A-858-74-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-74/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00628-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Gintaro krantas” skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė “Gintaro krantas” (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Gintaro krantas“) 2012 m. liepos 25 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 8-16), prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“. 2012 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su kitu skundu (II t., b. l. 5-8), prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė šias administracines bylas sujungti į vieną administracinę bylą. 2013 m. sausio 31 d. pareiškėjas „Gintaro krantas“ pateikė patikslintą skundą (II t., b. l. 46-54), kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“; 2) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Sujungus administracines bylas Nr. I-620-583/2012 ir Nr. I-969-386/2012 pasikeitė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos procesinė padėtis – kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės taryba tapo atsakovais.

Pareiškėjas UAB „Gintaro krantas“ skunde dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 panaikinimo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso parduotuvė ir baras, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Teigė, kad pagal išduotos licenzijos sąlygas bare prekiaujama alkoholiniais gėrimais visą parą su sąlyga vartoti vietoje, tačiau 2012 m. birželio 28 d. posėdyje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, leidžiant jais prekiauti nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ir nustatant, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su šiuo sprendimu, nes ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja teisės aktai. Sprendime nėra nurodyta dėl kokių priežasčių yra priimtas skundžiamas sprendimas, taip pat dėl kokių priežasčių nustatyta, jog sprendimas įsigalioja nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes atliekant administracinę procedūrą nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės, aplinkybės išnagrinėtos neobjektyviai, nepatikrinti duomenys, neatlikta asmenų apklausa. Paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo tik baigiamosiose administracinės procedūros stadijose – atliekant tik patį sprendimo įforminimą institucijoje. Tokiu būdu nebuvo užtikrintos teisės aktų numatytos pareiškėjo teisės, t. y. teisė susipažinti su gautais dokumentais ir informacija, teisė pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teisė teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju administracinės procedūros sprendimas pažeidė jo teises – apribojo jo bare prekybos alkoholiu laiką. Dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo gavusi kelis to paties teksto ir formato skundus, pasirašytus skirtingų asmenų, iš kurių, anot pareikėjo, matyti, kad šiuos skundus inicijavo vienas ir tas pats asmuo, pareiškėjui kyla abejonių, ar skundus pasirašiusiems asmenims realiai trukdo ir kenkia jo turimas baras, be to, šios aplinkybės nebuvo išaiškintos. Pareiškėjas manė, jog dėl to, kad nebuvo atlikta skundus pasirašiusių asmenų apklausa, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negalėjo nustatyti, ar asmuo inicijavęs administracinę procedūrą naudojosi savo teisėmis sąžiningai ir nepiktnaudžiavo jomis, todėl tokia administracinė procedūra turėjo būti nutraukta.

Pareiškėjas pabrėžė, kad galėjo būti balsuojama tik už sprendimo projektą, kuriame numatytas jo įsigaliojimas nuo 2012 m. liepos 15 d., nes Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje pieš posėdį, kurio metu priimtas ginčijamas sprendimas, buvo paskelbtas tik vienas įregistruotas sprendimo projektas šiuo klausimu, kuriame buvo nurodyta, jog sprendimas įsigalioja nuo 2012 m. liepos 15 d., o alternatyvių sprendimo projektų su kitomis įsigaliojimo datomis įregistruota nebuvo, posėdžio darbotvarkė papildomais sprendimo projektais nebuvo pildoma. Pareiškėjas manė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, balsuodama dėl neregistruoto sprendimo projekto su įsigaliojimo data nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., pažeidė savo veiklos reglamentu nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą.

Pareiškėjas UAB „Gintaro krantas“ patikslintame skunde dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2514 panaikinimo nurodė, kad apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046, kuriuo buvo panaikinta licencija Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, sužinojo tik 2012 m. lapkričio 23 d., t. y. po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų 2012 m. lapkričio 20 d. atlikto operatyvaus patikrinimo, kurio metu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514, kuriuo sustabdyta licencija Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, sužinojo tik gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą šioje administracinėje byloje.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su teiginiu, jog teisę sustabdyti licencijos galiojimą suteikė licencijos Nr. 27/11A nepatikslinimas. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai jau 2012 metų rugpjūčio mėnesį tapo žinoma apie tai, jog pareiškėjas yra apskundęs 2012 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. T2-171, todėl nebuvo jokios prasmės tikslinti pareiškėjo licenciją tuo laikotarpiu, kol nėra išnagrinėta byla dėl tokio sprendimo, kuriuo apribotas prekybos laikas. Be to, nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pati yra išdavusi pareiškėjui licenciją Nr. 27/11A, t. y. jai buvo žinomas šios licencijos tekstas, kuriame nėra nurodytas prekybos laikas, todėl neaišku, ką norėjo patikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taip pat pareiškėjas teigė, kad neturėjo pareigos teikti licenciją patikslinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kadangi apie tokį reikalavimą nežinojo, ir nurodė, kad nėra jokių kliūčių ją patikslinti.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2514 pareiškėjas nurodė, kad šis įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjas paaiškino, kad šiame įsakyme nenurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių buvo panaikintas pareiškėjo licencijos galiojimas, neteisingai nurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis priimtas įsakymas, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti nei prieštaravimų, nei paaiškinimų. Teigė, kad toks abstraktus ir nekonkretizuotas įsakymo turinys reikalauja specialaus išaiškinimo ir negali būti laikomas atitinkančiu viešojo administravimo principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikintinas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime (I t., b. l. 56-60) į pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 panaikinimo nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, kad šis ginčijamas sprendimas yra priimtas laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūrų, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl teisėtas. Pažymėjo, kad sprendime yra nurodyta, kuo vadovaujantis jis priimtas, be to, prie sprendimo projekto, kuris buvo pateiktas svarstyti, buvo pridėtas aiškinamasis raštas, kuriame išdėstyta siūlomo sprendimo esmė, priežastys ir kuo remiantis parengtas sprendimo projektas, projekto tikslai ir uždaviniai, kokių rezultatų laukiama, kas inicijavo sprendimo projekto rengimą, galimos pasekmės, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, t. y. konkrečiai nurodyta, kad nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Gintaro krantas“ (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare, esančiu (duomenys neskelbtini), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val., nustatyta, jog šis sprendimas įsigalioja nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Manė, kad priimant sprendimą nebuvo pažeistas objektyvumo principas, nes jis buvo inicijuotas remiantis (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų skundais, kuriuose nurodyta, kad prie minėto baro yra nuolat triukšmaujama, kyla konfliktai, šiukšlinama, vartojami alkoholiniai gėrimai namų kiemuose ir praėjimuose, bei policijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštais, kuriuose yra vienareikšmiška nuomonė, kuria siūloma apriboti minėtame bare prekybos alkoholiu laiką.

Atsiliepime taip pat nurodė, jog pareiškėjas nėra tinkamas asmuo pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį – juo yra skundą dėl pareiškėjo baro veiklos padavę asmenys. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama (duomenys neskelbtini) namo gyventojų skundą dėl baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklos, kreipėsi į Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą dėl baro patikrinimo bei susisiekė su įmonės savininku, kuris buvo įspėtas dėl galimos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus ir žinojo, jog aplinkinių namų gyventojai yra nepatenkinti bare vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais naktį dėl įstatymu nustatytos prekybos tvarkos pažeidimų.

Atiliepime paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos socialinių reikalų komitetas 2012 m. birželio 15 d. įvykusio komiteto posėdžio metu nusprendė pritarti ginčijamo sprendimo projektui su pastaba, kad sprendimas turi įsigalioti ne nuo projekte nurodytos datos (2012 m. liepos 15 d.), o nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šio posėdžio protokolas buvo paskelbtas 3 dienos iki savivaldybės tarybos posėdžio Klaipėdos miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, su juo galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, buvęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. I-620-583/2012, atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 panaikinimo (I t., b. l. 53-54) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka, palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pateiktą atsiliepimą ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2514 panaikinimo (II t., b. l. 72-76) nurodė, kad su pareiškėjo pateiktu patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Nr. AD1-2046 paaiškino, jog po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-117 priėmimo, pareiškėjas du kartus buvo informuotas, jog privalo per 5 dienas kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl licencijos patikslinimo. Buvo paaiškinta, kad nevykdant šio reikalavimo bus sustabdytas licencijos galiojimas.

Dėl 2012 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-2514, pareiškėjas nurodė vadovautis 2012 m. gruodžio 18 d. pateiktame atsiliepime Nr. (8.2.)-J2-646 (II t., b. l. 15-19) išdėstytais motyvais. Šiame atsiliepime taip pat nurodė, kad skundžiamame įsakyme yra nurodyta, kuo vadovaujantis jis buvo priimtas. Atkreipė dėmesį, kad šis ginčijamas direktorės įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) redakcija, galiojusia iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Manė, jog vien tas faktas, kad ginčijamas įsakymas priimtas remiantis senesnės redakcijos įstatymu, nereiškia, kad tik dėl formalių reikalavimų nesilaikymo visas individualus teisės aktas yra negaliojantis, nes pareiškėjo pažeidimai susiję su licencijos galiojimo panaikinimu niekur neišnyko. Pažymėjo, kad pareiškėjas po licencijos sustabdymo buvo informuotas apie tai raštu, kuriame buvo išaiškinta, jog per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį pareiškėjas turi pašalinti pažeidimus, jeigu jų nepašalins, licencijos galiojimas bus panaikintas. Po tam tikro laiko tarpo pareiškėjas buvo informuotas pakartotinai. Nurodė, kad pareiškėjas per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį nepašalino pažeidimo, 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. AD-2514 licencija buvo panaikinta.

Atsakovas Klaipėdos savivaldybės administracija atsiliepimuose nurodė, kad nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, jog tuo atveju, kai savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo yra apskundžiamas, išnyksta pareiga kreiptis dėl licencijos sustabdymo. Atkreipė dėmesį, kad tarybos sprendimo apskundimas pats savaime nesustabdo jo vykdymo, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Paaiškino, kad visi raštai pareiškėjui buvo siunčiami registruotu paštu pareiškėjo registracijos adresu, tačiau jie grįždavo atgal su žyma „Neatsiėmė“. Teigė, kad siunčiamų laiškų neatsiėmimas yra piktybiškas, daromas sąmoningai, siekiant išvengti atsakomybės už minėto tarybos sprendimo nevykdymą.

Nurodė, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštas patvirtina, kad ir šiam departamentui nepavyksta pareiškėjui įteikti nutarimų, nes jis jų piktybiškai neatsiima net ir pasitelkus Lietuvos Respublikos policijos pagalbą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas apie tai, jog yra apribotas prekybos alkoholiu laikas žinojo, nes dalyvavo tarybos posėdyje priimant sprendimą, todėl būdamas verslininku, kuris užsiima prekyba alkoholiu, turėjo žinoti kokias pasekmes sukelia tarybos sprendimo nevykdymas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu (II t., b. l. 128-140) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Gintaro krantas” reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ atmetė kaip nepagrįstą, o patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ tenkino.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare J. Janonio g. 2“ teisėtumo, nustatė, kad 2011 m. gegužės 3 d. atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui UAB „Gintaro krantas“ išdavė licenciją Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydama pardavimo būdą – vartoti vietoje, o 2012 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 20), kuriuo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Gintaro krantas“ priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Pažymėjo, kad ginčijamo tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, sprendimo tikslai ir uždaviniai, laukiami rezultatai ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Tarybos veiklos reglamento 17.13 punktą, todėl pareiškėjo argumentus, kad šis sprendimas nemotyvuotas, atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Šiuo aspektu prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Taigi savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams. Nurodė, kad atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į daugiabučių namų, esančių šalia pareiškėjo baro gyvenamojoje vietovėje gyventojų skundus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus raštą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą.

Nurodė, kad byloje pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo (I t., b. l. 132-134) bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus rašto ir dokumentų (b. l. 94-115), patvirtinančių administracinius teisės pažeidimus, adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2012 metais bare (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys mažiausiai 9 kartus bausti už prekybą alkoholiu reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus dirbant bare, esančiu (duomenys neskelbtini) – visais atvejais darbuotojai ar įmonė nubausti už alkoholio pardavimą išsinešimui draudžiamu laiku. Pastebėjo, kad iki 2012 m. spalio 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), policijoje buvo fiksuoti 8 įvykiai, tarp kurių yra muštynės, triukšmas, konfliktas, alkoholio vartojimas, agresyvus elgesys ir kiti viešosios tvarkos pažeidimai. Pažymėjo, kad tokių faktinių duomenų objektyvumu nėra pagrindo netikėti, jais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymas, neužtikrinimas saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, tame tarpe vaikams.

Teismas darė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama sprendimą riboti pareiškėjo baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jį pagrindė objektyviais duomenimis, patvirtinančiais viešojo intereso pažeidimą, tokiu sprendimu įgyvendino teisės aktais jai priskirtą kompetenciją, tuo pačiu ir atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad taryba nesivadovavo objektyvumo principu.

Pareiškėjas teigė, kad atliekant administracinę procedūrą pagal minėtus gyventojų skundus jam turėjo būti užtikrintos Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje numatytos asmens teisės, t. y. susipažinti su gautais dokumentais ir informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais. Atsakydamas į šį argumentą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą. (duomenys neskelbtini), aplinkinių namų gyventojai skundė policijos ir kitų kontroliuojančių institucijų veiksmus, kontroliuojant prekybą alkoholiu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas nelaikytinas administracinės procedūros pagal gyventojų skundus dalyviu. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jam turėjo būti užtikrintos asmens teisės, numatytos Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sisteminė Viešojo administravimo įstatymo 2 ir 28 straipsnių analizė, leidžia teigti, jog apklausti privaloma tik asmenį, kurio galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai ir tik tada, kai yra gautas pranešimas, dėl kurio pradėta administracinė procedūra. Pažymėjo, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju gautas ne pranešimas, o skundas, kuriame skundžiami policijos ir kitų kontroliuojančių institucijų veiksmai, kuriais pažeidžiamos skundą padavusių asmenų teisės, todėl nei skundą padavusių asmenų, nei kitų asmenų šiuo atveju neprivaloma apklausti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nėra asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad tarybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo atlikta apklausa, nepagrįsti.

Teismas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, jog vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo procedūrą buvo pažeisti Tarybos veiklos reglamento 12, 17.3, 17.5, 21.2, 22.1.1, 22.2 punktai, kadangi prieš tarybos posėdį buvo paskelbtas tik vienas įregistruotas sprendimo projektas, kuriame nurodyta įsigaliojimo data 2012 m. liepos 15 d., nors buvo priimtas sprendimas su įsigaliojimo data 2012 m. rugpjūčio 1 d., nustatė, kad 2012 m. birželio 8 d. tarybos sekretoriate buvo gautas teikėjos administracijos direktorės sprendimo projektas, suderintas su investicijų ir ekonomikos departamento direktoriumi, teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu, atliekančiu skyriaus vedėjo funkcijas bei dokumentų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste, su įsigaliojimo data nuo 2012 m. liepos 15 d. Ant šio sprendimo projekto yra rezoliucija, kuria pavesta suderinti sprendimo projektą su socialinių reikalų komitetu. Tarybos socialinių reikalų komiteto 2012 m. birželio 15 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad sprendimo projektui pritarta su pastaba, jog sprendimo įsigaliojimo terminas būtų pratęstas nuo rugpjūčio 1 dienos.

Išanalizavęs Tarybos veiklos reglamento nuostatas, teismas darė išvadą, jog svarstant sprendimo projektą gali būti teikiamos pastabos, papildymai, dėl kurių vėliau pasiūloma balsavimo tvarka, o prabalsavus už pataisas, papildymus ir pritarus sprendimo projektui, balsuojama dėl galutinio sprendimo. Todėl pareiškėjo argumentai, jog tam, kad būtų priimtas sprendimas su kitokia įsigaliojimo data nei nurodyta sprendimo projekte, turėjo būti įregistruoti ir paskelbti alternatyvūs sprendimo projektai, nepagrįsti, juolab, kad prie sprendimo projekto buvo pridėtas ir paskelbtas tarybos socialinių reikalų komiteto 2012 m. birželio 15 d. posėdžio protokolas, kuriame siūloma pakeisti sprendimo įsigaliojimo datą.

Apibendrindamas tai, ką išdėstė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, be to, sprendimas neprieštarauja tarybos veiklos tikslams bei uždaviniams, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo UAB „Gintaro krantas“ skundą dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ teisėtumo, teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas dėl licencijos sustabdymo), kuriuo sustabdė UAB „Gintaro krantas“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 27/11A bare, esančiu (duomenys neskelbtini), galiojimą nuo 2012m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 4 d., o 2012 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl licencijos panaikinimo), kuriuo panaikino UAB „Gintaro krantas“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 27/11A bare, esančiame (duomenys neskelbtini), galiojimą ir nustatė, kad nauja licencija nebus išduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog administracija pareiškėjui registruotais laiškais, adresu (duomenys neskelbtini), siuntė: tarybos sprendimą bei pranešimą, kad per 5 dienas ji privalo kreiptis į administraciją dėl licencijos patikslinimo, o nesilaikant šio reikalavimo licencijos galiojimas bus sustabdomas; pakartotinai informaciją apie tarybos sprendimo priėmimą, pranešimą dėl reikalavimo kreiptis į administraciją dėl licencijos patikslinimo bei įspėjimą apie licencijos galiojimo sustabdymą; įsakymą dėl licencijos sustabdymo bei pranešimą apie galimą licencijos panaikinimą; įspėjimą dėl licencijos panaikinimo; įsakymą dėl licencijos panaikinimo, tačiau visi registruoti laiškai grįžo su nuoroda „neatsiėmė“.

Pastebėjo, kad nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei Licencijavimo taisyklėse, nei Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyti bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti bet kuris asmens, norinčio užsiimti prekyba alkoholiniais gėrimais paduodamas savivaldybės administracijai rašytinis pareiškimas, todėl nėra reikalavimo, jog dokumentuose būtų nurodomas juridinio asmens adresas, kuris gali būti suprantamas kaip juridinio asmens registre nurodyta buveinė, ar kitas korespondencijai pateikiamas adresas, jeigu jis nesutampa su registre nurodytais duomenimis.

Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad savivaldybės administracijai buvo žinomi kiti adresai, nei yra įregistruota įmonės buveinė juridinių asmenų registre, tačiau dokumentai buvo siunčiami tik pareiškėjo UAB „Gintaras“ buveinės adresu. Savivaldybės administracija pareiškėjui yra išdavusi licenciją Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat nuo 2012 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, kurioje atsakovu yra savivaldybės taryba, vėliau ir savivaldybės administracija bei kurioje nuo pradžių dalyvauja pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Sudintas, procesiniuose dokumentuose nurodantis savo buveinės adresą. Tačiau tiek įmonės vienos iš veiklos vykdymo vietų adresu – (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėjo atstovo adresu savivaldybės administracija neišsiuntė nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo, nei įspėjimų apie galima licencijos sustabdymą ar panaikinimą, nei įsakymų dėl licencijos panaikinimo ar sustabdymo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad tokiais savo veiksmais savivaldybės administracija neįvykdė tinkamai savo pareigos įteikti dokumentus pareiškėjui ir pernelyg formaliai taikė Licencijavimo taisyklių nuostatas, kuriose numatoma dokumentus siųsti registruotu laišku. Byloje nėra duomenų, kad savivaldybės administracija, net ir žinodama, kad pareiškėjo buveinės adresu siunčiami dokumentai neįteikiami, būtų bandžiusi siųsti dokumentus kitais adresais. Dėl nurodytų motyvų, savivaldybės administracija padarė nepagrįstą išvadą, kad siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Pažymėjo, jog toks netinkamas dokumentų įteikimas ir dėl to galimas pareiškėjo nežinojimas apie savivaldybės administracijos reikalavimus yra svarbi priežastis prekybą alkoholiu reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymo priežastis, dėl kurios savivaldybės administracijos ginčijami įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais.

Konstatavo, jog ginčijami įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais dėl pareiškėjo neinformavimo, o kiti pareiškėjo argumentai, tokie kaip licencijos tikslinimo prasmė ir kt. nenagrinėjami kaip neturintys esminės reikšmės.

Apibendrindamas tai, ką išdėstė, pirmosios intancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir manydamas, kad jo priimti dokumentai tinkamai įteikti pareiškėjui, pažeidė Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 48, 52, 54.1, 55 punktus, Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-237, 28 punktą, todėl pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų tenkino.

III. Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 145-148) prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo patikslintas skundas ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – atmesti pareiškėjo patikslintą skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo" ir 2012 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD 1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo" panaikinimo; 2) likusią sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m.birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)" panaikinimo, palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja tvarkos, kaip turi būti įteikiami dokumentai, todėl mano, jog šiuo atveju reikėtų taikyti teisės analogija, kai tam tikriems viešosios teisės normomis nesureguliuotiems teisiniams santykiams turi būti taikomi bendrieji teisės principai. Teisės analogija administracinėje teisėje taikoma, kai kokios nors normos, reguliuojančios panašius visuomeninius santykius, apskritai nėra ir todėl yra neįmanoma taikyti įstatymo analogijos. Pažymi, kad šiuo atveju viešosios teisės normomis nėra sureguliuota, kas laikytina tinkamu dokumentu įteikimu tokioje situacijoje, kai viešojo administravimo subjektas privalo pareiškėją raštu informuoti apie būtinų veiksmų atlikimą (šiuo atveju apie licencijos patikslinimą), o pareiškėjui jo nurodytu buveinės adresu nėra įteikiami siunčiamu registruoti dokumentai, todėl mano, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio nuostata ir laikyti, kad juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai yra įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis, bei 123 straipsnio 4 dalies (2011 m.birželio 21 d. įstatymo XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d., redakcija) nuostata, kad, kai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Pažymi, kad visi raštai pareiškėjui buvo siunčiami registruotu paštu pareiškėjo buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visi registruoti laiškai grįždavo atgal su žyma „Neatsiėmė", todėl mano, kad, vadovaujantis CPK 122 straipsniu ir 123 straipsnio 4 dalimi, turi būti laikoma, jog visi siųsti raštai pareiškėjui buvo įteikti, o tai reiškia, kad apie visą vykstantį procesą, susijusį su licencijos galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, jis buvo informuotas. Atkreipia dėmesį, kad minėtą adresą kaip vienintelį, pareiškėjas visuose atsakovams teikiamuose dokumentuose, prašymuose, taip pat ir pateiktuose skunduose nurodo kaip jo buveinės vietą.

Pabrėžia, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. S-(4.3-3)-2551 „Dėl informacijos pateikimo" įrodo, jog jiems irgi nepavyksta pareiškėjui įteikti nutarimų net pasitelkus Lietuvos Respublikos policijos pagalbą, nes pareiškėjas jų piktybiškai neatsiima. Minėtu atveju nutarimas buvo įteiktas pareiškėjo darbuotojui O. N., kuris jį grąžino ir nurodė, kad nesugebėjo nutarimo perduoti direktoriui.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad atsakovas, negalėdamas įteikti dokumentų pareiškėjui jo nurodytu buveinės adresu, dokumentus turėjo siųsti jo atstovo advokato Sauliaus Sudinto veiklos adresu, nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi pareiškėjo prašymo, kuriame būtų nurodyta, jog dokumentai, susiję su jo veikla (šiuo atveju su licencijos patikslinimu, sustabdymu ir kt.) butų siunčiami ne jo buveinės adresu, o jo atstovui advokatui Sauliui Sudintui. Taip pat nėra gauta jokios informacijos, kad advokatas Saulius Sudintas pareiškėją atstovauja ne tik šioje administracinėje byloje, bet ir kituose teisiniuose santykiuose, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nėra pateikta atstovavimo sutartis, kurioje būtų nurodyta, kad advokatas Saulius Sudintas yra pareiškėjo atstovas visuose teisiniuose santykiuose. Todėl dokumentai pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Sudintui jo veiklos adresu turi buti siunčiami tik tie, kurie yra susiję su šia nagrinėjama administracine byla.

Atsižvelgdamas į tai, ką išdėstė, atsakovai mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuojamas, o jo teiginiai, jog įmonės oficialiu buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registrų centre bei pačio pareiškėjo visuose raštuose, neįteikiami dokumentai, nes jame yra gyvenamasis butas, yra visiškai nepagrįsti, nelogiški bei traktuotini kaip gynybos priemonė.

Informuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bylą ves per atstovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-171 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare (duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo reikalavimai panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ buvo tenkinti.

Pirmosios intancijos teismas, tenkindamas minėtus pareiškėjo reikalavimus, konstatavo, jog pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimus ir priimtus sprendimus, o tai yra svarbi priežastis, dėl kurios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ginčijami įsakymai turi būti pripažinti neteisėtais. Kitų pareiškėjo argumentų, tokių kaip licencijos tikslinimo prasmė ir kt. nenagrinėjo kaip neturinčių esminės reikšmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingas savivaldybės administracijos priimamų dokumentų, kurie turi būti siunčiami pareiškėjui, įteikimas nagrinėjamu atveju yra svarbus prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo veiksmas, nes nuo tokio įteikimo teisingumo priklauso tiek įsakymų dėl licencijos sustabdymo ir panaikinimo teisėtumas, tiek terminų skaičiavimas. Tik teisingai įteikiant pareiškėjui dokumentus galėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su jam skirta korespondencija ir tuo pačiu sudaryta galimybė įgyvendinti savo teises licencijuojant savo veiklą ir ginant šias teises inicijuojant ar nagrinėjant teisminį ginčą. Todėl sprendžiant klausimą dėl įsakymų dėl licencijos panaikinimo ir sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu patikrinti, ar savivaldybės administracijos veiksmai įteikiant pareiškėjui dokumentus atitiko teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 341 straipsnis nustato įspėjimų apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą ir licencijos galiojimo sustabdymo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įspėjami apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nesikreipia į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, per 5 darbo dienas nuo savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą gavimo. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas sustabdomas, jeigu gautas teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimas apie įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą už nustatytus pažeidimus (sustabdomas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas toje prekybos vietoje, kuriai sustabdytas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas). Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punktas nustato, kad licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, kai įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kuriems buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų.

Didmeninės prekybos alkoholio produktais ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą reglamentuoja Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618. Šių taisyklių 48 punkte numatyta, kad turinti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įmonė, kuriai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, per 5 darbo dienas privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo. Pagal tų pačių taisyklių 52 punktą licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu pažeidė šių taisyklių 46 ar 48 punkto reikalavimus, o pagal 54.1 punktą licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu įmonė, kuri įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų, nurodytų šių taisyklių 52 punkte. Pagal Licencijavimo taisyklių 55 punktą apie sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą licencijos galiojimą sustabdanti institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu (registruotu laišku) praneša įmonei ir nurodo licencijos galiojimo sustabdymo motyvus.

Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, darytina išvada, jog licencijos turėtojui suteikiama dviguba galimybė (pirmą kartą įspėjant, antrą kartą sustabdant) išvengti licencijos galiojimo panaikinimo. Licenciją turinti teisę panaikinti institucija, prieš priimdama sprendimą, kuriuo visiškai atimama teisė verstis alkoholio produktų prekyba, privalo laikytis tokios teisės aktų nustatytos tvarkos. Taip yra realiai užtikrinama ūkio subjekto teisė pašalinti pažeidimus ir toliau tęsti veiklą, realizuojant asmens ūkinės veiklos laisvę verstis pasirinktu verslu. Teisės normose įtvirtintos licencijos panaikinimo procedūros nesilaikymas – pagrindas panaikinti sprendimą dėl licencijos panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas detaliai nereglamentuoja tvarkos, kaip turi būti įteikiami viešojo administravimo subjekto priimti dokumentai, taip pat neapibrėžia momento, nuo kurio laikoma, jog registruotu laišku buvo gautas įteikimas. Licencijavimo taisyklių 53 punkte nurodyta, kad licenciją turinti įmonė įspėjama apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą raštu (registruotu laišku), o jei įmonė nepanaikina nustatyto pažeidimo, remiantis Licencijavimo taisyklių 55 straipsniu, apie licencijos sustabdymą įmonei pranešama taip pat registruotu laišku. Įmonei nepašalinus pažeidimo per nustatytą sustabdymo laikotarpį, licencijos galiojimas panaikinamas ir apie tai įmonei pranešama išsiunčiant rašytinį pranešimą. Kadangi viešosios teisės norminiai aktai nereglamentuoja minėtų klausimų, pagal analogiją taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai tokia nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 str. 4 d.).

Todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priimtų sprendimų kopijas ir raštus UAB „Gintaro krantas“ turėjo siųsti viešajame registre bei uždarosios akcinės bendrovės nurodytu buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). (CPK 122 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Gintaro krantas“ būtų nurodęs kitą dokumentų įteikimo adresą, priešingai ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde, ir 2013 m. sausio 22 d. prašyme patikslinti licenciją (II t., b. l.

55) pareiškėjas nurodo tą patį adresą, todėl visas susirašinėjimas jo buveinės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)) laikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra svarbu, kur yra juridinio asmens buveinė, ar tai yra butas, ar patalpa, kurioje vykdoma ūkinė veikla, nes pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam ūkine veikla, yra taikomi didesni atidumo reikalavimai. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui skundžiamus sprendimus ir raštus su įpareigojimu patikslinti licenciją siuntė kelis kartus registruotu laišku (b. l. 22, 24, 27, 29, 32) jo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu.

Visi šie dokumentai buvo grąžinti atsakovui su pašto žyma „neatsiėmė“. Vertinant šias aplinkybes būtina vadovautis Licencijavimo taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis licencijos turėtojo informavimą apie licencijas išduodančios insitucijos ketinimą sustabdyti licencijos galiojimą ar ją panaikinti. Pagal Licencijavimo taisyklių 18, 52 ir 55 straipsnius savivaldybės vykdomoji institucija apie ketinimą sustabdyti licencijos galiojimą ar ją panaikinti turi pranešti licencijos turėtojui raštu registruotu laišku.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, negalėdama įteikti pareiškėjui dokumentų, turėjo juos siųsti jo atstovui šioje administracinėje byloje advokatui Sauliui Sudintui. Pažymėtina tai, kad viena iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens teisių yra teisė turėti atstovą, veikiantį asmens vardu. Tam, kad asmuo galėtų veikti per atstovą, jis viešojo administravimo subjektui turi pateikti atstovavimo sutartį ar kitą tai patvirtinantį dokumentą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ar jo atstovas būtų pateikęs atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai atstovavimo faktą patvirtinantį dokumentą ar prašymą visus dokumentus siųsti ne pareiškėjui, o advokatui Sauliui Sudintui. Pažymėtina, kad vien faktas, jog advokatas Saulius Sudintas atstovauja pareiškėją šioje administracinėje byloje, savaime nereiškia, kad advokatas Saulius Sudintas yra jo atstovas visuose teisiniuose santykiuose bei visi dokumentai ir korespondensija adresuota pareiškėjui turi būti siunčiama advokato veiklos adresu.

Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie ketinimą sustabdyti licencijos galiojimą, jos sustabdymą ir įpareigojimą patikslinti licenciją, todėl nebuvo pagrindo naikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjui buvo tinkamai įteikti dokumentai, o pareiškėjas per įstatymų nustatytą terminą šio įsakymo neskundė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra kitų pagrindų, dėl kurių galėtų būti panaikintas minėtas įsakymas. Atsižvelgiant į tai, naikintina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tenkinto pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“.

Pažymėtina ir tai, kad nebuvo pagrindo vien dėl neįteikimo naikinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, tiek Licencijavimo taisyklės nustato pareigą licenciją išdavusiai institucijai įspėti licenciją turinčią instituciją apie licencijos sustabdymą esant Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytiems pagrindams ir nurodyti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, nustatant terminą, per kurį įmonė privalo jas pašalinti. Tuo atveju, jei įmonė, kuri įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą laiką nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų, licenciją išdavusi institucija sustabdo jos galiojimą. Nepašalinus nurodytų pažeidimų ir toliau, įmonei, kuriai buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, licenciją išdavusi institucija panaikina licencijos galiojimą. Pabrėžtina, kad licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tvarka yra imperatyviai reglamentuota teisės aktų, o licencijas išduodanti institucija neturi diskrecijos teisės pasirinkti minėtų veiksmų sekos. Aukščiau aptartos bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, susijusius su pareiškėjo licencijos panaikinimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas, nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo nurodyto argumento dėl neproporcingos atsakovo pareiškėjui UAB „Gintaro krantas“ paskirtos ekonominės sankcijos.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punktu (Įsakyme dėl licencijos panaikinimo nurodyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 20 dalies 2 punktas, redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d., pagal kurią 34 straipsnio 20 dalies 2 punktas atitiko šiuo metu galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punktą).

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punkte nurodyta, kad licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, kai įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kuriems buvo sustabdytas licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų. Todėl šios teisės normos taikymo požiūriu pareiškėjo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas (šioje dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas) yra pakankamas pagrindas atsakovui panaikinti jo turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, turi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra numatyti minėti teismo įgaliojimai, prieštarauja Konstitucijai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų reikšmingumo (jų adekvatumo sankcijai panaikinti pareiškėjo turimos licencijos galiojimą), kolegija pažymi, kad šios bylai reikšmingos aplinkybės vertintinos Alkoholio kontrolės įstatymo 41straipsnio taikymo požiūriu.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad būtina atsižvelgti į ūkinės veiklos laisvę kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę. Ginčijamas įsakymas, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija panaikino UAB “Ginatro krantas” licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, yra kartu susijęs su pareiškėjo ūkinės veiklos laisvės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas tik įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Tikslai, kurių atsakovai siekė, priimdami šiuos įsakymus, yra viešosios tvarkos saugumas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas. Pabrėžtina, kad šie tikslai iš esmės buvo pasiekti apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir sustabdžius nepatikslintos licencijos galiojimą, kadangi sustabdžius licencijos galiojimą pareiškėjas negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, todėl nėra tikslinga taikyti ir trečiąją priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik dėl licencijos nepatikslinimo buvo priimtas skundžiamas įsakymas dėl licencijos panaikinimo, todėl teisėjų kolegija mano, jog konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės apribojimas yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Juolab iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 24 d. yra pateikęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai prašymą patikslinti licenciją Nr. 27/11A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (II t., b. l. 55). Išvardintų aplinkybių visuma leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šiuo atveju taikyti nurodytą sankciją būtų neproporcinga.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo Įsakymą dėl licencijos panaikinimo, iš esmės teisingai išsprendė šį klausimą, tačiau nurodė netinkamus skundžiamo akto panaikinimo motyvus. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo motyvai iš sprendimo šalinami, o sprendimas papildomas motyvais, nurodant, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, numatanti teismui teisę netaikyti ekonominės sankcijos – licencijos panaikinimo – nustačius, kad licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Todėl pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo naikintinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dalyje dėl tenkinto pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.

Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. AD1-2514 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas šioje dalyje nepakeistas, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus, keistina sprendimo dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“, paliekant šį įsakymą galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Gintaro krantas” skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. AD1-2046 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo“ atmesti kaip nepagrįstą.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys