AS-356-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-356-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05546-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su skundu (pagal spaudą ant voko skundas teismui paduotas 2014 m. gruodžio 18 d., b. l. 1–8, 16), prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) visą neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 17 909,54 Lt už 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį; 3) panaikinti VRM 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-87750(11), Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. atsakymą Nr. 11PP(P)-2235 ir VRM 2013 m. gegužės 17 d. atsakymą Nr. 1Dž-5156(11).

Pareiškėjas paaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo mažinama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Nustatyto 3 metų termino pareiškėjas nėra praleidęs, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo ir įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas, būdamas lojalus valstybės pilietis, buvo įsitikinęs, kad Seimas priima Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) atitinkančius įstatymus. Gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, valstybinės pensijos ne tik bus atstatytos, bet bus kompensuoti ir dėl mažinimo susidarę praradimai. Be to, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog įstatymai, kuriais sumažintos pensijos, atitiko konstitucinius reikalavimus, juolab kad šalyje buvo panaši teisinė situacija prieš daugiau kaip dešimtmetį, kada nebuvo mokamos pensijos dirbusiems asmenims, tačiau, praėjus kriziniam laikotarpiui, praradimus valstybė kompensavo. Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pareiškėjas suprato, kad pensijų sumažinimą įstatymų leidėjas atliko, pažeisdamas konstitucinius principus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b. l. 17–18), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, kartu pateikdamas motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 34 straipsniu bei pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, kad termino nepraleido, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d., kad pareiškėjas iki tol buvo įsitikinęs, jog Seimo priimami įstatymai yra teisėti, manė, kad pensijos sumažinimas yra laikinas ir pasibaigus krizei pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį lygį, bet ir bus kompensuoti praradimai dėl pensijos mažinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (administracinės bylos Nr. A552-519/2013 ir Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio – vasario mėnesiais, t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis tik po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo sužinojo apie neteisėtai sumažintą pensiją ir kad tik nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo nurodytos kreipimosi į teismą termino dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo praleidimo priežastys yra abstrakčios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti. LVAT, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad terminas skundui paduoti atnaujinamas, jeigu nustatomos konkrečios aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios bei sudariusios jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant ne tik į tai, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, bet ir kiekvienu atveju vertinant pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą (LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-937-14). Pareiškėjas prašyme nenurodė individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo nurodytas individualias priežastis pripažinti svarbiomis.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti netenkinamas ir reikalavimą priteisti iš VRM neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 17 909,54 Lt atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas prašo panaikinti ir VRM 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1D-8775(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. atsakymą Nr. 11PP(P)-2235 ir VRM 2013 m. gegužės 17 d. atsakymą Nr. 1Dž-5156(11). Šią skundo dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi tai nėra administraciniai aktai, skųstini administraciniam teismui ir negali būti savarankišku reikalavimu.

III. Pareiškėjas J. L. atskiruoju skundu (b. l. 20–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjas skundą grindė iš esmės tokiais pat argumentais, kurios nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, jog teismo priimta nutartis neatitinka LVAT suformuotos praktikos. Be to, VRM 2013 m. gegužės 17 d. pareiškėjui atsiuntė raštą Nr. 1D-5156(11), kuriame patvirtino, jog dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusi pensijos nepriemoka jam bus grąžinta 2014 m. I ketvirtyje. Pareiškėjas laukė šio rašto įvykdymo ir pagrindo netikėti valstybės institucijos pateiktu atsakymu neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjo 2014 m. gruodžio 18 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 16) teismui pateikto skundo turinio (skundas teisme gautas 2014 m. gruodžio 22 d., b. l. 1–8) bei į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Remdamasi LVAT praktika, suformuota 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kolegija pažymi, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi 2014 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2014 m. gruodžio 18 d. dar nebuvo pasibaigę.

Kadangi pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., naikintina, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti ir pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti VRM 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-87750(11), Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. atsakymą Nr. 11PP(P)-2235 ir VRM 2013 m. gegužės 17 d. atsakymą Nr. 1Dž-5156(11) priėmimo klausimą.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS-56-502/2015; Nr. AS-59-502/2015; Nr. AS-192-556/2015; Nr. AS-195-556/2015).

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo.

Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti per 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesio laikotarpį susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Šiuo klausimu reikšminga LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose:

Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.). Šių išvadų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas teiginys, jog jis į teismą anksčiau nesikreipė, nes VRM 2013 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 1D-5156(11) patvirtino, jog dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo susidariusi pensijos nepriemoka jam bus grąžinta 2014 m. I ketvirtyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis atsakovo raštas surašytas ir pareiškėjui pateiktas jau po 3 metų termino kreiptis į teismą (dėl 2010-2011 metais neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo) pasibaigimo.

Atsižvelgdama į LVAT praktiką bei įvertinusi tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 18 d., o prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atitinka minėtą LVAT praktiką. Šioje dalyje teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis, kuria atisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo, panaikinti VRM 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-87750(11), Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. atsakymą Nr. 11PP(P)-2235 ir VRM 2013 m. gegužės 17 d. atsakymą Nr. 1Dž-5156(11), naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1D-87750(11) ir 2013 m. gegužės 17 d. atsakymą Nr. 1Dž-5156(11), Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 25 d. atsakymą Nr. 11PP(P)-2235, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė