A-1444-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1444-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01009-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, Bendrovė) 2012 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 5S-1).

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-225-622/2013). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1988/2013) buvo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Restrus“ (I t., b. l. 15–32).

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. 5S-1 buvo panaikintas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ išduotas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31 (toliau – ir Atitikties aktas Nr. 22-31). Įsakyme Nr. 5S-1 nurodyta, kad Bendrovė po 2011 m. birželio 7 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Uosto direkcija) atlikto uosto įrenginio (terminalo) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo (toliau – ir Direktyva 2005/65/EB) reikalavimams patikrinimo, kurio metu buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, 2012 m. sausio 30 d. atikusi pakartotinį patikrinimą, patikrinimo akte užfiksavo, kad ne visos apsaugą užtikrinančios priemonės yra įgyvendintos. Įsakyme Nr. 5S-1 taip pat nurodyta, kad Uosto direkcija, vykdydama Susisiekimo ministerijos pavedimą, pakartotinai patikrinusi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nustatė, kad bendrovė nepašalino trūkumų, kuriuos pagal Susisiekimo ministerijai 2012 m. vasario 22 d. pateiktą paaiškinimą ir nustatytų trūkumų pašalinimo planą buvo įsipareigojusi pašalinti iki 2012 m. balandžio 1 d. Uosto direkcija 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte pasiūlė Susisiekimo ministerijai panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31.

Pareiškėjas nurodė, kad su Įsakymu Nr. 5S-1 nesutinka. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte Nr.V5-16 (toliau – ir 2011 m. patikrinimo aktas) Uosto direkcija užfiksavo nežymius apsaugos plano neatitikimus (pažeidimus), tačiau rekomendavo Susisiekimo ministerijos įgaliotam asmeniui pasirašyti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atitikties aktą dėl terminalo patikrinimo rezultatų 2011 metais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-2011 metais tarp Bendrovės ir Uosto direkcijos kilo eilė civilinių ginčų dėl statybos rangos darbų kokybės, neapmokėjimo.

Uosto direkcija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui. Pasak pareiškėjo, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo iš Uosto direkcijos, atsakovas ėmėsi veiksmų nutraukti įmonės veiklą ir ją sužlugdyti. Uosto direkcija 2012 m. sausio 30 d. atliko neeilinį patikrinimą ir surašė 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktą Nr. V5-1 (toliau – ir 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr.V5-1), kuriame konstatavo, kad Bendrovė pašalino ne visus 2011 m. patikrinimo akte nurodytus trūkumus. 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr.V5-1 Uosto direkcija konstatavo, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“:

įgyvendino veiksmų plano priemones Nr. 6,7; neįgyvendino veiksmų plano priemonių Nr. 2 (neatlikti apšvietimo matavimai), Nr.4 (stebėjimo apsauginės sistemos ir automobilių vartų techninės kontrolės įrengimas), kurių įgyvendinimo terminas 2012 m. gruodžio 31 d.; neįgyvendino veiksmų plano priemonių Nr.1 (apsaugos pareigūno kandidatūra nesuderinta su Valstybės saugumo departamentu (toliau – ir VSD)), Nr.3 (viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai, neatlaisvinti praėjimai prie tvoros, paliekant 3 m laisvą plotą), Nr.5 (apsaugos darbuotojai nėra baigę asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursų ir neturi Klaipėdos VPK išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų apsaugos pareigūno kandidatūra nesuderinta su VSD), Nr. 8 (terminalo apsaugos plano schemoje pažymėtos riboto patekimo zonos nepažymėtos draudžiamaisiais ženklais „Pašaliniams įeiti draudžiama“, „Riboto patekimo zona“); pašalino 2011 m. patikrinimo akte nurodytus trūkumus Nr. 6, Nr. 7, o kitos jų dalies nepašalino, t.y. neįvykdė nurodymo Nr. 1 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Uosto direkcija neinformuota apie patikrinimo akto nurodymų įgyvendinimą), Nr. 2 (nepriimtas sprendimas dėl automobilių vartų techninės kontrolės sistemos įgyvendinimo iki 2012 m. gruodžio 31 d.); Nr. 3 (nesutaisyti viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai, neatlaisvintas praėjimas prie tvoros, paliekant 3 m laisvą plotą), Nr. 4 (neatlikti teritorijos apšvietimo matavimai), Nr. 5(apsaugos personalas neaprūpintas pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonėmis, nebegaliojanti sutartis dėl reagavimo), Nr. 8 (neatliktas fizinės saugos vidaus auditas).

Bendrovė, atsakydama į Susisiekimo ministerijos 2012 m. vasario 8 d. raštą, 2012 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1.13-201-39 informavo atsakovą, kad įgyvendinimo veiksmų plano trūkumai yra šalinami ir artimiausiu metu bus pašalinti (apsaugos pareigūno kandidatūra derinama; vyksta derybos dėl apšvietimo matavimų; pašalinti tvoros pažeidimai, taip pat įrenginiai atlaisvinant 3 m plotą prie tvoros; vyksta derybos su tikėjais dėl televizinės apsaugos ir apsauginės signalizacijos sistemos įrengimo; pradėta įgyvendinti automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema; šalinami trūkumai dėl darbuotojų kvalifikacijos; pašalintas veiksmų plano trūkumas Nr. 8). Nurodė, kad tokiu pat būdu šalinami ir 2011 m. patikrinimo akte konstatuoti trūkumai. Nepaisant to, Uosto direkcija Susisiekimo ministerijos pavedimu 2012 m. vasario 27 d. atliko pakartotinį patikrinimą 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. V5-4 (toliau – ir 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. V5-4) konstatavo šiuos trūkumus: 1) laikinai paskirto apsaugos pareigūno K. J. kandidatūra nesuderinta su VSD; 2) neatlikti teritorijos apšvietimo matavimai ir nepateiktas protokolas; 3) dalis terminalo tvoros neturi 45° kampu, 400 mm aukščio aptvėrimo, o didelėje teritorijos dalyje nėra priėjimo prie tvoros, paliekant 3 m laisvą plotą; 4) televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemos patikrinimo metu nėra sumontuotos; 5) terminalo apsaugos darbuotojai nėra baigę asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursų ir neturi Klaipėdos VPK išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų; 6) apsaugos personalas neaprūpintas pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonėmis; 7) neatliktas saugos vidaus ir informacinės saugos auditas. Uosto direkcijai 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. V5-4 konstatavus minėtus trūkumus ir pasiūlius Susisiekimo ministerijai panaikinti atitikties aktą, atsakovas šiuos trukumus nurodydamas ir Įsakyme Nr. 5S-1, juo panaikino Atitikties aktą Nr. 22-31.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu Nr. 5S-1, teigė, kad dalį Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) neatitikimų Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso (toliau – ir Kodeksas), Direktyvos 2005/65/EB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ (antraštė pakeista 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 485) (toliau – ir LRV nutarimas Nr. 90) pašalino tą pačią dieną, kai buvo surašytas 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. V5-4, kitą dalį pašalino iki 2012 m. kovo 1 d. (Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo), ar per kitą protingą terminą, o likusi trūkumų dalis baigiama šalinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui priklausantis uosto įrenginys (terminalas) neatitinka saugumo ir apsaugos reikalavimų.

Dėl 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte ir Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytų trūkumų pareiškėjas akcentavo, kad paskirto eiti apsaugos pareigūno pareigas K.J. kandidatūra 2012 m. vasario 27 d. buvo suderinta su VSD, t.y. Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo dieną jame nurodyto 1-ojo trūkumo nebuvo. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ užsakymą dėl teritorijos dirbtinio apšvietimo matavimų UAB „Sabelija“ įvykdė 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. kovo 7 d. surašė dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. L2-12-068/103, o tai reiškia, kad yra pašalintas 2-asis neatitikimas.

Dėl 3-ojo trūkumo pareiškėjas teigė, kad Uosto direkcija dėl tvoros įrengimo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kelia didesnius reikalavimus nei kitiems analogiškų įrenginių (terminalų) teritorijų valdytojams, tačiau Bendrovė nedelsdama ėmėsi veiksmų tam, kad tvora būtų įrengta pagal 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr.V5-4 bei Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 5S-1 nustatytus kriterijus (papildoma tvora statoma 45° kampu, numatant vertikaliosios dalies 400 mm aukštį) ir tvoros įrengimo pagal šiuos reikalavimus darbai turi būti baigti iki 2012 m. balandžio 6 d.

Įsakyme Nr. 5S-1 4-asis trūkumas nurodytas nepagrįstai, nes teritoriją aptverianti tvora yra visiškai atlaisvinta nuo bet kokių įrenginių, paliekant 3 m. laisvą tarpą iki tvoros. Dėl 5-ojo trūkumo pažymėjo, kad UAB „Aliarmas“ pagal 2012 m. vasario 21 d. sutartį teritorijos vaizdo stebėjimo ir apsauginės signalizacijos įrengimo – montavimo darbus turi baigti iki 2012 m. balandžio 30 d. Apsaugos priemonių plane minėtą priemonę buvo numatyta įgyvendinti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi, ši priemonė buvo įrengta iki apsaugos veiksmų plane nustatyto termino.

Dėl 6-ojo trūkumo pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos darbuotojams buvo organizuoti mokymai, apsaugos darbuotojai išklausė ir baigė asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursus, išlaikė kvalifikacinius egzaminus ir jiems 2012 m. balandžio 6 d. Klaipėdos VPK išduos apsaugos darbuotojų pažymėjimus. Dėl trūkumo, kad apsaugos personalas neaprūpintas pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonėmis paaiškino, jog 2012 m. kovo 1 d. Bendrovė sudarė su UAB „Aliarmas“ aparatūros nuomos sutartį pagal kurią apsaugos darbuotojai aprūpinti radiobangine pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemone.

Be to, pagal sutartį UAB „Aliarmas“ įsipareigojo, kad greitojo reagavimo ekipažas reaguos į apsaugos signalo suveikimus. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 23 d. įsakymu sudaryta komisija atliko fizinės saugos ir informacinės saugos auditą ir 2012 m. vasario 24 d. surašė ataskaitą, o tai reiškia, kad Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu šio trūkumo nebuvo.

Remdamasis išdėstytais argumentais pareiškėjas teigė, kad Susisiekimo ministerijai pateiktame Uosto direkcijos 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. V5-4, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas Nr. 5S-1, kai kurios nurytos aplinkybės neatitiko tikrovės, o, nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti esminių neatitikimų keliamiems teritorijos saugumo ir apsaugos kriterijams. Be to, nustatyti neatitikimai Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB LRV 2004 m. nutarimo Nr. 90 reikalavimams yra pašalinti. Pareiškėjo teigimu, priimant Įsakymą Nr. 5S-1 buvo pažeistas objektyvumo principas, nes Uosto direkcija Bendrovei taikė griežtesnius reikalavimai, nei kitiems uosto įrenginių (terminalų) valdytojams, naudotojams. Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu didžioji dalis nustatytų neatitikimo teritorijos saugumo ir apsaugos reikalavimams trūkumų jau buvo pašalinta, o likusi trūkumų dalis yra pašalinta skundo pateikimo metu, į tai investuojant nemažas pareiškėjo lėšas, todėl Atitikties akto Nr. 22-31 galiojimo panaikinimas reiškia Bendrovės veiklos nutraukimą. Pašalinus nustatytus trūkumus, taikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga. Pareiškėjui už nustatytus teritorijos apsaugos ir saugojimo pažeidimus taikyta griežčiausia sankcija, nors Uosto direkcijos veikloje, kitų uosto įrenginių (terminalų) valdytojų, naudotojų veikloje konstatuotini analogiški teritorijos apsaugos ir saugojimo pažeidimai (tvora, neatitinkanti kriterijų, kurių laikytis yra pareikalauta pareiškėjo, užtverti priėjimai prie tvoros). Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad Bendrovė diskriminuojamas kitų, analogišką veiklą vykdančių ir analogiškus teritorijos saugojimo ir apsaugos pažeidimus padariusių, asmenų atžvilgiu, dėl to priimtas administracinis aktas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu bei naikintinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–5) paaiškino, kad Įsakymas Nr. 5S-1 priimtas atsižvelgiant į Uosto direkcijos atlikto uosto įrenginio (terminalo) patikrinimo metu surašytą 2011 m. patikrinimo aktą, kuriame buvo nustatyti trūkumai ir jų pašalinimo terminai; 2012 m. sausio 30 d. pakartotinio patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad anksčiau nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti; 2012 m. vasario 1 d. raštą Nr. UD-1.6.11-517, kuriame siūloma panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31; 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kokie 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai nepašalinti, ir siūlymą panaikinti uosto įrenginio (terminalo) Atitikties aktą Nr. 22-31.

Po paskutinio patikrinimo nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija neturėjo duomenų apie patikrinimo aktuose nustatytų trūkumų pašalinimą, todėl teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Uosto direkcijos pateikta informacija ir panaikino Atitikties akto Nr. 22-31 galiojimą. Uosto direkcija 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte užfiksuotus trūkumus (pažeidimus) nurodė pašalinti iki 2011 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas to nepadarė nei iki pakartotinio patikrinimo 2012 m. sausio 30 d., nei iki kito patikrinimo 2012 m. vasario 27 d.

Todėl nėra pagrindo neigti minėtų trūkumų (pažeidimų) buvimą Įsakymo Nr. 5S-1 įsigaliojimo momentu bei reikalauti šio administracinio akto panaikinimo. Uosto direkcijos 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo esminiai, kadangi tarptautinių jūrų krovinių krovos metu nebuvo tinkamai užtikrinta teritorijos apsauga. Nebuvo tinkamai vykdoma į pareiškėjo valdomą teritoriją patenkančių asmenų bei transporto priemonių kontrolė, apsaugos funkcijas vykdė nekvalifikuoti darbuotojai, nebuvo tinkamai užtikrinamas tikslas užkirsti kelią terorizmui, nesankcionuotam asmenų, ginklų, padegamųjų įtaisų ir sprogmenų patekimui į Lietuvos Respublikos jūrų uostų teritoriją.

Kodekso ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 (toliau – ir Uosto naudojimo taisyklės), reikalavimai visiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotojams taikomi vienodai, jokio diskriminavimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo. Uosto direkcija apie susidariusią situaciją Susisiekimo ministeriją informavo matydama nuolat besikartojančius pažeidimus ir nustatytų trūkumų nepašalinimą. Sprendimas panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31 buvo priimtas tik po to, kai Uosto direkcija atliko pakartotinį patikrinimą ir nustatė, kad 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti ir pareiškėjo uosto įrenginys (terminalas) neatitinka Kodekso, LRV nutarimo Nr. 90 ir Direktyvos 2005/65/EB reikalavimų.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Įsakymas Nr. 5S-1 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jo priėmimo metu buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ar jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad naikinti Įsakymą Nr. 5S-1 nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 9–15) paaiškino, kad 2011 m. birželio 7 d. atliko UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasmetinį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyti 8 pažeidimai, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 1 d. pašalinti. 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iki 2012 m. sausio 30 d. (beveik per 8 mėn.) neįvykdė savo įsipareigojimų ir neištaisė 6 iš 8 pažeidimų. Vykdydama Susisiekimo ministerijos 2012 m. vasario 24 d. įpareigojimą, Uosto direkcija 2012 m. vasario 27 d. atliko UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neeilinį patikrinimą ir nustatė, kad nėra įvykdytos visos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2012 m. vasario 22 d. rašte nurodytos priemonės, nepašalinti 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte ir 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai, todėl susisiekimo ministras uosto įrenginio (terminalo) Atitikties aktą Nr. 22-31 panaikino pagrįstai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Įsakymas Nr. 5S-1 savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad jį priimant galėjo būti pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą Nr. 5S-1.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė nutraukti bylą, motyvuodamas tuo, kad ginčo išsprendimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais uosto žemės nuomos sutarties su pareiškėju nutraukimas buvo pripažintas teisėtu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš naujo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu (IV t., b. l. 116–125) pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atmetė.

Vertindamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, teismas analizavo šio įsakymo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, susijusius su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisiniu statusu, jo įrenginių (terminalų) apsauga ir atitikties akto teisine reikšme.

Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (redakcija, galiojusi Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu) (toliau – ir Uosto įstatymas) 2 straipsnis Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (uostą) apibrėžia kaip teritoriją (uosto žemę ir akvatoriją), skirtą laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Uosto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Uosto įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 (redakcija, galiojusi Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu), numatė juridinių asmenų pareigą veiklą uoste organizuoti taip, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams (74 punktas). Uosto naudojimo taisyklėse numatyta, kad uostas yra saugomas, o nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako žemės naudotojai (53 punktas), taip pat nustatyti konkretūs reikalavimai uosto žemės naudotojams, susiję su teritorijos apsauga (13, 16, 18, 55 punktai).

Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso, kurio A dalis, be kita ko, numato privalomuosius reikalavimus, susijusius su uosto įrenginių (terminalų) apsauga tais atvejais, kai uosto įrenginiai (terminalai) aptarnauja laivus, vykdančius tarptautinius reisus. Kodeksas numato, kad turi būti atliktas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas, parengiamas ir patvirtinamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas (15, 16 punktai). Numatyta, kad plane turi būti išdėstytos priemonės, skirtos užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) įnešti ginklus, pavojingas medžiagas, be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), priemonės, skirtos veiksmingai krovinio ir krovinio tvarkymo įrangos apsaugai, apsaugos plano audito procedūros ir kt.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 725/2004) numato, kad valstybės narės tarptautinės laivybos sektoriuje privalo taikyti Tarptautinio laivų ir uostų įrenginių apsaugos kodekso A dalį laivų, kompanijų ir uostų įrenginių (terminalų) apsaugai stiprinti. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo numato valstybių narių pareigą užtikrinti, kad uostuose būtų atlikti uosto apsaugos vertinimai ir kad būtų parengti, palaikomi ir atnaujinami uosto apsaugos planai, kuriuos turi patvirtinti valstybė narė. Direktyvoje 2005/65/EB numatyta pareiga valstybėms narėms sukurti sistemą, užtikrinančią tinkamą nuolatinę uosto apsaugos planų ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Direktyvoje 2005/65/EB numatyta, kokie veiksmai turi būti atlikti atliekant uosto apsaugos vertinimą, kas turi būti numatyta uosto apsaugos plane. Direktyva 2005/65/EB numato, kad joje nustatytos priemonės taikomos kiekvienam valstybės narės teritorijoje esančiam uostui, kuriame yra vienas arba daugiau uosto įrenginių, kuriems taikomas patvirtintas įrenginių apsaugos planas pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004.

Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad laivų ir uosto įrenginių apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad laivų ir uosto įrenginių apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimus; Vyriausybė nustato Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimų įgyvendinimo tvarką, atsakingas institucijas ir jų funkcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ Susisiekimo ministerijai pavesta vykdyti Tarptautiniame laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekse numatytas susitariančios Vyriausybės funkcijas, t. y. vykdyti paskirtosios institucijos funkcijas, skirtas jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros apsaugai užtikrinti, analizuoti ir tvirtinti jūrų uostų ir jų infrastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus, tvirtinti jūrų uostų, jų infrastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planus, išduoti uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktus ir kt. (1.1 punktas). LRV nutarimu Nr. 90 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pavesta atlikti nustatytas pripažintosios apsaugos organizacijos ir uostų apsaugos institucijos funkcijas jūrų uostuose, šių uostų infrastruktūros įrenginiuose (terminaluose), organizuoti jūrų uostų apsaugos planų rengimą, atlikti jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros įrenginių (terminalų) kasmetinius ir neeilinius apsaugos patikrinimus, išvadas ir siūlymus teikti Susisiekimo ministerijai, kt. (1.3 punktas).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-263 patvirtinti Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planų reikalavimai, kuriuose numatyta, kad jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planus rengia uoste esančios įmonės, iš kurių įrenginių (terminalų) laivai vykdo tarptautinius reisus; nustatyta tvarka suderinus, šie planai teikiami tvirtinti Susisiekimo ministerijai.

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad uosto įrenginių, aptarnaujančių laivus, vykdančius tarptautinius reisus, apsaugos sistema turi atitikti Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus. Turi būti atliekami uosto ir jo infrastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimai. Uoste veikiančios įmonės atsakingos už apsaugos organizavimą. Šios įmonės apsaugą turi organizuoti taip, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams. Įmonės, iš kurių įrenginių (terminalų) laivai vykdo tarptautinius reisus, turi parengti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, nustatyta tvarka juos suderinti ir pateikti tvirtinti Susisiekimo ministerijai.

Susisiekimo ministerija patvirtina uosto ir jo infrastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planus ir išduoda uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktus. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas, be kita ko, patvirtina, jog uosto įrenginys (terminalas) atitinka Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus ir gali aptarnauti laivus, vykdančius tarptautinius reisus. Uosto apsaugos institucija, t. y. Uosto direkcija, yra atsakinga už uosto apsaugos planų įgyvendinimą, jai suteikti įgaliojimai atlikti uostų infrastruktūros įrenginių (terminalų) kasmetinius ir neeilinius apsaugos patikrinimus, išvadas ir siūlymus teikti Susisiekimo ministerijai.

Iš šių priežiūros funkcijų išplaukia, kad Uosto direkcija, nustačiusi uosto apsaugos planų netinkamą įgyvendinimą, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumus, turi įgaliojimus uosto įrenginio (terminalo) naudotojams nustatyti terminą šiuos trūkumus pašalinti, taip pat teikti išvadas ir siūlymus Susisiekimo ministerijai, kuri tvirtina įrenginių (terminalų) apsaugos planus ir turi įgaliojimus išduoti uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktus. Vadinasi, uosto įrenginio (terminalo) naudotojui netinkamai įgyvendinant uosto apsaugos planą, nustačius uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumus, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) apsaugos sistema nebeatitinka Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų, Susisiekimo ministerija turi įgaliojimus panaikinti uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą, o tai reiškia konstatavimą, kad uosto įrenginys (terminalas) neatitinka saugumo reikalavimų laivų, vykdančių tarptautinius reisus, aptarnavimui.

Ištyręs pateiktus į bylą įrodymus teismas nustatė, kad Susisiekimo ministras 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5S-4 patvirtino UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir išdavė Atitikties aktą Nr. 22-31 (IV t., b. l. 7; priedas prie bylos „UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas“ (toliau – ir Apsaugos planas)). Apsaugos plane nurodyta organizacinė apsaugos struktūra, rizikos įvertinimas, apsaugos darbų organizavimo ir diegimo, ryšio ir pavojaus skelbimo, prieigos prie uosto įrenginio (terminalo) ir kitos priemonės, prie plano pridėtas apsaugos priemonių procedūrų komplektas.

Be to, Apsaugos plane numatytas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos įgyvendinimo veiksmų planas. Uosto direkcija, atlikusi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasmetinį patikrinimą, surašė 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo aktą Nr. V5-16, kuriame nurodė apsaugos trūkumus ir nustatė terminą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. juos pašalinti (I t., b. l. 24–26). Uosto direkcijos 2012 m. sausio 30 d. pakartotinio patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė iki 2011 m. rugsėjo 1 d. nepašalino dalies 2011 m. patikrinimo akte nurodytų trūkumų, be to, konstatuota, kad tinkamai neįgyvendinama dalis Apsaugos plane nurodytų veiksmų plano priemonių (I t., b. l. 30–38).

Šiame patikrinimo akte pateikta išvada, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, parengtas pagal Kodekso reikalavimus, jame numatytos priemonės nuo 2011 m. birželio mėn. nevykdomos bei pažeisti Uosto naudojimo taisyklių 13, 18 ir 54 punktų reikalavimai. Uosto direkcijos 2012 m. vasario 1 d. raštu pareiškėjui nurodyta kuo skubiau įvykdyti patikrinimo akte surašytas neįvykdytas priemones (I t., b. l. 29). Uosto direkcija 2012 m. vasario 1 d. raštu informavo Susisiekimo ministeriją apie patikrinimų metu nustatytus trūkumus ir siūlė pripažinti netekusiu galios UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą bei panaikinti Atitikties akto Nr. 22-31 galiojimą (II t., b. l. 7).

Susisiekimo ministerija, gavusi Uosto direkcijos 2012 m. vasario 1 d. raštą, 2012 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, prašydama iki 2012 m. vasario 23 d. pateikti 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nustatytų apsaugos veiksmų plano priemonių ir nurodymų nevykdymo paaiškinimus, nurodyti priežastis dėl priemonių bei nurodymų nevykdymo ir galimus sprendimus dėl neatidėliotino jų įgyvendinimo (I t., b. l. 39–40). Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. raštu Susisiekimo ministerijai pateikė informaciją, kad dalis veiksmų plano priemonių įgyvendintos, o kitos bus įgyvendintos (I t., b. l. 41–42).

Susisiekimo ministerija, gavusi pareiškėjo informaciją, 2012 m. vasario 24 d. raštu pavedė Uosto direkcijai skubiai organizuoti pakartotinį uosto įrenginio (terminalo) patikrinimą ir pateikti siūlymus dėl išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo (II t., b. l. 8). Uosto direkcija 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktu (I t., b. l. 44–45) konstatavo, kad 2011 m. birželio 7 d. ir 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktuose nurodyti visi trūkumai nėra pašalinti, be to, pareiškėjo 2012 m. vasario 22 d. rašte nurodytos priemonės patikrinimo metu nėra įvykdytos visiškai.

Susisiekimo ministerija 2012 m. kovo 1 d. priėmė Įsakymą Nr. 5S-1, kuriuo panaikino uosto įrenginio (terminalo) Atitikties aktą Nr. 22-31, išduotą pareiškėjui. Susisiekimo ministerija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad Uosto direkcijos 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nurodyta, jog liko nepašalinti 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte nustatyti trūkumai. Susisiekimo ministerija konstatavo, kad uosto įrenginys (terminalas) UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neatitinka Kodekso, LRV nutarimo Nr. 90 ir Direktyvos 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo reikalavimų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžia Įsakymą Nr. 5S-1 tuo pagrindu, kad, pirma, dalis jame nurodytų neatitikimų buvo pašalinta iki 2012 m. kovo 1 d., dalis pašalinta per protingą įmanomą terminą bei likusi dalis baigiama šalinti, todėl skundo teismui padavimo metu nėra faktinių pagrindų konstatuoti esminių uosto įrenginio (terminalo) neatitikimų uosto įrenginių (terminalų) saugumui ir apsaugai keliamiems reikalavimams, antra, Uosto direkcija elgėsi šališkai, todėl Įsakymas Nr. 5S-1 negali būti laikomas priimtu vadovaujantis objektyvumo principu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigė, jog saugumo trūkumai tiek patikrinimų, tiek Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu buvo, tačiau, pareiškėjo nuomone, jie nesudarė pagrindo panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį, analizavo, kokie Įsakyme Nr. 5S-1 buvo nustatyti saugumo trūkumai, ar jie yra pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ar jie iš tiesų nėra pašalinti, bei ar jie sudarė pagrindą atsakovui priimti Įsakymą Nr. 5S-1. Pabrėžė, kad Įsakymo Nr. 5S-1 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas turi būti atliekamas jo priėmimo metu buvusių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, todėl pareiškėjo argumentų, esą skundo padavimo teismui metu jau nebuvo faktinių pagrindų konstatuoti esminių uosto įrenginio (terminalo) neatitikimų keliamiems reikalavimams, teismas nevertino, pažymėdamas, kad sprendžiant ginčą jie yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėjo, kad byloje turi būti vertinama, ar buvo ir, jei taip, kokie uosto įrenginio (terminalo) saugumo trūkumai buvo Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu, taip pat ar jie sudarė pagrindą panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31.

Viena grupė trūkumų, konstatuotų Įsakyme Nr. 5S-1, yra susijusi su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apsaugos pareigūnų kvalifikacija (nebaigti kursai ir neišduoti apsaugos darbuotojų pažymėjimai), patikimumu (kandidatūra nesuderinta su Valstybės saugumo departamentu) ir jų neaprūpinimu pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonėmis.

Apsaugos plane numatyta, kad prieš įdarbinimą apsaugos darbuotojai turi būti apmokyti ir patikrinti terminalo apsaugos, krovinio / prekių saugojimo klausimais (Apsaugos plano 11 psl.). Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos, taip pat užsienio valstybių, kurios yra ES ir (ar) NATO narės arba EEE susitarimo dalyvės, pilietis, sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Iš 2011 m. patikrinimo akto teismas nustatė, kad terminalą saugo vienas žmogus, iš viso tarnyboje dirba 4 žmonės, kurie nėra baigę asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursų ir neturi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) išduotų apsaugos darbuotojo pažymėjimų. 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte užfiksuota analogiškai. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad trūkumai dėl terminalo apsaugos darbuotojų kvalifikacijos šalinami, tačiau net ir 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo metu terminalo apsaugos darbuotojai nebuvo baigę minėtų kursų ir neturėjo apsaugos darbuotojų pažymėjimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas jau nuo 2011 m. birželio mėn. neužtikrino apsaugos plano priemonių vykdymo ir nesilaikė Asmens ir turto saugos įstatymo reikalavimo, nes apsaugos pareigūnų kvalifikacija nebuvo tinkama ir jie, remiantis Asmens ir turto saugos įstatymu, apskritai neturėjo teisės vykdyti asmens ir turto saugos veiklos. Pareiškėjas nuo pat 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo šio trūkumo neištaisė. Tik 2012 m. kovo 27 d. pareiškėjo darbuotojai baigė asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursus ir 2012 m. kovo 30 d. jiems išduoti apsaugos darbuotojų pažymėjimai (III t., b. l. 4–10).

LRV nutarimo Nr. 90 2.3.1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos jūrų uostuose veikiančių įmonių, iš kurių terminalų laivai vykdo tarptautinius reisus, vadovai, suderinę su Valstybės saugumo departamentu, skiria uosto įrenginių (terminalų) apsaugos pareigūnus, tvirtina jų pareiginius nuostatus. Pareiškėjo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos įgyvendinimo veiksmų plane numatyta priemonė – organizuoti apsaugos darbuotojų patikimumo patikrinimus kiekvieną kartą priimant apsaugos darbuotoją (Apsaugos plano 41 psl.). 2011 m. patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėjo generalinio direktoriaus įsakymu laikinai apsaugos pareigūnu paskirto K. J. kandidatūra su VSD nederinta. Ši aplinkybė nustatyta ir 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. raštu Susisiekimo ministerijai pateikė informaciją, kad pareigūno K. J. kandidatūra su VSD derinama, tačiau 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad ši kandidatūra su VSD nesuderinta. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad K. J. kandidatūra su VSD buvo suderinta 2012 m. vasario 27 d. (I t., b. l. 51), tačiau apie šį suderinimą Uosto direkcijai pranešta tik 2012 m. kovo 9 d. (II t., b. l. 185), t. y. po 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo ir po Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo.

2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad apsaugos darbuotojai naudojasi tik mobilaus ryšio priemone (mobiliuoju telefonu) ir susidarius ypatingai situacijai gali išsikviesti Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ ekipažą. Šiame patikrinimo akte pareiškėjui buvo nurodyta aprūpinti apsaugos personalą pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemone (pavojaus signalo pulteliu). 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo metu nustatyta, kad apsaugos personalas pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemone neaprūpintas, o susidarius pavojingai situacijai apsaugos darbuotojas neturi kur kreiptis, nes ankstesnė sutartis su Lietuvos viešosios policijos rinktine „Vytis“ nebegalioja. 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo metu apsaugos personalas pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemone nebuvo aprūpintas. Ši priemonė pareiškėjui pagal aparatūros nuomos sutartį perduota tik 2012 m. kovo 2 d. (I t., b. l. 70). Teismas pažymėjo, kad apsaugos darbuotojų neaprūpinus pavojaus (užpuolimo) signalizacija ir jiems naudojantis tik mobiliaisiais telefonais bei nesant sudarytos sutarties dėl reagavimo paslaugų, kilo reali grėsmė, jog uosto įrenginys (terminalas) nebus tinkamai apsaugotas staigaus užpuolimo atveju. Teismas vertino, kad Uosto direkcija pagal jai suteiktus įgaliojimus pagrįstai nustatė šį trūkumą ir nurodė jo pašalinimo būdą. Pareiškėjas nuo 2011 m. birželio mėn. aptariamo trūkumo nepašalino.

Kiti trūkumai, konstatuoti Įsakyme Nr. 5S-1, yra susiję su teritorijos perimetro apsauga. Uosto naudojimo taisyklių 18 punktas numato, kad uosto žemės naudotojai, suderinę sistemų techninius projektus su VSD ir kitomis institucijomis, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemas, o prie uosto vartų įrengti techninės kontrolės sistemas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamos perimetro apsaugos nei patikrinimų metu, nei Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu nebuvo įgyvendinęs, nebuvo įdiegęs signalizacijos sistemų, ir tik 2012 m. vasario 21 d. sudarė sutartį su UAB „Aliarmas“ dėl atitinkamų darbų atlikimo iki 2012 m. balandžio 30 d. (I t., b. l. 55–68). Pareiškėjo argumentus, kad ši priemonė pagal Apsaugos planą turėjo būti įgyvendinama iki 2012 m. gruodžio 31 d., teismas pripažino nepagrįstais, nes pagal Apsaugos planą iki šios datos buvo numatytas kitos priemonės įgyvendinimas (vaizdo stebėjimo kamerų krantinės stebėjimui įrengimas ir automobilių vartų techninės kontrolės sistemos įrengimas). Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas, uosto naudotojas, privalėjo laikytis Uosto naudojimo taisyklių 18 punkto ir turėjo būti įrengęs minėtas perimetro apsaugos sistemas visą savo veiklos laikotarpį.

Kitas Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytas trūkumas, susijęs su perimetro apsauga, yra tas, kad teritorijoje sandėliuojami bendrovės įrenginiai, įvairūs metalo, gelžbetoniniai dirbiniai, kurie trukdo prieiti prie tvoros 3 m atstumu. 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu konstatuota, kad tvora užpilta šiukšlėmis, atliekomis, užžėlusi krūmais, prieigos prie tvoros užgriozdintos statybine technika ir vagonėliais. Tai patvirtina prie 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos (I t., b. l. 27–28). Pareiškėjui buvo nurodyta iki 2011 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti Bendrovės teritoriją prie tvoros ir apie tai pranešti Uosto direkcijai. Pareiškėjas šio nurodymo neįvykdė, tokia pat situacija užfiksuota 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo metu (I t., b. l. 33–35). Pareiškėjo 2012 m. vasario 22 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjas šio trūkumo neneigė ir nurodė, jog jį pašalins iki 2012 m. gegužės 1 d. (I t., b. l. 41–42). 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte taip pat buvo užfiksuotas šis trūkumas (I t., b. l. 44–47). Uosto naudojimo taisyklių 13 punktas numato uosto žemės naudotojų pareigą aptverti ir tvarkyti uosto žemę. Numatytas reikalavimas, kad abiejose tvoros pusėse 3000 mm atstumu nebūtų medžių ir augmenijos, aukštesnės nei 150 mm. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. birželio mėn. nesilaikė šio reikalavimo, nes 3 m atstumu iki tvoros naudojama žemė nebuvo tvarkoma, buvo užpilta šiukšlėmis, užgriozdinta statybine technika, metalo, gelžbetonio dirbiniais, užžėlusi krūmais. Teismas vertino, kad toks trūkumas apsaugos būklę veikė neigiamai.

Uosto naudojimo taisyklių 13 punktas įtvirtina techninius reikalavimus tvorai. Numatyta, kad, be pagrindinės, turi būti statoma papildoma tvora 45º kampu, kurios aukštis 400 mm. Apsaugos plano apsaugos įgyvendinimo veiksmų plane numatyta iki 2009 m. gruodžio 31 d. įrengti virš tvoros kur reikalinga spygliuotos vielos paaukštinimą. 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu pareiškėjui buvo nurodyta sutvarkyti tvoros konstrukcijas ir apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas neinformavo, o 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo metu buvo nustatyti dideli viršutinės tvoros dalies spygliuotos vielos pažeidimai. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad viršutinės dalies spygliuotos vielos pažeidimai pašalinti. 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad dalis tvoros apskritai neturi 45º kampu 400 mm aukščio aptvėrimo. Šis faktą patvirtina fotonuotraukos (I t., b. l. 47). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu Bendrovės tvora neatitiko Uosto naudojimo taisyklių 13 punkte ir apsaugos plane nustatytų techninių reikalavimų.

Įsakymas Nr. 5S-1 priimtas ir dėl to, kad pareiškėjas 2011 m. neatliko fizinės saugos vidaus ir informacinės saugos auditų. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane numatyta, kad apsaugos plano auditas atliekamas kartą per metus (21, 37 psl.). Apsaugos plano dalyje „Veiksmų planas įgyvendinant procedūras“ numatyta, kad iki 2009 m. birželio 30 d. turi būti parengta uosto terminalo apsaugos plano audito procedūra. Atliekant 2011 m. birželio 7 d. patikrinimą buvo nustatyta, kad 2011 m. nebuvo atliktas apsaugos plano auditas, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3-545 ir 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-12, nebuvo atlikti fizinės saugos ir informacinės saugos auditai. 2011 m. patikrinimo akte nurodyta atlikti šiuos auditus. 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovėje tik 2009 m. balandžio 7 d. buvo atliktas fizinės saugos vidaus auditas, o 2010 ir 2011 m. apsaugos plano, fizinės saugos ir informacinės saugos auditai nebuvo atliekami, taigi, nebuvo įvykdytas Apsaugos planas ir 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte išdėstytas nurodymas. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad derasi su UAB „Fizinės apsaugos centras“ dėl fizinės saugos audito 2010–2011 m. atlikimo, o auditą tikimasi baigti iki 2012 m. birželio 1 d. Duomenys, kad atliktas fizinės saugos ir informacinės saugos auditas, Uosto direkcijai pateikti tik 2012 m. kovo 8 d., t.y. po Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo (I t., b. l. 48–49, 75–80). Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu nei atsakovui, nei Uosto direkcijai nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas nustatytais terminais atliko Apsaugos plano, fizinės saugos vidaus ir informacinės saugos auditus. Esant nustatytoms aplinkybės, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2010 m. nesilaikė reikalavimo atlikti auditus, ir tik po Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo pateikė Uosto direkcijai duomenis apie atliktą fizinės ir informacinės saugos auditą.

Uosto naudojimo taisyklių 16 punktas numato, kad uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo apšvietimo normas. Be to, šiame punkte numatytos konkrečios įėjimų ir įvažiavimų, krovos zonų apšvietimo normos. 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte konstatuota, kad patikrinimo metu nebuvo pateiktas Bendrovėje atliktas apšvietimo matavimų protokolas, todėl pareiškėjui nurodyta užtikrinti terminalo apšvietimą pagal Uosto naudojimo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir iki 2011 m. rugsėjo 1 d. pateikti apšvietimo matavimų protokolą. Pareiškėjas per nustatytą terminą apšvietimo matavimų protokolo Uosto direkcijai nepateikė. 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad Bendrovėje nėra atlikti apšvietimo matavimai. Pareiškėjas 2012 m. vasario 22 d. rašte pripažino, kad nepavyko laiku atlikti teritorijos apšvietimo matavimų. 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo metu pareiškėjo teritorijos apšvietimo matavimai vis dar nebuvo atlikti, matavimų protokolas nepateiktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2011 m. neužtikrino, kad naudojama uosto teritorija būtų tinkamai apšviesta. Pareiškėjo teritorijos apšvietimo matavimai atlikti 2012 m. kovo 7 d., t. y. po Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo (I t., b. l. 48–49, 53–54). Pareiškėjo argumentus, esą apšvietimo matavimai pagal apsaugos planą turėjo būti atlikti iki 2012 m. gruodžio 31 d., teismas pripažino nepagrįstais. Pažymėjo, jog apsaugos įgyvendinimo veiksmų plano priemonė Nr. 2 – tai kitokio pobūdžio priemonė, o ne apšvietimo matavimų atlikimas. Pagal šią priemonę numatyta iki 2012 m. gruodžio 31 d. organizuoti ir atlikti apsauginio apšvietimo aprūpinimą ir kontrolę bei įrengti avarinį energijos šaltinį, t. y. numatyta įrengti alternatyvų (apsauginį) apšvietimą. Savo ruožtu teritorijos apšvietimas pagal Uosto naudojimo taisyklėse nustatytas normas privalėjo būti užtikrinamas nuolat.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad pareiškėjo uosto įrenginyje (terminale) nustatytų apsaugos trūkumų kiekis, jų pobūdis bei jų įtaka bendrai saugumo būklei atsakovui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog uosto įrenginio (terminalo) apsaugos sistema nebeatitinka Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei panaikinti uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2011 m. birželio mėn. nesilaikė nei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano priemonių, nei teisės aktų reikalavimų, ignoravo Uosto direkcijos nurodymus dėl apsaugos trūkumų pašalinimo. Pažeidžiant teisės aktų nuostatas, uosto įrenginio (terminalo) apsaugą vykdė neturintys tam privalomos kvalifikacijos asmenys, apsaugos pareigūno patikimumas nebuvo nustatyta tvarka patikrintas, uosto įrenginys (terminalas) nebuvo tinkamai apsaugotas nuo užpuolimo, nebuvo įrengtos privalomos perimetro apsaugos techninės priemonės, tvora ir teritorijos apšvietimas bei tvoros prieigos neatitiko nustatytų reikalavimų, teritorija nebuvo tinkamai tvarkoma, nebuvo atliekami privalomi apsaugos plano ir saugos auditai. Nors apie nustatytus trūkumus pareiškėjas buvo informuotas dar 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo metu, tačiau per Uosto direkcijos nustatytą terminą nesiėmė jokių realių priemonių trūkumų šalinimui. Pareiškėjas realių priemonių trūkumų šalinimui ėmėsi tik 2012 m. vasario 21 d. (sudaryta sutartis dėl vaizdo stebėjimo sistemos projektavimo ir montavimo), tačiau iki skundžiamo Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo atsakovui ir Uosto direkcijai nepateikė duomenų, jog minėti trūkumai (ar jų dalis) realiai pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovo Įsakymą Nr. 5S-1 pripažino pagrįstu ir teisėtu.

Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Įsakymą Nr. 5S-1 ir dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, esą Uosto direkcija pareiškėjo atžvilgiu elgėsi šališkai, o Įsakymas Nr. 5S-1 buvo priimtas pažeidžiant objektyvumo principą. Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad Uosto direkcija vykdė priežiūros funkcijas visų uosto įrenginių (terminalų) atžvilgiu (I t., b. l. 22). Kituose terminaluose taip pat buvo nustatyti trūkumai, o kai kurie trūkumai buvo nustatyti net 13 terminalų (II t., b. l. 177, 181–182; III t., b. l. 27–28). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas turėjo įsiskolinimų Uosto direkcijai (II t., b. l. 17–53), teismas pažymėjo, kad žiniasklaidos pranešime (I t., b. l.

81) užfiksuota informacija, jog Uosto direkcijos vadovas siekia pareiškėjo bankroto, neįrodo Uosto direkcijos šališko elgesio pareiškėjo atžvilgiu, tačiau priešingai, rodo teisėtus Uosto direkcijos veiksmus siekiant apginti savo, kaip kreditoriaus, interesus. Pareiškėjas teigė, kad ne visiems uosto naudotojams taikomas reikalavimas įrengti papildomą tvorą, statomą 45º kampu, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Liudytoju apklaustas Z. J. teismui davė parodymus, kad Uosto naudojimo taisyklėse nustatyti reikalavimai tvorai taikomi visiems uosto žemės naudotojams.

Atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai objektyviai egzistavo ir Uosto direkcijos buvo tinkamai nustatyti. Duomenų, kad Uosto direkcija reikalavimus taikė tik pareiškėjo atžvilgiu, nėra, priešingai, byloje yra duomenys, jog Uosto direkcija vykdė priežiūros funkcijas visų uosto įrenginių (terminalų) atžvilgiu.

Be to, teismas pastebėjo, kad atsakovas, net ir gavęs Uosto direkcijos siūlymą panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31, ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, tuo tikslu 2012 m. vasario 8 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti paaiškinimus, nurodyti priemonių bei nurodymų nevykdymo priežastis, galimus sprendimus, o 2012 m. vasario 24 d. raštu, gavęs pareiškėjo informaciją, pavedė Uosto direkcijai skubiai organizuoti pakartotinį uosto įrenginio (terminalo) patikrinimą ir pateikti siūlymus.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjo argumentus dėl objektyvumo principo pažeidimo priimant Įsakymą Nr. 5S-1 atmetė kaip nepagrįstus.

Remdamasis išdėstytų motyvų visuma, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai atliko teisės aktais jam pavestas funkcijas, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą Nr. 5S-1, kurio panaikinti nėra pagrindų (ABTĮ 89 straipsnis).

III. Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (IV t., b. l. 128–134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, nes visus Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytus tariamus trūkumus pripažino nepašalintais (net ir tuos, kurie buvo pašalinti iki šio įsakymo priėmimo). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad tie nurodymai, kurie dar nebuvo visiškai įvykdyti, buvo realiai vykdomi; neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pats kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie numatomą Apsaugos plano ir reikalavimų terminalui įgyvendinimo planą ir terminus bei galimus sprendimus, ir kad pareiškėjas pateikė atsakovui visą prašomą informaciją; nepagrįstai vertino, kad Įsakyme Nr. 5S-1 nurodyti tariami pažeidimai laikytini esminiais, lemiančiais terminalo atitikties akto panaikinimą.

Apeliantas dėl Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytų tariamų trūkumų, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 nurodyto trūkumo, kad pareiškėjo apsaugos darbuotojai nebaigę asmens ir turto saugotojų pirminio parengimo kursų ir neturi Klaipėdos AVPK išduotų apsaugos darbuotojų pažymėjimų akcentuoja, kad Bendrovė 2012 m. vasario 24 d. (iki Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo) gavo saugos tarnybos „Argus“ pasiūlymą į 2012 m. kovo 17 d. organizuojamus kursus, kuriuos baigus Klaipėdos AVPK išduotų apsaugos darbuotojo pažymėjimus. Šios aplinkybės liudija, kad apeliantas nedelsdamas ėmėsi priemonių pašalinti šiuos trūkumus, ir jie buvo pašalinti.

2. Teismas pareigūno K. J. kandidatūros suderinimą su VSD nepagrįstai priskyrė prie nepašalintų trūkumų, nes Bendrovė 2012 m. vasario 22 d. paaiškinime atsakovui nurodė, kad vyksta kandidatūros derinimas. Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino, kad priimant Įsakymą Nr. 5S-1 atsakovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad šis nurodymas yra įvykdytas. Atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 5S-1 netikrino jame nurodytų duomenų realumo.

3. Apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, jog 2012 m. kovo 1 d. tarp UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir UAB „Aliarmas“ buvo sudaryta Aparatūros nuomos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjo apsaugos darbuotojai buvo aprūpinti radiobangine pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemone, tą pačią dieną sudaryta Objekto pavojaus signalizacijos reagavimo sutartis. 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte buvo pažymėta, kad Bendrovė gavo saugos tarnybos „Argus“ ir UAB „Aliarmas“ pasiūlymą su sąmata dėl pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonės pateikimo. Gavęs šiuos pasiūlymus, pareiškėjas iš karto sudarė minėtas sutartis su UAB „Aliarmas“ ir pareiškėjo pareigūnai buvo aprūpinti pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonėmis. Tai reiškia, kad aptariamas nurodymas buvo įvykdytas iš karto.

4.Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 konstatuotos aplinkybės, kad nesumontuotos teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemos, teismas sprendime nurodė, kad šio nurodymo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo įgyvendinęs, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Uosto direkcija nurodė, jog ši priemonė turi būti visiškai įgyvendinta iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šios priemonės įgyvendinimo terminas yra 2012 m. gruodžio 31 d.

5. Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 konstatuotos aplinkybės, kad terminalo teritorijos dalyje sandėliuojami bendrovės įrenginiai, įvairūs metalo, gelžbetonio dirbiniai, kurie trukdo prieiti prie tvoros 3 m atstumu, teismas konstatavo, kad šis trūkumas buvo užfiksuotas patikrinimo aktuose, kad jis nebuvo pašalintas ir turėjo neigiamos įtakos apsaugos būklei. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas paaiškino, kad teritoriją aptverianti tvora yra visiškai atlaisvinta nuo bet kokių įrenginių, dirbinių ir 3 m atstumas iki tvoros yra laisvas. Apelianto įsitikinimu, šis smulkus neatitikimas negali būti vertinamas kaip esminis, lemiantis griežčiausios sankcijos taikymą.

6. Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytos aplinkybės, kad teritorijos dalyje neįrengta papildoma tvora, kuri statoma 45º kampu, numatant vertikaliosios dalies aukštį 400 mm, apeliantas teigia, kad šiuo aspektu jis diskriminuojamas, nes keliami didesni reikalavimai nei kitiems analogiškų terminalų teritorijų valdytojams ar naudotojams. Apeliantas mano, jog šis smulkus pažeidimas (dalis tvoros neįrengta 45º kampu) nepagrįstai vertintas kaip esminis ir taikyta griežčiausia sankcija.

7. Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytos aplinkybės, kad 2011 m. neatlikti fizinės saugos vidaus ir informacinės saugos auditai apeliantas nurodo, kad šis tariamas trūkumas gali būti pagrįstas atsakovo galimu nežinojimu apie tai, kad iki Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo jis buvo visiškai pašalintas. Teismo sprendime šiuo aspektu pažymėta tik tai, kad duomenys, jog atliktas fizinės saugos ir informacinės saugos auditas, Uosto direkcijai pateikti tik 2012 m. kovo 8 d. (po Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo).

8. Dėl Įsakyme Nr. 5S-1 nurodytos aplinkybės, kad neatlikti pareiškėjo terminalo teritorijos apšvietimo matavimai ir nepateiktas matavimų protokolas apeliantas pažymi, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje sutiko, jog šių reikalavimų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Apšvietimo matavimai buvo atlikti nesulaukus nurodyto termino, t. y. 2012 m. kovo 6 d. ir kovo 7 d. Teismas į tai neatsižvelgė.

9. Apelianto teigimu, 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktą surašiusi komisija nesuformulavo išvados ar teikimo sprendimus priimančiai institucijai (atsakovui), kad yra pagrindas sustabdyti ar panaikinti terminalo atitikties akto galiojimą. Tokį teikimą atsakovui vienasmeniškai suformulavo, pasirašė ir pateikė Uosto direkcijos vadovas, kuris, apelianto nuomone, neturėjo teisės ir kompetencijos tokį teikimą teikti, o tai liudija Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo procedūros esminius pažeidimus. Priimdamas Įsakymą Nr. 5S-1 atsakovas neatliko savo pareigos įvertinti pateiktą informaciją, pats netikrino Uosto direkcijos vadovo jam pateiktų aplinkybių tikrumo ar realumo. Teismas į visa tai neatsižvelgė.

10. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Uosto direkcijai surašius 2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktą, Susisiekimo ministerija 2012 m. vasario 8 d. kreipėsi į pareiškėją su prašymu iki 2012 m. vasario 23 d. pateikti informaciją apie numatomą apsaugos plano ir reikalavimų uosto įrenginiui (terminalui) įgyvendinimo planą ir terminus. Pareiškėjas atsakovui 2012 m. vasario 22 d. pateikė trūkumų pašalinimo planą, nurodė priemones bei terminus. Atsakovas, nevertindamas šios informacijos realumo, 2012 m. vasario 24 d. pareikalavo, kad Uosto direkcija atliktų skubų pakartotinį Bendrovės įrenginio (terminalo) patikrinimą. Apelianto nuomone, atsakovas turėjo suprasti, kad visi nustatyti trūkumai negali būti pašalinti per vieną ar dvi dienas, juo labiau, kad Bendrovė pateikė realius trūkumų pašalinimo grafikus ir byloje yra duomenys apie tai, kad tie trūkumai, kurie nebuvo pašalinti iki Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo, buvo nedelsiant pašalinti priėmus šį įsakymą. Apelianto įsitikinimu, atsakovo ypatingas skubėjimas, Bendrovės pateiktos informacijos ir duomenų nevertinimas ir netikrinimas, griežčiausios sankcijos jo atžvilgiu taikymas liudija, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 5S-1, nesivadovavo protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, o skundžiamo įsakymo priėmimą ir juo taikytų sankcijų pobūdį, apelianto manymu, lėmė su ginčo dalyku nesusiję, subjektyvūs Uosto direkcijos vadovo siekiai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 139–142) atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su pareiškėjo apeliaciniu skundu argumentus:

1. Nesutinka, kad Įsakymas Nr. 5S-1 buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, ir pažymi, jog priimdama Įsakymą Nr. 5S-1 Susisiekimo ministerija vadovavosi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Tik įsitikinęs, kad nustatyti trūkumai nepašalinti net praėjus 8 mėnesiams nuo kasmetinio patikrinimo, atsakovas ėmė reikalauti iš pareiškėjo imtis būtinų veiksmų įgyvendinant apsaugą užtikrinančias priemones, ir sprendimas panaikinti Atitikties aktą Nr. 22-31 buvo priimtas tik po to, kai Uosto direkcija pakartotinai atliko patikrinimą ir nustatė, kad vis dar nepašalinti ankstesniuose patikrinimo aktuose nurodyti trūkumai ir pareiškėjo terminalas neatitinka Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB ir LRV nutarimo Nr. 90 reikalavimų. Atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, jų egzistavimo trukmę bei svarbą viso terminalo ir viso uosto apsaugai, nebepakako pareiškėjo pažadų ištaisyti trūkumus. Siekiant Kodekse, Direktyvoje 2005/65/EB nustatytų tikslų, reikėjo realaus apsaugos priemonių įvykdymo. Susisiekimo ministerija, naikindama Atitikties aktą Nr. 22-31, vadovavosi Uosto direkcijos pateiktais patikrinimo aktais ir siūlymu. Po paskutinio patikrinimo nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija neturėjo kitų duomenų apie patikrinimo aktuose nustatytų trūkumų pašalinimą, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Uosto direkcijos pateikta informacija ir panaikino Atitikties akto Nr. 22-31 galiojimą. Atsakovas pažymi, kad patikrinimo aktuose ir Įsakyme Nr. 5S-1 nurodyti pažeidimai realiai egzistavo. Pareiškėjo teiginiai, esą dalis trūkumų Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo dieną buvo ištaisyti (nei Uosto direkcija, nei atsakovas neturėjo tai patvirtinančios objektyvios informacijos), ar kad artimiausiu metu jau turėjo būti ištaisyti, nekeičia fakto, jog Uosto direkcijos atliktų patikrinimų, kurie buvo objektyvus pagrindas skundžiamam Įsakymui Nr. 5S-1 priimti, metu trūkumai ištaisyti nebuvo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas neprieštaravo dėl patikrinimo aktuose nustatytų pažeidimų, t. y. pasirašė patikrinimo aktuose, o vėliau nei šių aktų, nei juose nustatytų faktinių aplinkybių teisėtumo neginčijo teismine tvarka.

2. Dėl apelianto argumentų, esą nustatyti pažeidimai nevertintini kaip esminiai, atsakovas pažymi, kad tiek Uosto direkcija, atlikdama terminalo apsaugos patikrinimus, tiek Susisiekimo ministerija, priimdamas Įsakymą Nr. 5S-1, vertino ne tik kiekvieną pažeidimą individualiai, tačiau vertino ir tai, kokia bendra šių pažeidimų įtaka visai terminalo apsaugai. Uosto direkcija, atlikdama terminalo patikrinimą, vertina ir nustato, ar laikomasi terminalo saugumui ir apsaugai keliamų reikalavimų, t. y. tikrina terminalo atitiktį Kodekso ir Direktyvos 2005/65/EB reikalavimams.

Šiuose teisės aktuose aiškiai suformuluota valstybių narių pareiga užtikrinti, kad būtų užkertamas kelias neteisėtai patekti į laivus, uosto įrenginius (terminalus) ir jų draudžiamąsias zonas, reikalauti, kad būtų rengiami mokymai, treniruotės ir pratybos uosto įrenginio (terminalo) apsaugos klausimais, kad būtų parengti laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, grindžiami apsaugos vertinimais, kad kiekviename uosto įrenginyje (terminale) būtų paskirtas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas ir kt.

Iš patikrinimo aktų matyti, kad apeliantas pažeidė net kelis ar visiškai nevykdė Kodekse ir Direktyvoje 2005/65/EB nurodytų reikalavimų. Pareiga rengti apsaugos planą numatyta Direktyvoje 2005/65/EB ir Kodekse. Šiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai uosto įrenginių (terminalų) apsaugai yra esminiai ir bet koks jų pažeidimas turi būti traktuojamas kaip esminis. Tiek Uosto direkcija, atlikdama patikrinimus, tiek atsakovas, vertindamas nustatytus pažeidimus, atsižvelgė į nustatytų trūkumų pobūdį. Uosto direkcija, įvertindama tai, kad svarbiausios apsaugos priemonės yra susijusios su prieiga įeinant ir uosto įrenginio stebėjimu, atlikdama patikrinimus davė nurodymus, norėdama sustiprinti prieigos apsaugą ir terminalo stebėjimą.

Be to, vertindama kaip vykdomas Apsaugos planas ir formuluodama privalomus nurodymus pareiškėjui, Uosto direkcija rėmėsi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apsaugą uosto teritorijoje, t. y. Uosto naudojimo taisyklių 13 punktu, kuris nustato, kad tvorų aukštis turi būti 2450 mm (pagrindinės vertikaliosios dalies – 2050 mm, papildomos, statomos 45º kampu, – 400 mm), 18 punktu, nustatančiu, kad uosto žemės naudotojas privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemas.

Patikrinimo aktuose, kurie buvo pagrindas Įsakymui Nr. 5S-1 priimti, nurodyta, kad ne visos terminalo apsaugą užtikrinančios priemonės yra įgyvendintos. Nustatyti pažeidimai esminiai ir dėl to, kad nebuvo tinkamai užtikrinta teritorijos apsauga, tokios veiklos vykdymas realiai kėlė grėsmę visam Klaipėdos valstybiniam jūrų uosto saugumui, kadangi nebuvo tinkamai vykdoma į pareiškėjo valdomą teritoriją patenkančių asmenų ir transporto priemonių kontrolė, į teritoriją galėjo patekti bet kas, apsaugos funkcijas vykdė nekvalifikuoti darbuotojai, nebuvo tinkamai užtikrinamas tikslas užkirsti kelią terorizmui, nesankcionuotam asmenų, ginklų, padegamųjų įtaisų ir sprogmenų patekimui į Lietuvos Respublikos jūrų uostų teritoriją.

3. Dėl apelianto argumentų, kad teikimas (išvada) buvo suformuluotas ir pateiktas asmens, neturinčio įgalinimų spręsti dėl terminalo atitikties Kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimams, atsakovas pažymi, jog komisija 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nenurodė kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo, kadangi komisijai buvo pavesta tik patikrinti, ar pareiškėjo 2012 m. vasario 22 d. rašte išdėstyti faktai atitinka realybę. Todėl komisija patikrinimo akte tik konstatavo, kokie pažeidimai patikrinimo metu yra ar nėra pašalinti. Pateikti siūlymus dėl Atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo buvo pavesta Uosto direkcijai, t. y. pripažintajai apsaugos organizacijai. Todėl būtent Uosto direkcija pateikė 2012 m. vasario 27 d. raštą, kurį, kaip pripažintosios apsaugos organizacijos vadovas, pasirašė Uosto direkcijos vadovas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 144–148) trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja bylos faktines aplinkybes bei pažymi, jog pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė patikrinimo aktuose nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas, tinkamai įvertinęs patikrinimo aktais nustatytas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Remdamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 2 dalimi, trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos teritorinė muitinė nutraukė 2006 m. spalio 25 d. pasirašytą sutartį tarp BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, todėl komercinės bei ūkinės veiklos, susijusios su muitinės prižiūrimų prekių gabenimu, saugojimu, perkrovimu, pareiškėjas vykdyti nebegalėjo.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-225-622/2013 pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, įmonė yra bankrutuojanti, todėl komercinės veiklos, atitinkančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcinę paskirtį, vykdyti negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 buvo pripažinta, kad Uosto direkcija teisėtai ir pagrįstai nutraukė su BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ sudarytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nėra ir Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo metu jau nebuvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudotoja, komercinės veiklos, atitinkančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcinę paskirtį, vykdyti negalėjo, negali ir negalės ateityje. Esant šioms aplinkybėms, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats teismo procesas iš esmės yra beprasmis, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1, kuriuo atsakovas panaikino uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą Nr. 22-31, išduotą UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5S-1.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pareiškėjo skundą atmetė, savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei įrodymus. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

ABTĮ 136 straipsnis, nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo, kurį pradėjo pirmosios instancijos teismas, pratęsimas, ar pakartotinis bylos nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai ir objektyviai jas ištirti turi pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 81 str., 86 str.). Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, tikrindamas priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, šį patikrinimą, atlieka, be kita ko, ir tuo aspektu, ar pirmosios instancijos teismas nustatė bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus konkrečios bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas ginčui išspręsti taikytinų teisės normų kontekste, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų ir bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, atliko tinkamai. Teismas pareiškėjo skundžiamo Įsakymo Nr. 5S-1 pagrįstumą ir teisėtumą patikrino išsamiai išanalizavęs kiekvieno iš šiame administraciniame akte nurodytų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) saugumo trūkumų (iš viso aštuonių) konstatavimo pagrindimą nustatytomis aplinkybėmis (įrodymais), atsižvelgdamas į tai, kokie reikalavimai keliami uosto įrenginiui (terminalui) pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksą, Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę, taip pat į tai, ar pareiškėjas Įsakymo Nr. 5S-1 priėmimo dienai buvo įvykdęs Uosto direkcijos (Pripažintosios apsaugos organizacijos Reglamento Nr. 725/2004 prasme) patikrinimų metu nustatytus šio objekto saugos trūkumus pagal teisės aktus, Apsaugos planą ir jo įgyvendinimo veiksmų planą. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti išsamūs argumentai, pagrįsti ištirtų pagal įrodymų taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma ir teisės normomis.

Teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendime pagrįstai akcentavo, kad Įsakymo Nr. 5S-1 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas turi būti atliekamas pagal tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos priimant šį administracinį aktą. Ginčui aktualūs uosto įrenginio (terminalo) patikrinimų rezultatai užfiksuoti trijuose Uosto direkcijos patikrinimo aktuose (2011 m. birželio 7 d., 2012 m. sausio 30 d. ir 2012 m. vasario 27 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šių patikrinimų paskirtis ir tikslai yra skirtingi. Uosto direkcija, kuriai Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d.

Nr. 90 nutarimo 1.3 punktu (bylai aktuali 2011 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.271 redakcija) yra pavesta atlikti Kodekse ir Direktyvoje 2005/65/EB nustatytas pripažintosios apsaugos organizacijos ir uostų apsaugos institucijos funkcijas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginiuose (terminaluose) (1.3.1 punktas), atlikti Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus ir teikti juos tvirtinti Susisiekimo ministerijai (1.3.5 punktas), 2011 m. birželio 7 d. atliko kasmetinį UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimą.

Uosto direkcija 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte nurodė toliau vykdyti apsaugos įgyvendinimo priemonių planą, taip pat įpareigojo pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir apie tai informuoti raštu iki nustatyto termino (2011 m. rugsėjo 1 d.). Antrasis ginčui aktualus UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikrinimas (2012 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr.V5-1) buvo pakartotinis. Uosto direkcija, atlikdama pakartotinį patikrinimą, tikrino Apsaugos plano apsaugos plano (apsaugos įgyvendinimo veiksmų plano) vykdymo ir ataskaitų pateikimą, 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte išdėstytų nurodymų vykdymą, fizinės ir informacinės saugos audito, apsaugos plano audito atlikimą per 2011 metus.

Šio patikrinimo akte nurodyta, kad Apsaugos plane, parengtame pagal Kodekso reikalavimus, numatytos priemonės nuo 2011 m. birželio mėnesio nevykdomos, 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akto didžioji dalis nurodymų dėl uosto įrenginio (terminalo) saugumo užtikrinimo neįvykdyta, informacija iki nurodymų įvykdymą iki nustatyto termino (2011 m. rugsėjo 1 d.) Uosto direkcijai nepateikta. Trečiąjį nagrinėjamam ginčui aktualų patikrinimą Uosto direkcija atliko vykdydama Susisiekimo ministerijos, kuriai pagal Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d.

Nr. 90 nutarimą yra Kodekso ir Direktyvos 2005/65/EB prasme yra pavesta vykdyti paskirtosios institucijos funkcijas, skirtas Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugai užtikrinti, 2012 m. vasario 24 d. rašytinį pavedimą Nr. 2-933(61). Byloje nustatyta, kad šį pavedimą Susisiekimo ministerija davė Uosto direkcijai (pripažintajai uostų apsaugos organizacijai) įvertinusi Uosto direkcijos 2012 m. sausio 30 d. pakartotinio patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neįvykdė 2011 m. birželio 7 d. kasmetinio patikrinimo akte nurodytų priemonių, turinčių užtikrinti uosto įrenginio (terminalo) saugumą, taip pat įvertinusi Bendrovės 2012 m. vasario 22 d. paaiškinimą šiais klausimais.

Apeliantas akcentuoja, kad jis 2012 m. vasario 22 d. raštu pateikė Susisiekimo ministerijai trūkumų pašalinimo planą, nurodė priemones bei terminus, atsakovas į tai neatsižvelgė, o teismas to tinkamai neįvertino. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Iš pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. motyvuojamosios dalies matyti, kad šį pareiškėjo paaiškinimą pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumos kontekste, analizuodamas ką buvo nurodęs pareiškėjas šiame paaiškinime dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, kokia padėtis buvo nustatyta 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo metu.

Pabrėžtina, kad šis patikrinimas buvo skirtas įvertinti pareiškėjo 2012 m. vasario 22 d. paaiškinimų realumą, jo atitiktį tikrovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis pareiškėjo 2012 m. vasario 22 d. paaiškinimo teiginių yra abstraktūs, nesusieti su jokiais konkrečiais trūkumų pašalinimo terminais (pvz., trūkumai dėl terminalo apsaugos darbuotojų kvalifikacijos yra šalinami; pareigūno J. K. kandidatūra derinama su VSD; vedamos derybos su tiekėjais dėl teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos įrengimo).

Kitais atvejais, nors trūkumų pašalinimo terminai buvo nurodyti, tačiau jie nebuvo pagrįsti konkrečiais duomenimis (sudarytomis sutartimis ar pan.), kurie būtų pakankamas pagrindas išvadoms, jog nustatyti trūkumai bus pašalinti realiai iki pareiškėjo deklaruojamo termino (pav., pareiškėjas paaiškinime deklaravo, kad dėl užsitęsusių derybų su tiekėju jam nepavyko atlikti laiku teritorijos apšvietimo matavimų, derybos vyksta ir jis tikisi apšvietimo matavimus atlikti iki 2012 m. balandžio 1 d.; vyksta derybos su IĮ „Argus“ dėl apsaugos personalo aprūpinimo pavojaus signalizacijos priemonėmis ir pareiškėjas šį trūkumą įsipareigojusia pašalinti iki 2012 m. balandžio 1 d.) arba siejami su atitinkamomis sąlygomis (pav., artimiausiu metu bus pradėti šalinti įvairūs Bendrovės sandėliuojami įrenginiai, metalo ir gelžbetonio dirbtiniai, siekiant užtikti režimo reikalavimus dėl laisvų atstumų prie tvorų;

šios priemonės įgyvendinimas priklausys nuo oro sąlygų; trūkumą įsipareigojama pašalinti iki 2012 m. gegužės 1 d.). Uosto direkcijos 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo akte pabrėžta, kad šio patikrinimo metu buvo patikrintas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2012 m. vasario 22 d. paaiškinimų atitikimas realiai situacijai. Uosto direkcija šiame patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2012 m. vasario 22 d. paaiškinime nurodytos priemonės nėra visos įvykdytos. Uosto direkcija pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atliko kai kuriuos veiksmus (2012 m. vasario 22 d. išsiuntė VSD raštą dėl apsaugos pareigūno J.

K. kandidatūros derinimo; pasirašė sutartį su UAB „Aliarmas“ dėl vaizdo stebėjimo sistemos projektavimo, montavimo ir kontrolės darbų), gavo Saugos tarnybos Argus“ ir UAB „Aliarmas“ pasiūlymus ir sąmatas dėl pavojaus (užpuolimo) signalizacijos priemonių pateikimo, tačiau nepašalino visų trūkumų, kurie buvo nurodyti 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte ir kurių nepašalinimas užfiksuotas 2012 m. sausio 30 d. pakartotinio patikrinimo akte. Pirmiau minėta byloje nustatyta 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo paskirtis ir tikslas paneigia apelianto teiginius, esą Įsakymas Nr.5S-1 buvo priimtas ypatingos skubos tvarka.

Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą priešingoms išvadoms. Pabrėžtina, kad uosto įrenginio (terminalo) saugumo trūkumai buvo nustatyti 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte, pakartotinis patikrinimas buvo atliktas praėjus trims mėnesiams po datos iki kurios buvo nustatytas terminas atitinkamiems trūkumams pašalinti. Susisiekimo ministerija, gavusi 2012 m. sausio 30 d. pakartotinio patikrinimo aktą kuriame konstatuota, jog didžioji dalis trūkumų nepašalinta, suteikė pareiškėjui galimybę pasiaiškinti (jį išklausė), gavusi jo rašytinį paaiškinimą, inicijavo jame išdėstytų teiginių patikrinimą ir tik gavusi šiuo aspektu atlikto patikrinimo duomenis, priėmė Įsakymą Nr.5S-1.

Teisėjų kolegijai Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB ir Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. Nr. 90 nutarimu nustato teisinio reguliavimo kontekste nekyla abejonių dėl to, kad Uosto direkcijos (pripažintosios uosto apsaugos organizacijos) veiksmai atliekant ginčui aktualius UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) patikrinimus bei pateikiant Susisiekimo ministerijai informaciją dėl nustatytų trūkumų , tarp jos ir informaciją, susijusią su 2012 m. vasario 27 d. patikrinimu, buvo atlikti pagal kompetenciją.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kokie buvo nustatyti trūkumai ir pateikti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nurodymai dėl jų šalinimo Uosto direkcijos 2011 m. birželio 7 d. patikrinimo akte, taip pat kokia padėtis dėl nustatytų trūkumų pašalinimo buvo užfiksuota Uosto direkcijos 2012 m. sausio 30 d. ir 2012 m. vasario 27 d. patikrinimo aktuose, įvertinęs pateiktų į bylą įrodymų visumą, tarp jų ir apelianto akcentuojamą 2012 m. vasario 22 d. paaiškinimą bei įrodymus apie tai kada buvo realiai atliktos (neatliktos) atitinkamos priemonės, šalinančios Uosto direkcijos nustatytus uosto įrenginio (terminalo) saugumo užtikrinimo trūkumus, 2014 m. gruodžio 5 d. sprendime priėjo prie ištirtų įrodymų visuma ir teisės normomis pagrįstų išvadų, jog Įsakymas Nr. 5S-1 yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad trūkumai, kurie nurodyti Įsakyme Nr. 5S-1, šio administracinio akto priėmimo dieną uosto įrenginyje (terminale), už kurio apsaugos atitiktį nurodytiems teisės aktų reikalavimams buvo atsakingas pareiškėjas, nebuvo pašalinti, nes pareiškėjas nuo 2011 m. birželio mėnesio nesilaikė Apsaugos plano priemonių bei teismo nurodytų teisės aktų reikalavimų, ignoravo Uosto direkcijos nurodymus dėl apsaugos trūkumų pašalinimo ir juos šalinti ėmėsi tik 2012 m. vasario 21 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo pirmojo patikrinimo ir tik tada, kai Uosto direkcija atliko pakartotinį patikrinimą, o Susisiekimo ministerija pareikalavo pasiaiškinti.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į uosto įrenginyje (terminale) nustatytų apsaugos trūkumų kiekį, jų pobūdį, ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kad nustatyti trūkumai turėjo įtakos bendrai objekto saugumo būklei, todėl atsakovui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos sistema nebeatitinka Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB ir kitų teisės aktų reikalavimų ir panaikinti pareiškėjui išduotą uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą. Šiame kontekste itin pabrėžtina, kad uosto įrenginys (terminalas) yra strateginės paskirties objekte (valstybiniame jūrų uoste), kurio saugos reikalavimai yra itin griežti ir turi atitikti Kodekso, Direktyvos 2005/65/EB, keliamus reikalavimus, kuriais siekiama užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) įnešti ginklus, pavojingas medžiagas, be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), priemonės, skirtos veiksmingai krovinio ir krovinio tvarkymo įrangos apsaugai ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl kiekvieno Įsakyme Nr. 5S-1 nurodyto nepašalinto trūkumo vertinimo, taip pat išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl galimo jo diskriminavimo kitų uosto įrenginių (terminalų) valdytojų atžvilgiu, sutikdama su tokiu vertinimu, šiais aspektais išsamiau nepasisako ir iš naujo neaptaria apeliaciniame skunde nurodytų tų pačių aplinkybių (nustatytų trūkumų nepašalinimo, Uosto direkcijos galimo šališkumo) dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas. Naujų argumentų, kurie būtų reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, pareiškėjas nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ uosto įrenginio (terminalo) apsaugą vykdė neturintys privalomos asmens ir turto saugotojų kvalifikacijos (neapmokyti) asmenys, neturintys kompetentingos institucijos (policijos) išduotų apsaugos darbuotojo pažymėjimų; apsaugos pareigūno patikimumas nebuvo nustatyta tvarka patikrintas (suderintas su VSD); uosto įrenginys (terminalas) nebuvo tinkamai apsaugotas nuo užpuolimo (apsaugos darbuotojai neaprūpinti pavojaus (užpuolimo) signalizavimo priemonėmis; nebuvo įrengtos privalomos perimetro apsaugos techninės (televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos) priemonės; teritorijos apsauginės tvora ir atitinkama teritorijos dalis prie jos nebuvo sutvarkyta pagal reikalavimus; nebuvo atlikti teritorijos apšvietimo matavimai; nebuvo laiku atlikti privalomi apsaugos plano ir saugos auditai, – yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šie pažeidimai yra esminiai. Teismas pagrįstai vertino šiuos pažeidimus kaip visumą, o ne kaip atskirus. Itin pabrėžtina, kad pažeidimai padaryti objekte, kuriame keliami itin griežti saugumo reikalavimai, kylantys iš tarptautinio teisės akto (Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų (Reglamento (EB) Nr. 725/2004, Direktyvos 2005/65/EB) siekiant užkirti kelią terorizmui, nesankcionuotam asmenų, ginklų, padegamųjų įtaisų ir sprogmenų patekimui į Lietuvos Respublikos jūrų uostų teritoriją, laivus, uostų įrenginius, draudžiamąsias zonas, sumažinti grėsmę keleivių, laivų, jų įgulų ir uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) saugumui. Atsižvelgiant į visa tai, apelianto argumentai, esą Atitikties akto panaikinimas prieštarauja protingumo, teisingumo, ir proporcingumo principams, atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Kodekso. Šio Kodekso A dalies 1.2 punkte nurodyta, kad vienas iš šio Kodekso tikslų - sukurti tarptautinę Susitariančiųjų Vyriausybių, valstybės institucijų, vietos administracijų ir laivybos bei uostų pramonės šakų bendradarbiavimo sistemą, padedančią nustatyti grėsmę saugumui ir imtis prevencinių priemonių prieš incidentus, keliančius pavojų tarptautiniams vežimams naudojamiems laivams arba uosto įrenginiams (terminalams).

Pagal Kodekso 4 punktą Susitariančiosios Vyriausybės prisiima atitinkamus įsipareigojimus. Kodekso 14 punkte įtvirtinti reikalavimai uosto įrenginio (terminalo) apsaugai, pagal kuriuos reikalaujama, kad uosto įrenginys (terminalas) veiktų pagal Susitariančiosios Vyriausybės, kurios teritorijoje jis yra, nustatytus apsaugos lygius. Nustatyti visuose uostų įrenginiuose (terminaluose) atliekami veiksmai, tarp jų: užtikrinama, kad būtų atliekamos visos su uosto įrenginio (terminalo) apsauga susijusios pareigos; kontroliuojamas patekimas į uosto įrenginį (terminalą); stebimas uosto įrenginys (terminalas); stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys; prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai; pasirūpinama, kad apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės visada būtų parengtos.

Kodekso 15 punkte pabrėžta, kad uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas – esminė ir neatsiejama uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano rengimo ir atnaujinimo proceso dalis. Pagal Kodekso 16 punktą dėl kiekvieno uosto įrenginio (terminalo), kuris yra tinkamas laivo/uosto sąveikai, yra rengiamas Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, remiantis uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimu. Šiame plane, be kita ko, turi būti numatytos priemonės skirtos užkirsti kelią į uosto įrenginį (terminalą) arba laivą įnešti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus, kurie skirti naudoti prieš žmones, laivus arba uostus ir kuriuos gabenti nėra išduotas leidimas; priemonės, skirtos užkirsti kelią be leidimo patekti į uosto įrenginį (terminalą), į prie uosto įrenginio (terminalo) prisišvartavusius laivus ir į uosto draudžiamąsias zonas; procedūros, taikomos reaguojant į grėsmę saugumui arba apsaugos pažeidimus, įskaitant nuostatas dėl uosto įrenginio (terminalo) arba laivo/uosto sąveikos esminių operacijų palaikymo; uosto įrenginio (terminalo) personalo, kuriam priskirtos apsaugos užtikrinimo funkcijos, ir kito uosto įrenginio (terminalo) personalo pareigos, susijusios su apsaugos aspektais; uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano audito procedūros ir kt.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šiame Sutartis straipsnyje įtvirtinta, kad reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2343 redakcija) 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Pagal šį Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Reglamento (EB) Nr.725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo 1 straipsnyje pabrėžta, kad šio Reglamento pagrindinis tikslas – pateikti ir įgyvendinti Bendrijos priemones, kuriomis siekiama pagerinti tarptautiniais bei vidaus laivybos maršrutais plaukiojančių laivų bei su jais susijusių uostų įrenginių apsaugą, tyčinių neteisėtų veiksmų akivaizdoje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 725/2004 1 Priedo įtvirtiną 10 taisyklę uostų įrenginiams (terminalams) uosto įrenginiai (terminalai) turi laikytis atitinkamų šio skyriaus ir Kodekso A dalies reikalavimų, atsižvelgiant į Kodekso B dalyje pateiktas gaires. Susitariančiosios Vyriausybės, kurių teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas) ar uosto įrenginiai (terminalai), kuriems taikoma ši taisyklė, užtikrina, kad būtų vykdomi, persvarstomi ir patvirtinami uosto įrenginio (terminalo) apsaugos įvertinimai, pagal Kodekso A dalies reikalavimus.

Direktyvos Nr. 2005/65 EB 1 straipsnyje apibrėžta, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – įdiegti Bendrijos priemones, kuriomis siekiama sustiprinti uostų apsaugą esant pavojų saugumui keliančių incidentų grėsmei. Šia direktyva taip pat siekiama užtikrinti, kad sustiprinta uosto apsauga būtų naudinga apsaugos priemonėms, kurių imamasi taikant Reglamentą (EB) Nr. 725/2004. Direktyvoje 2005/65 EB 2 straipsnio dalyje nurodyta, kad ja nustatomos apsaugos priemonės, kurių reikia laikytis uostuose. Valstybės narės šios direktyvos nuostatas gali taikyti su uostu susijusioms zonoms. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šioje direktyvoje nustatytos priemonės taikomos kiekvienam valstybės narės teritorijoje esančiam uostui, kuriame yra vienas arba daugiau uosto įrenginių, kuriems taikomas patvirtintas uosto įrenginių apsaugos planas pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 (ši direktyva netaikoma kariniams įrenginiams uostuose).

Direktyvoje Nr. 2005/65 EB yra įtvirtintos atitinkamos valstybių narių pareigos, tarp jų: užtikrinti, kad šia direktyva įvedamos uostų apsaugos priemonės būtų glaudžiai derinamos su priemonėmis, kurių imamasi taikant Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 (4 straipsnis); kiekviename uoste, kuriam taikoma ši direktyva, paskirti uosto apsaugos instituciją, kuri yra atsakinga už uosto apsaugos planų, grindžiamų uosto apsaugos vertinimo rezultatais, parengimą ir įgyvendinimą (5 straipsnis); užtikrinti, kad uosto apsaugos vertinimai būtų atlikti uostuose, kuriems taikoma ši direktyva, atsižvelgiant bent jau į išsamius I priede nustatytus reikalavimus; uosto apsaugos vertinimus patvirtina valstybė narė (6 straipsnis); užtikrinti, kad būtų parengti, palaikomi ir atnaujinami uosto apsaugos planai, numatant apsaugos priemonių kompleksą nustatytus reikalavimus (7 straipsnis); įdiegti atitinkamų lygių apsaugos lygių sistemą uostuose ar uostų dalyse (8 straipsnis); patvirtinti kiekvieno uosto, kuriam taikoma ši direktyva, apsaugos pareigūną (9 straipsnis); užtikrinti, kad uosto apsaugos vertinimai ir uosto apsaugos planai būtų peržiūrimi, kai tai reikalinga (10 straipsnis); sukurti sistemą, užtikrinančią tinkamą nuolatinę uosto apsaugos planų ir jų įgyvendinimo priežiūrą (13 straipsnis).

Minėtų teisės aktų nuostatos įgyvendinamos nacionalinėje teisėje, kurią pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai, todėl teisėjų kolegija jų iš naujo neaptaria.

Iš minėtų Kodekso, Reglamento (EB) Nr. 725/2004 bei Direktyvos Nr. 2005/65 EB nuostatų matyti, kad Lietuvos Respublika yra atsakinga prieš tarptautinę ir Europos Sąjungos bendruomenę, kad jos teritorijoje veikiantis uosto įrenginys (terminalas) veiktų taip, kad būtų užtikrinti minėtuose teisės aktuose apibrėžti keleivių, laivų, jų įgulų ir uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) saugumo užtikrinimo tikslai. Aplaidus požiūris į šių tikslų seikimą negali būti toleruojamas. Elgiantis priešingai būtų pažeidžiami minėtų teisės aktų nuostatos, paneigiami minėti tikslai.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi (civilinė byla 3K-3-492/2011(S)) baigėsi teisminis procesas Nr.2-06-3-02997-2011-2, kurį ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2011 m. spalio 14 d. buvo inicijavęs Klaipėdos miesto apylinkės teisme, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo atliktą vienašalį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2008 m. gruodžio 9 d. sutarties ir 2009 m. kovo 5 d. sutarties nutraukimą. Šioje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 20d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškovo skundas buvo atmestas, paliko nepakeistą. Kasacinės instancijos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi (civilinė byla 3K-3-492/2011(S)) Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš minėto pasibaigusio teisminio proceso matyti, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2008 m. gruodžio 9 d. sutartį ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos 2009 m. kovo 5 d.sutartį UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo įgijusi teisę naudotis 42 902 kv. m jūrų uosto žemės plotu, tarp jų 5447 kv. m krantinės Nr. 118 ir 151 kv. m krantinės Nr. 119 dalimi. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šias sutartis nutraukė nesumokėjus nuomos mokesčio. Iš minėtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ praradus teisę į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą, Atitikties akto turėjimas apskritai nebėra aktualus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai, visapusiškai, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis