AS-996-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-996-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02067-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 72.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 31 d. išsiuntė skundą teismui prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. S-51(7-261/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-178; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (04.5)-K3-83; 4) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013 m. sausio 23 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-2; 5) įpareigoti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad MGK 2014 m. vasario 28 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl VMI prie FM 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuriame pareiškėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 5 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad 2015 m. kovo 27 d. 9 val. įvykęs teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi proceso dalyviai į jį neatvyko ir buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato pranešimas, jog tarp jo ir pareiškėjo pavedimo teisiniai santykiai toliau atstovauti šio pareiškėjo interesus nutrūko. Į 2015 m. balandžio 22 d. 13 val. įvykusį teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjui jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 27 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuris teismui buvo grąžintas neįteiktas. Pakartotinis pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. balandžio 15 d. 2015 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, apie tai bei apie 2015 m. gegužės 6 d. 15 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo paskelbta viešai specialiame interneto puslapyje. Į 2015 m. gegužės 6 d. 15 val. įvykusį teismo posėdį, apie kurį jis laikomas tinkamai informuotu, pareiškėjas neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, bylos atidėti neprašė. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas bylos eiga nesidomėjo, ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą proceso metu neinformavo. 2015 m. balandžio 22 d. teismo nutartyje pareiškėjui buvo nurodyti motyvai, kodėl teismas negali išspręsti bylos pagal rašytinę bylos medžiagą. Pareiškėjui ta pačia nutartimi buvo išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, numatytos ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte, tai yra kad skundas bus paliktas nenagrinėtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai ir skubotai nusprendė jo skundą palikti nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas dalyvauti teismo posėdyje negalėjo ne dėl tyčinių ar nesąžiningų savo veiksmų, tačiau nepalankiai susiklosčius realybei. Kaip matyti iš ABTĮ 103 straipsnio 5 punkto normos turinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios normos taikymo praktikos, šioje normoje numatytu pagrindu skundas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, kai pareiškėjui yra pranešta apie tai, jog teismas negali išspręsti bylos pagal joje esančią medžiagą be pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje bei, jog pareiškėjui neatvykus į posėdį, jo skundas bus paliktas nenagrinėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-634/2009; 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-415/2007; 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-414/2007; 2006 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-258/2006).

Pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas II-os grupės invalidumas, dėl ko šiuo metu pareiškėjas yra laikinai išvykęs gydytis ir reabilituotis į Angliją. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjui teismo siųsti dokumentai apie 2015 m. balandžio 22 d. teismo posėdį jam nebuvo įteikti ir grįžo atgal. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu teismas neįvykdė minėtos būtinos sąlygos ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte numatyto skundo palikimo nenagrinėto pagrindo taikymui. Skundžiamojoje teismo nutartyje, pareiškėjo vertinimu, yra tik deklaratyvus teiginys, kad teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su teismo padaryta išvada, jog nėra galima išnagrinėti bylos pagal joje esančią medžiagą nedalyvaujant pareiškėjui, kadangi neva yra būtina, kad pareiškėjas pats paaiškintų pinigų pervedimo į banko sąskaitą aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju išnagrinėti jo pateiktą skundą buvo galima net ir pareiškėjui nedalyvaujant, kadangi visas skundo aplinkybes pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, su vertimu į lietuvių kalbą, apie pareiškėjui pervestas pinigų sumas.

Kadangi pareiškėjas visas lėšas skiria sveikatos gydymui, pasisamdyti advokato dėl jo interesų atstovavimo šioje byloje teisme pareiškėjas negalėjo, būtent dėl šios priežastis tarp jo ir advokato nutrūko pavedimo teisiniai santykiai toliau atstovauti jį šioje byloje. Pareiškėjas savo jėgomis stengėsi sekti bylos eigą, tokiu būdu sužinojęs apie 2015 m. gegužės 6 d. paskirtą teismo posėdį specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt ir pats negalėdamas jame dalyvauti, pareiškėjas išsiuntė laišką savo motinai, kuriame išdėstė negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis ir prašydamas teismo bylos nagrinėjimą atidėti iki rudens, kuomet pareiškėjas grįš į Lietuvą ir pats galės atvykti į teismo posėdį.

Pareiškėjo motina šį laišką išsiuntė tik 2015 m. gegužės 5 d. – šias aplinkybes patvirtina kartu su pareiškėjo pradiniu atskiruoju skundu pateiktas pašto kvitas, t. y. likus vienai dienai iki numatytos teismo posėdžio (2015 m. gegužės 6 d.) datos. Pareiškėjas aktyviai domisi bylos eiga, seka procesą ir savo teisėmis stengiasi pasinaudoti laiku, tačiau dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjas nespėjo laiku informuoti teismo apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis ir pateikti prašymo bylos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui.

Pažymi, kad nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teisę ginti savo pažeistus interesus, tačiau būtina sudaryti ir protingas sąlygas šiai teisei be kliūčių įgyvendinti. Pareiškėjo vertinimu, tai, kad šiuo atveju jo prašymas atidėti teismo posėdį vėlesniam laikui, o kartu ir negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastys teisme buvo gautos pavėluotai, neturėtų užkirsti kelio pareiškėjui ginti jo pažeistus interesus teisme, jo skundą paliekant nenagrinėtą, kadangi akivaizdu, jog pareiškėjas sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir stengiasi jas įgyvendinti laiku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas neatvyko į posėdį, o teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta (ABTĮ 103 str. 5 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjui buvo nurodyti motyvai, kodėl teismas negali išspręsti bylos pagal rašytinę bylos medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas, taip pat pareiškėjui ta pačia nutartimi buvo išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, numatytos ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte, tai yra kad skundas bus paliktas nenagrinėtu. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei apie tai, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, paskelbta specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad teismas ne vieną kartą pasinaudojo ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyko proceso šalis – 2015 m. kovo 27 d. įvykęs teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi proceso dalyviai į jį neatvyko ir buvo gautas pareiškėjo atstovo advokato pranešimas, jog tarp jo ir pareiškėjo pavedimo teisiniai santykiai toliau atstovauti šio pareiškėjo interesus nutrūko; į 2015 m. balandžio 22 d. įvykusį teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, nors apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjui jo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti du teismo pranešimai (vienas iš jų teismui buvo grąžintas neįteiktas).

Atsižvelgus į tai, manytina, jog formaliai teismas turėjo teisę skundą palikti nenagrinėtu, tačiau priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas taip pat turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtu, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio, kai, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pvz. pasinaudoti ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtinta bylos atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu dėl to, kad pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais, be kita ko, grindė ir tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti patikrinimų atlikimui ir sprendimų priėmimui reikšmingus duomenis ir paaiškinimus, pareiškėjas nėra atstovaujamas atstovo, be to, nagrinėjant bylą teisme būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pajamomis, pervestomis į pareiškėjo banko sąskaitą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje įvardytos priežastys, dėl kurių išspręsti bylos pagal joje esančią medžiagą nėra galima, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, šioje situacijoje nėra pakankamos padaryti išvadą, kad byla negali būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta neišklausius paties pareiškėjo paaiškinimų. Atsižvelgdama į tai bei į tokio pobūdžio bylų specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nurodyti argumentai dėl negalimumo išnagrinėti bylą be pareiškėjo šiuo atveju yra nepakankami skundo palikimui nenagrinėtu.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad tam tikros aplinkybės gali būti nustatytos tik pareiškėjo paaiškinimais, o įrodymų nepakankamumas savaime negali būti pagrindas palikti skundą nenagrinėtu. Be to, iš ABTĮ nuostatų matyti, kad proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Šalies ir atstovo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog jis yra neįgalus, jam nustatytas II-os grupės invalidumas, dėl ko šiuo metu yra laikinai išvykęs gydytis ir reabilituotis į Angliją (Išrašas apie asmenį, gautas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, patvirtina, kad pareiškėjas išvykęs į užsienį: (duomenys neskelbtini), išvykimo data: 2014 m. gruodžio 10 d. (b. l. 152)). Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo skunde nurodytu adresu teismo siųsti dokumentai apie teismo posėdį jam nebuvo įteikti ir grįžo atgal. Be to, pareiškėjas teigia, kad specialiame interneto puslapyje sužinojęs apie 2015 m. gegužės 6 d. paskirtą teismo posėdį ir pats negalėdamas jame dalyvauti, jis 2015 m. gegužės 5 d. išsiuntė prašymą, kuriame išdėstė negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis ir prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti iki rudens, kuomet pareiškėjas grįš į Lietuvą ir pats galės atvykti į teismo posėdį.

Sutiktina su teismo argumentais, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, t. y. pareiškėjas, nors ir išvykęs į užsienį, turėjo aktyviai domėtis bylos eiga, pranešti anksčiau apie negalėjimą dalyvauti teismo procese tam tik tikru metu. Tačiau, kaip minėta, vien tik dėl to palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą nebuvo pagrindo.

Be to, iš pareiškėjo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas apie 2015 m. gegužės 6 d. paskirtą teismo posėdį sužinojo tik specialiame interneto puslapyje, o iš skelbimo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma tiek apie tai, kad teismas pripažino jo dalyvavimą byloje būtinu, tiek apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau apie teisines pasekmes, kurios kyla pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį, kai teismas dalyvavimą pripažįsta būtinu, neužsiminta. Nors pačioje teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuria nutarta paskelbti šį pranešimą, ir nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, ir ši teismo nutartis išsiųsta pareiškėjo Lietuvoje nurodytu adresu, dėl tų priežasčių, kad pareiškėjas yra užsienyje, jis negalėjo susipažinti su teismo nutarties turiniu.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 103 straipsnio 5 punktą, palikdamas pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius