AS-858-713-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS858-713/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01442-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. U. 2014 m. kovo 7 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie sprendimų apskundimo terminus. Skundus bandė rašyti, tačiau nepavyko. Ieškojo pagalbos skundui surašyti. Taip pat skundą pateikti laiku sutrukdė ūkio darbai, sveikatos sutrikimai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė skundo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė A. U. terminą iki 2014 m. balandžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, vykdydamas teismo nutartį, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 1620695, 2012 m. rugpjūčio 31 d. atsakymą Nr. BR6-(11-13)-6803, 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1947664 ir paramos sumą paskaičiuoti teisingai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Agentūros 2011 m. vasario 8 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir 2013 m. vasario 15 d. sprendimus, skundą dėl minėtų sprendimų pareiškėjas teismui išsiuntė 2014 m. kovo 10 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (nežinojimas, kad skundas turi būti pateiktas per mėnesį nuo sprendimo priėmimo ar gavimo, pagalbos rašant skundą nesuteikimas, užimtumas ūkyje, sveikatos sutrikimai) negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų suklaidintas dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis, o teiginio apie pablogėjusią sveikatą nepatvirtino konkrečiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė praėjus ilgam laiko tarpui.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą paduoti teismui skundą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl paties laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, teismas nenustatė ir darė išvadą, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra.

Pareiškėjas A. U. atskiruoju skundu (b. l. 46-48) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo prašymą tenkinti. Pareiškėjas paaiškina, kad yra ūkininkas, gauna žemės ūkio išmokas už deklaruotus žemės ūkio plotus, tačiau Agentūra neišmoka įstatymuose numatytų išmokų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Iš 2014 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųsto pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas siekia Agentūros 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1620695, 2012 m. rugpjūčio 31 d. atsakymo Nr. BR6-(11-13)-6803 ir 2013 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1947664 panaikinimo.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido minėtų atsakovo sprendimų apskundimo terminą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris tinkamai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo besikreipiančio asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, visus teiginius dėl termino praleidimo privaloma pagrįsti objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė terminų skundui pateikti nežinojimu, pagalbos surašant skundą trūkumu, užimtumu, sveikatos sutrikimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis teisminės gynybos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų kaip nors klaidinęs pareiškėją dėl sprendimų apskundimo tvarkos. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių dėl pablogėjusios sveikatos ar kitų aplinkybių jokiais konkrečiais įrodymais.

Pareiškėjas atskirajame skunde aprašo kreipimosi į Agentūrą, kitas institucijas aplinkybes. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo pats ar per savo atstovus gali pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdą, todėl jo pasirinktų atstovų kreipimasis į institucijas, o ne į teismą yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta objektyvia, nuo pareiškėjo (jo atstovų) valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui. Kreipimasis į kitas institucijas, o ne į teismą siekiant apginti pažeistas teises, teismo praktikoje nėra pripažįstamas svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą kreiptis į teismą nes yra sąlygotas ne objektyvių priežasčių, o tam tikro gynybos būdo pasirinkimo, kurį apsprendžia subjektyvūs kriterijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-106/2013, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-449/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė tik prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau skundo, kaip yra reikalaujama ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje, nepateikė. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. balandžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti. Pabrėžtina, kad tokia apygardos administracinio teismo nutartimi nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą termino tenkinimo ar netenkinimo. Šis prašymas galėjo būti sprendžiamas tik pareiškėjui kartu su prašymu dėl termino atnaujinimo kartu pateikus ir skundą. Pareiškėjui pašalinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir 2014 m. balandžio 16 d. priėmė šioje administracinėje byloje pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiamą nutartį. Todėl pareiškėjas atskirajame skunde neteisingai vertina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi jo prašymas atnaujinti terminą buvo tenkintas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi nebeturėjo vertinti pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.), konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pakankamų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti priežastis objektyviomis ir svarbiomis. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai pareiškėjas daug anksčiau galėjo apskųsti Agentūros sprendimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis jam laiku pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad terminą pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas