AS-602-581-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-581/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų L. (L.) M. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Nijolės J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. M., J. Š. dėl sprendimų ir nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Nijolė J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048; 2) panaikinti 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kurių pagrindu atlikta buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre, galiojimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“; 4) panaikinti patalpos – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre; 5) panaikinti negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre; 6) priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad skundžiami aktai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, skundžiami aktai (pažyma, buto ir priestato deklaracijos) pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, nuosavybės teises ir teisėtus interesus, nes ginčijami dokumentai išduoti galimai savavališkai pastatytiems statiniams. Pareiškėjos teigimu, 2006-2007 m. J. Š. prie buto savavališkai pastatė mūrinį gyvenamosios paskirties priestatą su terasa (toliau – ir priestatas), neturėdamas nei tokio statinio grupės statybą leidžiančių privalomų dokumentų, nei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus leidimo statyboms, nei žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, ir taip pat valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2007 m. birželio 11 d. užregistravo suklastotą pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktą, prirašant, kad buvo atliktas ne tik buto remontas, bet ir buto padidinimas rekonstruojant.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą sustabdė, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja gyvena bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype ir keturių butų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas). Bute Nr. 4 gyvenantis J. Š. 2006-2007 m. atliko rūsio patalpų rekonstrukciją ir pasistatė gyvenamosios paskirties mūrinį priestatą su terasa. J. Š. VĮ Registrų centre 2007 m. birželio 11 d. užregistravo statybą pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. akto (I t., b. l. 114–115) pagrindu.

Pareiškėja J. Š. veiksmus, rekonstruojant ir perstatant jam priklausančias patalpas, vertino kaip neteisėtus ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas išnagrinėjo pareiškėjos ieškinį ir 2014 m. sausio 3 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2007 m. kovo 5 d. aktą Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, panaikino jo teisinę registraciją. Priestato statybą pripažino savavališka ir įpareigojo priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu J. Š. per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neišspręs priestato statybą įteisinančių klausimų (civilinė byla Nr. 2-3315-600/2014).

Ieškinys apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ilgą laiko tarpą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik 2013 m. liepos 8 d. J. Š. 2013 metų balandžio mėnesį kreipėsi į savivaldybės institucijas ir jam 2013 m. balandžio 19 d. buvo išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, 2013 m. gegužės 8 d. išduotos buto ir priestato deklaracijos apie statybos užbaigimą ir paskirties pakeitimą; 2013 m. balandžio 30 d. buvo priimtas įsakymas dėl numerių butui ir priestatui suteikimo, t. y. buvo suteikti atskiri adresai butui ir priestatui (I t., b. l. 34-45, 121). 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijų (I t., b. l. 36–45) patalpos – buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagrindu atlikta registracija Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 12–13, 24–25). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti šiuos sprendimus.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ir veiksmų, kurie atlikti statinį pripažinus tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. akto Nr. (101)-11.4-469 pagrindu. Minėtas aktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu. Atsakovai administraciniame teisme ginčijamus sprendimus laiko teisėtais dėl nustatyta tvarka atliktos rekonstruoto buto ir priestato teisinės registracijos.

Teismas nurodė, kad buto rekonstrukcijos ir priestato statybos teisėtumo klausimas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę, nagrinėjant ginčą administraciniame teisme. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamą administracinę bylą tikslinga sustabdyti, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys L. M. ir J. Š. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) pateikė atskirąjį skundą (b. l. 125-128), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Civilinė ir administracinė bylos yra dėl skirtingų dalykų – civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl J. Š. veiksmų, o administracinėje byloje nagrinėjami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai ir atlikti veiksmai. Pažymi, kad civilinėje byloje J. Š. pripažintas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Todėl civilinės bylos, kurioje keliami reikalavimai J. Š., o ne savivaldybei, nagrinėjimas neturės jokios įtakos administracinės bylos baigčiai.

2. Nurodo, kad priestatas ir pastatas yra du savarankiški objektai, o priestatas priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems neprivaloma atlikti nei kadastrinių matavimų, nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti, nei statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi nebuvo pagrindo stabdyti administracinę bylą, nes civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą sprendimą, būtų galima įteisinti priestato statybą, o jį įteisinus, administracinės bylos nagrinėjimas prarastų prasmę.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, bet atmesti jame išdėstytus nepagrįstus argumentus.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais, kad nagrinėjama administracinė byla ir civilinė byla nėra susijusios, nes net pripažinus priestato statybą teisėta, administracinis teismas privalės išspręsti klausimą, ar priestatas nuo buto galėjo būti atskirtas atliekant paprastąjį remontą, ar suformavus du naujus nekilnojamojo turto objektus, galėjo pasikeisti jų naudojimo būdas. Taip pat nurodo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų išdėstytos aplinkybės dėl ginčo esmės nėra susijusios su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, nes priestato statybos teisėtumo klausimai yra sprendžiami civilinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja Nijolė J. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus ir buto, bei pagalbinio ūkio patalpos registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kuria administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą sustabdė, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo yra išaiškinta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti viešojo administravimo institucijų priimtus administracinius aktus, kurių pagrindu atlikta buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registracija Nekilnojamojo turto registre bei panaikinti pačią šių daiktų registraciją. Minėti nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti padalijant butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, dėl kurios pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, be kita ko, yra sprendžiama dėl priestato prie buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės bylos nagrinėjimas yra negalimas, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014. Pabrėžtina, kad teismas negali nepaisyti aplinkybės, kad civilinio proceso tvarka yra nagrinėjama byla dėl priestato, pastatyto prie buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos. Administracinis teismas negali nustatyti fakto dėl savavališkos statybos, todėl, teismo vertinimu, administracinės bylos negalima nagrinėti, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje nebus nustatytas faktas dėl savavališkos statybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje gali nulemti sprendimą šioje administracinėje byloje, t. y. statybos pripažinimo ar nepripažinimo savavališka faktas gali nulemti ginčijamų administracinių aktų teisėtumą/neteisėtumą. Vien tik aplinkybė, kad skundo administracinėje byloje pagrindas yra ne tik pačios statybos teisėtumas, bet ir ginčo patalpų padalijimo teisėtumo klausimas, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi statybos teisėtumo klausimas šiuo atveju yra esminis.

Atmestini ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad civilinė ir administracinė bylos yra dėl skirtingų dalykų – civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl J. Š. veiksmų, o administracinėje byloje vertinami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai ir atlikti veiksmai. Nors šis teiginys yra iš esmės teisingas, tačiau jis nepaneigia to, kad administracinio ginčo išsprendimui ir viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimui būtini tam tikri duomenys, kurie bus nustatyti civilinėje byloje. Administracinis teismas negali spręsti priestato statybos teisėtumo klausimo, o šis klausimas yra esminis sprendžiant kitus byloje kilusius klausimus ir vertinant viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų teisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nevertina atskirajame skunde išdėstytų motyvų dėl ginčo esmės ir dėl jų nepasisako, nes nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinės bylos sustabdymą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista, trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirajame skunde išdėstytus argumentus atmetant kaip nepagrįstus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiųjų suinteresuotų asmenų L. M. ir J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius