar medikamentams įsigyti ir pan.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamą aktą. Įvertinus prašymo motyvus ir su prašymu pateiktus dokumentus darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne tiek su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o kiek su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Jeigu skundo patenkinimo atveju ir atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iki Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimo“ galiojimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Ginčijamu atsakovo sprendimu palikta galioti 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažyma Nr. 1EP-33, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas atlyginti PSDF biudžetui, neva, padarytą žalą, t. y. pervesti į atsakovo banko sąskaitą 134 697,73 Lt sumą. Tuo atveju, jeigu teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalaujamos sumokėti sumos išieškojimas nebūtų sustabdytas, pareiškėjo, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, veiklos vykdymas būtų ženkliai apsunkintas negalint disponuoti itin reikšminga - 134 697,73 Lt dydžio - pinigų suma, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, būtų sutrikdyta įstaigos veikla, o tai reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų žymiai sunkesnis.

Pareiškėjas yra teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, užsiimanti pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostatos išplaukia, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas – viešasis interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Viešojo intereso, kaip valstybės pripažintino ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje ne tik nepažeistų proporcingumo, viešųjų interesų bei kitų principų, bet netgi priešingai – nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, minėti principai būtų pažeisti, kadangi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo patenkinus, pareiškėjo nuomone, neteisėtą atsakovo reikalavimą – sumokėjus pastarajam 134 697,73 Lt sumą – šie pinigai tam tikrą laikotarpį negalėtų būti panaudoti pareiškėjo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimas pripažįstamas viešuoju interesu, kokybės gerinimui, reikiamos įrangos ar medikamentų įsigijimui ir pan.

Pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino aukščiau nurodytų aplinkybių (viešojo intereso egzistavimo), todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių skyrimas turi būti siejamas su galimybe tinkamai įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o ne neigiamų padarinių atsiradimo tikimybės pareiškėjui pašalinimą. Pažymi, kad, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio padarinių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, savaime nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, juolab, kad pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų padarinių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimo“, kuriuo nuspręsta palikti galioti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-33, nes Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-33, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 11 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-33 nuspręsta, kad pareiškėjas PSDF biudžetui padarė 134 697,73 Lt žalą, kurią turi grąžinti dalimis iki 2014 m. rugsėjo 30 d. į nurodytą sąskaitą. Konstatuota, kad jeigu iki nurodytos datos negrąžins neteisėtai panaudotas PSDF biudžeto lėšas, jos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 25SS-2 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimo“ galiojimą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą siejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą ir priimto teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo visų galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių.

Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo dėl atsakovo priimto akto panaikinimo tinkamu įvykdymu, o su kitomis galimomis teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirastų teismui patenkinus pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, o reikalaujamos sumokėti sumos išieškojimas nebūtų sustabdytas, pareiškėjo, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, veiklos vykdymas būtų ženkliai apsunkintas negalint disponuoti itin reikšminga – 134 697,73 Lt dydžio – pinigų suma, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, būtų sutrikdyta įstaigos veikla, o tai reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų žymiai sunkesnis.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konkrečioje situacijoje turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų pritaikymą. Pareiškėjo teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius, kaip ir pareiškėjo argumentai apie tai, kad pareiškėjo finansavimas iš PSDF biudžeto kasmet mažėja, 2014 m. balandžio mėnesį šalia pareiškėjo pastato atsidarė du nauji šeimos centrai, kas reiškia, jog pareiškėjo pacientų skaičius ir finansavimas gali sumažėti dar labiau, būtų sutrikdyta įstaigos veikla, yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011, kt.).

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad yra pradėta priverstinio PSDF biudžeto lėšų išieškojimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu, todėl šiuo bylos nagrinėjimo momentu negalima spręsti, jog yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kad šios priemonės pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję su viešojo intereso apsauga, proporcingumo principo taikymu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius