A-822-663-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-663/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02399-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kaimo plėtros projektai“ kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma tikrinti nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti; 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą tikrinti UAB „Kaimo plėtros projektai“ 2012 m. birželio 21 d. pateiktame mokėjimo prašyme nurodytų nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti sudarant sąlygas UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateikti trūkstamą informaciją.

Pareiškėjas paaiškino, kad būdamas paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės arba kaimo gyventojo individualiojo verslo plėtra), patvirtintas Žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-883, Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2012 m. birželio 21 d. pateikė mokėjimo prašymą. Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė 2012 m. kovo 1 d. UAB „LexLuka“ interneto svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimą, reikalingą detaliau įvertinti sukurtos svetainės funkcines galimybes, tačiau Agentūra atsisakė tikrinti mokėjimo prašyme nurodytų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti, nesudarydama sąlygų pateikti trūkstamą informaciją. Tokiais veiksmais Agentūra pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 5.9 ir 116 punktus ir varžo pareiškėjo teisę į pakartotinį nekompensuotų išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimą, numatytą minėtų taisyklių 116 punkte.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 13–15) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 116 punktų nuostatomis, vertindama pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 2, nustatė, jog jame buvo pateikta ne visa informacija, t. y. iš pateiktos informacijos negalėjo įvertinti išlaidų interneto svetainei tinkamumo finansuoti. Todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atstovo direktoriaus D. V. telefonu buvo paprašyta nurodyti vertinamos interneto svetainės adresą ir laikiną prieigą, kad būtų galima susipažinti su sukurtos interneto svetainės turinio valdymo sistema, bei pateikti trūkstamą informaciją apie įsigytą techniką/įrangos EB atitikties sertifikatus, interneto svetainės kūrimo išlaidų detalizavimą.

Nesulaukus prašomos informacijos, 2011 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo išsiųstas paklausimas „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriame nurodyta, kokius trūkstamus dokumentus/informaciją pareiškėjas turi pateikti. Pareiškėjas 2011 m. spalio 25 d. raštu Nr. 18 atsakė į Agentūros paklausimą, tačiau prašomos informacijos, reikalingos mokėjimo prašymui įvertinti, nepateikė. Negavus visos prašomos informacijos, 2011 m. lapkričio 4 d. pareiškėjui išsiųstas pakartotinis paklausimas Nr. S-FP-0050346 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“.

Agentūra aktyviai prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją, t. y. sudarė visas sąlygas pateikti trūkstamą informaciją, tačiau papildomos informacijos pareiškėjas nepateikė. Apie baigtą mokėjimo prašymo vertinimą ir suteikiamą paramą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8677 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“. Šį Agentūros 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 3R-21 (AG-6/05-2012) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, nusutikdamas su Komisijos sprendimu, 2012 m. vasario 14 d. pateikė skundą teismui, kuris 2012 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2240-562/2011 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas šio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka neskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas neturėjo teisės dar kartą prašyti paramos interneto svetainės sukūrimo išlaidoms, nes šis klausimas jau yra išspręstas iš esmės ir apie tai konstatuota galiojančiame teismo sprendime.

Agentūra įvertino pareiškėjo 2012 m. birželio 21 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 4, kuriame prašoma kompensuoti 72 663 Lt paramos už įsigytą įrangą ir paslaugas. Be to, buvo įvertinti ir pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, taip pat ir su UAB „LexLuka“ 2012 m. kovo 1 d. sudaryta pagal 2011 m. vasario 11 d. interneto svetainės sukūrimo paslaugos pirkimo pardavimo sutaris Nr. 11/02/11 atliktų darbų detalizavimas. Agentūra, baigusi pareiškėjo mokėjimo prašymo Nr. 4 vertinimą, apskaičiavo ir suteikė 37 914,55 Lt paramą vietoj prašytos 72 663,00 Lt paramos.

Apie baigtą mokėjimo prašymo Nr. 4 vertinimą ir suteikiamą paramą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. BRK-(3.239)-7287, kuriame nurodė, jog jau yra įvertinusi interneto svetainės (http://www.fototuras.com) įsigijimo išlaidas ir nustačiusi tinkamų finansuoti išlaidų dalį. UAB „LexLuka“ interneto svetainės kūrimo atliktų darbų detalizavimas nėra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti Agentūros priimtą sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu (I t., b. l. 167–172) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš esmės rėmėsi nuostatomis, kurios buvo suformuluotos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendime, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ skundas inter alia ir dėl reikalavimo panaikinti dalį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskiriama 26 845 Lt dydžio parama interneto svetainės kūrimo išlaidų kompensavimui, sprendžiant pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą. Teismas pabrėžė, jog UAB „Kaimo plėtros projektai“ neturėjo teisės mokėjimo prašyme Nr. 4 dar kartą prašyti paramos interneto svetainės sukūrimo išlaidoms, nes šis klausimas jau yra išspręstas ir apie tai aiškiai konstatuota galiojančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 26 d. nutartimi (II t., b. l. 2–9) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 116 punkto nuostata aiškintina taip, kad kartą išnagrinėjus prašymą dėl paramos suteikimo ir jį atmetus dėl stokos dokumentų pagrindžiančių išlaidas, besikreipusiam paramos asmeniui nėra visiškai paneigiama teisė į pakartotinio prašymo tai pačiai priemonei kompensuoti pateikimą. Kompensavimo klausimas tai pačiai priemonei gali būti sprendžiamas teikiant kitus mokėjimo prašymus. Todėl, jei dėl paramos besikreipęs asmuo kartą gavo Agentūros neigiamą atsakymą dėl konkrečios priemonės kompensavimo, jis, kreipdamasis su kitu prašymu, gali dar kartą, pridėjęs atitinkamus dokumentus, prašyti kompensacijos pagal atitinkamą programą. Tokio prašymo pateikimas suponuoja Agentūros pareigą dar kartą peržiūrėti prašymą iš esmės bei priimti sprendimą sukeliantį besikreipusiam asmeniui teisines pasekmes. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors nėra pagrindo teigti apie Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą, lemiantį ginčijamo Agentūros 2012 m. rugpjūčio14 d. sprendimo panaikinimą, vienoje skundžiamoje sprendimo dalyje yra nurodyti atsisakymo tenkinti ginčo klausimą motyvai, o kitoje to paties sprendimo dalyje lyg ir sakoma, jog nėra pagrindo iš naujo svarstyti to paties klausimo. Pripažinta, kad Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. priimtas sprendimas yra su atitinkamais trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą remiantis vien Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu, atskirai nebetikrino, ar 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o tai reiškia bylos iš esmės neišnagrinėjo.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kurioje atsisakoma vertinti pareiškėjos kartu su 2012 m. birželio 21 d. mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus dėl nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumo finansuoti ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą patikrinti UAB „Kaimo plėtros projektai“ kartu su 2012 m. birželio 21 d. mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus dėl nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumo finansuoti, sudarant pareiškėjui sąlygas pateikti trūkstamą informaciją.

Teismas konstatavo, kad Agentūra, administruodama pareiškėjo 2012 m. birželio 21 d. pateiktą mokėjimo prašymą, iš esmės atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais yra grindžiamos interneto svetainės sukūrimo išlaidos, tačiau tokia atsakovo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartyje pateiktam aptartos teisinės situacijos vertinimui. Įvertinusi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendė, kad Agentūra nepagrįstai atsisakė vertinti kartu su pareiškėjo 2012 m. birželio 21 mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus, kuriais grindžiamas interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumas finansuoti. Taigi, kartu su šiuo mokėjimo prašymu pareiškėjo pateiktų interneto svetainės sukūrimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų vertinimo procedūra iš esmės nebuvo užbaigta ir tai privalo padaryti atsakovas, ginčo klausimu priimdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantį sprendimą. Pažymėta ir tai, kad internetinės svetainės sukūrimo išlaidų vertinimo kriterijai yra išsamiai aptarti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendime, kuris priimtas išsprendus kilusį ginčą dėl internetinės svetainės sukūrimo išlaidų pagrįstumo tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

IV. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 29–31) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Agentūra įvertino kartu su pareiškėjo Mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktą 2012 m. kovo 1 d. UAB „LexLuka“ interneto svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimą ir nusprendė, jog šis dokumentas nėra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti bei vertinti pareiškėjo Mokėjimo prašymo Nr. 4 dalį dėl interneto svetainės sukūrimo išlaidų finansuoti tinkamumo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra atsisakė vertinti kartu su Pareiškėjos Mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktus dokumentus, nepagrįsta. LVAT nutartyje konstatavo, kad Agentūra tinkamai įvykdė pareigą dar kartą peržiūrėti pareiškėjo Mokėjimo prašymą Nr. 4 iš esmės bei priėmė sprendimą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes. LVAT nutartyje taip pat nebuvo konstatuota, kad Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų.

2. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 116 punktų nuostatomis, vertindama pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Nr. 2, nustatė, jog jame buvo pateikta ne visa informacija, t. y. Agentūra iš Mokėjimo prašyme Nr. 2 pateiktos informacijos negalėjo įvertinti interneto svetainės išlaidų tinkamumo finansuoti. Atsižvelgiant į tai, Agentūra aktyviai prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją (2011 m. rugsėjo 14 d. telefonu, 2011 m. spalio 10 d. ir 2011 m. lapkričio 4 d. raštu) t. y. sudarė pareiškėjui visas sąlygas pateikti trūkstamą informaciją, bet pareiškėjas papildomos informacijos nepateikė. Šio fakto, kad Agentūra prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją, o pareiškėjas jos nepateikė, nepaneigė nei pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendime, nei LVAT savo nutartyje.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 37–40) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Agentūra administruodama pareiškėjo Mokėjimo prašymą Nr. 4 jo neperžiūrėjo iš esmės. Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjui buvo priminta, kad Agentūra jau yra įvertinusi interneto svetainės įsigijimo išlaidas ir nustačiusi tinkamų finansuoti išlaidų dalį, bei nurodyta, kad kartu su Mokėjimo prašymu Nr. 4 pateiktas 2012 m. kovo 1 d. Išlaidų detalizavimas nėra pakankamas pagrindas iš naujo svarstyti Agentūros priimtą sprendimą. Taigi Agentūra konstatavo, kad administruodama pareiškėjo Mokėjimo prašymą Nr. 4 interneto svetainės įsigijimo išlaidų nevertino iš esmės, t. y. nenustatinėjo interneto svetainės tinkamų finansuoti išlaidų dalies. LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartyje konstatavo, jog dėl pakartotinio nekompensuotos interneto svetainės dalies vertinimo pareiškėjas kreipėsi turėdamas tam teisę, o Agentūros pareiga yra tokį prašymą peržiūrėti iš esmės. Agentūra šios savo pareigos neatliko, todėl Agentūros 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, t. y. neleido pasinaudoti teise į pakartotinį nekompensuotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų vertinimą (tinkamų finansuoti išlaidų dalies nustatymą), numatytą Administravimo taisyklių 116 punkte ir konstatuotą LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartyje.

2. Sąlygas teikti trūkstamą informaciją Agentūra buvo sudariusi Mokėjimo prašymo Nr. 3 (skunde vadinamo Mokėjimo prašymu Nr. 2) vertinimo metu. Tačiau ginčo objektas yra Mokėjimo prašymas Nr. 4 ir Agentūros padaryti procedūrų pažeidimai jo administravimo metu. Administruodama pareiškėjo Mokėjimo prašymą Nr. 4 Agentūra interneto svetainės įsigijimo išlaidų nevertino iš esmės ir jų atžvilgiu nesivadovavo Procedūros aprašu (22.1.2 p.). Agentūra vertino Mokėjimo prašymą Nr. 4 ir nusprendė, kad kartu su juo pareiškėjo pateiktų naujų Išlaidų detalizavimo dokumentų nepakanka. Tačiau Agentūra neinformavo pareiškėjo, kokie papildomi dokumentai esant naujoms aplinkybėms reikalingi vertinant Mokėjimo prašymą Nr. 4, bei nesudarė galimybės pareiškėjui juos pateikti, nes paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo, įvardinantis trūkstamus dokumentus ir jų pateikimo terminus, pareiškėjui nebuvo siųstas. Šis Procedūros aprašo pažeidimas suvaržė pareiškėjo galimybes bendradarbiauti su Agentūra ir pagrįsti deklaruotų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į teismą dėl to, kad, jo nuomone, Agentūra atsisakė tikrinti mokėjimo prašyme nurodytų interneto svetainės sukūrimo išlaidų tinkamumą finansuoti bei nesudarė sąlygų pateikti trūkstamą informaciją.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į keletą juridinę reikšmę turinčių aplinkybių. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo UAB „Kaimo plėtros projektai“ skundas inter alia ir dėl reikalavimo panaikinti dalį 2011 m. gruodžio 13 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskiriama 26 845 Lt dydžio parama interneto svetainės kūrimo išlaidų kompensavimui, sprendžiant pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. prašymą.

2012 m. birželio 21 d. pareiškėjas (apeliantas) Agentūrai pateikė kitą prašymą dėl paramos, kuriame dar kartą paprašyta kompensuoti už tos pačios interneto svetainės sukūrimą, bet 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimu pastarasis prašymas ir vėl nebuvo patenkintas nurodant: „Jums nesuteikiama <...> 26 845,00 Lt parama interneto svetainės sukūrimo išlaidoms kompensuoti“ (b.l. 3-4). Taip pat pažymėta, kad nei pirmą kartą, nei dabar Agentūra negavo prašytų dokumentų prašymui šioje dalyje išspręsti.

Administravimo taisyklių 116 punkte nustatyta, kad Agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Jeigu Agentūra negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, Agentūra paprašo paramos gavėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tinkamą finansuoti tik išlaidų sumą, dėl kurios paramos gavėjas pateikė išlaidas pagrindžiančius bei išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus. Likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja paramos gavėją. Jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo bei kiti dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti paramos gavėjui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų dokumentų kopijas. Vadinasi, jei dėl paramos besikreipęs asmuo kartą gavo Agentūros neigiamą atsakymą dėl konkrečios priemonės kompensavimo, jis, kreipdamasis su kitu prašymu, gali dar kartą, pridėjęs atitinkamus dokumentus, prašyti kompensacijos pagal atitinkamą programą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tai suponuoja Agentūros pareigą dar kartą peržiūrėti tokį prašymą iš esmės bei priimti sprendimą sukeliantį besikreipusiam asmeniui teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir tenkinęs reikalavimą dėl tokio Agentūros sprendimo panaikinimo laikėsi nuostatos, kad Agentūra, administruodama Bendrovės 2012 m. birželio 21 d. pateiktą mokėjimo prašymą, iš esmės atsisakė vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus (UAB „Lexluka“ 2012-03-01 interneto svetainės sukūrimo paslaugų atliktų darbų detalizavimą), kuriais yra grindžiamos interneto svetainės sukūrimo išlaidos.

Tačiau teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūra priėmė sprendimą, iš kurio pakankamai aišku, kad UAB „Kaimo plėtros projektai“ neskiriama 26 845 Lt parama interneto svetainės išlaidoms kompensuoti, toks sprendimas priimtas įvertinus naujai pateiktą prašymą ir dokumentus, šiame sprendime yra aiškiai nurodyti sprendimo neskirti paramos interneto svetainės sukūrimui motyvai, nurodytas teisinis pagrindas, taigi ginčijamas sprendimas vertintinas kaip suderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais. Išanalizavus ginčijamo sprendimo turinį akivaizdu, kad ginčo sprendime yra nurodyti atsisakymo tenkinti ginčo klausimą motyvai (2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nurodyta, kad „su mokėjimo prašymu pateiktas 2012 m. kovo 1 d. UAB „Lexluka“ svetainės sukūrimo paslaugos atliktų darbų detalizavimas nėra pakankamas pagrindas <...>“), o kitoje to paties sprendimo dalyje teigiama, kad nėra pagrindo iš naujo svarstyti to paties klausimo (tokios pat pozicijos LVAT laikėsi ir 2013 m. birželio 26 d. nutartyje).

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Agentūra, administruodama Bendrovės 2012 m. birželio 21 d. pateiktą mokėjimo prašymą, iš esmės atsisakė vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nebaigė prašymo suteikti paramą procedūros, tokiu būdu nepriėmė sprendimo, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Agentūros sprendimas priimtas vadovaujantis Administravimo taisyklių 116 punkte, pagal kurį jeigu nebuvo laiku pateikti būtini išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo bei kiti dokumentai (nagrinėjamos bylos aplinkybės atitinka šią sąlygą), išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti paramos gavėjui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų dokumentų kopijas, nustatyta tvarka, t. y. Agentūra priėmė sprendimą, kad kitas mokėjimo prašymas, pateiktas 2012 m. birželio 21 d., negali būti tenkinamas, nes pridėti dokumentai, nėra pakankami įrodyti atitinkamas išlaidas.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netyrė Agentūros atsisakymo teikti paramą konkrečiu atveju motyvų, nevertino, ar pareiškėjas pateikė Agentūrai pakankamai duomenų, kurie pagrįstų teigiamą sprendimą dėl paramos mokėjimo, t. y. netikrino, ar 2012 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o tai reiškia bylos iš esmės neišnagrinėjo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d.). Nebuvo atlikta analizė, ar iš tikro nėra tų dokumentų, kurių prašė Agentūra, apskritai kokie dokumentai buvo pateikti agentūrai su kitu 2012 m. birželio 21 d. prašymu, ar šie dokumentai yra tie patys dokumentai, kuriuos Bendrovė teikė anksčiau, ir dėl ko pateiktas neigiamas atsakymas, ar pateiktų dokumentų tikrai nepakako paramos suteikimui. Taigi buvo būtina nagrinėti pareiškėjo reikalavimą naikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-7287 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria UAB „Kaimo plėtros projektai“ pateiktame mokėjimo prašyme atsisakoma kompensuoti interneto svetainės sukūrimo išlaidas, savarankiškai tikrinant skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o kadangi tai nebuvo padaryta administracinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė