AS-438-958-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-958/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00886-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., M. T. ir I. Č. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L., A. P., M. T. ir I. Č. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. L., A. P., M. T. ir I. Č. (toliau – ir pareiškėjai) su prašymu (b. l. 2–13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 38–40), be kita ko, nutarė administracinę bylą Nr. I-3191-414/2014 pagal pareiškėjų prašymą atsakovui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio priteisimo sustabdyti iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602-1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑03580-2013-5).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I‑5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjos (statutinės valstybės tarnautojos) skundą tenkino iš dalies, priteisdamas jai iš Lietuvos valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atmesdamas pareiškėjos skundo dalį dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo iš darbo užmokestį mokėjusios institucijos. Nurodyta byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. A602-1327/2014), jos nagrinėjimui yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, taigi būsimu procesiniu sprendimu bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamai bylai.

III. Pareiškėja I. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 42–45) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties ir prašo šios nutarties dalį, kuria administracinė byla buvo sustabdyta, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar bylos yra analogiškos, būtina, kad sutaptų ne tik faktinės bylų aplinkybės, bet ir šioms byloms išspręsti turi būti taikoma ta pati teisės norma. Tačiau to pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo. Pažymi, kad skundą teikė dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl priedo už rangus sumažinimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI‑535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo pakeitė šio statuto 41 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai sumažino bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientus. Tuo tarpu pareiginės algos koeficientai valstybės tarnautojams buvo mažinti priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, bei priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriuo buvo nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai buvo sumažinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.

Pareiškėjai M. T. ir A. P. atskiruosius skundus (b. l. 47–50) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties pateikė nurodydami tą patį dalyką ir pagrindą kaip ir pareiškėja I. Č. savo atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria dėl pareiškėjų R. L., A. P., M. T. ir I. Č. prašymo reikalavimų administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A602‑1327/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5), teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011). Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, kurioje bus kuriamas teismo precedentas, sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-468/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-500/2014 ir kt.).

Pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 8 d. priimto Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo buvo pakeista šio statuto 41 straipsnio 3 dalis ir atitinkamai sumažinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą įvertinęs, jog administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 sprendžiamas analogiškas klausimas dėl neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo, šios bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, tačiau teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A602-1327/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 20 660,93 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. jai buvo privalu mokėti. Šį reikalavimą pareiškėja kildina iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija Nr. XI-364), kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista 30 straipsnio 4 dalis, bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, be kita ko, nagrinėjo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923), Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) konstitucingumą, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjų keliamam ginčui aktualios teisės normos (Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai savo skunde pirmosios instancijos teismui atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas apie šių priedų sumažinimus nutarime nepasisakė, nes nagrinėjant bylą nebuvo keliamas klausimas dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedų (už rangus) sumažinimo, taip pat pareiškėjai skunde suformulavo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014, kurios pagrindu teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) nuostatų, kuriomis buvo pakeista Statuto 41 straipsnio 3 dalis, taikymo, be to, šio nuostatos konstitucingumo Konstitucinis Teismas nenagrinėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, todėl negalima daryti išvados, jog administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotas precedentas bus aktualus šiai bylai. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, tačiau reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Administracinės bylos Nr. A602-1327/2014 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėtinai šioje administracinėje byloje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje Nr. A602‑1327/2014, todėl administracinę bylą Nr. I-3191-414/2014 sustabdė nepagrįstai.

Nors atskiruosius skundus šioje byloje yra padavę trys pareiškėjai, t. y. I. Č., M. T. ir A. P., o pareiškėja R. L., dalyvaujanti administracinėje byloje Nr. I-3191-414/2014, atskirojo skundo nėra padavusi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog panaikinant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria sustabdytas administracinės bylos Nr. I-3191-414/2014 nagrinėjimas, tokiu būdu yra pabloginama atskirojo skundo nepadavusios R. L. padėtis ar pažeidžiami jos interesai, priešingai, taip yra sudaromos sąlygos operatyvesniam bylos nagrinėjimui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. P., M. T. ir I. Č. atskiruosius skundus tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys