AS-858-824-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-824/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01466-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 5 d. buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo ir skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (t. II, b. l. 13-20). 2014 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (t. II, b. l. 25-37). Prašyme nurodoma, jog pareiškėjas yra prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau

– ir VEP posistemis) paskyros, tačiau ja nesinaudojo, o teismo neprašė šaukimus ir dokumentus siųsti elektroniniu būdu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 45) pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos prašymo termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinio skundo nepriėmė nagrinėti kaip paduoto praleidus apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog proceso šalys turi aktyvias paskyras LITEKO VEP posistemyje, todėl teismo šaukimai, pranešimai ir priimtas sprendimas buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pareiškėjas turėjo sukūręs savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl jam visi teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis. Bylos medžiaga patvirtino, kad tiek teismo pranešimai, tiek sprendimas buvo laiku ir tinkamai išsiųsti pareiškėjui: teismo šaukimas išsiųstas 2013 m. rugsėjo 30 d., o sprendimas – 2013 m. lapkričio 7 d. Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad tiek teismo šaukimas, tiek sprendimas buvo tinkamai ir laiku išsiųsti pareiškėjui, o pastarasis elgdamasis neapdairiai ir neatsakingai praleido skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkino. II.

Pareiškėjas Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga atskiruoju skundu (b. l. 49-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nėra paremta išsamia teisės aktų analize, joje nėra atsakyta į pagrindinius pareiškėjo prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo nurodytus argumentus. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje nurodytą subjektų, kuriems šaukimai ir teismo sprendimai privalomai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, ratą. Be to, pareiškėjas nėra davęs sutikimo, kad pagal jo skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo šaukimai, pranešimai, sprendimai ir kiti procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Šaukimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui turėjo būti įteiktas popierine forma. Nurodo, jog pareiškėjo atstovei D. M. 2014 m. gegužės 9 d. susipažinus su administracinės bylos medžiaga paaiškėjo, kad šaukimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui buvo siunčiami elektroniniu būdu per LITEKO VEP

posistemį. Pareiškėjas yra sukūręs savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, tačiau aptariamoje administracinėje byloje savo valios gauti teismo šaukimus,

pranešimus, teismo sprendimus ir kitus procesinius dokumentus per šią paskyrą jis nėra išreiškęs. Atitinkamai, elektroniniu būdu šaukimas ir teismo sprendimas pareiškėjui negalėjo būti siunčiami. Pažymi, kad netinkamas informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką užkirto kelią pareiškėjui žinoti, jog jau vyksta administracinės bylos nagrinėjimas, dalyvauti teismo posėdyje, sužinoti teismo sprendimo paskelbimo datą ir per ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Pabrėžia, kad, peržiūrėjus laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. lapkričio

7 d. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) gautus elektroninius laiškus, pranešimų iš LITEKO VEP posistemio nerasta. Nurodytu el. pašto adresu 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas el. laiškas iš elektroninės teismų sistemos apie tai, kad šis el. pašto adresas buvo nurodytas kaip kontaktinis elektroninio išorės naudotojui registruojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Taigi buvo tikimasi, kad informacija apie pareiškėjo LITEKO VEP posistemio paskyroje atsiradusius pranešimus bus siunčiama šiuo el. pašto adresu. Negavus elektroninio laiško apie naujų pranešimų ar procesinių dokumentų gavimą LITEKO VEP posistemyje, pareiškėjo paskyra minimu laikotarpiu nebuvo tikrinama. Pabrėžia, jog ABTĮ nuostatos nenumato teismo šaukimų, pranešimų, sprendimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektronine forma vien dėl to, kad proceso šalis turi aktyvią LITEKO VEP paskyrą. Tam reikalingas ir proceso šalies valios gauti minėtus dokumentus elektronine forma išreiškimas, o tokios pareiškėjo valios išraiškos šiuo atveju nebuvo. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo netenkinti pateikto atskirojo skundo ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieja ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu. Atsakovo nuomone, pareiškėjui privalo būti keliami itin aukšti rūpestingumo, profesionalumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjui nagrinėjamoje byloje pateikus skundą, jis privalėjo aktyviai domėtis bylos eiga. Pareiškėjas yra sukūręs savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl turėjo galimybę ją tikrinti, teismo šaukimai, sprendimas buvo laiku ir tinkamai išsiųsti elektroninio ryšio priemonėmis, be to, pirmosios instancijos teismo posėdžių datos ir sprendimai skelbiami viešai. Šiuo atveju pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesidomėjo bylos eiga, buvo pasyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas. Pareiškėjas Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria teismas jo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinio skundo nepriėmė nagrinėti kaip paduoto praleidus apskundimo terminą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, tokiai jo pozicijai nepritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 127 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą, kuriuo jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (t. II, b. l. 13-20). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis minėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies norma, darytina išvada, jog paskutinė ABTĮ nustatyto termino diena šiam teismo sprendimui apskųsti buvo 2013 m. lapkričio 19 d.

Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo buvo pateiktas 2014 m. gegužės 23 d. (t. II, b. l. 39), t. y. žymiai praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas (t. II, b. l. 40-44). Kaip minėta, pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį apelianto prašymu teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr.

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Pareiškėjas savo teiginius dėl

termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Pastebėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodomi argumentai dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo yra pagrįsti ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti iš esmės grindė tuo, kad jis nėra davęs sutikimo, kad pagal jo skundą nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3441-365/2013 teismo šaukimai, pranešimai, sprendimai ir kiti procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, jo paskyra buvo neaktyvi. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Šiuo aspektu visų pirma pabrėžtina, kad ABTĮ 93 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų nuorašų išsiuntimą ir numato, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

ABTĮ 75 straipsnio 7 dalis numato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 15 punkte numatyta, kad, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis <...> ABTĮ 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Aprašo 16 punktas nustato, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis pagal savo teisinę formą yra profesinė sąjunga. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) preambulę profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojų profesinėms darbo, ekonominėms, socialinėms teisėms ir interesams ir juos ginančios. Taigi šiuo atveju profesinės sąjungos expressis verbis nepatenka į ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje nurodytų subjektų, kuriems šaukimai ir teismo sprendimai privalomai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, ratą.

Kita vertus, pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija tos aplinkybės, kad jis turėjo susikūręs savo LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina,

jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad,

jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti

viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Taigi šiuo atveju pareiškėjas prisijungdamas prie LITEKO VEP

posistemio išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Atitinkamai, pareiškėjui visi teismo procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis kaip tai numato ABTĮ 75 straipsnio 7 dalis ir Aprašo 15 punktas (Taisyklių 8.2, 33 p.). Papildomai pastebėtina, jog Taisyklių

31 punktas numato, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama tai, kad pareiškėjo paskyra buvo aktyvi ir atitinkamai tokiu būdu jam pagrįstai teismo sprendimas buvo išsiųstas per LITEKO VEP posistemį. Byloje esanti medžiaga liudija, kad pareiškėjui skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas į jo paskyrą LITEKO VEP posistemėje buvo išsiųstas 2013 m. lapkričio 7 d. (ABTĮ 93 str.). (t. II, b. l. 22). Pastebėtina, jog šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių tam tikrų techninių sutrikimų buvimą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo atsiųstas į pareiškėjo paskyrą LITEKO VEP posistemėje. Atitinkamai, aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas V.

B. pats neaktyvavo savo elektroninio pašto paskyros, į kurį būtų papildomai atsiunčiami pranešimai apie gautus dokumentus, nesudaro pagrindo nurodytų aplinkybių vertinti priešingai, nes dokumentai buvo siunčiami į LITEKO VEP posistemę (t. II, b. l. 36). Taigi sutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo tinkamai ir laiku išsiųstas pareiškėjui, o pastarasis elgdamasis neapdairiai ir neatsakingai (galimai nepakankamai susipažindinęs su prisijungimu prie LITEKO VEP posistemės), praleido skundo padavimo terminą ne dėl svarbių priežasčių. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo pateikė tik 2014 m. gegužės 23 d. (t. II, b. l. 39), t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, ir nenurodė aplinkybių iš esmės pateisinančių tokį ilgą laikotarpį, šiuo laikotarpiu nesidomėjimą administracinės bylos eiga. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkino. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nurodytas priežastis apeliaciniam skundui pateikti ir praleisto termino neatnaujino, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas