2K-97/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-97/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00851-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.2;

2.2.4.3;

2.4.6.1.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalį (dujų skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenų iškraipymas) 100 MGL dydžio bauda; 179 straipsnio 1 dalį (dujų skaitiklio, esančio (duomenys neskelbtini), rodmenų iškraipymas) 150 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 180 MGL dydžio bauda. Iš S. K. civiliniam ieškovui AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui priteista 21 098,42 Lt, kita ieškinio dalis dėl dydžio nustatymo perduota spręsti civilinio proceso tvarka, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. buvo nuteistas už tai, kad:

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. kovo 17 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su G. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu), šiam sutikus ir leidus, tyčia pakoregavo G. Ž. namuose įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio Actaris Gallus 2000 G4 Nr. 002404178 rodmenis, taip dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui padarė 24 456,44 Lt turtinę žalą;

ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 6 d., būdamas UAB „D. ir k.“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia pakoregavo įmonės patalpose įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio Kromschroder BK G4T Nr. 23466219 rodmenis, taip dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui padarė 21 098,42 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui konstatavęs, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus ir tai trukdo nagrinėti bylą, nepagrįsta. Pasak prokuroro, iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 straipsnyje keliami reikalavimai, t. y. be bendrų reikalavimų, nurodyta BK 179 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai: nusikalstamos veikos laikas (kiek buvo įmanoma nustatyti), vieta, būdas – skaitiklio rodmenų koregavimas, padariniai ir visa tai pagrindžiantys duomenys. Prokuroras pažymi, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą (panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui) apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms:

1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas;

2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme;

3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad veikos aprašymas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes neva dujų skaitiklių rodmenų iškraipymas nėra tiksliai detalizuoti ir kelia abejonių, ar S. K. veika dėl skaitiklių koregavimo UAB „D.“ užtraukia baudžiamąją ar civilinę atsakomybę; kad S. K. veiksmus pagal suformuotą kaltinimą galimą tik nuspėti, o tai nėra pateisinama pagal BPK 219 straipsnį. Pasak prokuroro, teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad „baudžiamoji atsakomybė už BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pateisinama tik tada, kai kaltininkas savo veiksmais panaikina arba apsunkina nukentėjusiojo galimybes apginti savo pažeistą teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., prireikia kreiptis į policiją, kad būtų nustatytas kaltininkas, arba dėl skaitiklių rodmenų iškraipymo tampa neįmanoma nustatyti, kiek iš tikrųjų buvo suvartota turto)“.

Prokuroro manymu, baudžiamąją atsakomybę lemia ypatingas kaltininko veikimo būdas – tai, kad asmuo suvokia, jog veikia tiesiogine tyčia, ir žino, jog nukentėjusiojo pažeistos teisės gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkintas. Šiuo atveju S. K. veika yra nusikalstama, nes pats veikos būdas – tyčinis plombų pažeidimas, skaitiklio rodmenų koregavimas, kartu ir dujų skaitiklio sugadinimas bei sąmoningas žalos neigimas, negali būti traktuojamas kaip civilinis deliktas. Kasatorius pažymi, kad AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas S. K. suteikė galimybę išspręsti pažeistas teises kitomis formomis, tačiau jis, nepripažindamas padaryto skaitiklių rodmenų koregavimo, užkirto kelią tai išspręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad S. K. galbūt nėra tinkamas šio nusikaltimo subjektas (epizode dėl skaitiklių koregavimo (duomenys neskelbtini)). Kasatoriaus nuomone, jeigu, teismo įsitikinimu, S. K. nėra nusikaltimo subjektas, byla turėjo būti nagrinėjama bendrąja tvarka ir priimtas teismo sprendimas vadovaujantis BPK 300, 303 straipsniais. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad galbūt buvo pažeistos kaltinamojo (įtariamojo) teisės žinoti, kuo jis kaltinamas (įtariamas), teismas turėjo pareigą pašalinti pažeidimus, o ne perduoti bylą prokurorui.

Pasak prokuroro, priėmus nepagrįstą nutartį bylą perduoti prokurorui, nuteistojo S. K. skundas liko neišnagrinėtas taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-435/2013). Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K-254/2013, 2K-435/2013).

Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013, 2K-435/2013).

Pagal BK 179 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, S. K. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistas už tai, kad: ne vėliau kaip 2011 m. kovo 17 d. veikdamas bendrai su G. Ž. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą remiantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu) tyčia pakoregavo (iškraipė) G. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio rodmenis, taip dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo padarydamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui 24456,44 Lt turtinę žalą; ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 6 d., būdamas UAB „D. ir K.“, esančios (duomenys neskelbtini), direktorius, tyčia pakoregavo įmonės patalpose įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio rodmenis, taip dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo padarydamas AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui 21098,42 Lt turtinę žalą.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodytos nusikalstamų veikų padarymo vietos, laikas, padariniai, t. y. visos faktinės aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 179 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, jokių naujų, t. y. iš esmės kitokių faktinių aplinkybių, nei nurodytos kaltinime, nenustatė. Iš bylos duomenų matyti, kad nei pats S. K., nei jo gynėjas viso bylos proceso teisme metu abejonių dėl kaltinimo neaiškumo ar nekonkretumo nereiškė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. K. paaiškino, kad kaltinimą jis supranta, tačiau kaltu neprisipažįsta, nes jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Apeliaciniu skundu S. K. prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Savo prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltumo padarytos iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

BPK 332 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat šio Kodekso 234 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui iš esmės motyvavo tuo, kad kaltinamajame akte S. K. veiksmai dėl (duomenys neskelbtini) dujų skaitiklio rodmenų iškraipymo „nėra tiksliau detalizuoti, nekonkretizuoti, juos pagal suformuluotą kaltinimą galima tik nuspėti, o tai nėra pateisinama pagal BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto surašymą, turinį“; kad nenustatyta, ar S. K. naudojosi AB „Lietuvos dujos“ teikiamu turtu (dujomis) (duomenys neskelbtini), byloje nėra tarp jo ir AB „Lietuvos dujos“ sudarytos gamtinių dujų sutarties, nėra duomenų apie S. Ž. S. K. išduotą leidimą pasinaudoti dujomis jo sąskaita, o tai reiškia, kad pareiškiant kaltinimą neišsiaiškinta, ar S. K. yra tinkamas šio nusikaltimo subjektas, ir neišspręstas bei neišsiaiškintas klausimas dėl būtinojo šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios. Taip pat šis teismas nurodė, kad dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo (duomenys neskelbtini) kyla klausimas, ar S. K. taikytina baudžiamoji ar civilinė atsakomybė, nes yra pagrindas manyti, jog jis veikė ne asmeniniais, o įmonės interesais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis tokiais argumentais, kokius nurodė apeliacinės instancijos teismas, pripažinti kaltinamąjį aktą iš esmės neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad tai trukdo nagrinėti bylą nebuvo pagrindo. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismas taip ir nenurodė, kokių pažeidimų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Priimtoje nutartyje šis teismas išdėstė įvairias abejones ir pasvarstymus (dėl S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių nustatymo, baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo, atitinkamų duomenų byloje nebuvimo), t. y. akcentavo tokius klausimus ir aplinkybes, kurias pats, negrąžindamas bylos prokurorui, galėjo išspręsti (atsižvelgiant ir į BPK 324 straipsnio 6, 7 dalyse numatytas galimybes) bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą, todėl panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs minėtą sprendimą, nesant teisinių kliūčių iš esmės neišnagrinėjo S. K. paduoto apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Vytautas Greičius

Aldona Rakauskienė