3K-3-353-313/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-353-313/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01901-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 87

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šveicarijos bendrovės „Julius Sämann Ltd“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šveicarijos bendrovės „Julius Sämann Ltd“ ieškinį atsakovams Lenkijos bendrovei „SiSCAR Spólka z o.o Spólka Komandytowa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arostė“ dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais, apsaugos nesuteikimo tarptautinei ženklo registracijai Lietuvoje ir prekių ženklo savininko teisių gynimo (trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu ir jo klaidinančio panašumo su kitu prekių ženklu.

Ieškovas „Julius Sämann Ltd“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lenkijos bendrovei „SiSCAR Spólka z o.o Spólka Komandytowa“ (toliau – ir atsakovas 1) ir UAB „Arostė“ (toliau – ir atsakovas 2) prašydamas pripažinti jo prekių ženklus plačiai žinomais Lietuvoje Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 9 straipsnio pagrindu, atsisakyti suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje atsakovo 1 tarptautinei prekių ženklo „Forest Fresh“ registracijai (figūrinis, registracijos data – 2007 m. liepos 27 d., vėlesnio teritorinio išplėtimo į Lietuvos Respubliką data – 2012 m. balandžio 30 d.) žymėti pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo reikmėms 5 klasės prekėms (toliau – Nicos klasifikacija) „dezodorantai (kiti nei asmeniniam naudojimui) ir oro gaivinimo preparatai“ (toliau – ir ginčo prekių ženklas) PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, uždrausti atsakovui 2 naudoti savo veikloje medelio formos žymenis, klaidinamai panašius į ieškovui priklausančius registruotus medelio formos prekių ženklus, ir įpareigoti sunaikinti visas atsakovo 2 turimas prekes, pažeidžiančias ieškovo teises į prekių ženklus, atlyginti nuostolius dėl ieškovo išimtinių teisių į prekių ženklus pažeidimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Ieškovas nurodė, kad jam priklauso du prekių ženklai: nacionalinis prekių ženklas WUNDER-BAUM (figūrinis, registracija Nr. 14211; paraiškos Nr. RL 14186 padavimo data – 1993 m. gruodžio 30 d., registracijos data – 1995 m. sausio 25 d.), įregistruotas, be kitų, Nicos klasifikacijos 5 klasės prekėms „oro valymo preparatai ir patalpų dezodorantai“ žymėti (toliau – ieškovo nacionalinis prekių ženklas); ir Europos Bendrijos vaizdinis prekių ženklas (figūrinis; registracijos Nr. 000091991, paraiškos padavimo data – 1996 m. balandžio 1 d., registracijos data – 1998 m. gruodžio 1 d.), registruotas 5 klasės prekėms „oro gaivikliai“ žymėti (toliau – ieškovo Bendrijos prekių ženklas), (toliau visi kartu – ieškovo prekių ženklai).

Ieškovo teigimu, jis sukūrė popierinius oro gaiviklius automobiliams, šie gaivikliai gaminami ir platinami visame pasaulyje daugiau nei 60 metų. Lietuvoje šiais oro gaivikliais pradėta prekiauti 1993 m., 2000–2011 m. buvo parduota 3 746 271 vnt., per 2011 m. – 436 304 vnt. oro gaiviklių, ieškovo prekių ženklais pažymėtų oro gaiviklių pardavimai yra didžiausi Lietuvos popierinių oro gaiviklių rinkoje. Ieškovas nurodė, kad medelio forma yra įregistruota kaip prekių ženklas, kurie yra nuolat reklamuojami, o didelė Lietuvos vartotojų dalis, visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, žino medelio formos prekių ženklą, juo žymimas prekes ir šių prekių gamintoją, gaminantį prekes pagal licenciją.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. pradžioje pastebėjo, jog atsakovas 2 Lietuvoje reklamuoja ir pardavinėja medelio formos automobilių oro gaiviklius „Forest Fresh“, klaidinamai panašius į ieškovo plačiai žinomus prekių ženklus, registruotus 5 klasės prekėms „oro gaivikliai“ žymėti, kreipėsi į atsakovą su reikalavimu nutraukti klaidinamai panašaus žymens naudojimą, tačiau atsakovas 2 teigė, kad „Forest Fresh“ yra registruotas prekių ženklas, todėl šio žymens naudojimas nepažeidžia ieškovo teisių. Pasak ieškovo, atsakovas 1 padavė paraišką dėl prekių ženklo „Forest Fresh“ tarptautinės ženklo registracijos Nr. 9459245 5 klasės prekėms „dezodorantai (kiti nei asmeniniam naudojimui) ir oro gaivinimo preparatai“ žymėti vėlesnio teritorinio išplėtimo į Lietuvą pagal Madrido protokolą po to, kai ieškovas nurodė, jog atsakovo 1 tarptautinė ženklo „Forest Fresh“ registracija Nr. 945924 negalioja Lietuvoje.

Pasak ieškovo, jam priklausantys prekių ženklai yra plačiai žinomi ir turi gerą reputaciją, rinkoje pasirodė anksčiau, nei atsakovo 1 prekių ženklas, kuris yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus, lyginamaisiais prekių ženklais žymimos prekės (automobilių oro gaivikliai) yra beveik identiško dydžio; žodinis atsakovo 1 prekių ženklo elementas „Forest Fresh“ laikytinas silpnuoju, nes vartotojų gali būti suvokiamas kaip aprašomasis, nusakantis oro gaiviklio kvapą, o pagrindinis, dominuojantis šio prekių ženklo elementas – medelio siluetas – yra panašus į ieškovo prekių ženklų grafinį elementą, lyginamieji ženklai yra tapatūs semantiškai. Be to, ieškovas dar 1998 m. birželio mėnesį į Lietuvą importavo medelio formos oro gaiviklius su užrašu „Forest Fresh“, taigi tai ne tik patvirtina, kad nurodytas žodžių junginys yra aprašomojo pobūdžio, bet ir tai, kad ieškovas daug anksčiau prekiavo medelio formos oro gaivikliais su nurodytu žodžių junginiu. Ieškovo teigimu, lyginamieji prekių ženklai registruoti panašioms 5 klasės prekėms žymėti: ieškovo prekių ženklas registruotas 5 klasės prekėms „oro gaivikliai (oro valymo priemonės)“, o atsakovo 1 prekių ženklas – 5 klasės prekėms „dezodorantai ir oro gaivikliai“, prekės yra vienarūšės, tapačios paskirties, be to, atsakovo 1 prekių ženklu žymimos prekės gaminamos tapačių spalvų ir kvapo. Taigi, nustačius visas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtinas sąlygas, yra pagrindas atsisakyti suteikti apsaugą Lietuvoje tarptautinei atsakovo 1 ženklo registracijai Nr. 945924 5 klasės prekėms žymėti.

Ieškovo nuomone, lyginamuosiuose prekių ženkluose vaizduojamų medelių forma yra panaši, panašus ženklų dydis: jie vaizduojami kaip medelio formos siluetai ant žemo stačiakampio pagrindo, panašaus į postamentą, abiejų medelių šakos pavaizduotos tapačiu būdu, suapvalintos ir su įpjovomis; žodiniai prekių ženklų elementai išdėstyti panašiai, pakreipti į šoną, kas sukuria bendrą panašumo įspūdį; lyginamuosiuose prekių ženkluose dominuoja medelio motyvas, nėra kitų skiriamųjų elementų, dėl kurių vartotojai atskirtų šiuos ženklus, todėl sukuriamas bendras suvokimo įspūdis, kad prekės kilusios iš to paties šaltinio; žodiniai elementai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra antraeiliai ir vizualiniam ženklų panašumui reikšmingos įtakos neturi, nes dominuoja medelio siluetas; be to, žodinis atsakovo 1 prekių ženklo elementas „Forest Fresh“ (miško gaiva) yra aprašomasis oro gaivikliams ir buvo naudojamas ieškovo daugelį metų, nurodant gaiviklio kvapą. Pasak ieškovo, klaidinamą lyginamųjų prekių ženklų panašumą bei visuomenės klaidinimo galimybę patvirtina ir 2012 m. balandžio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, kuriais remiantis net 47 procentai oro gaiviklių vartotojų mano, kad lyginamieji prekių ženklai yra panašūs, 38 procentai apklaustųjų mano, kad atsakovo 2 naudojamu žymeniu ir ieškovo prekių ženklu pažymėtos prekės yra gaminamos to paties gamintojo arba susijusių gamintojų. Pažymėjo, kad ieškovo prekių ženklas dėl ilgalaikio naudojimo finansinių investicijų įgijo stiprų skiriamąjį požymį, platų žinomumą bei reputaciją, todėl jam taikytini aukštesni apsaugos standartai nuo nesąžiningų ketinimų pasinaudoti ženklo žinomumu. Ieškovo teigimu, platų žinomumą patvirtina 2010 m. birželio mėnesį ir 2012 m. balandžio mėnesį atliktų gyventojų apklausų rezultatai, o faktai, kad atsakovo prekių ženklai buvo pripažinti plačiai žinomais kitose valstybėse (Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė), yra papildomas pagrindas, patvirtinantis ieškovo prekių ženklo reputaciją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Bendrijos šalyse.

Ieškovo teigimu, atsakovas 2, Lietuvoje prekiaudamas medelio formos gaivikliais „Forest Fresh“, klaidinamai panašiais į ieškovo prekių ženklus, nepagrįstai naudojasi ieškovo prekių ženklų verte, gauna nesąžiningą naudą, silpnina ieškovo prekių ženklų skiriamąjį požymį, klaidina vartotojus; be to, atsakovas 2 naudoja ieškovo prekių ženklą, parduodamas prekes – oro gaiviklius – savo interneto svetainėje www.aroste.lt, taip vartotojams sukeldamas asociacijas su ieškovo prekių ženklais. Todėl atsakovui 2 uždraustina Lietuvoje naudoti žymenis, klaidinamai panašius į ieškovo prekių ženklus, įpareigojant atsakovą 2 savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus „Forest Fresh“ oro gaiviklius, kuriais atsakovas 2 disponuoja Lietuvoje; be to, atsakovo 2 nauda, gauta pardavus oro gaiviklius „Forest Fresh“, pripažintina ieškovo nuostoliais ir priteistina iš atsakovo 2 ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, kad atmestini kaip nepagrįsti atsakovo 2 teiginiai dėl rinkoje egzistuojančių įvairių augalų formos oro gaiviklių, nes, atsakovo 2 pateiktų įrodymų duomenimis, tik atsakovo 2 naudojami prekių ženklai yra medelio formos.

Be to, ieškovas, ginčydamas atsakovo 1 tarptautinę ženklo registraciją ir PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodė, kad abu atsakovai veikia toje pačioje automobilių oro gaiviklių gamybos ir pardavimo srityje, todėl atsakovo 1 tarptautinės ženklo registracijos vėlesnis teritorinis išplėtimas į Lietuvą buvo atliktas žinant apie gerokai anksčiau pirmumo teise ieškovo Lietuvoje bei kitose valstybėse naudojamus prekių ženklus; nesąžiningus ketinimus patvirtina tai, kad paraiška dėl tarptautinės ženklo registracijos išplėtimo į Lietuvą buvo paduota vėliau, kai ieškovo perspėjo apie savo teisių pažeidimą Lietuvoje, vykstant analogiškiems ginčams su ieškovu dėl to paties dalyko Lenkijoje ir Rusijoje.

Ieškovas nurodė, kad, atsakovo 2 pateiktais duomenimis, atsakovo 2 bendrosios pajamos 2012 metais, pardavus 9973 vienetus prekių ženklu „Forest Fresh“ pažymėtų oro gaiviklių, sudarė 12 154,74 Lt, atskaičius 21 procentą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), pajamos sudarė 10 045,24 Lt, arba vidutiniškai 1,01 Lt už vieną ginčo prekę (be PVM), o 11 883 vienetų įsigijimo išlaidos sudarė 7807,27 Lt (be PVM), arba vidutiniškai 0,66 ct (be PVM) už vieną ginčo prekę; taigi grynoji nauda, kurią atsakovas 2 gavo, pardavęs 9973 vienetus prekių, yra 3490,55 Lt (be PVM) (9973 vnt. x (pardavimo pajamos 1,01 Lt (be PVM) – įsigijimo išlaidos 0,66 Lt (be PVM)), ši suma pripažintina ieškovo nuostoliais ir priteistina iš atsakovo 2 ieškovo naudai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir pripažino ieškovo „Julius Sämann Ltd“ nacionalinį prekių ženklą WUNDER-BAUM (figūrinis, registracijos Nr. 14211) ir Europos Bendrijos vaizdinį prekių ženklą (registracijos Nr. 000091991) plačiais žinomais Lietuvoje nuo 2007 m. sausio 4 d.; pripažino negaliojančia atsakovo „SiSCAR Spolka z o.o Spolka Komandytowa“ figūrinio-žodinio prekių ženklo „Forest Fresh“ tarptautinę registraciją Nr. 945924 Lietuvos Respublikoje 5 klasės prekėms žymėti; uždraudė atsakovui UAB „Arostė“ savo komercinėje veikloje naudoti medelio formos prekių ženklus oro gaivikliams „Forest Fresh“ žymėti, kurie yra klaidinamai panašūs į ieškovui „Julius Sämann Ltd“ priklausančius prekių ženklus; įpareigojo atsakovą UAB „Arostė“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus oro gaiviklius „Forest Fresh“, kuriais jis disponuoja. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vertinant ieškovo registruotų prekių ženklų pripažinimą plačiai žinomais, atsižvelgtina į prekių ženklo žinomumą Lietuvos Respublikoje, pagal tai, kaip ir kiek nacionalinis prekių ženklas WUNDER-BAUM ir Europos Bendrijos vaizdinis prekių ženklas, registruoti ieškovo vardu, buvo reklamuoti Lietuvoje, įskaitant reklamą ir viešinimą įvairiais būdais, ir ar tokie prekių ženklai, registruoti konkrečioms prekėms (oro gaivikliai), yra populiarūs ir žinomi.

Teismo teigimu, atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovo prekių ženklų reklama užsienio kalbomis nėra skirta Lietuvos rinkai ir ji nėra prieinama Lietuvos gyventojams. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo vardu yra registruotas vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, šio prekių ženklo įvairaus pobūdžio reklama kitose Europos Sąjungos valstybėse laikytina pakankama ir Lietuvoje bent jau nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos – 2004 m. gegužės 1 d. Teismo teigimu, 2010 metų birželio mėnesį ir 2012 m. balandžio mėnesį atliktų apklausų duomenimis, pusė Lietuvos gyventojų žino ieškovo figūrinį medelio formos prekių ženklą, tiek pat gyventojų šio prekių ženklo nežino, tačiau net 77 procentai gyventojų, naudojančių ir perkančių oro gaiviklius, pripažino, kad žino ieškovo figūrinį medelio formos prekių ženklą, 92 procentai Lietuvos gyventojų, naudojančių automobilių oro gaiviklius, nurodė, kad žino šį prekių ženklą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo registruoti prekių ženklai naudojami itin ilgą laiką, daugiau kaip 60 metų visame pasaulyje, o Lietuvoje naudojami nuo 1993 metų, kad, ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų duomenimis, medelio formos oro gaivikliai Lietuvos popierinių oro gaiviklių rinkoje dominuoja, jų pardavimai augo nuo 2000 iki 2010 metų; net apie 750 individualių platintojų platina medelio formos gaiviklius Lietuvoje; tokie oro gaivikliai buvo eksponuoti ir parodose Lietuvoje, buvo demonstruojami (reklamuojami) Lietuvoje rodytuose filmuose. Teismo teigimu, ta aplinkybė, kad medelio formos prekių ženklai yra registruoti daugelyje pasaulio valstybių žymėti būtent 5 klasės prekėms – oro gavikliams, tik stiprina šio ženklo išskirtinumą bei sąsajumą su konkrečiu šaltiniu, be to, tai, kad ieškovo prekių ženkluose esantis eglutės siluetas yra registruotas ir plačiai naudojamas visame pasaulyje, šie prekių ženklai yra naudojami įvairiomis formomis, spalvomis ir elementais, nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-170/2013, o tai, kad ieškovo prekių ženklai buvo pripažinti plačiai žinomais kitose valstybėse, sudaro papildomą pagrindą, patvirtinant ieškovo prekių ženklų reputaciją Lietuvoje.

Teismas nurodė, kad ginčijamo atsakovo tarptautinio ženklo „Forest Fresh“ (registracijos Nr. 945924) registracijos išplėtimas į Lietuvą yra vėlesnis, ženklas registruotas vienarūšėms 5 klasės prekėms žymėti, prekės skirtos tiems patiems vartotojams, sutampa jų realizavimo sąlygos, be to, atsakovo prekių ženklu žymimų prekių spalva ir kvapas sutampa su ieškovo prekių ženklais žymimų prekių spalvomis ir kvapais.

Teismo nuomone, medelio forma laikytina pagrindiniu abiejų ieškovo prekių ženklų elementu, būtent šis grafinis elementas yra stipriausias ir labiausiai žinomas tarp vartotojų bei įgijęs skiriamąjį įspūdį, vartotojas pirmiausiai kreipia dėmesį į šį elementą, žodžių junginys, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia „stebuklingas medis“; žodinio elemento reikšmė nesuprantama visiems vartotojams. Pasak teismo, atsakovo prekių ženkle taip pat yra medžio – lapuočio – siluetas bei užrašas „Forest Fresh“, reiškiantis „miško gaiva“.

Teismas nurodė, kad sutampa grafinių lyginamųjų prekių ženklų elementų šakos, kurios pavaizduotos tuo pačiu būdu, su įpjovomis, suapvalintos; kad nepagrįstas atsakovų argumentas dėl skirtingos lyginamuosiuose prekių ženkluose pavaizduotos medžių rūšies, nes pirminis suvokimo įspūdis negali būti analizuojamas ilgiau nei akimirką ir vartotojas tikrai neanalizuos, kokios genties yra pavaizduoti medžiai, ar jie auga skirtingomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad lyginamieji prekių ženklai nepasižymi jokiais esminiai skirtingais elementais, medžiai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra tapataus aukščio ir formos, medžio siluetas įkomponuotas ant tam tikro pagrindo (stačiakampio formos ir medžio kamieno), ant abiejų medelių iš esmės tose pačiose vietose yra žodžiai, taigi atsakovo 1 prekių ženklą galima suprasti kaip ankstesnio ženklo tąsą.

Pasak teismo, fonetiškai ir semantiškai lyginamieji ženklai yra tapatūs, nes bus suvokiami kaip medelio figūra, nors nagrinėjamu atveju nei fonetinis, nei semantinis (prasminis) panašumas reikšmės neturi, nes žodinis elementas lyginamuosiuose prekių ženkluose yra antraeilis. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog vartotojas turi pasitikėti ne visais atvaizdais, o tik jų detalėmis, kurias išlaiko atmintyje, vartotojas atsakovo prekių ženklą „Forest Fresh“ neabejotinai sies su plačiai žinomais ieškovo prekių ženklais, nes jų sukuriamas suvokimo įspūdis yra panašus; tai patvirtina ir ieškovo pateiktų visuomenės nuomonės apklausų rezultatai:

UAB „Baltijos tyrimai“ 2012 m. balandžio mėnesį ir 2010 m. birželio mėnesį atliktų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, net 47 procentai respondentų laiko, kad lyginamieji prekių ženklai yra panašūs. Teismo teigimu, nepagrįsti atsakovo argumentai dėl netinkamo apklausų klausimų eiliškumo ir pateikimo, atsakovas nepateikė duomenų, leidžiančių paneigti atliktų apklausų rezultatus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta specialisto išvada, atlikta Lenkijos Respublikoje, nagrinėjant kitą civilinį ginčą, nėra privaloma šioje byloje, nors ir nagrinėjamoje tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių prekių ženklų bei negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės, vertinant kitų įrodymų esančių šioje byloje kontekste.

Teismo teigimu, nors ieškovo prekių ženklai pripažintini plačiai žinomais Lietuvoje ir atsakovo tarptautinė ženklo registracija pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikoje 5 klasės prekėms žymėti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau ginčai tarp tų pačių šalių vyko ir kitose valstybėse, nacionalinių teismų praktika dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais skiriasi, todėl vien tai, kad pareiškėjas prašymą išplėsti tarptautinės registracijos Nr. 945924 apsaugą į Lietuvą padavė po ieškovo perspėjimo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo 1 nesąžiningumą.

Teismas nurodė, kad tenkintini ir ieškovo reikalavimai uždrausti atsakovui 2 komercinėje veikloje žymėti oro gaivikliams naudoti medelio formos prekių ženklus „Forest Fresh“, klaidinamai panašius į ieškovo prekių ženklus, bei įpareigoti atsakovą 2 savo lėšomis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sunaikinti visus oro gaiviklius „Forest Fresh“.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nurodydamas, kad ieškovas, prašydamas priteisti nurodyto dydžio nuostolius – atsakovo 2 gautą grynąją naudą, neskaičiavo kitų būtinų galimų išlaidų, kurias atsakovas 2 turėjo, įsigydamas ir realizuodamas prekes (transporto išlaidos, darbo užmokestis ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta ieškinio dalis, ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo prekių ženklai yra plačiai žinomi Lietuvos Respublikoje. Ieškovo pateiktų įrodymų (Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Car-Freshner Corporation“ vardu jo atstovo Danielio Sämanno (Daniel Sämann) rašytiniai parodymai) dėl prekybos ieškovo prekių ženklais pažymėtomis prekėmis Lietuvoje nuo 1993 m., dėl išlaidų reklamai bei pardavimo masto, dėl dominavimo Lietuvos rinkoje nepatvirtina kiti bylos duomenys. Ieškovo pateikti jam priklausančių prekių ženklų reklamavimo spaudoje ir internete pavyzdžiai nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pakankami išvadai dėl prekių ženklų reklamavimo apimties, trukmės, intensyvumo ir geografinio masto, nes nėra pateikiama informacijos apie šių reklamos šaltinių prieinamumą visuomenei (tarp jų – spaudos leidinių tiražas, platinimas geografiniu mastu, interneto svetainių lankomumas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai nesudaro objektyvių galimybių spręsti dėl ieškovo prekių ženklų reklamos trukmės, apimties, intensyvumo ir prieinamumo vartotojams. Ieškovo pateiktuose kitų valstybių teismų procesiniuose sprendimuose nėra konstatuotas ieškovo prekių ženklo(-ų) platus žinomumas (juose nurodoma, kad ieškovo prekių ženklas yra „žinomas“, „žymios reputacijos“). Ieškovo pateiktos 2010 m. bei 2012 m. vartotojų nuomonės apklausos taip pat neįrodo jo prekių ženklo plataus žinomumo Lietuvos Respublikoje, nes, pavyzdžiui, klausimas dėl ieškovo Bendrijos prekių ženklo žinojimo ir sąsajų su žodiniu elementu buvo užduotas tik tiems vartotojams, kurie nurodė žinantys ieškovo Bendrijos prekių ženklą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad teismas reikiamai neištyrė ir neįvertino įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad nurodytos apklausos nėra susijusios su nacionaliniu ieškovo prekių ženklu, o klausimai dėl sąsajų su žodiniais elementais ar konkrečia įmone yra menami, vartotojams pateikiant galimus atsakymų variantus, be to, neįvertino, kad tik 11 procentų respondentų 2012 m. apklausoje nurodė ieškovo Bendrijos prekių ženklą siejantys su ieškovo Bendrijos prekių ženklo licenciatu, nors ryšys tarp prašomo pripažinti plačiai žinomu prekių ženklo, vartotojo ir gamintojo nagrinėjamu atveju yra itin svarbus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pripažinti plačiai žinomais prekių ženklus prašoma ne daliai registracijose nurodytų 5 klasės prekių, konkrečiai automobilių oro gaivikliams, bet apskritai oro gaivikliams, o nurodytos prekės yra kasdienio vartojimo.

Teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovo prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklus. Ieškovo prekių ženklai, kuriais grindžiamas ieškinys nagrinėjamoje byloje, yra sudaryti iš eglutės formos piešinio, o atsakovo prekių ženklą sudaro lapuočio medžio piešinys. Medžių siluetai yra pagrindiniai lyginamųjų prekių ženklų elementai, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad dėl šios priežasties lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs semantiškai. Prekių ženklus sudaro skirtingų formų medžių piešiniai, žodinių elementų prasmės taip pat yra skirtingos („stebuklingas medis“ ir „gaivus miškas“), todėl semantiškai jie nėra tapatūs, tačiau dėl to, kad yra sudaryti iš medžių siluetų, vartotojams gali kelti panašių semantinių asociacijų. Taip pat prekių ženklai yra skirtingi fonetiškai. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad nors lyginamuosius prekių ženklus ir sudaro medžių siluetai, tačiau šie ženklai turi esminių skirtumų. Be to, vien tai, kad 40 procentų vartotojų nurodė, jog atsakovo prekių ženklas yra panašus į ieškovo Bendrijos prekių ženklą, savaime neįrodo vartotojų suklaidinimo tikimybės.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl tinkamo PŽĮ 9 straipsnio, reglamentuojančio plačiai žinomam prekių ženklui keliamus reikalavimus, aiškinimo

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas iškėlė nepagrįstai didelius reikalavimus tam, kad prekių ženklas būtų pripažintas plačiai žinomu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiau kaip pusė prekių vartotojų žino ieškovo ženklus ir didžioji dalis žinojo juos jau gana ilgą laiką. Teismas, teigdamas, kad byloje esantys įrodymai neįrodo, jog prekių ženklai buvo reklamuojami bei prieinami vartotojams, nepagrįstai kėlė reikalavimus detaliai pagrįsti prekių ženklo reklamavimo apimtis bei būdus, pardavimo mastus, kurie buvo nurodyti ieškovo atstovo pateiktuose rašytiniuose parodymuose. Kasatoriaus teigimu, gausi tam pačiam savininkui priklausančių ženklų, daugiausia skirtų oro gaivikliams žymėti, „šeima“ taip pat byloja apie ieškovui priklausančio ženklo stiprumą ir išskirtinumą. Taip pat svarbi kasatoriaus prekių ženklo registracijų trukmė ir paplitimas didelėje teritorijoje.

2. Dėl tinkamos vartotojų grupės nustatymo

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi visų Lietuvos gyventojų, net ir nenaudojančių oro gaiviklių, rodikliais. Tačiau šiuo atveju yra reikšmingas ne visų Lietuvos gyventojų, o tik oro gaiviklių vartotojų nuomonė apie ieškovo prekių ženklus. Būtent didelė vartotojų, žinančių ieškovo prekių ženklą, dalis patvirtina, kad ieškovo prekių ženklas dėl vienokių ar kitokių priežasčių (reklamos, pardavimo masto ar kitų priežasčių) tarp automobilinių oro gaiviklių vartotojų yra plačiai paplitęs ir žinomas. Kasatoriaus teigimu, beveik pusė vartotojų teisingai identifikuoja ieškovo prekių ženklo kilmės šaltinį, kas patvirtina pagrindą pripažinti ieškovo prekių ženklą plačiai žinomu.

3. Dėl atsakovo 1 prekių ženklo klaidinamo panašumo į ieškovo prekių ženklą

Kasatoriaus teigimu, vertinant vartotojų suklaidinimo riziką, reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu. Nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į stiprų ieškovo prekių ženklo figūrinio elemento skiriamąjį požymį, kurį patvirtino kitų valstybių teismai, ir į tai, kad ieškovo prekių ženklams turėtų būti taikomas aukštesnės apsaugos standartas. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo du vienas kitam prieštaraujančius faktus, t. y. kad pagrindinis elementas lyginamuose prekių ženkluose yra medžių siluetai, tačiau lyginamų prekių ženklų nepanašumą konstatavo remdamasis silpnaisiais žodiniais elementais, taip pat tokiais elementais kaip menama medžio rūšis ar medžio pagrindas. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėti silpnieji elementai galėtų lemti vartotojų galimybę atskirti, identifikuoti lyginamus ženklus ir juos kildinti iš skirtingų kilmės šaltinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad oro gaivikliai yra plataus vartojimo, pigios prekės, todėl vartotojų dėmesys, renkantis prekę, yra mažas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad lyginami prekių ženklai yra registruoti tapačioms, vienarūšėms pigioms prekėms, kurių atžvilgiu vartotojų atidumo laipsnis yra gerokai mažesnis.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais

Atsakovų teigimu, kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo vertinimą dėl prekių ženklų reklamavimo pripažinimo reikšmingu kriterijumi pripažįstant prekių ženklus plačiai žinomais, nors būtent šiuo, reklamavimo, kriterijumi pats ieškovas ir rėmėsi, todėl teismas turėjo analizuoti ir vertinti ieškovo pateiktus įrodymus ir spręsti, ar reklamavimo rezultatai, mastas ir šaltiniai yra reikšmingi, kad vertinant juos su kitomis nustatytomis aplinkybėmis ieškovo prekių ženklą būtų galima pripažinti plačiai žinomu. Apeliacinės instancijos teismas vertino tai, kad nėra nė vienos reklamos, pateiktos lietuvių kalba ar skirtos Lietuvos rinkai, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro objektyvių galimybių spręsti dėl ieškovo prekių ženklo reklamos trukmės, apimties, intensyvumo ir prieinamumo vartotojams. Iš esmės vartotojas ieškovo prekių ženklo stiprumą sieja su eglutės forma, o ilga prekių ženklo registracija pati savaime nereiškia tokio ženklo plataus žinomumo. Ieškovo pateiktuose užsienio valstybių teismų sprendimuose nėra konstatuotas ieškovo prekių ženklo platus žinomumas, ten tik nurodyta, jog ženklas yra žinomas ar žymios reputacijos, tačiau ne kiekvienas žinomas ar žymios reputacijos prekių ženklas gali pretenduoti į aukštesnių standartų apsaugą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo ankstesnės datos yra labiau išimtis nei taisyklė, kurios nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvis nepagrindė.

2. Dėl tinkamos vartotojų grupės nustatymo

Atsakovai nurodo, kad Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) Generalinės Asamblėjos 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (toliau – ir Rekomendacija), pažymėta, kad turi būti vertinama nuomonė ne tik tų asmenų, kurie perka tam tikrus produktus, bet ir tų, kurie gali būti laikomi potencialiais tokių produktų vartotojais ar kurie kitaip susiję su tuo produktu, kuris yra žymimas atitinkamu ženklu. Taigi atsižvelgiant į prekės, oro gaiviklio, paskirtį, funkcines savybes bei jų platinimo vietas, bet kuris asmuo, užėjęs į parduotuves, yra potencialus oro gaiviklio pirkėjas.

3. Dėl prekių ženklų panašumo

Atsakovai nurodo, kad įstatymas reikalauja, jog būtų įrodytas ne ženklų panašumas, o klaidinantis panašumas. Šiuo atveju plačiai pripažįstama medžio funkcija ir pagrindinė asociacija yra gaminamas deguonis, gaivus, švarus oras. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai analizavo tiek ginčo prekių ženklų grafinį dizainą, tiek ir žodinius elementus ir pagrįstai konstatavo, kad esant atitinkamiems elementų skirtumams nėra pagrindo pripažinti prekių ženklų klaidinančio panašumo. Atsakovų teigimu, medžių piešiniai yra pakankamai skirtingų formų, kad jie nebūtų painiojami tarpusavyje ar siejami su tuo pačiu šaltiniu. Ieškovo pateikta 2012 m. vartotojų apklausa nėra patikimas įrodymas dėl ieškovo pateiktų menamų, siekiant gauti sau palankesnius atsakymus, klausimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasaciniu skundu bei atsiliepimu į jį suformuluotas bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, pasisako dėl šių teisės klausimų:

1) dėl Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei ieškovui Šveicarijos bendrovei „Julius Sämann Ltd“ priklausančių prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje;

2) dėl Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo ir lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo.

Nors kaip vienas iš ieškinio pagrindų buvo nurodytas ir atsakovo nesąžiningi ketinimai (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis), tačiau kasaciniame skunde šis klausimas nėra keliamas, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra susiję su atsakovo 1, t. y. Lenkijos bendrovei „SiSCAR Spólka z o.o Spólka Komandytowa“, priklausančiais prekių ženklais, o dėl atsakovo 2 (UAB „Arostė“) argumentų nenurodoma, taigi teisės klausimai, susiję su pastarojo atsakovo (atsakovo 2) veiksmų vertinimu, taip pat nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl PŽĮ 9 straipsnio aiškinimo ir taikymo bei ieškovui Šveicarijos bendrovei „Julius Sämann Ltd“ priklausančių prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje

PŽĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas (PŽĮ 9 straipsnio 2 dalis). PŽĮ 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, be šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminimu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių ir (ar) paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas yra naudojamas.

Plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos ištakos yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – ir Paryžiaus konvencija) 6bis straipsnis. Minėta tarptautinės teisės nuostata skelbia, kad: (1) Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą prekių ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu; (2) reikalavimui dėl tokio ženklo anuliavimo paduoti suteikiamas ne trumpesnis kaip penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo ženklo registravimo datos. Sąjungos šalys turi teisę nustatyti terminą, per kurį gali būti reikalaujama uždrausti naudoti ženklą; (3) terminas nenustatomas reikalavimui dėl anuliavimo arba naudojimo uždraudimo ženklų, užregistruotų arba naudojamų nesąžiningu būdu. Kartu būtina pažymėti, kad Paryžiaus konvencija nepateikia kokių nors apibrėžimų ir plačiai žinomo prekių ženklo sampratos, taigi Konvencijos valstybės narės turi pačios savo teismų praktikos pagalba šią sampratą formuoti (žr., pvz., Hart T., Fazzani L. Intellectual Property Law. London: Macmillan Press LTD, 1997, p. 121).

Pagal Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje įtvirtintą teisės normą, plačiai žinomo prekių ženklo apsauga nėra platesnė, negu tai suteiktų ženklo registracija (apsauga nuo kito (vėlesnio) tapataus ar panašaus ženklo registracijos ar naudojimo tokioms pačioms ir (arba) panašioms prekėms, kurioms žymėti yra skirtas plačiai žinomas prekių ženklas). Jeigu ženklas, siekiantis plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos toje valstybėje narėje (kurioje siekiama apsaugos), yra registruotas, paprastai nėra jokio reikalo taikyti Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio nuostatas, nes jos, kaip minėta, nesuteikia teisių daugiau, negu suteiktų ženklo registracija (žr., pvz., Pires de Carvalho N. The TRIPS Regime of Trademarks and Designs. The Hague: Kluwen Law International, 2006, p. 281). Kitaip tariant, Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis yra svarbus tais atvejais, kai siekiama ženklo apsaugos toje Paryžiaus konvencijos valstybėje narėje, kurioje tam tikras prekių ženklas nėra įgijęs apsaugos tos valstybės nacionalinės teisės nustatyta tvarka. Tokios apsaugos, peržengiančios ženklo teritorinės apsaugos principą, sąlyga – ženklo platus žinomumas.

Plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos ir šios apsaugos ribų teisinis reguliavimas tarptautinėje teisėje toliau buvo plėtojamas Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights; toliau – TRIPS sutartis), konkrečiai – šios Sutarties 16 straipsnio 2 bei 3 dalyse. TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Paryžiaus konvencijos (1967) 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas paslaugoms; Valstybės narės, nustatydamos, ar prekių ženklas yra plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekių ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekių ženklą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Paryžiaus konvencijos (1967) 6bis straipsnis mutatis mutandis taikomas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios toms, kurioms prekių ženklas yra registruotas, kuomet nustatoma, jog prekes arba paslaugas, kurioms ženklas naudojamas, galima susieti su registruoto prekių ženklo savininku ir dėl tokio naudojimo gali būti pažeisti registruoto prekių ženklo savininko interesai. Analizuojant TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 bei 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, matyti, kad šioje Sutartyje įtvirtinti reikalavimai valstybėms narėms suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams visų pirma siejami su jau aptarta Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio norma. Taigi Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis yra plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos pagrindas ir pagal TRIPS sutartį. Kartu vis dėlto pažymėtina, kad TRIPS sutartis, plėtodama Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio nuostatose įtvirtintus plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos standartus, nustato keletą naujų esminių aspektų, palyginti su Paryžiaus konvencijos nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Danijos bendrovė „Kirkbi A/S“ (procesinis teisių perėmėjas – Danijos bendrovė „Lego Juris A/S“) v. UAB „Legosta“, bylos Nr. 3K-3-209/2006) nurodyta, kad, sprendžiant dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, turėtų būti įvertinama, koks stiprus yra rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas). Plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos garantija yra jo žinomumas. Kai tam tikras visuomenės sluoksnis prekių ženklą, kuriuo pažymėtos konkrečios prekės ir (arba) paslaugos, gerai žino kaip priklausantį atitinkamam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui, t. y. ženklą ir juo pažymėtas prekes ir (arba) paslaugas aiškiai identifikuoja kaip kilusias iš tam tikro šaltinio (netgi ir nežinodamas bendrovės, tiekiančios prekes, pažymėtas tam tikru prekių ženklu, į rinką, pavadinimo), nesuteikimas tokiam ženklui apsaugos, reikštų visuomenėje (tam tikrame jos sluoksnyje) susiformavusio įspūdžio apie tą prekių ženklą ir juo pažymėtas prekes nepaisymą. Taip būtų iškreipiamas tikrovėje rinkoje aiškiai susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas) (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnio 1 dalis, PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo, turi būti atsižvelgiama į Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Generalinės Asamblėjos 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well-Known Marks), išdėstytus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-1191/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K. personalinė įmonė „Kelupas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003). Minėtos Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (a) punkte yra įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendžiant, ar ženklas yra plačiai žinomas, kompetentinga institucija turi atsižvelgti į bet kokias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, jog ženklas yra plačiai žinomas. Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (b) punkte yra išskiriami tokie kriterijai, galintys (tačiau neapribojantys atkreipti dėmesį į kitas aplinkybes) būti reikšmingi, sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo:1) tam tikrame visuomenės sluoksnyje apie prekių ženklą turimų žinių ar prekių ženklo atpažinimo laipsnis; 2) prekių ženklo bet kokio (angl. any) naudojimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija; 3) prekių ženklo bet kokio reklamavimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija, įskaitant prekių ir (ar) paslaugų, žymimų tuo prekių ženklu, reklamavimą, prieinamumą ir pristatymą mugėse ar parodose; 4) bet kokių prekių ženklo registracijų ir (arba) paraiškų registruoti ženklą trukmė ir geografinė teritorija, ta apimtimi, kiek tai atspindi prekių ženklo naudojimą ar atpažinimą; 5) sėkmingo prekių ženklo teisių įgyvendinimo duomenys, konkrečiai, kaip tas prekių ženklas kompetentingų institucijų yra atpažįstamas kaip plačiai žinomas; 6) vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu.

Kita vertus, kaip nurodyta Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies c punkte, šie kriterijai nėra sąlygos tam, kad ženklą būtų galima pripažinti plačiai žinomu, o plataus žinomumo pripažinimas kiekvienoje byloje gali priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Rekomendacijoje taip pat pažymima, kad tam tikrais atvejais visi šioje Rekomendacijoje pateikiami galimi kriterijai gali būti svarbūs, kitais atvejais – tik kai kurie iš šių kriterijų, o dar kitais atvejais – nė vienas iš Rekomendacijoje nurodomų kriterijų nebus reikšmingas, o sprendimas dėl prekių ženklo plataus žinomumo bus pagrįstas papildomais kriterijais, nenurodytais šioje Rekomendacijoje. Savo ruožtu šie – papildomi – kriterijai gali būti svarbūs tiek patys savarankiškai, tiek ir kartu su vienu ar daugiau kriterijų, pateikiamų Rekomendacijoje.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl ieškovui priklausančių prekių ženklų pripažinimo plačiai žinomais (ieškovas prašė prekių ženklus pripažinti plačiai žinomais Lietuvoje nuo 2007 m. sausio 4 d.), savo padarytas išvadas tinkamai motyvavo ir pagrindė aktualiomis teisės normomis, byloje surinktomis ir teismo ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (CPK 176–185 straipsniai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktus duomenis, susijusius su ieškovui priklausančių prekių ženklų plačiu žinomumu, faktines aplinkybes tiek tą dieną, kurią ieškovas prašė prekių ženklus pripažinti plačiai žinomais (nuo 2007 m. sausio 4 d.), tiek ir vėliau, ir konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog nurodyti prekių ženklai pripažintini plačiai žinomais nuo 2007 m. sausio 4 d. ar pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo datos.

Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas ieškovo ir atsakovų argumentus, pagrįstai sprendė tiek dėl ieškovo prekių ženklų reklamavimo, tiek dėl vartotojų nuomonės apklausos, kaip nesudarančių pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo prekių ženklų plačiai žinomais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo prekių ženklo žinomumą, padarė prieštaringą išvadą, nurodydamas, kad turi būti atsižvelgta į prekių ženklo žinomumą būtent Lietuvos Respublikoje, jos rinkoje, tačiau byloje pateikta prekių ženklų reklama įvairiomis užsienio kalbomis nereiškia, kad tokia reklama nėra skirta ir Lietuvos rinkai ir ja negali naudotis ir Lietuvos gyventojai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prekių ženklų reklamos trukmė, apimtis, intensyvumas ir prieinamumas vartotojams yra svarbūs, siekiant pagrįsti ne tiek paties ieškovo, prekių ženklo turėtojo, dideles investicijas prekių ženklui palaikyti ir parduoti, kiek dėl to susiformavusį visuomenės požiūrį į tam tikrą prekių ženklą, priskiriant jam ne tik tam tikras savybes, bet ir identifikuojant jį kartu su jo gamintoju. Netiesioginė reklama (ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys oro gaiviklio reklamą kino filmuose ir pan.) gali suformuoti žmonių polinkį prie konkrečios prekės ar paslaugos, kaip kažkur matytos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to žmonės žino, kas yra šios prekės gamintojas, kokia kokybe ši prekė pasižymi.

Prekių ženklo reklama, kaip vienas svarbiausių elementų, padedančių formuoti prekės žinomumą, turi būti kryptinga ir užtikrinanti grįžtamąjį ryšį: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl ieškovo prekių ženklo reklamavimo, sprendė, kad jų nepakanka ieškovo prekių ženklų plačiam žinomumui Lietuvoje pagrįsti. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl netinkamo visuomenės apklausos duomenų vertinimo, nes, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai analizavo tiek apklausos klausimų klaidinančias formuluotes, tiek patį apklausiamų vartotojų ratą.

Kaip nurodyta pirmiau, prekių ženklo plačiam žinomumui pagrįsti neužtenka vien to fakto, kad vartotojai atpažįsta konkretų prekių ženklą. Vartotojai turi jį sieti su konkrečiu gamintoju. Nagrinėjamu atveju vartotojams buvo užduoti menami klausimai, pateikiant galimus atsakymų variantus. Be to, apklausiami buvo tik tie vartotojai, kurie perka ir naudoja automobilių oro gaiviklius, neatsižvelgiant į tai, kad oro gaivikliai yra kasdienio naudojimo, pigi prekė, kurią naudoti gali kiekvienas. Teisėjų kolegija pažymi, kad platus žinomumas neturi apsiriboti tik tuo, kad prekių ženklas yra gerai žinomas tam tikram vartotojų ratui, toks ženklas turi būti žinomas didelei daliai visuomenės, tiek naudojančios atitinkamos grupės prekes ar paslaugas, tiek jų nenaudojančios.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teisės normos, susijusios su prekių ženklų pripažinimu plačiai žinomais, buvo pritaikytos netinkamai.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad aplinkybės, susijusios su ieškovui priklausančių prekių ženklų plačiu žinomumu, šioje byloje tam tikra prasme yra šalutinės reikšmės, nes, kaip minėta, ieškovas prašė jam priklausančius prekių ženklus pripažinti plačiai žinomais Lietuvoje nuo 2007 m. sausio 4 d., tačiau tą dieną abu ieškovui priklausantys prekių ženklai Lietuvoje jau buvo saugomi įregistruoti administracinių procedūrų tvarka (vienas – kaip nacionalinis prekių ženklas, kitas – kaip Europos Bendrijos prekių ženklas). Taigi šiuo atveju plataus žinomumo faktas iš principo nesuteiktų ieškovui platesnės apsaugos, negu suteikia ženklų registracija. Prekių ženklo plataus žinomumo koncepcija savo „klasikine“ prasme yra aktuali tais atvejais, kada ženklas nėra registruotas teisės aktų nustatyta administracine procedūra, arba teisinė apsauga yra reikalinga nuo ankstesnės datos, negu prekių ženklas buvo įregistruotas.

Dėl PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo ir lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo

PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu prekių ženklu.

Ieškovui priklausančio prekių ženklo WUNDER-BAUM (figūrinis, registracijos Nr. 14211) teisių apsaugos Lietuvos Respublikoje pradžia – 1993 m. gruodžio 30 d., o Europos Bendrijos vaizdinio prekių ženklo (figūrinis, registracijos Nr. 000091991) teisių apsaugos Lietuvos Respublikoje pradžios data – 2004 m. gegužės 1 d., t. y. nuo Lietuvos tapimo ES nare ir Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo įsigaliojimo Lietuvoje dienos.

5 klasės prekės, kurioms žymėti registruoti ieškovui ir atsakovui priklausantys prekių ženklai, yra tapačios ir (arba) panašios. Dėl to byloje nėra ginčo.

Pagrindinis klausimas, į kurį turi būti atsakyta šioje byloje, yra tai, ar lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs ir ar yra visuomenės suklaidinimo galimybė.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507) pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, suteikiant galimybę jam nepainiojant atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią sutartis siekia užtikrinti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra sukurtos kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę.

Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (ECR, 1998, I-5507), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG and Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98 (ECR, 2000, I-4861).

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO „Torgovyj dom potomkov postavščika dvora Ego Imperatorskogo Veličestva P. A. Smirnova“ (Rusijos Federacija) v. UDV North America, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; kt.) pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819), Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Institute fur Lernsysteme GmbH v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), ELS Educational Services, Inc, bylos Nr. T-388/00, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje C. O. v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), Petit Liberto, SA, bylos Nr. T-104/01, ESBT 2002 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas byloje Matratzen Concord GmbH v. Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs) (OHIM), Hukla Germany SA, bylos Nr. T-6/01; kt.).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo prekių ženklai yra sudaryti iš eglutės formos piešinio, o atsakovo prekių ženklą sudaro lapuočio medžio piešinys. Medžio simbolis savaime (per se) nėra laikytinas stipriuoju prekių, kurioms žymėti registruoti lyginamieji prekių ženklai, ženklo elementu, nes tai asociacija su gaiviu ir švariu oru. Pripažintina, kad lyginamieji prekių ženklai gali kelti panašias asociacijas, tačiau skirtingi medžių piešiniai (eglė ir lapuotis), skirtingi žodiniai užrašai (nors ir turintys panašių asociacijų), lemia, jog negalima daryti išvados dėl klaidinamo panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės. Kaip išaiškinta ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95, vien tik asociacijos faktas <...> nėra pakankamas daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės. Kitaip tariant, nors visuomenės suklaidinimo galimybė apima ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, tačiau vien tik asociacija nėra pakankama daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai konstatavo, jog lyginamieji (ieškovui ir atsakovui priklausantys prekių ženklai) negali būti laikomi klaidinamai panašiais (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo argumentus, susijusius su jam priklausančių prekių ženklų reputacija, nors konkrečių materialiosios teisės normų dėl prekių ženklų, turinčių reputaciją, apsaugos, nenurodo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad prekių ženklų, turinčių reputaciją, apsauga siejama su papildomomis sąlygomis, t. y. tuo, jog dėl neteisėto vėlesnio prekių ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktai; 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gintarinė vaistinė“ v. UAB „Vokiečių vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-525/2014; kt.).

Kai prekių ženklo reputacijos argumentas nurodomas kaip aplinkybė, reikšminga „klasikinės“ prekių ženklų teisės normos, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui, tarp bylos šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių vertinimo išvadoje turi būti konstatuotas lyginamųjų prekių ženklų klaidinamas panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė. Kaip nurodyta pirmiau, lyginamųjų prekių ženklų klaidinamas panašumas ir visuomenės suklaidinimo galimybė nagrinėjamoje byloje nenustatyti, todėl ir prekių ženklo reputacijos argumentas nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovo prekių ženklo apsaugos.

Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas kasacine tvarka skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas yra atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Nors atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra didesnis nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodytas rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis, t. y. byloje pateikti įrodymai, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą UAB „Arostė“ sumokėjo 2178 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra du atsakovai, kuriems buvo teikiamos atstovavimo paslaugos, byla yra sudėtinga, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus kasacinio skundo, 2178 Eur priteistina iš kasatoriaus atsakovo UAB „Arostė“ naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo „Julius Sämann Ltd“, Weidstasse 14, CH-6300 Zug, Šveicarija, 2178 (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo UAB „Arostė“ (j. a. k. 158955820) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė