A-442-722-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-722/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujami Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-2207, 2013 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aktą Nr. 2S-979 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2013 m. sausio 17, 18 d. Alytaus pataisos namuose jis nebuvo užregistruotas apsilankymui pas gydytoją. Mano, jog pareigūnai pažeidė 2003 m. liepos 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 priedo 6 punkto nuostatas, todėl 2013 m. sausio 18 d. jis kreipėsi su skundu į atsakovą, tačiau 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktu Nr. 8-2207 nebuvo vertinami neteisėti pareigūnų veiksmai. 2013 m. vasario 25 d. parašė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2013 m. kovo 26 d. raštu pateikė analogišką biurokratinį atsakymą. Prašė šiuos aktus panaikinti kaip neteisėtus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl pareigūnų neveikimo jam laiku nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba. Pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, todėl jam buvo padaryta 800 Lt neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 18 d. kreipėsi į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką, prašydamas užregistruoti pas gydytoją. Šis prašymas buvo patenkintas, tik būrio viršininkui informavus, kad dėl didelio užsiregistravusių asmenų skaičiaus 2013 m. spalio 18 d. gydytojas priimti negalės, pareiškėjas Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo žurnale buvo užregistruotas sekančią, po poilsio dienų einančią darbo dieną, t. y. 2013 m. sausio 21 d. Pareiškėjas į medicininę apžiūrą neatvyko, todėl manytina, kad jis pats nesiekė įgyvendinti savo teisės į sveikatos priežiūrą. Pareiškėjas neįrodė nei pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nei žalos fakto, todėl nėra jokio pagrindo priteisti prašomą neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, taip pat šių Taisyklių 42 priede nustatytų Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių nuostatos pažeistos nebuvo, todėl pareiškėjo ginčijami aktai, kuriais buvo atsakyta į jo skundus, pagrįsti ir teisėti. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kad jis realiai patyrė neturtinę žalą. Sprendė, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie fizinį skausmą nepakankami neturtinės žalos atsiradimo faktui įrodyti, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniu skundu prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2013 vasario 13 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-2207, 2013 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aktą Nr. 2S-979 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, suformuluotais skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie suformuluoti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl pareiškėjo reikalavimų Alytaus pataisos namai patyrė papildomas išlaidas, kurios turėtų būti atlygintos priteisiant iš pareiškėjo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d.). Jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjas nesąžiningai pateikė nepagrįstą skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo (pateikiant nepagrįstą skundą) ir nubaudimo pinigine bauda (Civilinio proceso kodekso 95 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad pareiškėjas pateikia jau ne pirmą skundą, todėl teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pareikalauti iš pareiškėjo, galimai piktnaudžiaujančio teisminės gynybos teise, sumokėti žyminį mokestį. Jeigu pareiškėjas dėl savo materialinės padėties žyminio mokesčio sumokėti negali, tai turi pagrįsti dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus pataisos namuose jis nebuvo užregistruotas pas gydytoją, atlyginimo priteisimo bei atitinkamų aktų panaikinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jis nebuvo užregistruotas pas gydytoją, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui tvarka nustatyta 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 42 priede. Minėtame priede nurodyta, jog registravimo ambulatoriniam priėmimui tikslas – nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra ribojamas, sudaryti galimybę iš anksto registruotis dėl medicinos pagalbos, taip pat sureguliuoti nuteistųjų ir priežiūros, socialinės reabilitacijos (auklėjamojo darbo) bei sveikatos priežiūros personalo santykius, kontroliuoti, kad medicinos pagalba būtų suteikta laiku (1 p.), tačiau šios taisyklės netaikomos staigaus sveikatos sutrikimo atvejais, kai medicinos pagalba turi būti suteikta nedelsiant (2 p.). Nurodyta, jog pacientai registruojami kasdien, o užbaigus registravimą, žurnalas pristatomas į asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako juos užregistravę pareigūnai (6 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos tvarkos taisyklių 42 priedu ir nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. sausio 18 d. kreipusis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką dėl užregistravimo pas gydytoją, dėl didelio 2013 m. sausio 18 d. užsiregistravusių pas gydytoją nuteistųjų skaičiaus pareiškėjas nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnale užregistruotas buvo sekančią darbo dieną, t. y. 2013 m. sausio 21 d. (2013 m. sausio 19-21 d. buvo nedarbo dienos), o pareiškėjui neatvykus į priėmimą, jis buvo pakartotinai užregistruotas 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 24 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo negalavimai neatitiko atvejų, kai jam turėtų būti suteikta neatidėliotina, skubi medicininė pagalba dėl staigaus sveikatos sutrikimo arba pirmoji medicinos pagalba (būtinosios medicinos pagalbos rūšys), todėl nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių 42 priedo 2 punktas pažeistas nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad registruojant pareiškėją pas gydytoją būtų pažeisti registravimo ambulatoriniam priėmimui tvarkos reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina, kad priėmimui pas gydytoją 2013 m. sausio 18 d. pareiškėjas nebuvo užregistruotas dėl objektyvių priežasčių – dėl didelio 2013 m. sausio 18 d. užsiregistravusių pas gydytoją nuteistųjų skaičiaus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui 2013 m. sausio 21 d. neatvykus pas gydytoją, priėmimui jis buvo užregistruotas kitomis dienomis (b. l. 33-35). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisė gauti medicinines paslaugas buvo pažeista.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad sudarius realias galimybes patekti pas medicinos specialistą, savo teisės dėl medicininės pagalbos gavimo nurodytomis dienomis pareiškėjas nerealizavo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl atsižvelgiant į tai, jog nebuvo padarytas joks teisės normų pažeidimas dėl pareiškėjo registravimo ambulatoriniam priėmimui, t. y. nenustatyti neteisėti valdžios institucijos veiksmai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. P. (P. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys