AS-308-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-308-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01093-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d.nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2014 m. spalio 1 d. pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2-5), prašydama:

1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 dalį dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 apskundimo nepagrįstu (toliau – ir Sprendimas);

2) patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punktą ir jį išdėstyti taip: grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: D. L. – 4,25 ha žemės, 0,33 ha miško su J. B. 1,28 ha žemės; 5,51 ha žemės ir 0,33 ha miško;

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti D. L. pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 28-7528 tenkančią nekilnojamojo turto dalį 4,23 ha žemės ir 0,33 ha miško.

Taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1733, motyvuodama tuo, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai buvo būtina pagalba rengiant teismui procesinius dokumentus, o sutartis su advokatu buvo sudaryta tik 2014 m. rugsėjo 15 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 8-11) netenkino pareiškėjos D. L. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti D. L. skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, t.y. 2014 m. birželio 6 d. pateikė skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ir plotų skirtumo, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1733 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatomis dėl pakartotinio skundo.

Pažymėjo, jog pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, toks sprendimas turi būti skundžiamas teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1733 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ priimtas 2014 m. liepos 8 d. Pareiškėja nenurodo skundžiamo sprendimo gavimo datos. Atsižvelgęs į įprastinius dokumentų adresatams įtikimo terminus, teismas laikė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas po dešimties dienų. Todėl, vadovaujantis prieš tai aptartomis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjos skundas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 8 d. Atkreipė dėmesį, jog iš voke, kuriuo siųstas skundas, esančio antspaudo matyti, kad skundas teismui buvo išsiųstas tik 2014 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidus apie 52 dienas kreiptis į teismą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja praleistą skundo padavimo terminą prašo atnaujinti argumentuodama tuo, jog neturi teisinio išsilavinimo, o su advokatu sutartį dėl procesinių dokumentų parengimo teismui sudarė tik 2014 m. rugsėjo 15 d. Šiuos motyvus pareiškėja dėsto tik skundo motyvuojamojoje dalyje, tačiau tokio prašymo nepareiškė skundo prašomojoje dalyje.

Nurodė, jog ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.

Atkreipė dėmesį, kad byloje pateikta rašytinė medžiaga leidžia spręsti, jog ankstesnius prašymus ir skundus, susijusius su pareiškėjos keliamu ginču, rašė profesionalus teisininkas (pvz. 2013 m. lapkričio 21 d. bei 2014 m. birželio 9 d. prašymai Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, 2014 m. kovo 23 d. skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui), todėl pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų sutarčių sudarymu. Pareiškėja nenurodo jokios priežasties, kuri būtų sutrukdžiusi teisinės pagalbos kreiptis į advokatą anksčiau kaip 2014 m. rugsėjo 15 d. (jei pasikeitė jai teisinę pagalbą teikiantis asmuo), t. y. tik po mėnesio nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja yra gimusi 1974 metais, nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, todėl teismas vertino, kad ji savo teises įgyvendino nerūpestingai. Pareiškėjos nurodyto argumento dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nelaikė objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku paduoti skundą. Pažymėjo, kad nurodyta termino praleidimo priežastis yra subjektyvaus pobūdžio ir liudija pačios pareiškėjos nepakankamą rūpestingumą.

Teismas konstatavo, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jo netenkino ir prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nurodė, jog kiti du skundo reikalavimai (patikslinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 1.1 punktą bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti D. L.. pagal minėtą sprendimą tenkančią nekilnojamojo turto dalį) yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, todėl skundą ir šioje dalyje atsisakė priimti.

III. Pareiškėja D. L. atskiruoju skundu (b. l. 23-25) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja iškart (2013 m. spalio 21d.), kai sužinojo apie pažeistą teisę dėl pareiškėjai priklausančios nuosavybės, kreipėsi su prašymais į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių, kreipėsi pagalbos į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino faktų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Paaiškina, jog 2014 m. liepos 21 d. pareiškėja sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. K., kuriam pavedė ginti, atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ir kitas teisines paslaugas pareiškėjai D. L. administracinės teisenos byloje su Nacionaline žemės tarnyba Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Neturėdama pakankamai teisinių žinių teisinių sutarčių srityje, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ruošimo, pateikimo, nagrinėjimo, t. y. bylos proceso metu advokatas tinkamai atstovaus pareiškėjai.

Teismas, neturėdamas faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad ankstesnius pareiškėjos skundus rašė profesionalus teisininkas, padarė išvadą, kad jai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su teisinių paslaugų sutarčių sudarymu. Pastebi, kad rašydama skundus ji rėmėsi teismų praktika (Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu 2013 m. sausio 16 d. (bylos Nr. 1-112-279-2013) ir kt. viešai publikuojamomis bylomis).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą skundui paduoti dėl 2014 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. lSS-(7.5)-1733 dalies panaikinimo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartyje išsakyta pozicija bei išdėstytais argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškėjos prašymas.

Mano, kad D. L. nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra tik subjektyvaus pobūdžio, jos liudija bei patvirtina tik pačios pareiškėjos nepakankamą rūpestingumą, todėl jokių teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nagrinėjamu atveju nėra.

Pareiškėja teismui pateiktame atskirajame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, faktų ar aplinkybių, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. L. skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą.

Pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai vertino jos nurodytas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamame 2014 m. liepos 8 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-1733 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatomis dėl pakartotinio skundo, pažymėta, kad klausimai, susiję su nuosavybė teisių atkūrimu į buvusio savininko J. B. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytą žemę, Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo išnaginėti ir atsakymai pareiškėjai pateikti 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS- (97.5)-62 ir 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1018. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šis sprendimas pareiškėjai turėjo būti įteiktas po dešimties dienų. Taigi pareiškėjos skundas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjos atstovas advokatas R. K. 2014 m. rugsėjo 29 d. (pagal spaudą ant voko) dėl minėto sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjos atstovo advokato skundą nutarė atsisakyti priimti nurodęs, kad pareiškėja praleido terminą minėtam sprendimui apskųsti, o nurodytos skundo praleidimo priežasties nelaikė objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku paduoti skundą. Taigi, iš minėtų faktinių aplinkybių matyti, jog terminas skundui dėl Sprendimo yra akivaizdžiai praleistas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip svarbias termino skundui dėl minėto sprendimo panaikinimo pateikti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad savo pažeistas teises ir interesus dėl nuosavybės teisių sistemingai gynė eilėje valstybinių institucijų, neturi pakankamo teisinio išsilavinimo, pasirinktas profesionalus atstovas netinkamai gynė jos pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjos nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti termino skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1733 dalies dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 28-7528 pateikti.

Pažymėtina, kad kiekvieną kartą sprendžiant, ar priežastis laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku būtina nustatyti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog iš byloje pareiškėjos pateiktos teisinių paslaugų 2014 m. liepos 21 d. sutarties (b. l. 49) matyti, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog advokatai užsiima profesine veikla ir advokatas turi pareigą, o ne teisę, tinkamai atstovauti klientą rengiant procesinius dokumentus ir kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Advokatas užsiima profesionalia veikla ir jis yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, todėl privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką netinkamo atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, paprastai taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-58/2013). Atitinkamai, atsižvelgus į šioje administracinėje byloje susiklosčiusią situaciją, pareiškėjos argumentai, kad jai negali kilti neigiamos teisinės pasekmės vien tik atsižvelgiant į tai, kad jos įgaliotas atstovas netinkamai jai atstovavo, laikytini nepagrįstais. Be to, pastebėtina, jog pareiškėja nenurodė kitų pagrįstų priežasčių, susijusių su jos atstovo veiksmais, teikiant skundą, kurie leistų termino praleidimo priežastis vertinti kaip svarbias.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pareiškėja nurodo atskirajame skunde, sužinojusi apie teisių pažeidimą pareiškėja ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kitas institucijas dėl ginčo sprendimo nepateisina administracinio akto apskundimo termino praleidimo fakto. Toks delsimas negali būti pateisinamas, jis yra pačios pareiškėjos pasirinktas elgesio variantas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.). Juk siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Todėl byloje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tokį teisinį reguliavimą suponuoja tai, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Taigi pareiškėjos nurodoma termino praleidimo aplinkybė – teisinis neišmanymas – yra subjektyvi aplinkybė ir jos nėra pakankama nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą, taip pat tai nėra aplinkybė, kuri kažkokiu būdu užkirto pareiškėjai kelią laiku pasinaudoti teismine gynyba. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėja pasirinko savo interesus ginti per atstovą – profesionalų teisininką.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjos pateikto skundo priimtinumo klausimą, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir, neatnaujinęs termino skundui pateikti, atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis