AS-474-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-474-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05709-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir R. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2014 m. gruodžio 23 d. pareiškėjai G. S. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-3), prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 15S-148 dalyje, kuria P. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skiriant 10 080 Lt kompensaciją už užimtą 10,80 ha žemę; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti (duomenys neskelbtini) I, II, III (tris) tvenkinius į P. V. atkurtą 10,08 ha nuosavybę likusiems paskutiniams paveldėtojams – G. S. ir R. P., (duomenys neskelbtini) I, II, III (sovietmečiu iškastus) tvenkinius 10,08 ha, natūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 38-39) atsisakė priimti pareiškėjų G. S. ir R. P. skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir išaiškino pareiškėjams jų teisę kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismas pažymėjo, kad iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus, t. y. Skuodo žemėtvarkos skyriaus, priimtą sprendimą. Kitas pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, taip pat turėtų būti sprendžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo teritorinio skyriaus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus buveinės adresas yra Vilniaus g. 13, 98112 Skuodas (Klaipėdos apskritis), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjai G. S. ir R. P. atskiruoju skundu (b. l. 42-45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti skundą, nes pareiškėjų pareikšti reikalavimui priskirtini Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o ne jos teritoriniams skyriams. Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius yra nekompetentingas įvykdyti teismo sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamu sprendimu paskirtą kompensaciją už užimtą 10,80 ha žemę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų G. S. ir R. P. skundą, konstatavęs, kad pagal pareiškėjų skundą inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka, pabrėždami, kad jie skundą teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes skundžia centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmus ir atitinkamai priimta teismo nutartis yra neteisėta.

Teisėjų kolegija tokiam pareiškėjų vertinimui nepritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pažymėtina, jog ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas, tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 sausis–balandis, P. 109–124). Be to, spręsdamas skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu, atsakovo atstovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu, atsakovo atstovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011, 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-357/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 15S-148 dalyje, kuria P. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skiriant 10 080 Lt kompensaciją už užimtą 10,80 ha žemę, ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti (duomenys neskelbtini) I, II, III (tris) tvenkinius į P. V. atkurtą 10,08 ha nuosavybę likusiems paskutiniams paveldėtojams – G. S. ir R. P., grąžinant (duomenys neskelbtini) I, II, III (sovietmečiu iškastus) tvenkinius 10,08 ha, natūra. Tačiau iš prie skundo pridėto skundžiamo sprendimo matyti, kad jis priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo, veikiančio pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-849. Tai, kad minėtas sprendimas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus patvirtino ir pareiškėjai atskirąjame skunde (b. l. 42-45), nurodydami, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius trečią kartą priėmė sprendimą, įskaitant skundžiamą 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 15S-148 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pil. P. V.“, atkurti nuosavybės teises.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimams atkurti nuosavybės teises nenustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kas suteikia teisę asmenims, nesutinkantiems su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimu atkurti nuosavybės teises, kreiptis tiesiai į teismą įstatymų nustatyta tvarka dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinusi pareiškėjų skundo turinį, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsižvelgusi į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 6 str. 5 d. 3 p., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas ne Vilniaus, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Priešingai vertinti nurodytos situacijos neleidžia ir pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o ne į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius nėra kompetentingas įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjai kreipdamiesi į teismą, be kita ko, turi laikytis nustatytų teritorinio teismingumo taisyklių ir besąlygiškos teisės pasirinkti atitinkamą teismą šiuo atveju nėra numatyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų skundas teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė pareiškėjams teisę su skundu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. S. ir R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis