A-552-241-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-241/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01341-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. U. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti krašto apsaugos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. P-278 „Dėl ltn. A. U. (A. U.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2006 m. tarnauja Lietuvos kariuomenėje, o nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2011 m. liepos 19 d. buvo generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas – tikrosios karo tarnybos karys. Baigęs karo akademiją, 2011 m. liepos 18 d. su atsakovu pasirašė profesines karo tarnybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po karo akademijos baigimo, ir kurios galiojimo terminas buvo numatytas iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. Įsigaliojus profesinės karo tarnybos sutarčiai, buvo priimtas į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario pareigas. Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. P-1046 buvo nutrauktas jo kandidatūros tikrinimas. Krašto apsaugos ministras 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. P-19 „Dėl ltn. A. U. išleidimo į atsargą“ nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1844/2012 (toliau – ir 2012 m. birželio 12 d. sprendimas) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. P-1046. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 11 d. įsakymą ir grąžino jį į tarnybą pas atsakovą. Krašto apsaugos ministras 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. P-278 įsakė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) nutraukti pareiškėjo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, kandidatūros tikrinimą ir neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nes pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamame įsakyme išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, arba paneigtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimu. Įsakyme be jokių įrodymų teigiama, kad pareiškėjas ir po 2006 m. vartojo narkotines medžiagas. Apie tai nė karto nebuvo užsiminta nagrinėjant ankstesnes administracines bylas, taip pat jokios informacijos atsakovas nepateikė ir jo atstovui, taigi pažeistos jo teisės gintis nuo nepagrįstų atsakovo kaltinimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime pasisakydamas dėl VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto pagrindo, dėl nustatymo, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, konstatavo, kad konkretūs faktai turi parodyti, kad tikrinamo asmens polinkis piktnaudžiauti kelia pagrįstas abejones dėl jo tinkamumo darbui, todėl faktai, buvę tikrinamo asmens praeityje gali būti pripažinti nereikšmingais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų, kurie gauti tik pokalbio su pareiškėju metu, matyti, kad šie faktai buvo paauglystėje, kai pareiškėjui buvo 14–15 metų, paskutinį kartą jis vartojo narkotikus iki išeidamas į karo tarnybą, dar 2006 m., atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo požiūris yra kardinaliai pasikeitęs. Teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir dėl to netinka darbui su slapta informacija. Dėl tikrinamo asmens asmeninių ir dalykinių savybių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teismas konkrečiu atveju turi spręsti, ar asmuo yra tinkamas, taip pat nurodė, kad iš A. U. charakteristikos matyti, kad nuo pat tarnybos kariuomenės pradžios jis ir jo asmeninės kaip kario savybės įvertintos teigiamai. Teismas taip pat pažymėjo, kad kai kuriuos aplinkybės (pavyzdžiui, dėl vagysčių iš parduotuvių, kurios buvo minimos tiek ankstesniuose atsakovo dokumentuose, tiek šiuo skundu ginčijamame įsakyme) yra nepatvirtintos įrodymais.

Atsakovas priimdamas ginčijamą įsakymą tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo paneigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrindu, pasielgė nepagrįstai ir neteisėtai, parodė nepagarbą teismo valdžiai. Pareiškėjas buvo išsamiai tikrinamas prieš stodamas į karo akademiją ir studijuodamas joje, o ją baigęs įgijo teisėtus lūkesčius, kad galės tęsti savo karjerą Lietuvos kariuomenėje. Jo pasirinkimas susieti savo gyvenimą su karo tarnyba rodo pasiryžimą pakeisti savo paauglystės paklydimus ir pasirinkti visai kitokią ateitį. Valstybė investavo į jo studijas, parengė specialistą krašto apsaugai.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1844/2012 panaikinus krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. P-1046, kuriuo AOTD nutraukė A. U., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą, AOTD privalėjo tęsti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Speciali personalo ekspertų komisija (toliau – ir SPEK) 2013 m. vasario 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. SPEK-1 nutarė siūlyti krašto apsaugos ministrui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. 2013 m. kovo 28 d. krašto apsaugos ministras, remdamasis aukščiau minėtais AOTD ir SPEK pateiktais siūlymais bei išvadomis bei surinktais įrodymais, priėmė Įsakymą. Tokį sprendimą lėmė tai, kad pareiškėjas pripažino ir raštu patvirtino, kad narkotines medžiagas vartojo „artimuoju laikotarpiu“ (2012 m. gegužės–birželio mėnesį su draugais žvejodamas rūkė „žolę“), detaliai papasakojo apie dalyvavimą organizuojant ir vykdant prekių vagystes iš parduotuvių Anglijoje, apie šiuo metu egzistuojančius savo asmeninius ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais ir narkotinių medžiagų platinimu kaltinamais asmenimis. Šie pareiškėjo išdėstyti faktai liudija jo nesąžiningumą: A. U. nuslėpė šiuos faktus 2012 m. liepos 27 d. pildydamas klausimyną, per ankstesnius pokalbius su AOTD pareigūnais, taip pat teismo posėdžiuose Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjo biografijos faktai liudija jį esant nesąžiningą, neatsakingą, linkusį į neteisėtas ir nusikalstamas veikas, bei turintį potraukį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui. Šie faktiniai įrodymai patvirtina aktualias ir šiuo metu realiai egzistuojančias pareiškėjo asmenines savybes, dėl kurių jis negali būti laikomas atsakingu, ypatingą valstybės pasitikėjimą turinčiu asmeniu, t. y. tokiu, kuriam būtų galima besąlygiškai suteikti teisę dirbti su įslaptinta valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija.

Atsakovas pažymėjo, kad leidimo dirbti su įslaptinta informacija nesuteikimas negali būti laikomas asmens pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymu. Asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri padidinti reikalavimai, susiję su jo patikimumu, kurie sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Net menkiausia abejonė dėl asmens patikimumo, yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti tokį leidimą, nes tuo atveju, kai atskleidžiama valstybės ar tarnybos paslaptis, iškyla pavojus valstybės saugumui ir grėsmė visai visuomenei. Krašto apsaugos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. P-278 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui ir nėra jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima jį panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad AOTD atlikus A. U. kandidatūros tikrinimą siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo nustatyta, kad jis sąmoningai nuslėpė, jog po 2006 m. vartojo narkotines medžiagas, be to nuslėpė, kad vogė iš parduotuvių ir palaikė ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, ir šios aplinkybės paaiškėjo pokalbio su AOTD pareigūnu metu, išnagrinėjus administracines bylas pagal jo ankstesnius skundus. Atliekant patikrinimą, taip pat nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte – pareiškėjas yra neatsakingas, nes ne vieną kartą vartojo narkotines medžiagas, ne kartą pažeidinėjo ir nesilaikė nustatytų elgesio normų, yra nesąžiningas, nes sąmoningai pateikė melagingą informaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2053-121/2012 pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir atsižvelgiant į tai, kad jį buvo planuojama skirti į pareigas, kurias užimančiam asmeniui yra taikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jo kandidatūra buvo tikrinama papildomai. Visos Įsakyme išdėstytos aplinkybės paremtos paties pareiškėjo pasirašytais paaiškinimais, kuriuose jis pateikė duomenų, kurie nebuvo užfiksuoti atliekant jo kandidatūros tikrinimą 2010 m., taigi ir nebuvo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. pokalbio su jo kandidatūrą tikrinusiu AOTD pareigūnu metu pareiškėjas teigė, kad narkotines medžiagas paskutinį kartą vartojo prieš išeidamas į kariuomenę 2006 m., o po 2006 m. jų nevartojo. 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo atliktas pareiškėjo tyrimas poligrafu, kuriuo metu buvo užfiksuotos aplinkybės, pareiškėjo nenurodytos (arba neigiamos) per pokalbius su AOTD pareigūnu, ir jo skundą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 2013 m. sausio 4 d. pokalbio su AOTD pareigūnu metu pareiškėjas patvirtino aplinkybes dėl narkotinių medžiagų vartojimo pareiškėjui jau atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą bei 2012 m., vagystes iš parduotuvių būnant Anglijoje (vagysčių faktas pareiškėjo prašymu nebuvo įrašytas į 2010 m. atlikto patikrinimo paaiškinimus, o nagrinėjant teismuose ankstesnius pareiškėjo skundus, jis posėdžiuose paneigė vykdęs šias vagystes) ir ryšius, kuriuos, priešingai, nei pareiškėjas teigė nagrinėjant ankstesnius skundus teismuose, palaiko iki dabar, su narkotines medžiagas vartojančiais ir už narkotinių medžiagų platinimą kaltintais asmenimis. Tikrinimo metu pareiškėjas patvirtino tiek naujus, tiek anksčiau neigtus faktus, o tai leidžia abejoti jo patikimumu. Tokios A. U. asmeninės savybės negali būti suderinamos su ypatingo pasitikėjimo ir asmeninės atsakomybės reikalaujančiomis, su įslaptintos informacijos naudojimu susijusiomis, pareigomis. Tikrinant nustatytos aplinkybės buvo raštiškai patvirtintos paties pareiškėjo, todėl pagrindo jomis abejoti nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu, kuriame teismas akcentavo, kad asmens patikimumas nėra siejamas tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant patikimumą apima ir informaciją apie potencialias grėsmes informacijos saugumui: asmens savybes, kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Vertindama asmens, kuris galbūt padarė nusikalstamą veiką, patikimumą valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo klausimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktais bei 17 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustačius, jog jis sąmoningai nuslėpė, kad po 2006 m. vartojo narkotines medžiagas (atlikdamas privalomąją karo tarnybą ir 2007 m., būdamas Lietuvos karo akademijos kariūnu, taip pat 2012 m.), be to nuslėpė, kad vogė iš parduotuvių ir palaikė ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis. Konstatuota, kad A. U. yra neatsakingas, nes ne vieną kartą vartojo narkotines medžiagas, ne kartą pažeidinėjo ir nesilaikė nustatytų elgesio normų, yra nesąžiningas, nes sąmoningai pateikė melagingą informaciją.

Teismas rėmėsi aplinkybėmis nustatytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime, kuriame apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė faktinę situaciją vertinti taikant VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą.

Teismas taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija apimties ir asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, keliamų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog priimdamas skundžiamą Įsakymą atsakovas vadovavosi ne tik aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime, tačiau nustatė ir naujų faktų, kurie leido naujai įvertinti pareiškėjo asmenį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino faktą, jog pareiškėjas narkotines medžiagas paskutinį kartą vartojo 2006 m. Pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. gegužės–birželio mėnesį žvejojo su kitais asmenimis, kurie rūkė „žolę“, narkotikus yra vartojęs ir atlikdamas praktiką PPKT Gedimino štabo batalione per Kalėdas. Šie faktai ankstesnėje byloje esančiose pareiškėjo apklausose nenurodyti. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. U. yra linkęs sugrįžti prie senų įpročių vartoti narkotikus. 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinime pareiškėjas yra išdėstęs, jog prieš kariuomenę žolę yra vartojęs iki 50 kartų, taip pat vartojęs „Salviją“, „Ekstazy“, paragavęs kokaino. Šias aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra įvertinęs kaip nesudarančias pagrindo asmenį laikyti piktnaudžiaujančiu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto prasme, tačiau šios bylos kontekste minėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant asmens nusistatymus ir galimybes tęsti buvusius pomėgius. Šio ryšio įvertinimui aktualu ir tai, kad pareiškėjas iki šiol palaiko ryšius su asmenimis, su kuriais anksčiau vartojo narkotikus. 2010 m. gruodžio 20 d. apklausoje pareiškėjas nurodė galįs ir šiuo metu gauti narkotikų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuolat skirtingai nurodo tyrimui svarbias aplinkybes, paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių duoda priklausomai nuo to, kas jam yra naudingiau, painiojasi šiuose paaiškinimuose, nes neprisimena, ką yra pasakojęs anksčiau.

Įvertinęs naujai paaiškėjusius faktus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog pareiškėjo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų nėra suderinama su savybėmis, reikalingomis asmeniui, turinčiam pareigą saugoti valstybės paslaptis.

Vertindamas skundžiamo įsakymo pagrindą, kad pareiškėjas yra dalyvavęs vagystėse iš parduotuvių, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime šis faktas buvo pripažintas neįrodytu. Tolesnio pareiškėjo tikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas vagystėse dalyvavo, o teisme melavo, patartas advokato. Nors pareiškėjas už šias vagystes nebuvo nuteistas, tačiau dalyvavimas nusikalstamoje veikloje ypatingai neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Nuo dalyvavimo vagystėse nėra praėję nei 10 metų, todėl šis faktas teisingai buvo įvertintas priimant skundžiamą įsakymą. Pareiškėjo nepatikimumą, tinkamų savybių darbui su slapta informacija neturėjimą rodo jo nuolatinis paaiškinimų keitimas ir derinimas prie jam reikalingos situacijos. Pareiškėjas elgiasi ne teisingai ir sąžiningai, kaip turi būti reikalaujama iš asmens, turinčio teisę sužinoti slaptą informaciją, bet jam naudingai. Net ir kylant grėsmei, jog pareiškėjas gali prarasti tarnybos galimybę ir įgyti pareigą sumokėti už mokslus Karo akademijoje, jis vis tiek palaiko pastovius draugiškus ryšius su asmenimis, vartojančius narkotines medžiagas.

Pareiškėjo argumentas dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo teismo atmestas, pažymint, kad jo galimybė dirbti krašto apsaugos sistemoje buvo apribota dėl jo paties veiksmų, kuriuos jis įvykdė po to, kai buvo priimtas į Karo akademiją (narkotikų vartojimas, melavimas, ryšiai su narkotikus vartojančiais asmenimis). Tai, kad pareiškėjas yra gavęs išsilavinimą Karo akademijoje, negarantuoja jo teisės į tarnybą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nutraukė pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

III. Pareiškėjas A. U. apeliaciniu skundu (b. l. 100–108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir aiškinosi tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo įvertinęs apeliacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendime, ir jas vertino skirtingai. Teismo sprendime nėra nurodyta nė vienos naujos faktinės aplinkybės, kuri nebūtų egzistavusi priimant 2012 m. birželio 12 d. sprendimą. Taigi susidaro teisiškai ydinga padėtis, kai pirmosios instancijos teismas revizuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą dėl tų pačių faktinių aplinkybių.

2. Aplinkybę, kuria teismas traktavo kaip labai reikšmingą, kad 2012 m. gegužės arba birželio mėnesį pareiškėjas žvejojo su kitais asmenimis, kurie rūkė „žolę“, pareiškėjas nurodė pats, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas yra nepatikimas, yra visiškai nepagrįsta. Vieno dūmo užsitraukimas vienintelį kartą negali būti traktuojamas kaip vartojimas, priklausomybės, kuria sukelia narkotikai, prasme. Teiginys, kad pareiškėjas yra vartojęs narkotikus ir atlikdamas praktiką PPKT Gedimino štabo batalione per Kalėdas, taip pat grindžiamas tik pareiškėjo paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad praktiškai nerūkė, tik pridėjo cigaretę prie lūpų. Jokių kitų duomenų (pvz., medicininio tyrimo, kitų asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo kitaip vertinti tų aplinkybių, kurias jau buvo įvertinęs Vyriausiasis administracinis teismas, juo labiau, daryti išvadą, kad šios bylos kontekste minėtos aplinkybės reikšmingos vertinant pareiškėjo nusistatymus ir galimybes tęsti buvusius pomėgius. Pastarųjų metų pareiškėjo kaip kariūno ir kaip kario elgesys ir charakteristikos rodo tvirtas moralines nuostatas tinkamai tarnauti Lietuvos kariuomenėje, ir į tai dėmesį buvo atkreipęs Vyriausiasis administracinis teismas.

3. Visą informaciją apie įvykdytas vagystes iš parduotuvių Anglijoje prieš 7–8 metus, pareiškėjas pateikė pats savo noru ir gera valia, manydamas, kad praėję metai, jo pasirinkimas tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir geros jo pastarųjų metų charakteristikos rodo esminį jo gyvenimo būdo ir požiūrio į žalingus įpročius pasikeitimą. Atsakovui nebuvo pagrindo šią informaciją naudoti prieš pareiškėją.

4. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo sprendime minimi asmenys, su kuriais pareiškėjas anksčiau yra vartojęs narkotikus, šiuo metu užsiima netinkama, neteisėta veikla. Pareiškėjui grįžtant namo, būnant namuose, neišvengiamai tenka susitikti ir bendrauti su ir toliau kaimynystėje gyvenančiais kiemo, mokslo draugais. Kai kurie jų visiškai pakeitė gyvenimo būdą, su kai kuriais iš jų susitinka visiškai atsitiktinai, keletą kartų per metus. Apie tai pareiškėjas taip pat geranoriškai pranešė apklausos metu.

5. Teismo argumentai, kad pareiškėjas nuolat skirtingai aiškino tyrimui svarbias aplinkybes, nepagrįsti. Į visus klausimus, kurie buvo užduoti skirtingu laiku, pareiškėjas davė išsamius atsakymus. Būdamas atviras ir sąžiningas, jis tikėjosi, kad atsakovas jį įvertins teigiamai. Pirmosios instancijos teismas kritiškai neįvertino atsakovo surinktų duomenų ir neatsižvelgė į minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir pateiktą situacijos vertinimą.

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113 –114) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, apeliantas neįrodė, jog egzistuoja ABTĮ 141–143 straipsniuose numatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai juos interpretavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui dėl jo ryšių ir polinkio vartoti narkotines medžiagas negali būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115–117) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo priėmimo išaiškėjo ir pasitvirtino naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui priimant minėtą sprendimą (dėl narkotinių medžiagų vartojimo po 2006 metų, vagysčių ir pareiškėjo ryšių), todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir aiškinosi tas pačias faktines aplinkybes, kurias buvo vertinęs apeliacinės instancijos teismas, ir jas vertino kitaip, o teismo sprendime nėra nurodyta nė vienos naujos faktinės aplinkybės.

2. Žodžio „vartojimas“ reikšmę pareiškėjas aiškina plačiąja prasme, t. y. apimant daiktus ar medžiagas, skirtus daugkartiniam, sistemingam vartojimui arba taikymui praktikoje, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra minimos narkotinės medžiagos, kurių tam tikras kiekis suvartojamas vienu kartu, nepriklausomai nuo vartojimo būdo. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo sąlyga – narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas – nereikalauja, kad toks vartojimas pasireikštų periodiškai. Pareiškėjas pats prisipažino vartojęs narkotinę medžiagą kanapes („žolę“). Kritiškai vertintinas ir pareiškėjo teiginys, kad atlikdamas praktiką Gedimino štabo batalione per Kalėdas, jis pats praktiškai nerūkė, o cigaretę tik pridėjo prie lūpų, nes galima akivaizdžiai atskirti, ar asmuo rūko iš tikrųjų, ar tik simuliuoja, nes, kaip teigė pats pareiškėjas, buvo susukta viena didelė cigaretė, kurią visi ratu surūkė. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. U. yra linkęs sugrįžti prie senų įpročių vartoti narkotikus.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime vagysčių faktas buvo pripažintas neįrodytu, nes toks faktas nėra nurodytas byloje esančiuose A. U. paaiškinimuose. Teisme pareiškėjas neigė tokių duotų jo paaiškinimų buvimo faktą ir tai, kad būtų prašęs neįrašyti kokios nors jo paaiškinimų dalies į oficialiai pildomus jo paaiškinimus. Tačiau tolesnio (2012 metais vykusio) pareiškėjo tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis vagystėse dalyvavo, tokį faktą pats A. U. pats pripažino 2013 m. sausio 4 d. pokalbio AOTD metu, o teismuose melavo, kad nedalyvavo. Dalyvavimas nusikalstamoje veikoje ypatingai neigiamai charakterizuoja pareiškėją.

4. Savo skunde teigdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kad teismo sprendime minimi asmenys (P. ir V. S.) šiuo metu užsiima netinkama, neteisėta veikla ir daro teisės pažeidimus, pareiškėjas prieštarauja pats sau. 2013 m. sausio 4 d. pokalbio AOTD metu pareiškėjas pats nurodė, kad minėti asmenys vartoja narkotines medžiagas. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti bei tokių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi net ir kylant grėsmei, jog gali prarasti tarnybos galimybę ir įgyti pareigą sumokėti už mokslus Karo akademijoje, pareiškėjas vis tiek palaiko pastovius draugiškus ryšius su asmenimis, vartojančiais narkotines medžiagas.

5. Pareiškėjas ne vieną kartą (dėl narkotinių medžiagų vartojimo, vagysčių iš Anglijos parduotuvių, ryšių su tam tikrais asmenimis palaikymo) davė skirtingus paaiškinimus nuslėpdamas arba paneigdamas į pokalbio protokolą neįrašytus faktus, todėl jo teiginys, jog į visus skirtingu laiku užduotus klausimus jis davė išsamius atsakymus, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje kilęs ginčas dėl krašto apsaugos ministro 2013 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. P-278, kuriuo buvo nutrauktas profesinės tarnybos kario kandidatūros patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nuspręsta neišduoti kariui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, pažymi, jog pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (1999 m. lapkričio 25 d.

Nr. VIII-1443; nauja redakcija 2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1908), kurio 15 straipsnio 1 dalis numato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys.

Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 15 straipsnio 7 dalis numato, kad paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. VTPĮ 16 straipsnio (2012 m. spalio 17 d.

įstatymo Nr. XI-2295 redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 dalis, kurioje išvardytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo sąlygos, nustato, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu:

1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra;

3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją;

4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei;

5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose numatyti atvejai, kai asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas neišduodami. VTPĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Patikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos metodai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. VTPĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje kandidatūras tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, o 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas.

Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. U. 2011 metais baigė Karo akademiją ir 2011 m. liepos 20 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį (administracinė byla Nr. A143-1844/2012, b. l. 4). Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. P-1046 buvo nutrauktas A. U., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimas, remiantis VTPĮ 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustačius, kad asmuo yra neatsakingas, prisipažino vogęs iš parduotuvių, sąmoningai dalyvavo platinant narkotines medžiagas, jas vartojo; nepatikimas, nes prisipažino turįs ryšių su narkotines medžiagas vartojančiais ir platinančiais asmenimis, santykius su nusikalstamą veiklą vykdančiais asmenimis iškelia virš įstatymu saugomų vertybių.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1844/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir dėl to netinka darbui su įslaptinta informacija.

Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto normą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija išaiškino, kad ši teisės norma alternatyviai nustato du savarankiškus pagrindus neišduoti paminėtą leidimą:

1) kai nustatoma, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;

2) kai nustatomos tokios tikrinamo asmens asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pasisakydama dėl pirmojo iš aptariamoje teisės normoje nurodytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindų, kolegija pažymėjo, kad jo taikymą suponuoja situacija, kai jame nurodytas piktnaudžiavimas yra aktualus leidimo neišdavimui ta prasme, jog jo požymiai (konkretūs faktai) parodo, kad tikrinamas asmens polinkis tai daryti kelia pagrįstas abejones dėl jo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija.

Todėl tam tikri nurodyto piktnaudžiavimo faktai, buvę tikrinamo asmens praeityje, jeigu jie nepasireiškė kokiu nors būdu patikrinimo artimuoju laikotarpiu, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo požiūriu gali būti pripažinti nereikšmingais. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo duotų 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimų (administracinė byla Nr. A143-1844/2012, b. l. 59–62, 63–64), jis vartojo narkotines medžiagas paauglystėje, dar neturėdamas susiformavusio požiūrio į tai, taip pat dėl tuometinių draugų įtakos, tačiau šiuo metu jo požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą kardinaliai pasikeitė.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po nurodyto laiko (2006 m.) pareiškėjas būtų nors kartą aptiktas vartojęs psichiką veikiančias medžiagas ar buvo piktnaudžiavęs alkoholiu. Pasisakydama dėl antrojo iš aptariamoje teisės normoje nurodytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindų, kolegija pažymėjo, kad šiame pagrinde nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos, todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, taip pat proporcingumo bei protingumo kriterijais, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Todėl ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu svarbu ir reikšminga išaiškinti aplinkybes, kurios parodytų pareiškėjo savybių nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija. Atsakovo įsakyme išvardintos aplinkybės nustatytos remiantis tik vieninteliu informacijos šaltiniu –pareiškėjo paaiškinimais, kurie teismo turi būti įvertinti pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Kolegija pažymėjo, kad paminėti pareiškėjo paaiškinimai buvo duoti pasakojimo apie savo praeitį kontekste, pareiškėjas taip pat pateikė savo dabartinį neigiamą požiūrį į tam tikrus savo praeities faktus.

Todėl iš šio konteksto ištrauktos ir atskirai pateiktos pareiškėjo pasakojimo apie savo praeitį frazės savaime negali būti patikimais ir neabejotinais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo patikrinimo tikslui aktualias jo asmenines savybes ir jo tinkamumą dirbti su įslaptinta medžiaga. Į tokius įrodymus galėtų būti atsižvelgta ir jais galėtų būti remiamasi tik tuo atveju, jeigu tam tikri, sietini su pareiškėjo praeities neigiamais reiškiniais, jo elgesio ar asmeninių savybių požymiai, vienokiu ar kitokiu būdu pasireiškę vėliau, ir šių faktorių visuma leistų daryti pagrįstą išvadą apie susiformavusias asmenines pareiškėjo savybes ir jų nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija.

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo prasme neigiamas asmenines savybes, byloje nėra. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai. Todėl atsakovo įsakyme išskirtų pareiškėjo pasakojimo apie save frazių neužtenka tam, kad galima būtų daryti pagrįstą išvadą apie jo asmeninių savybių nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija. Pasisakydama atskirai dėl skundžiamame įsakyme ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2011 m. gegužės 25 d. rašte Nr. S-010-1617RN nurodyto pareiškėjo dalyvavimo vagystėse iš parduotuvių fakto, kolegija pažymėjo, kad toks faktas nėra nurodytas paminėtuose byloje esančiuose pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimuose.

Pareiškėjas neigia tokių tariamai faktiškai duotų jo paaiškinimų buvimo faktą ir faktą, kad būtų prašęs neįrašyti kokią nors jo paaiškinimų dalį į oficialiai pildomus jo paaiškinimus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad tokiu neaiškiu ir pareiškėjo nepatvirtintu būdu gauta informacija ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, nes šios informacijos gavimo priemonė neatitinka šios teisės normos taikymo prasme leistinų įrodinėjimo administracinėje byloje priemonių.

Pareiškėjui pretenduojant į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma SLAPTAI, tikrinant jo kandidatūrą, 2012 m. rugsėjo 13 d. ir 14 d. pareiškėjas davė paaiškinimus, buvo atliktas jo patikrinimas poligrafu, kuriuo metu paaiškėjo naujos, anksčiau nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nuslėpė duomenis apie narkotinių medžiagų vartojimą patikrinimo „artimuoju laikotarpiu“, vagystes iš parduotuvių ir ryšius su narkotines medžiagas vartojančiais ir platinimu kaltinamais asmenimis (b. l. 41–48). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Krašto apsaugos ministerijos Specialiosios personalo ekspertų komisijos (toliau – ir SPEK) 2012 m. gruodžio 7 d. posėdyje nutarta organizuoti papildomą pokalbį su pareiškėju (protokolas Nr. SPEK-4; b. l. 75–76), o atsižvelgiant į surinktą informaciją, pareiškėjo 2013 m. sausio 4 d. duotus paaiškinimus (b. l. 50–53) 2013 m. vasario 22 d. SPEK posėdyje nutarta siūlyti nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą (protokolas Nr. SPEK-1; b. l. 29–31).

Šioje byloje skundžiamas įsakymas priimtas remiantis šia SPEK 2013 m. vasario 22 d. protokole pateikta išvada, vadovaujantis 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. U. neatitinka 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, nes jo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 17 punkte nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma yra blanketinė, nukreipiantį į VTPĮ 16 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos taikymas yra ne atsakovo, o Valstybės saugumo departamento kompetencija, todėl skundžiamo įsakymo nuoroda į VTPĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra nepagrįsta ir netaikytina šioje byloje nagrinėjamai situacijai. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualus skundžiamame atsakovo įsakyme nurodytų VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktų taikymo klausimas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui.

Nagrinėjamu atveju šis pagrindas pritaikytas nustačius, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, per pokalbius su AOTD pareigūnais, taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame sąmoningai nuslėpė: 1) vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas būdamas kariuomenėje (po 2006 m., paskutinį kartą vartojo 2012 m. gegužės–birželio mėnesį, atleidus iš kariuomenės, apimtas nevilties dėl savo ateities) – šį faktą nuslėpė ir nuo Karo medicinos tarnybos; 2) dalyvavęs vagystėse iš parduotuvių Anglijoje (2005 m.); 3) palaikęs ryšius su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis (po 2006 m.).

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad šioje normoje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardytos, tačiau jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (LVAT 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

Šis pagrindas pritaikytas konstatavus, kad pareiškėjas yra neatsakingas, nes ne vieną kartą vartojo narkotines medžiagas, ne kartą pažeidinėjo ir nesilaikė elgesio normų, yra nesąžiningas, nes sąmoningai pateikė melagingą informaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas narkotines, psichiką veikiančias medžiagas vartojo ne tik paauglystėje, iki įstojimo į kariuomenę (iki 2006 m.), bet ir 2012 metais (gegužės ar birželio mėnesį), bei atlikdamas praktiką Karo akademijoje (per Kalėdas), šias aplinkybes pareiškėjas nurodė pats 2013 m. sausio 4 d. paaiškinime (b. l. 50–53). Minėtame paaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė dalyvavęs vagystėse iš parduotuvių Anglijoje (2005 m.); palaikantis ryšius su asmenimis vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas (bendravimas su P. S. dėl telefono sąskaitų apmokėjimo, 2012 m. išvyka žvejoti su P. ir V. S.). Taip pat nustatyta, kad teisme nagrinėjant bylą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. P-1046 (LVAT administracinė byla Nr. A143-1844/2012) pareiškėjas neigė vagysčių faktą, jo nenurodė savo 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimuose. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Medicinos ekspertizės aktuose Nr. 1433/2007 ir Nr. 4433/2012 (b. l. 78–82) pareiškėjas nurodė iš viso nevartojęs narkotikų. Darytina išvada, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo, informacijos nuslėpimo, pagrįstos. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkti duomenys, keliantys pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus faktus nustatė, jog byloje pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino aplinkybes, nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1844/2012, nepagrįsti. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame buvo atsižvelgta į minėtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, buvusias minėto sprendimo priėmimo metu, tačiau teismas, spręsdamas dėl atsakovo 2013 m. kovo 28 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat pagrįstai vertino ir naujas aktualias aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas, priimdamas minėtą įsakymą.

Vertindama nurodytus faktus pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, taikydama proporcingumo bei protingumo kriterijus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems byloje nagrinėjamos situacijos vertinimo argumentams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo esant nustatytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o jas nustačius, krašto apsaugos ministras pagrįstai priėmė įsakymą nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą.

Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, o apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo šį sprendimą keisti ar jį naikinti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas